Skuodo rajono laikraštis „Mūsų žodis“ savo skaitytojus kviečia susipažinti su Respublikinės Klaipėdos ligoninės Skuodo filialo gydytoju oftalmologu Sergiejumi Podliackiu. Ilgametę profesinę patirtį sukaupęs specialistas šiandien rūpinasi Skuodo krašto gyventojų regėjimu. Publikacijoje gydytojas pasakoja ne tik apie savo profesinį kelią, bet ir apie gyvenimą karo akivaizdoje, išsiskyrimą su šeima bei pasirinkimą tęsti mediko darbą Lietuvoje. Kartu jis primena ir svarbią žinią – akių sveikata reikėtų rūpintis nelaukiant, kol regėjimo sutrikimai taps negrįžtami.

Dalijamės laikraščio publikacija ir dėkojame straipsnio autorei Laimai Sendrauskienei už jautrų ir prasmingą pasakojimą apie mūsų kolegą.

„Regėjimą saugoti kaip savo akies vyzdį…“ – taip apie akių sveikatą sako pusmetį Respublikinės Klaipėdos ligoninės Skuodo filiale skuodiškių ir rajono gyventojų akių šviesa besirūpinantis gydytojas oftalmologas Sergiej Podliackij – ukrainietis, nors Lietuvą darbo specifiką mūsų šalyje spėjęs pažinti dar iki plataus masto Rusijos karo.

Skuode dirbančio ir čia apsistojusio karo pabėgėlio šeimos dalis – žmona ir vyresnės dukters šeima – liko Ukrainoje, o jis ir Suomijoje savanoriaujanti jaunėlė – už karo siaubiamos šalies ribų.

– Kaip ir kada atradote Lietuvą?

 – Pirmąkart – tuojau po 1990-ųjų. 15 metų teko padirbėti Klaipėdoje, Mažeikiuose, Kuršėnuose. Atvykdavau ir į optiką Skuode, todėl šį miestą buvau spėjęs pažinti. Kadangi Lietuvoje buvau dirbęs, buvau pakviestas ir 2022-aisiais. Esu aukščiausios kategorijos vaikų ir suaugusiųjų gydytojas, profesinis stažas – trys dešimtys metų. Po tėčio mirties 85-erių mama mane parsikvietė, kad padėčiau jai sutikti saulėlydį. Tačiau ji gyveno dar visą dešimtmetį, todėl ir aš dirbau Ukrainoje. Dabar tėvai atgulę netoli Krivoj Rogo, iš kur esu kilęs, miesto Dniepropetrovsko srityje. Krivoj Rogas ukrainiečiams – miestas, iš kurio kilęs ir jų prezidentas Volodymyras Zelenskis.

– O  kiti artimieji?

– Kitų artimųjų nelikę, žmona – medikė, dirba tuberkuliozės ligų laboratorijoje. Jai metai iki pensijos, stengiasi užbaigti darbo įsipareigojimus. Dabar kaip šeima esame padalinti ir išbarstyti. Vyresnėlės dukters advokatės biuras Kijeve, jai taip pat nėra paprasta atsiskirti su klientais. Tik jaunėlė dukra savanoriauja ir atsidūrė Suomijoje. Palaikome ryšį, panašu, kad irgi atvyks gyventi į Lietuvą. Kijeve liko ir mano ketvirtą klasę užbaigęs anūkas, kurį ką tik pasveikinau pirmojo mokslo slenksčio įveikimo proga…

– Kaip sekasi darbuotis Skuode?

– Tiesą sakant, atvažiuodamas į Lietuvą pastarąjį kartą, patyriau rankos traumą. Tiek uždirbdavau ir Ukrainoje, bet trauma nulėmė, kad likau Lietuvoje. Dirbu Skuodo ligoninėje puse etato.

– Adaptuojatės?

–  Galiu sakyti, kad man mažesni miestukai patinka, galiu palyginti: ir Kijeve, ir Klaipėdoje buvau dirbęs. Mano ir amžius toks, kad aktyvios pramogos nebeaktualios, o didmiesčiai slegia, todėl žalio, jaukaus miesto erdvės artimesnės, be to, pasitarnauja sveikatingumui. Vakarais daug skaitau, mokausi lietuvių kalbos, išeinu pasivaikščioti.

– Tik jūsiškei žmonai nelengva, juk vyksta karas… Kaip jis iš arti?

– Atrodo, kad žmona apsiprato. Tiesa, nuolat skraido dronai, žmonės žūsta. 2022 metais, kai karas prie Krivoj Rogo buvo priartėjęs per 20 kilometrų, mūsų gatvėje nukrito kasetinė raketa. Pastatas, kuriame buvome, nenukentėjo, tačiau jau tada buvo žūčių. Žuvo žmogus, kuris, išgirdęs keistą garsą, sumanė pasidomėti. Atakos nebūna pavienės – po pirmos seka kita, todėl tam ir yra slėptuvės. Ačiū Dievui, šeima nenukentėjo. Dabar su artimaisiais komunikuoti padeda technologijos, specialios programėlės. Ranka rašyti laiškų nereikia (šypsosi).

