Papildomas menu

Registratūra

(8 700) 500 11

Darbo dienomis
7.30-15.30 val.

Skubi pagalba

8 46 41 06 95

COVID-19

COVID-19

Dalinamės svarbia informacija, susijusia su COVID-19 infekcija

Lietuvoje nuo lapkričio 7 d. galiojęs karantinas oficialiai baigiamas nuo 2021 metų liepos 1 d. Vyriausybės sprendimu visoje šalyje lieka paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl koronaviruso plitimo grėsmės.

Rekomendacijos pacientams persirgus COVID-19 infekcija

LIEKAMIEJI SIMPTOMAI PERSIRGUS COVID-19 INFEKCIJA

  • Ligos požymius (simptomus) galite jausti kelias savaites ar net mėnesius, ypač jei sirgote sunkiau.
  • Simptomai išlikę po ligos, kurie gali apsunkinti Jūsų kasdieninę veiklą, tokią kaip namų ruoša, apsirengimas, prausimasis ar lipimas laiptais ir t.t.
  • Čia rasite informaciją apie šiuos simptomus, likusius po ligos:
    • bendras silpnumas, nuovargis
    • dusulys, oro trūkumas
    • raumenų silpnumas
    • besitęsiantis kosulys
    • atminties susilpnėjimas/sumišimas/išsiblaškymas
  • Po ligos dažnai jaučiamas nerimas, būna bloga nuotaika, žmogus jaučiasi prislėgtas, kai kuriuos vargina nemalonūs prisiminimai iš ligoninės.

SILPNUMO/NUOVARGIO VALDYMAS

  • Grįžę į namus iš ligoninės Jūs pastebėsite, kad Jūsų energijos (sveikatos) kiekis gali svyruoti diena iš dienos.
  • Jums gali būti sunku vaikščioti po namus ar lauke, sunku lipti laiptais, užsiimti asmens higiena ar tiesiog atlikti kasdienius darbus.
  • Todėl Jums reikės priderinti (pakeisti) savo veiklą, kad galėtumėte taupyti energiją.
  • Kol pasveiksite Jums gali reikėti:
    • apsvarstyti galimybę gyventi viename namo aukšte (pirmame ar antrame) – jei gyvenate name;
    • specialios įrangos padėsiančios buityje.
  • Reikia stengtis suprasti savo energijos kiekį.
  • Įsivaizduokite, kad dienos Jūsų energijos ištekliai yra 10 maišų bulvių (ar miltų, ar kt.). Pvz.: kai esate sveikas, atsikelti iš lovos reikia gal ¼ – ½ maišo bulvių, tačiau, kai sveikstate – gali reikėti ir 4 maišų bulvių. Tai reikštų, kad visai likusiai dienai Jums lieka tik 6 maišai bulvių.
  • Tai žinodami galime pabandyti suprasti, kokia varginanti kasdienė įvairi Jūsų veikla, bei kaip svarbu suprasti savo nuovargio modelį, kad galėtumėte geriau valdyti ir prie jo prisitaikyti.

ENERGIJOS TAUSOJIMAS VADOVAUJANTIS „KETURIŲ P“ TAISYKLE

Planavimas

  • Planavimas – tai kasdienės veiklos organizavimas taip, kad pagrindinius ir svarbiausius veiksmus atliktumėte tada, kai turite daugiausiai energijos.
  • Pavyzdžiui, veiklą, kuriai atlikti išeikvojate daugiau energijos (pvz. apsirengti ir nusiprausti), reikėtų atlikti iš ryto, kai energijos daugiausia.
  • Prieš atliekant veiksmą – svarbu jį apgalvoti, kad sunaudotumėte mažiau energijos.

Patariama

  • Pagalvoti apie galimus būdus ir priemones/įrankius užduočiai atlikti.
  • Pasiruošti ir susidėti dažniausiai naudojamus įrankius ir daiktus lengvai pasiekiamoje vietoje.
  • Turėti kelis vienodus daiktus ir pasidėti juos skirtingose vietose, kad nereikėtų eiti jų pasiimti iš vonios kambario, miegamojo ar virtuvės.
  • Turėti krepšį, maišelį ar vežimėlį daiktų persinešimui, kad nereikėtų kelis kartus eiti.
  • Apsvarstyti kasdienę veiklą. Naudinga būtų suplanuoti darbus taip, kad daug energijos reikalaujančius darbus (ėjimas į parduotuvę, kambario tvarkymas ir pan.) galėtumėte atlikti ne per vieną dieną, o po vieną skirtingomis dienomis.

Paskirstymas (greitis, tempas)

  • Tinkamas greitis/tempas leidžia išlaikyti pakankamą energijos lygį užduočiai atlikti.