– Ką tik prasitarėte, kad slegia ilgesys. Kaip su juo susigyvenate, kaip padedate pats sau?

– Žinoma, ilgiuosi. Anksčiau tam neteikdavau tiek reikšmingumo, sau kėliau kitokius tikslus. Dabar patiriu, kad žmones padalinę nuotoliai dideli, ilgesys sunkus. Padeda sportas, daug laiko skiriu bendrystei, pokalbiams, pasivaikščiojimams. Buvo pacientų, kurie kvietė apsilankyti Skuodo higienos centre, baseine, ketinu tą padaryti. Ir dabar, ir anksčiau bendravau su kraštiete kardiologe, kuri dirbo čia skyriuje, nors ji ir jaunesnė, apsistojo Šventojoje, ten įsigijo būstą.

– O koks Jūsų patarimas mums, saugantiems savo regėjimą?

– Manau, jog labai svarbu akis tikrinti laiku, nesusilaukti dienos, kai regėjimas visiškai sublogės. Akis saugoti būtina visą gyvenimą, jų nepertempti, stengtis reguliariai daryti pratimus, nes ir akyse yra raumenys, kurie keičiasi žmogui amžėjant. Taip pat sau padėti galima regėjimą stimuliuojančiais preparatais, vitaminais. Vyresniems visada rekomenduoju pasitikrinti vidinį akies slėgį, nes su amžiumi kaupiasi rimti susirgimai, tokie kaip glaukoma ar katarakta, kurie iš karto nepasimato. Žmogus jų nejaučia, o susirgimas tik didėja. Todėl savo rūpestėliais su specialistu būtina pasidalinti kas pusmetį ar bent kartą per metus bei gauti reikiamų patarimų, rekomendacijų. O kai liga įsisenėjusi, belieka tik operacija, su kuria neišvengiamos ir tam tikros rizikos.

– Matau, akinius irgi naudojate.

– Sau irgi padedu, nes akys pavargsta žvelgiant į ekraną, dirbant su oftalmoskopu, kaip žmogus irgi prarandu šiek tiek  savęs, todėl ir akiniai.

– Ar daug sulaukiate pacientų?

– Beveik dvejus metus skuodiškiai neturėjo oftalmologo. Vyresniems, ne tokiems mobiliems kaip jauni, tai greičiausiai buvo tikru rūpesčiu, kaip jį pasiekti. Kadangi, kaip minėjau, dirbu tik puse krūvio, todėl ne kasdien, tačiau informaciją apie mane klientai suranda, kreipiasi, padeda registratūra, šeimos gydytojai. Stengiuosi kiekvienam padėti, kabinetas aprūpintas puikia įranga,  reikiama pagalba, galima sakyti, ranka pasiekiama, tik reikia jos ieškoti.

– Dėkoju už pokalbį.

Skuodo rajono laikraščio „Mūsų žodis“ straipsnis, teksto ir nuotraukos autorė – Laima SENDRAUSKIENĖ

Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje duris atvėrė iš esmės atnaujintas Diagnostinių tyrimų skyrius. Modernizuotos pacientų ir darbuotojų erdvės, įrengti nauji procedūrų kabinetai, poilsio kambarys, o svarbiausia – sukurta viena moderniausių endoskopų apdorojimo infrastruktūrų Lietuvoje.

Atnaujinimas yra nuosekli investicija į pacientų saugą, infekcijų kontrolę, paslaugų kokybę ir darbo sąlygas specialistams, kurių kasdienis darbas reikalauja aukščiausių tikslumo bei saugumo standartų.

Diagnostinių tyrimų skyriuje teikiamos antrinio ir tretinio lygio diagnostikos bei gydymo paslaugos, atliekami sudėtingi endoskopiniai, ultragarsiniai ir kiti tyrimai bei intervencijos, o būtinoji pagalba pacientams užtikrinama visą parą.

Skyriaus vedėjo, chirurgo-echoskopuotojo Aušrio Gedgaudo teigimu, didžiausias pokytis slypi ne tik naujose erdvėse, bet ir technologiniuose sprendimuose, kurie leidžia dar labiau sustiprinti pacientų saugą, paslaugų kokybę.

„Endoskopija yra viena svarbiausių šiuolaikinės diagnostikos ir gydymo sričių. Kiekviena detalė – nuo tyrimo atlikimo iki endoskopų paruošimo kitam pacientui – turi atitikti aukščiausius kokybės reikalavimus. Atnaujintame skyriuje įdiegta visa moderni endoskopų apdorojimo grandinė, leidžianti užtikrinti visišką proceso atsekamumą ir maksimalų saugumą. Tai sprendimai, kurie jau tapo pažangiausių Europos centrų standartu“, – sako skyriaus vedėjas.

Ypatingas dėmesys skirtas medicinos prietaisų apdorojimo patalpai – technologiškai pažangiausiai skyriaus daliai. Čia įdiegta naujausios kartos endoskopų plovimo ir laikymo sistema, kokios šiuo metu Klaipėdoje nėra nė vienoje kitoje gydymo įstaigoje. Analogiški sprendimai naudojami tik keliuose Lietuvos gydymo centruose.

Endoskopų paruošimo procesas prasideda išmanioje pirminio plovimo stotyje. Nuskenavus prietaiso identifikavimo kodą, sistema automatiškai atpažįsta konkretų endoskopą, parenka reikiamą programą ir kontroliuoja visą plovimo procesą. Po to endoskopai apdorojami automatizuotuose plovimo-dezinfekavimo įrenginiuose, o vėliau laikomi specialiose džiovinimo ir saugojimo spintose, kuriose sterilumas gali būti užtikrinamas iki 30 dienų.

Tokia technologinė grandinė leidžia ne tik sumažinti žmogiškosios klaidos tikimybę, bet ir užtikrinti griežčiausius infekcijų prevencijos reikalavimus, kurie šiandien yra vienas svarbiausių kokybiškos endoskopijos kriterijų pasaulyje.

Modernizuotos ir pacientams skirtos erdvės. Įrengti nauji procedūrų kabinetai, jaukus poilsio kambarys po procedūrų, pagerintos laukimo bei darbo zonos. Tai leidžia pacientams procedūras ir atsigavimo laiką po jų praleisti komfortiškesnėje aplinkoje, o darbuotojams sudaro geresnes sąlygas kasdieniam darbui.

Diagnostinių tyrimų skyriuje atliekamos gastroenterologų konsultacijos, įvairios echoskopijos, viršutinio ir apatinio virškinamojo trakto endoskopiniai tyrimai, endoskopinės biopsijos, kraujavimo iš virškinamojo trakto stabdymo procedūros, gerybinių darinių šalinimas, tulžies ir kasos latakų endoskopinė diagnostika bei gydymas, taip pat kitos sudėtingos intervencinės procedūros.

Atnaujintas skyrius sustiprina Respublikinės Klaipėdos ligoninės galimybes užtikrinti aukščiausio lygio diagnostiką ir gydymą Vakarų Lietuvos gyventojams, derinant specialistų kompetenciją, pažangias technologijas ir pacientų poreikiams pritaikytą aplinką.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės inf.

Dirbtinis intelektas jau šiandien keičia sveikatos priežiūros sistemą – nuo administracinių procesų ir duomenų analizės iki diagnostikos, pacientų priežiūros organizavimo bei klinikinių sprendimų priėmimo. Kartu su naujomis galimybėmis kyla ir sudėtingų klausimų: kaip užtikrinti duomenų saugą, kur baigiasi technologijos atsakomybė ir koks šioje transformacijoje lieka žmogaus vaidmuo?

Apie tai diskutuota VI Nacionaliniame sveikatos vadybos forume, vykusiame Respublikinės Klaipėdos ligoninės reabilitacijos filiale „Pušynas“. Forumą organizavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos vadybos katedros vadovė prof. habil. dr. Ramunė Kalėdienė kartu su Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga, Lietuvos visuomenės sveikatos asociacija ir Lietuvos slaugytojų vadovų sąjunga.

Į forumą susirinko gydymo įstaigų vadovai, gydytojai, slaugos specialistai, teisininkai, technologijų ekspertai ir politikos formuotojai. Diskusijose daug dėmesio skirta ne tik technologinėms galimybėms, bet ir atsakingam jų taikymui praktikoje.

„Dirbtinis intelektas jau tampa sveikatos sistemos kasdienybe. Klausimas šiandien nebėra, ar jis bus naudojamas, o kaip jį diegsime atsakingai, saugiai ir taip, kad kuriama vertė būtų naudinga ir pacientams, ir specialistams. Technologijų raidos nesustabdysime, todėl mūsų užduotis yra suprasti jų galimybes, įvertinti rizikas ir pasirengti pokyčiams“, – sako Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos tarybos pirmininkas, Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas Darius Steponkus.

Pasak jo, sveikatos priežiūros sistemoje dirbama su itin jautriais žmogaus duomenimis, todėl diegiant DI sprendimus būtina užtikrinti aiškias naudojimo taisykles, duomenų apsaugą ir etišką technologijų taikymą.