Patariama

  • Veiklos atlikimui paskirti daug laiko ir įtraukti dažnas poilsio pertraukėles.
  • Užduotis atlikti vidutiniu greičiu ir vengti skubėjimo. Nors konkreti veikla gali būti atlikta per trumpesnį laiką, skubėjimas atims daugiau energijos ir jos mažiau liks „banke“ kitiems veiksmams atlikti.
  • Palikti daug laiko atsipalaiduoti ir pailsėti. Prieš išvykas ar didesnius darbus rytais ar popietę pamiegokite, ar pagulėkite, kad padidintumėte energijos lygį.
  • Lėtai ir teisingai kvėpuoti atliekant darbus, tai padės išvengti dusulio.
  • Pergalvoti, kokius darbus galėtumėte atlikti lengviau ar ilsėdamiesi. Pavyzdžiui, lankstydami drabužius ar gamindami maistą sėdėkite, o ne stovėkite.

Pirmenybės suteikimas (prioritetai)

  • Trečia taisyklė sukelia daugiausiai sunkumų. Kai energijos kiekis ribotas, turite kritiškai įvertinti savo vaidmenis šeimoje, darbe ir visuomenėje bei pasirinkti tik svarbiausius ir maloniausius iš jų.

Patariama

  • Paprašyti draugų ar šeimos narių padėti atlikti namų ruošos darbus, pavyzdžiui išnešti šiukšles ar išsiurbti grindis. Tokiu būdu Jums liktų daugiau energijos būtiniems ar maloniems darbams.
  • Nedaryti nereikalingų ar nebūtinų veiksmų, užduočių ar namų ruošos darbų. Ieškoti lengvesnių sprendimų ar trumpesnių būdų.
  • Būti lankstiems atliekant kasdienius darbus, tai leis mėgautis darbais, kurių negalėtumėte atlikti dėl nuovargio.

Pozicionavimas (vietos parinkimas)

  • Tinkamas vietos parinkimas ypač taupo energiją, tačiau nedažnai apie tai pagalvojama.

Patariama

  • Daiktus laikyti patogiame aukštyje, kad išvengtumėte ilgai trunkančių ir perdėtų pasilenkimų, pritūpimų ar išsitempimų.
  • Įsitikinti, kad visi darbiniai paviršiai yra tinkamame aukštyje. Jei stalas ar bufetas yra per žemas gali tekti dirbti susilenkus ir tai padidins energijos išnaudojimą.
  • Naudoti įrankius su ilgomis rankenomis, tokius, kaip kartys, įrankiai daiktams pasiekti, valymo įrankiai su teleskopiniais kotais, kad išvengtumėte nereikalingų pasilenkimų ar siekimų.
  • Maudymuisi palengvinti – naudokite kėdę duše ir rankinę dušo galvutę.

DUSULIO/ORO TRŪKUMO VALDYMAS

  • Persirgę COVID-19 Jūs vis dar galite jausti oro trūkumą, dusulį. Todėl svarbu stebėti savo sveikatos būklę.

  • Šios padėtys padės sumažinti dusulį, kai Jūs ilsitės ar judate.

KVĖPAVIMO VALDYMO PRATIMAI

  • Kvėpavimo pratimai gali padėti išvengti dusulio ar jį palengvinti.
  • Dusulį galima jausti ir esant pakankamam deguonies kiekiui kraujyje (jei matuojate).
  • Jausdami dusulį instinktyviai pradedame dažniau kvėpuoti. To daryti nereikia – kvėpuokite ramiai, kaip aprašyta žemiau.

Kvėpavimo kontrolė einant

  • Tai padės Jums eiti ar lipti laiptais. Stenkitės atpalaiduoti pečius ir krūtinės ląstos viršutinę dalį bei vadovaukitės aukščiau aprašytomis kvėpavimo taisyklėmis.
  • Suderinkite kvėpavimo ritmą su judėjimo ritmu:
    • Įkvėpimas – 1 žingsnis
    • Iškvėpimas – 1 ar 2 žingsniai.
  • Užtikrinkite patalpoje vėsią aplinką: reguliariai vėdinkite ir drėkinkite patalpas atidarydami langus ar duris.
  • Plotą apie nosį ir burną vėsinkite drėgnomis servetėlėmis ar nosinaitėmis – tai gali padėti sumažinti dusulį

Kvėpavimo stačiakampis

  • Patogiai įsitaisykite.
  • Susiraskite stačiakampio formos daiktą savo kambaryje (televizorių, langą, duris).

KOSULIO VALDYMAS

  • Persirgus COVID-19 infekcija dažniausiai lieka sausas kosulys, tačiau kartais pasireiškia ir drėgnas (produktyvus) kosulys.

Kaip palengvinti sausą kosulį

  • Gerkite daug skysčių.
  • Gerkite kambario temperatūros, neaštrius gėrimus, po 3 – 4 mažus gurkšnelius, lėtai, su pertraukėlėmis.
  • Pakvėpuokite garais – į dubenį įpilkite karšto vandens, palenkite galvą virš dubens ir kvėpuokite garais; jei galite – galvą ir dubenį apsigaubkite rankšluosčiu.
  • Šilti gėrimai su medumi ir citrina sumažina gerklės skausmą ir/ar dirginimą.
  • Jeigu kosėjate, bet neturite ko atsigerti – stenkitės kuo dažniau ryti seiles.