„Technologijos turi padėti specialistams efektyviau organizuoti darbą, greičiau pasiekti reikalingą informaciją ir daugiau dėmesio skirti pacientui. Dirbtinis intelektas gali sustiprinti žmogaus galimybes, tačiau jis nepakeis profesinės kompetencijos, klinikinio sprendimo ir atsakomybės“, – teigia D. Steponkus.

Forume dalyvavęs sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas akcentavo, kad sveikatos sistema šiandien jau susiduria ne su teoriniais, o su praktiniais DI integravimo klausimais. Pasak jo, gydymo įstaigoms vis dar trūksta aiškių taisyklių, finansavimo modelių bei sistemingų mokymų.

Diskusijose ne kartą pabrėžta, kad spartėjanti technologinė pažanga nekeičia vieno esminio dalyko – pacientams vis dar svarbus žmogiškas ryšys, pasitikėjimas ir tiesioginis kontaktas su gydytoju.

Kita svarbi forumo tema – atsakomybė už sprendimus, priimamus naudojant dirbtinio intelekto sistemas. Nors technologijos gali generuoti rekomendacijas ar padėti analizuoti informaciją, galutinė atsakomybė vis dar tenka gydytojui.

Forumo diskusijos parodė, kad dirbtinis intelektas sveikatos sistemoje jau nebėra tolima ateities vizija. Tačiau technologinė pažanga savaime dar negarantuoja pažangos pacientui. Jai būtini aiškūs sprendimai, atsakinga lyderystė, duomenų sauga ir gebėjimas išsaugoti tai, kas medicinoje išlieka svarbiausia – žmogaus kompetenciją, pasitikėjimą ir santykį su pacientu.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės inf.

Slaugytojo darbas neturi aiškios pradžios ar pabaigos, ji tęsiasi per pamainas, per situacijas, per žmones. Tai darbas, kuriame atsakomybė nėra epizodas, o nuolatinė kasdienybės dalis.

Tarptautinę slaugytojų dieną padėkos skirtos slaugytojams už tai, kas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti savaime suprantama – už profesionaliai, sąžiningai ir nuoširdžiai atliekamą darbą. Tačiau būtent čia ir slypi esmė: ne pavieniuose momentuose, o nuosekliai diena iš dienos su tuo pačiu atsidavimu atliekamame darbe.

Padėka nėra vien ištartas „ačiū“. Tai aiškus įvardijimas, kad šis darbas yra matomas, vertinamas ir reikšmingas. Kad profesionalumas, atsakomybė ir buvimas šalia yra tai, kas iš esmės stiprina visą sveikatos sistemą.

Dėkojame už tai, ką darote kasdien – tiksliai, atsakingai ir su didele širdimi

Dėkojame, kad esate

Medicina pasitelkia technologijas dėl jų gebėjimo keisti gydymo kokybę. Respublikinė Klaipėdos ligoninė žengia dar vieną žingsnį šia kryptimi – chirurgai turėjo galimybę praktiškai išbandyti vieną pažangiausių robotinės chirurgijos sistemų pasaulyje – JAV sukurtą „Da Vinci“.

Šios sistemos demonstracijų metu ligoninės gydytojai dirbo su specialiais treniruočių modeliais, leidžiančiais realistiškai įvertinti technologijos galimybes. Tai yra svarbi patirtis, leidžianti ne tik susipažinti su inovacija, bet ir kritiškai ją įvertinti kasdienėje praktikoje.

Robotinė sistema nepakeičia gydytojo, tai įrankis, kuris išplečia jo galimybes. Chirurgas operuoja pats, tačiau pasitelkęs technologiją, kuri leidžia judėti ženkliai tiksliau, stabiliau ir saugiau.

Tikslumas, kuris tampa gydymo kokybe

„Da Vinci“ sistema leidžia chirurgui dirbti iš konsolės, matant itin aukštos raiškos trimatį operacinio lauko vaizdą. Robotinės „rankos“ perteikia kiekvieną judesį su mikroskopiniu tikslumu, eliminuodamos natūralų rankos drebėjimą ir suteikdamos didesnę judesių amplitudę negu žmogaus ranka. Šios savybės ypač svarbios operacijose, kur reikalingas maksimalus audinių tausojimas – urologijoje, ginekologinėje, onkologinėje, krūtinės ar bendrojoje chirurgijoje.

Kaip pabrėžia gydytojai, pacientams tai reiškia labai konkrečius dalykus:

mažesnį audinių pažeidimą operacijos metu,

mažesnį kraujo netekimą,

mažesnę komplikacijų riziką,

lengvesnį pooperacinį laikotarpį,

greitesnį grįžimą į įprastą gyvenimą.

Tai ypatingai svarbu onkologinėje chirurgijoje, kur kiekvienas milimetras turi reikšmę tiek pašalinant naviką, tiek išsaugant aplinkinius audinius.

„Toks robotas yra chirurgo svajonė, ir tai yra dar vienas žingsnis link mažai invazyvios chirurgijos. Pacientams tai reiškia žymiai trumpesnę pooperacinę reabilitaciją, greitesnį grįžimą į įprastą gyvenimą, mažiau vaistų, mažiau skausmo“, – sako ligoninės krūtinės chirurgas Aleksandras Bagajevas.

Nors robotinė chirurgija Lietuvoje dar tik įgauna pagreitį, pasaulyje ji jau yra kasdienės praktikos dalis. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose didžioji dalis prostatos šalinimo operacijų atliekama naudojant robotines sistemas. Tai nėra eksperimentinė medicina, o šiandienos standartas daugelyje pažangių šalių.

Technologijos ir žmonės: dvi neatskiriamos kryptys

Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas Darius Steponkus atkreipia dėmesį, kad šiuolaikinėje medicinoje technologijos tampa ne tik gydymo, bet ir strateginiu veiksniu.

„Jaunų specialistų šiandien nebepritrauksi vien atlygiu. Jie nori dirbti ten, kur gali augti profesiškai, kur turi prieigą prie moderniausių technologijų. Tai tiesiogiai susiję ir su pacientų lūkesčiais – žmonės tikisi pažangaus, mažiau traumuojančio gydymo“, – sako ligoninės vadovas.

Atsargus žingsnis į ateitį

Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje pabrėžiama, kad tokios technologijos diegimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis ne tik finansinių sprendimų, bet ir aiškaus strateginio vertinimo, specialistų parengimo bei infrastruktūros pritaikymo.

Vis dėlto šiandien jau žengiami pirmieji žingsniai – stiprinamos gydytojų kompetencijos, vertinamos galimybės ir analizuojama, kaip robotinė chirurgija galėtų papildyti ligoninės teikiamų paslaugų spektrą.

Akcentuojama, kad svarbiausia ne pati technologija, o tai, kokią vertę ji sukuria pacientams. Todėl į kiekvieną tokį sprendimą žiūrima atsakingai, vertinant ilgalaikę naudą gydymo kokybei ir visai regiono sveikatos sistemai.

Robotinė chirurgija nėra tik technologinis progresas, tai platesnis požiūris į mediciną, kurioje svarbiausia tampa tikslumas, saugumas ir paciento patirtis. Respublikinė Klaipėdos ligoninė šią kryptį vertina kaip neišvengiamą šiuolaikinės medicinos dalį – atsakingai, nuosekliai ir orientuotai į tai, kas svarbiausia – geresnius gydymo rezultatus.

Klaipėdos dramos teatras subūrė miesto medikų bendruomenę. Didžiojoje teatro salėje surengti iškilmingi Klaipėdos miesto medicinos darbuotojų apdovanojimai 2026, turintys ypatingą paskirtį – profesinės dienos išvakarėse išreikšti pagarbą ir dėkingumą medicinos srityje dirbantiems profesionalams.

Vakaras, kurio metu aiškiai justi – pasirinkimas būti mediku visuomet reiškia daugiau atsakomybės. Buvimas medicinoje visuomet yra nuolatinis darbas ne tik gilinantis į naujausias mokslo žinias, bet ir gebėjimas priimti sprendimus, kai laiko iš esmės nėra, gebėjimas išlikti jautriam, kai aplink daug skausmo, gebėjimas tikėti, kai objektyvūs tyrimai rodo, kad vilties nebėra.

Medicina iš žmogaus visuomet reikalauja ypatingo asmeninio įsitraukimo. Tokio, kuris kartais perteikiamas mažais veiksmais, kurie galiausiai prisideda prie esminių lūžių – pokalbio, kuriame randasi viltis, sprendimo, kuriam reikia ne tik išminties, bet ir drąsos, žmogiško pabuvimo šalia, kai jokia kita pagalba neįmanoma. Tai profesija, kurioje atsakomybė nėra trumpas epizodas, o kasdienė rutina. Kurioje energija, tikėjimas ir vidinė stiprybė yra būtina sąlyga išlikti profesionaliam.

Galbūt dėl visų šių priežasčių medikų pagerbimas tampa ypatingai reikšmingas, nes šie žmonės kiekvieną dieną ir naktį renkasi profesionalumą ir žmogiškumą.

Metų gydytojo nominacija

Psichiatrijos filialo vadovė gydytoja psichiatrė Loreta Šiaudvytytė

Metų jaunojo gydytojo nominacija

Gydytoja kardiologė Gintarė Valterytė

Metų slaugos specialisto nominacija

Reanimacijos ir intensyvio terapijos skyriaus vyr. slaugytoja Milda Vitkauskaitė

Respublikinė Klaipėdos ligoninė didžiuojasi nominuotais kandidatais, kurie yra labai svarbi profesionalios ir darnios komandos dalis. Ypatinga padėka jiems už tai, kad kasdien renkasi profesionalumą, atsakingumą ir žmogiškumą.