Kaip palengvinti drėgną kosulį

  • Gerkite daug skysčių.
  • Kvėpuokite garais.
  • Stenkitės gulėti ant šono kuo tiesiau (be pagalvės arba ant labai žemos pagalvės), tai palengvina atkosėjimą.
  • Stenkitės judėti – tai palengvins atsikosėjimą

Pratimai palengvinantys atsikosėjimą ir skreplių pasišalinimą

  • Kvėpavimo pratimus jums gali rekomenduoti gydytojas reabilitologas, kineziterapeutas ar slaugytojas.
  • Aktyvaus kvėpavimo ciklo technika susideda iš trijų kvėpavimo pratimų:
    • Kontroliuojamas įkvėpimas – ramiai, negiliai kvėpuokite atpalaidavę pečius.
    • Gilūs įkvėpimai:
      • Giliai ir lėtai įkvėpkite
      • Švelniai neforsuodami iškvėpkite
      • Tai kartokite 3 – 4 kartus (jei kartosite šį pratimą dažniau – gali imti svaigti
        galva).
    • Stiprus (forsuotas) iškvėpimas:
      • Įkvėpkite vidutiniškai giliai
      • Iškvėpkite stipriai (forsuotai), trumpai ir greitai
      • Iškvėpdami naudokite pilvo ir krūtinės raumenis ir praverkite burną, lyg
        pūsdami ant veidrodžio, kad šis aprasotų
      • Šį pratimą kartokite 1-2 kartus.
  • Stipriai iškvėpus, gali atsirasti kosulys ir galite atkosėti skreplių.
  • Visas ciklas atrodytų taip:

Kaip dažnai ir kaip ilgai reikėtų atlikti pratimus?

  • Kartokite pratimą kol pajusite, kad krūtinėje sumažėjo skreplių.
  • Pašalinkite kiek įmanoma daugiau skreplių savęs nenualindami.
  • Pratimus atlikite bent 10 min, bet ne ilgiau nei 30 min.
  • Jei šis pratimų ciklas pavyksta ir yra veiksmingas kartokite jį 2-3 kartus per dieną.

Kūno padėtys palengvinančios skreplių pasišalinimą

  • Kvėpavimo pratimus galima atlikti tam tikrose kūno padėtyse, kurios palengvina skreplių iškosėjimą iš atskirų plaučių dalių.

Svarbu:

  • Nesirinkite šių padėčių prieš pat valgį ar iškart po jo.
  • Nenaudokite jų jei pasireiškė šalutiniai poveikiai.
  • Pasirinkite padėtį, kuri jums geriausia. Padėtį padėti pasirinkti gali ir slaugytojas.

Venkite šių pratimų jeigu:

  • Pykina
  • Griaužia rėmuo
  • Ryškiai sustiprėja dusulys
  • Atkosėjate su krauju
  • Neseniai buvote susižeidę krūtinę, stuburą ar šonkaulius
  • Jaučiate švokštimą

EMOCINĖS BŪSENOS VALDYMAS

  • Patirtis sergant COVID-19 gali būti labai bauginanti. Suprantama, kad ši patirtis gali palikti emocinį poveikį.
  • Dažniausiai pasitaikantys emociniai sunkumai persirgus COVID-19 (nepriklauso nuo to sunkiai ar lengvai sirgote):
    • jaučiate nerimą dėl nepilnaverčio kvėpavimo
    • pergyvenate dėl savo sveikatos ir, kad neužsikrėstų Jūsų draugai ir artimieji
    • jaučiatės prislėgtas, blogos nuotaikos
    • blogai miegate.
  • Jei gydėtės ligoninėje, Jus gali varginti:
    • nemalonių vaizdų iš ligoninės prisiminimas, kurie gali atsirasti „lyg iš niekur“
    • naktiniai košmarai
    • panikos priepuoliai prisimenant ligoninę.

Patariama:

  • Venkite žiūrėti daug žinių ar skaityti socialinių tinklų informacijos, jei tai sukelia Jums nerimą. Pasistenkite žinias žiūrėti kartą per dieną.
  • Pasikalbėkite su draugais ar artimaisiais.
  • Pasistenkite užsiimti veikla suteikiančia Jums džiaugsmą ir atsipalaidavimą.
  • Nebūkite sau labai griežtas, jei kai kurie darbai atrodys per sunkūs. Prisiminkite – pasveikimas užtrunka.
  • Susitelkite į tai, ką pats galite valdyti, pavyzdžiui gerai valgykite.
  • Jei tai nepadės – galima kreiptis į šeimos gydytoją/psichologą/psichoterapeutą.

Atsipalaidavimo būdai

  • Poilsis ir atsipalaidavimas yra svarbi energijos taupymo dalis.
  • Atsipalaidavimas gali padėti suvaldyti nerimą, pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti diskomfortą ar skausmą.
  • Yra du būdai, kuriais galite valdyti savo nerimą ir atsipalaiduoti:

„Esminis“ būdas

Lėtai kvėpuokite ir savęs paklauskite:
Kokius penkis daiktus galiu pamatyti?
Kokius keturis dalykus galiu pajausti?
Kokius tris dalykus galiu išgirsti?
Kokius du dalykus galiu užuosti?
Kokio daikto skonį galiu pajusti?
Galvokite apie šiuos klausimus lėtai, susikaupęs. Atsakydami į kiekvieną klausimą skirkite bent 10 sekundžių kiekvienam pojūčiui.

Įsivaizduokite save kokioje nors ramioje vietoje

  • Pagalvokite apie vietą kurioje jaučiatės atsipalaidavęs ir taikus. Tai gali būti vieta, kurioje jau buvote arba išsigalvota vieta.
  • Užsimerkite ir galvokite apie šios vietos smulkias detales. Kaip atrodo:
    • Kokias spalvas ir formas matote aplink?
    • Ar girdite kokius nors garsus?
    • Ar šilta ar šalta?
    • Kaip atrodo ir kokia yra žemė?
  • Paskirkite šiek tiek laiko įsivaizduoti kiekvieną iš šių atsakymų.

MITYBA PERSIRGUS COVID-19

  • Persirgus COVID-19 gali likti pakitęs skonio pojūtis. Taip pat gali pablogėti apetitas.
  • Kaip bebūtų, labai svarbu gerai maitintis ir pakankamai gerti skysčių. Tai padės atgauti jėgas ir pasveikti.

Kuo svarbus maistas ir gėrimai?

  • Kai Jūsų kūnas sveiksta po infekcijos, reikia daugiau „statybinės medžiagos“ (maisto baltymų) sveikų raumenų atstatymui ir jėgos atgavimui.
  • Imuninės sistemos stiprinimui ir subalansuotos mitybos užtikrinimui yra svarbūs vitaminai ir mikroelementai

Ką galite padaryti, kad jūsų maistas būtų pilnavertis?

  • Palaipsniui grįždami į normalų aktyvumo lygį vartokite maisto produktus su didesniu baltymų kiekiu. Tai padės susigražinti jėgas.
  • Stenkitės kasdien suvartoti maždaug trijų plaštakų dydžio kiekį produktų iš šios baltyminių produktų grupės: žuvis, kiaušiniai, mėsa, pupelės ar kiti ankštiniai, riešutai ar tofu (sojų pupelių sūris).
  • Siekite, kad kasdien suvartotumėte po tris porcijas iš pieno produktų grupės (porcija yra apie 200 ml pieno, 100 g sūrio, 1 indelis jogurto).
  • Jei Jūsų apetitas blogas ar norite priaugti svorio vartokite riebius ir saldžius produktus.

Kaip galite gauti pakankamą vitaminų ir mineralų kiekį?

  • Per dieną siekite suvartoti maždaug penkias saujas vaisių ar daržovių.
  • Daržovės gali būti šviežios, šaldytos ar konservuotos.
  • Jei Jūsų apetitas blogas, ar reikia priaugti svorio, vaisius valgykite su riebiu jogurtu, kremu ar grietinėle. Daržoves valgykite su sviestu, aliejumi ar tarkuotu sūriu.
  • Jei tą padaryti sunku, galima vartoti vitaminų ir mikroelementų papildus, kuriuos Jums gali pasiūlyti šeimos gydytojas ar vaistininkas.
  • Kasdien šiek tiek laiko praleiskite lauke, jei galite vartokite vitaminą D.

FIZINIS AKTYVUMAS PO COVID-19

  • Persirgus COVID-19 gali ženkliai sumažėti raumenų jėga, daugiausiai kojose. Tai atsitinka dėl daugelio priežasčių, bet dažniausiai dėl nejudrumo ligos metu.
  • Uždusti, kai sportuojate ar mankštinatės yra normalu
  • Tačiau, jei dėl dusulio Jūs nebegalite kalbėti – sustokite ir pailsėkite, kol kvėpavimas sunormalės. Pasistenkite mankštindamiesi nesukelti sau tokio dusulio, kad reikėtų staiga sustoti ir ilsėtis.
  • Jei nežinote kaip ir kokius pratimus atlikti – Jūsų šeimos gydytojas gali nukreipti
  • gydytojo reabilitologo konsultacijai.

SOCIALINĖ VEIKLA IR POMĖGIAI

  • Persirgę COVID-19, Jūs galite:
    • nenorėti susitikti su daug žmonių vienu metu
    • Jums sunku susikaupti
    • sunku sekti TV laidos eigą.
  • Jūsų gebėjimas susikaupti ir atmintis su laiku palaipsniui pagerės.

KĄ DARYTI JEI SIMPTOMAI NEGERĖJA?