Prie Respublikinės Klaipėdos ligoninės komandos neseniai prisijungęs gydytojas neurochirurgas Marius Šlisers atsinešė tarptautinę patirtį, sukauptą Šveicarijoje, Vokietijoje bei stažuočių metu JAV. Po beveik dešimtmečio užsienyje jis pasirinko grįžti į Lietuvą, į Klaipėdą.

Gydytojo profesinės interesų sritys apima skubiąją ir planinę neurochirurgiją, funkcinę ir stereotaksinę neurochirurgiją. Ypatingą dėmesį jis skiria skausmo gydymui – ypač nugaros skausmui, taikant intervencinius metodus, tokius kaip blokados.

Gydytojas taip pat dirba su pacientais, kuriuos vargina lėtinis ir neuropatinis skausmas, ir taiko šiuolaikinius neuromoduliacinius gydymo būdus, įskaitant nugaros smegenų stimuliaciją. Esant indikacijoms, taikomas ir pažangus spastiškumo gydymas, implantuojant intratekalines vaistų (pvz., baklofeno) pompas, kurios leidžia efektyviai kontroliuoti simptomus.

Šiandien gydytojas imasi įvairių neurochirurginių intervencijų, tarp jų – ir galvos smegenų operacijų, įskaitant gydymą esant kraujavimams (hematomoms).

Neurochirurgija dažnai siejama su technologijomis, sudėtingomis operacijomis ir sprendimais, kuriuos tenka priimti žaibiškai. Tačiau pats gydytojas akcentuoja, kad ypatingos reikšmės diagnozei turi ir pokalbis su pacientu, jo išklausymas.

„Svarbiausia yra anamnezė – tai, ką pasako pats pacientas. Ne tyrimai pirmiausia, o nuoseklus jo pasakojimas. Įsiklausius, dažnai jau čia galima rasti esmines diagnostines užuominas. Ne mažiau svarbi ir kruopšti klinikinė paciento apžiūra“, – sako gydytojas neurochirurgas M. Šlisers, turintis latviškų šaknų.

Pasak jo, šiuolaikinėje medicinoje vis dažniau pritrūksta būtent šio gebėjimo – sustoti ir įsiklausyti į tai, ką kalba pacientas.

„Paciento pasitikėjimas gydymu prasideda nuo aiškumo – kai žmogus supranta, kas su juo vyksta ir kodėl pasirenkamas konkretus gydymo kelias. Neurochirurgijoje tai ypač svarbu, nes sprendimus dažnai tenka priimti greitai, o atsakomybė – itin didelė. Geras gydytojas turi gebėti greitai mąstyti, atsirinkti esminę informaciją ir prisiimti atsakomybę už priimtus sprendimus“, – sako M. Šlisers.

Skubiose situacijose neurochirurgui būtina gebėti akimirksniu atsirinkti, kas svarbiausia, ir veikti nedelsiant. Tuo tarpu planinėje medicinoje ne mažiau svarbus tampa ryšys su pacientu – empatija, gebėjimas įsiklausyti ir aiškiai paaiškinti sudėtingus gydymo sprendimus.

Gydytojo M. Šlisers prisijungimas prie ligoninės neurochirurgų komandos yra aiškaus stiprėjimo ženklas. Tai atveria platesnes galimybes Vakarų Lietuvos pacientams gauti kvalifikuotą pagalbą arčiau namų.

Kartu tai yra priminimas, kad net ir pažangiausioje medicinoje viskas prasideda nuo paprasčiausio dalyko – nuo žmogaus ir jo istorijos.

Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK) ir Respublikinė Klaipėdos ligoninė pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria siekiama stiprinti pasirengimą veikti ekstremaliosios situacijos metu. Sutartis numato, kad LRK pasirengimo ir ekstremaliųjų situacijų savanoriai (PES) reguliariai dalyvaus ligoninės  Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus kasdienėje veikloje. Ši patirtis padės nuosekliai ugdyti praktinius įgūdžius, geriau suprasti ligoninės veiklą, kad prireikus galėtų sklandžiai įsitraukti į bendrą darbą, suteikiant nemedicininę pagalbą ligoninės personalui.  

Lietuvos Raudonasis Kryžius jau kelerius metus kryptingai ruošiasi ekstremaliosioms situacijoms, krizėms ir galimiems karo scenarijams. Šis pasirengimas yra numatytas 2025-2027 m. Krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo programoje, kurią finansuoja Sveikatos apsaugos ministerija, o viena iš jos krypčių – praktinių įgūdžių stiprinimas realioje sveikatos sistemos aplinkoje. Vasario mėnesį buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikomis, kovą – su Respublikine Klaipėdos ligonine.   