  • Laikas, kurio prireiks pasveikti po COVID-19 – individualus.
  • Vienam – kelios dienos, kitam – savaitės ar mėnesiai.
  • Kuo sunkiau sirgote – tuo ilgiau užtruks kol grįšite į įprastą gyvenimą.
  • Jei po 6 – 8 savaičių vis dar jausite ligos simptomus – susisiekite su šeimos gydytoju dėl tolimesnių veiksmų.
Visa informacija apie vakciną nuo COVID-19

Daugiau informacijos rasite čia.

Informacija pacientų artimiesiems

Dėl siuntinių perdavimo

Ligoninėje stacionarizuotiems pacientams siuntiniai priimami Priėmimo – skubios pagalbos skyriuje, tačiau tik nustatytomis dienomis –  II, IV, V ir VII, nuo 8.00 iki 19.00 val.

Atkreipiame dėmesį, kad siuntiniuose gali būti tik būtiniausios higienos ir ryšio priemonės. Perduoti maisto produktus – griežtai draudžiama.

Dėl pacientų sveikatos būklės

Norėdami sužinoti informaciją apie Jūsų artimojo, sergančio covid-19 liga sveikatos būklę, kuris gydomas Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, D korpuse, turėtumėte skambinti (išskyrus sekmadieniais) šiuo Tel.: 860818088 nuo 08:00 iki 14.00 val.

Juo atsiliepusi registratorė Jus užregistruos ir perduos informaciją gydantiems gydytojams, kurie su Jumis susisieks pagal galimybes. Maloniai prašome, kad apie paciento sveikatos būklę teirautųsi tik vienas iš artimųjų.

Pacientai, kurie serga lengvesne COVID-19 ligos forma yra nuolat konsultuojami gydančių gydytojų, todėl galite susisiekti su savo artimaisiais ir pasiteirauti kokia jų sveikatos būklė.

Prašome supratingumo ir geranoriškumo.

Covid-19 reanimacijoje gydomų pacientų artimieji turėtų skambinti šiuo Tel.: 860916704, nuo 08:00 iki 15:00 val.

Ligoninėje pacientų lankymas draudžiamas, išskyrus terminalinės būklės pacientus.

Gydytojas gali anksčiau nutraukti koronavirusu sergančio paciento izoliaciją

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad keičiasi izoliacijos nutraukimo tvarka ir ji gali būti nutraukta anksčiausiai po 10 dienų. Žmogaus pasveikimui, kuris sirgo koronavirusu (COVID-19), nustatyti nebereikia atlikti papildomo nosiaryklės ir ryklės tepinėlio ištyrimo PGR metodu, tačiau pabrėžiama, kad pacientas laikomas pasveikusiu ir gali nutraukti izoliaciją tik gydančio gydytojo sprendimu. Naujovės inicijuotos atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų rekomendacijas.

Ministro įsakymu nustatyta, kad lengva koronaviruso (COVID-19) forma sergantiems pacientams izoliacija gali būti nutraukta po 10 dienų nuo simptomų atsiradimo pradžios, jei pacientas nebekarščiuoja ne mažiau kaip 3 dienas, nevartodamas kūno temperatūrą mažinančių vaistų, ir susilpnėjo kiti koronaviruso simptomai.

Izoliaciją galima nutraukti po 20 dienų nuo simptomų atsiradimo pradžios, jei pacientui šio viruso simptomai susilpnėjo ir jis nebekarščiuoja ne mažiau kaip 3 dienas, nevartodamas kūno temperatūrą mažinančių vaistų, šiems pacientams, sergantiems koronavirusu:
•    sunkia koronaviruso forma sergantiems;
•    kurių silpnas imunitetas;
•    kuriems teikiamos palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos;
•    kurie dirba palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas teikiančiose įstaigose;
•    kurie gyvena socialinės globos įstaigose;
•    kurie dirba socialinės globos įstaigose;
•    esantiems laisvės atėmimo įstaigose;
•    dirbantiems laisvės atėmimo įstaigose.

Pacientams, sirgusiems besimptomės formos koronavirusu, izoliacija gali būti nutraukiama po 10 dienų nuo nosiaryklės ir ryklės tepinėlio, kurį ištyrus PGR metodu buvo aptiktas koronavirusas, paėmimo dienos.

Taip pat nustatytas specialus kodas, kurį gydytojai nuo šiol turi suvesti į e sveikatą tam, kad duomenis apie pasveikusius žmones automatiškai pasiektų Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC). Taip palengvinamas darbas gydytojams – jiems nebereikės pildyti papildomų dokumentų apie pacientų izoliacijos nutraukimą ir pasveikimą ir teikti jų NVSC.

Izoliacijos nutraukimo schema pridedama.

Atnaujintus ministro įsakymus rasite ČIA ir ČIA.

SAM Spaudos tarnyba

Užsiregistruoti COVID-19 tyrimui galima ir internetu

Visi asmenys, pajutę koronaviruso (COVID-19) infekcijai būdingus simptomus, nuo šiol užsiregistruoti tyrimui mobiliajame punkte gali ir užpildę specialią anketą interneto tinklalapyje 1808.lt. Tai leis gyventojams registracijos procedūrą atlikti greičiau ir patogiau, nes nereikės skambinti į Karštąją liniją 1808.

Elektroninės registracijos formą galima rasti tinklapyje 1808.lt.

egistruotis internetu galima, jei jaučiamas bent vienas simptomas, būdingas koronavirusui: karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas, staigus uoslės, skonio praradimas ar susilpnėjimas. Papildomi mažiau specifiški simptomai gali būti galvos ir raumenų skausmas, šaltkrėtis, nuovargis, vėmimas, viduriavimas.

Be to, artimiausiu metu planuojama dar išplėsti tyrimų galimybes, kad poliklinikos, savo teritorijoje įsteigusios specialius patikros punktus, galėtų gauti apmokėjimą už atliekamus tyrimus, o registruotis į poliklinikose įsteigtus punktus būtų galima per juos įsteigusią gydymo įstaigą.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad gyventojai taip pat turi galimybę skambinti numeriu 1808, kai reikia užsiregistruoti koronaviruso tyrimui mobiliame punkte, reikalinga konsultacija dėl izoliacijos arba konsultacija, kaip elgtis grįžus iš koronaviruso paveiktos šalies.

Skambinti į Karštąją liniją galima visoje Lietuvoje nuo 8 iki 20 val. kasdien nemokamai iš visų tinklų.

SAM primena, kad Karštoji linija 1808 darbo dienomis sulaukia apie 12-13 tūkstančių skambučių, savaitgaliais ir nedarbo dienomis skaičiai kiek mažesni – apie 4-6 tūkstančių skambučių.

SAM Spaudos tarnyba

2020 11 06

Svarbiausi kontaktai gyventojams

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad su koronaviruso infekcija ir šalyje galiojančia ekstremaliąja padėtimi susijusiais klausimais gyventojai ir ūkio subjektai konsultuojami specialiai tam skirtais telefono numeriais.

Nemokama koronos karštoji linija 1808 visą savaitę nuo 8 iki 20 val. registruoja gyventojus tyrimams COVID-19 ligai nustatyti į mobiliuosius punktus.

Izoliacijos klausimais gyventojus konsultuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai. Su jais darbo valandomis galima susisiekti numeriais +370 5 264 9676, +370 5 2124098 ir +370 618 79 984.

Kilus klausimų apie galiojančias valstybės lygio ekstremaliosios situacijos sąlygas gyventojams ir ūkio subjektams, darbo valandomis galima skambinti SAM gyventojų aptarnavimo skyriui nemokamu telefonu 8 800 66004.

1808 Koronaviruso karštoji linija Kasdien 8–20 val.
Nemokamai
Registracija į mobiliuosius punktus tyrimui dėl koronaviruso infekcijos.
1809
Pagalbasau.lt
Bendra emocinės paramos linija Visą parą
Nemokamai
Vienija „Vilties liniją“ (suaugusiesiems), „Pagalbos moterims liniją“, „Jaunimo liniją“, „Vaikų liniją“ ir „Sidabrinę liniją“ (senjorams).
Kreiptis pajutus nerimą, vienišumo jausmą arba susidūrus su koronaviruso sukeltais sunkumais.
+370 5 2649676
+370 5 2124098
+370 618 79984
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) karštoji linija I–IV 8–17 val.
V 8–15.45 val.
Kreiptis kilus klausimų dėl izoliacijos reikalavimų, izoliacijos vietos keitimo, ūkinės komercinės veiklos vykdymo valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu.
koronavirusas@sam.lt Informacija el. paštu apie koronavirusą Atsakinėjama
I–IV 8–17 val.
V 8–15.45 val.
Kreiptis kilus klausimų apie koronavirusą, galiojančias valstybės lygio ekstremaliosios situacijos sąlygas, ūkinės veiklos vykdymą.
KoronaSTOP.lt Apibendrinta informacija apie koronavirusą

SAM primena, kad susirgimų statistika, operacijų vadovo sprendimai ir kita gyventojams aktuali informacija taip pat yra skelbiama ministerijos tinklalapyje, socialinių tinklų „Facebook“ ir „LinkedIn“ paskyrose.

Kitos ministerijos ir valstybės įstaigos taip pat konsultuoja gyventojus pagal savo kuruojamą sritį. Jų kontaktus rasite ČIA.

SAM Spaudos tarnyba

NVSC patikrinimo aktas

Aktą peržiūrėti galite čia.

Kur kreiptis norint gauti emocinę pagalbą

Karantino metu pasikeitus įprastam gyvenimo ritmui daugiau žmonių susiduria su psichologinėmis problemomis. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skatina visuomenę ieškoti pagalbos ir primena, kokios galimybės yra kreiptis pagalbos.

Nuo balandžio gyventojai pagalbos gali kreiptis emocinės pagalbos linija 1809, kuri vienija emocinę paramą teikiančias linijas: Vilties liniją, Pagalbos moterims liniją, Jaunimo liniją, Vaikų liniją ir Sidabrinę liniją. Šiose linijose emocinę paramą teikia specialiai, tam paruošti savanoriai ir psichologai. Nuo balandžio iki spalio pabaigos šiuo trumpuoju telefonu kreipėsi 6,3 tūkst. žmonių.