Klaipėdoje Lietuvos Raudonasis Kryžius turi trisdešimt Pasirengimo ir ekstremaliųjų situacijų savanorių (PES). Dalis jų jau nuo balandžio–gegužės galės nuolat stiprinti savo žinias ir įgūdžius Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje, dirbdami įprastomis, nekrizinėmis sąlygomis. Pasak Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinės sekretorės Ingridos Damulienės, pasirengimą turime pradėti ne krizės metu, o jau dabar – tam, kad prireikus savanoriai tiksliai žinotų savo užduotis ir galėtų sklandžiai padėti medikams net ir juodžiausio scenarijaus atveju.  

„Džiaugiamės, kad prie savanorių rengimo programos jungiasi ir Respublikinė Klaipėdos ligoninė – tai leidžia plėsti savanorių paruošimą regionuose ir stiprina mūsų pasirengimą reaguoti tiek kasdienėse, tiek krizinėse situacijose visoje Lietuvoje. Praktika ligoninėje savanoriams padės aiškiau suprasti savo vaidmenį, geriau pažinti sveikatos priežiūros sistemą ir jos ribas. Tai ypač svarbu, kad prireikus jie galėtų greitai ir sklandžiai įsitraukti į ligoninės veiklą, sustiprinti medikų komandą ir leisti jiems sutelkti dėmesį į svarbiausias užduotis“, – sako I. Damulienė.    

Atsižvelgiant į Respublikinės Klaipėdos ligoninės poreikį, LRK savanoriai talkins medikams, teiks pirmąją psichologinę pagalbą pacientams bei jų artimiesiems. Savanoriai dirbs pagal iš anksto suderintas veiklos apimtis ir laikantis ligoninės vidaus tvarkos, glaudžiai bendradarbiaujant su ligoninės personalu.

„Gyvename laiku, kai geopolitinis neapibrėžtumas ir įvairių krizių tikimybė tampa nuolatine realybe, todėl pasirengimas neturi būti fragmentiškas ar deklaratyvus. Ruoštis privalome nuosekliai, apimdami visą sistemą. Bendradarbiavimas su Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi suteikia galimybę šį pasirengimą perkelti į realią veiklos aplinką, kur medicininė kompetencija susijungia su visuomenės įsitraukimu. Ir tai nėra tik papildomas resursas, tai valstybės stiprinimas per žmones ir jų gebėjimą veikti kartu. Kuo geriau esame pasirengę šiandien, tuo daugiau ramybės galime užtikrinti rytdienai“, – teigia Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus.       

Susitarimas tarp LRK ir Respublikinės Klaipėdos ligoninės galioja trejus metus su galimybe šį bendradarbiavimą pratęsti.   

Ginekologinė chirurgija šiandien nebėra tai, ką daugelis moterų dar prisimena iš ankstesnių patirčių ar pasakojimų – didelė operacija, pjūvis ir kelios dienos ligoninėje. Daugeliu atvejų problemos, kurios anksčiau baigdavosi stacionariniu gydymu, dabar išsprendžiamos minimalia intervencija.

Endoskopinės technologijos ir tiksli diagnostika pakeitė patį požiūrį į gydymą: jis tapo organus tausojantis, saugesnis ir orientuotas į greitesnį moters sugrįžimą į įprastą gyvenimo ritmą.

Šią kryptį nuosekliai plėtoja Respublikinės Klaipėdos ligoninės Dienos chirurgijos centras. Jame per daugiau kaip dešimtmetį suformuotas aiškus ir pacientui patogus modelis – vienoje vietoje atliekamas išsamus ambulatorinis ištyrimas, o prireikus taikomas operacinis gydymas.

Dienos chirurgija šiandien nėra kompromisas ar supaprastinta pagalba. Tai – racionalus, mediciniškai pagrįstas gydymo būdas, leidžiantis išvengti ilgo gulėjimo ligoninėje ir sumažinti emocinę įtampą. Draustoms pacientėms, turinčioms siuntimą, visos šios paslaugos papildomai nekainuoja – jos finansuojamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo.

Ką galima atlikti Dienos chirurgijos centre?

Moterys dažnai teiraujasi, ar Dienos chirurgijos centre atliekamos tik pačios operacijos? Praktika rodo, kad daugeliu atvejų centre veikia visa diagnozavimo ir gydymo eiga.

Pirmasis žingsnis – išsami konsultacija. Jos metu atliekamas ultragarsinis tyrimas, kolposkopija (detalus gimdos kaklelio įvertinimas), prireikus – papildomi tikslinamieji tyrimai.