Birželį startavusia psichologinės pagalbos platforma pagalbasau.lt jau pasinaudojo 40 tūkst. žmonių. Ši internetinė platforma leidžia šalies gyventojams daugiau sužinoti apie savo ir artimųjų psichikos sveikatą bei greitai rasti reikiamą pagalbą.

Pagalbasau.lt svetainėje atsakius į pateikiamus klausimus, galima įsivertinti savo emocinę būseną, o interaktyviame žemėlapyje galima rasti išsamią informaciją apie pagalbos sistemą Lietuvoje – pagalbą teikiančių įstaigų adresus, kontaktinius duomenis ir teikiamas paslaugas.

Taip pat pagalbą žmonėms susidūrusiems su grėsme žmogaus sveikatai arba gyvybei nuo spalio teikia mobiliosios krizių įveikimo komandos. Jos darbą pradėjo dvejose apskrityse – Vilniaus ir Kauno. Vilniaus apskrityje jos dirbs Vilniaus ir Vilniaus rajono savivaldybėse, taip pat Elektrėnų savivaldybėje bei dar penkių rajonų savivaldybėse – Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų bei Ukmergės. Kauno apskrityje komandos darbuosis Kauno miesto bei Birštono savivaldybėse, taip pat šešių rajonų savivaldybėse – Kauno, Kėdainių, Kaišiadorių, Jonavos, Prienų bei Raseinių.

Su mobiliosios krizių įveikimo komandos specialistais galima susisiekti kasdien nuo 8 iki 20 val., įskaitant savaitgalius mob. tel. 861622252, el. paštu mobilikomanda@krizesiveikimas.lt. Mobilioji komanda galės atvykti ir dirbti bendruomenės patalpose, įstaigose. Užmezgus bendradarbiavimo ryšį, paslauga toliau galės būti teikiama ir nuotoliniu būdu. Kiekvienoje komandoje dirbs bent du krizių intervencijoje patyrę psichologai.

Be to, nuo šių metų rudens Visuomenės sveikatos biuruose pradėtos teikti šios nemokamos paslaugos:

  • Streso valdymo, emocijų atpažinimo ir valdymo grupiniai užsiėmimai;
  • Savitarpio pagalbos grupių užsiėmimai (įvairiomis temomis);
  • Psichologinės konsultacijos grupėse;
  • Individualios psichologo konsultacijos asmenims, kuriems pasireiškia psichikos sveikatos rizikos veiksniai dėl sudėtingų gyvenimiškų situacijų (iki 5 vienam asmeniui).

Todėl gyventojai, patiriantys koronaviruso pandemijos sukeltą stresą, nerimą bei išgyvenantys kitas sudėtingas gyvenimiškas situacijas gali kreiptis į Visuomenės sveikatos biurus. Norint gauti šią nemokamą psichologinę pagalbą, nereikia specialaus gydytojo siuntimo, reikia tik skambinti į artimiausią Visuomenės sveikatos biurą, užsiregistruoti ir atvykti sutartu laiku.

Kaip iki pandemijos, taip ir pandemijos metu, gyventojai gali kreiptis į psichikos sveikatos centrą, prie kurio yra prisiregistravę arba priregistruoti šeimos gydytojo paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Šiuose centruose paslaugas teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas psichiatras, vaikų ir paauglių psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojas, socialinis darbuotojas ir medicinos psichologas. Primename, kad kreipiantis į Psichikos sveikatos centrą, gydytojo siuntimas nereikalingas.

Sveikatos apsaugos ministerija ragina gyventojus susidūrus su psichologinėmis problemomis nebijoti kreiptis pagalbos. Pastebėjus, kad su psichologinėmis problemomis susiduria jų artimieji, rekomenduojama taip pat paskatinti juos nedelsti ir ieškoti pagalbos pas specialistus.

Kur kreiptis pajutus simptomus

COVID-19 gyventojų veiksmų algoritmas

Kaip galima apsisaugoti

Atnaujintos rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos

2020 05 25

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), atsižvelgdama į dabartinę epidemiologinę situaciją Lietuvoje, teikia atnaujintas rekomendacijas, kaip elgtis toliau siekiant sėkmingai suvaldyti koronaviruso infekcijos (COVID-19) plitimą visuomenėje. Rekomendacijose patariama, kaip naudoti asmenines apsaugos priemones, rūpintis asmenine ir aplinkos higiena, kokiais būdais išlaikyti saugų socialinį atstumą, kaip elgtis turėjus artimą sąlytį su koronavirusu užsikrėtusiu žmogumi ir taisyklingai dėvėti asmens apsaugos priemones.

Rekomendacijos, kaip naudoti asmenines apsaugos priemones, rūpintis asmenine higiena:

  • Dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, ypač tose vietose, kur nėra galimybės išlaikyti saugaus (daugiau nei 2 metrų) atstumo nuo kitų asmenų ir vietose, kuriose sutinkami žmonės, su kuriais įprastai nebendraujama.
  • Laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo (kosėti ar čiaudėti prisidengus vienkartine servetėle arba į sulenktos alkūnės vidinę pusę).
  • Kuo dažniau plauti rankas su muilu ir vandeniu, rankas muiluojant ne trumpiau nei 20 sekundžių. Jei nėra galimybės nusiplauti rankų, naudoti rankų antiseptikus (dezinfekavimo priemones).
  • Vengti liesti neplautomis rankomis veidą, akis, nosį, burną.

Rekomendacijos, kaip išlaikyti socialinį atstumą:

  • Apsvarstyti su darbdaviu galimybę karantino metu dirbti nuotoliniu būdu.
  • Turintiems ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymių (pvz., karščiavimas, sloga, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.) likti namuose ir konsultuotis Koronos karštąja linija tel. 1808 arba susisiekti su savo šeimos gydytoju konsultacijai nuotoliniu būdu.
  • Lankantis parduotuvėse, vaistinėse, turguose, kitose viešose atvirose ir uždarose vietose laikytis saugaus, ne mažesnio kaip 2 metrų atstumo nuo kitų žmonių.
  • Žmonėms, kuriems yra privaloma izoliacija, griežtai laikytis izoliavimo taisyklių visą izoliavimo laikotarpį.

Rekomendacijos, kaip rūpintis aplinkos higiena:

  • Dažnai vėdinti patalpas, ypač tas, kuriose būna didesnis srautas skirtingų žmonių, pvz., darbovietėje, daugiabučių laiptinėje ir pan.
  • Kasdien valyti dažnai naudojamus paviršius gyvenamojoje ar darbo vietoje, pvz., durų rankenas, laiptinės turėklus, elektros jungiklius, pultelius, šaldytuvo rankenas ir kt. Valyti įprastu muilu ar įprastiniais paviršiams skirtais valikliais.

Rekomendacijos, kaip laikytis reikalavimų po artimo sąlyčio su sergančiuoju koronaviruso infekcija:

  • Izoliuotis namuose ar kitoje gyvenamojoje vietoje 14 dienų po paskutinės sąlyčio dienos.
  • Griežtai laikytis izoliavimo taisyklių visą izoliavimo laikotarpį.
  • Jei izoliavimo laikotarpiu pasireiškia bent vienas iš ūmios virusinės kvėpavimo takų infekcijos požymių (karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.), nedelsiant skambinti į Koronos karštąją liniją telefono numeriu 1808, pateikti susirgimo aplinkybes (turėtą sąlytį su sergančiuoju) ir vykdyti medikų rekomendacijas.
  • Jei per 14 d. nuo paskutinės sąlyčio dienos neatsiranda simptomų, asmuo nebelaikomas turinčiu susirgimo riziką ir galima grįžti į įprastą gyvenimo režimą.

Rekomendacijos, kaip tinkamai naudoti veido kaukes:

  • Kaukę reikia užsidėti kruopščiai, kad pilnai dengtų burną ir nosį;
  • Dėvint kaukę, negalima jos liesti rankomis;
  • Nusiimant kaukę, negalima liesti rankomis pačios kaukės, tik raištelius;
  • Nusiėmus kaukę arba ją palietus, reikia nusiplauti rankas;
  • Reikia pakeisti kaukę nauja, kuomet dėvimoji tampa drėgna;
  • Vienkartinių kaukių pakartotinai naudoti negalima, panaudotas po kiekvieno naudojimo reikia išmesti.

SAM primena, kad privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius, kitas priemones) atvirose erdvėse (turgavietėse ir kitose viešose prekybos vietose, renginiuose, ekskursijose, viešojo transporto įlaipinimo vietose) ir viešose uždarose erdvėse. Visais kitais atvejais dėvėti nosį ir burną dengiančias priemones neprivaloma, tačiau ir toliau rekomenduojama.

Už karantino taisyklių pažeidimą žmonės gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn ir jiems gali būti skiriama 500–1500 eurų bauda.


Siekiant apsisaugoti nuo koronavirusinių infekcijų rekomenduojama laikytis standartinių ligos plitimą mažinančių priemonių:

  • dažnai plauti rankas su šiltu vandeniu ir muilu,
  • neliesti rankomis veido ir akių, laikytis kosėjimo,
  • čiaudėjimo etiketo (kosėti ar čiaudėti prisidengus vienkartine servetėle arba į sulenktos alkūnės vidinę pusę),
  • laikytis saugaus maisto ruošimo (ypač naudojant termiškai neapdorotą mėsą, kiaušinius),
  • vengti artimo sąlyčio su visais, kam yra pasireiškę kvėpavimo takų ligos simptomai, pavyzdžiui, kosulys, čiaudulys.

Kaip taisyklingai plauti rankas

Visos Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijos

Rekomendacijas peržiūrėti galite čia.

Grįžti į pradinį puslapį