Jei nustatoma patologija, kurią reikia gydyti intervenciškai, operacija gali būti atliekama dienos chirurgijos sąlygomis – be ilgo gulėjimo ligoninėje. Dažniausios procedūros:

• Diagnostinė ir gydomoji histeroskopija – įvertinama gimdos ertmė, paimama biopsija, o prireikus iš karto pašalinami polipai ar gimdos ertmę deformuojančios miomos;

• Gimdos kaklelio konizacija (ikivėžinių pakitimų gydymas);

• Vulvos ir makšties biopsijos;

• Bartolinio liaukos patologijos gydymas;

• Gydomųjų spiralių įvedimas, taikant nuskausminimą, prireikus kartu atliekant ir gimdos gleivinės ištyrimą.

Gimdos ertmės operacijos atliekamos endoskopiniu būdu – per gimdos kaklelį, be pjūvio pilvo sienoje. Naudojamas modernus instrumentas – šeiveris, leidžiantis tiksliai ir saugiai pašalinti gleivinės darinius, minimaliai pažeidžiant aplinkinius audinius. Tai reiškia mažesnę traumą, greitesnį atsistatymą ir mažesnę komplikacijų riziką.

Svarbu ir tai, kad visos procedūros atliekamos taikant adekvatų nuskausminimą. Moteris nepatiria skausmo ar reikšmingo diskomforto. Toks požiūris – ne tik komforto klausimas, bet ir aiški medicininė nuostata, pagrįsta šiuolaikiniais standartais.

Tarptautinė ginekologų ir akušerių bendruomenė praėjusiais metais pateikė rekomendacijas, aiškiai įtvirtinančias principą, kuris ilgą laiką medicinoje buvo per menkai akcentuojamas – skausmo valdymas turi būti standartinė, o ne papildoma ginekologinių procedūrų dalis.

Šiame kontekste kalbama apie intervencijas, kurios dažnai atliekamos ambulatoriškai ar vadinamomis „kabineto“ sąlygomis, pavyzdžiui, intrauterininio kontraceptinio prietaiso įvedimas, gimdos gleivinės ar gimdos kaklelio biopsija ir kt. Naujos gairės pabrėžia, kad net ir trumpa intervencija negali būti grindžiama paciento tolerancija skausmui.

Gimdos kaklelio pakitimai: laiku nustatyta liga išsaugo ateitį

Reikšminga dalis pacienčių į Dienos chirurgijos centrą patenka po nacionalinių patikros programų tyrimų – gavus pakitusį citologinio ar ŽPV tyrimo atsakymą. Tokiose situacijose svarbiausia ne panika, o aiškus, profesionalus tolimesnių veiksmų planas.

Gydytojos akušerės ginekologės Gedos Holcmann profesinių interesų laukas apima ginekologinę endokrinologiją, menstruacijų ciklo sutrikimus, klimakterinius nusiskundimus, gimdos kaklelio patologiją, nevaisingumo klausimus.

Viena svarbiausių jos darbo krypčių – gimdos kaklelio pakitimų diagnostika ir gydymas.

„Lietuvos rodikliai pagal gimdos kaklelio vėžį, lyginant su daugeliu Europos šalių, išlieka aukšti. Tai liga, kurios daugeliu atvejų galima išvengti, jei moterys reguliariai dalyvautų patikros programoje ir skiepytųsi nuo žmogaus papilomos viruso“, – sako gydytoja.

Ji primena, kad nacionalinė patikros programa diferencijuojama pagal amžių: 25–34 metų moterims atliekamas citologinis tyrimas, o 35–59 metų – ŽPV testas. Būtent šio viruso nustatymas leidžia identifikuoti rizikos grupę ir laiku imtis veiksmų.

„Reguliari patikra suteikia galimybę pakitimus aptikti dar iki onkologinės ligos išsivystymo, todėl gydymas nebūna sudėtingas ir su itin gera perspektyva“, – pabrėžia G. Holcmann.

Gydytoja akcentuoja vakcinacijos nuo ŽPV svarbą ir mergaitėms, ir berniukams – virusas siejamas ne tik su gimdos kaklelio, bet ir su kitų lokalizacijų onkologiniais susirgimais.

Konsultacija – ne tik įvertinimas, bet ir sprendimo kryptis

Dienos chirurgijos centre pacientes konsultuoja ir akušerė ginekologė Svaja Kundrotienė, kuri neretai tampa pirmąja gydytoja, padedančia ne tik įvardyti problemą, bet ir suplanuoti tolimesnį veiksmų planą.

„Į konsultaciją moterys ateina su labai skirtingais nusiskundimais – nuo ciklo sutrikimų, gausių ar skausmingų mėnesinių iki kraujavimų po menopauzės, dubens diskomforto, šlapimo nelaikymo ar įtariamų gimdos bei kiaušidžių pakitimų. Tačiau konsultacijos tikslas – ne vien surinkti simptomus ar peržiūrėti tyrimus. Svarbiausia – aiškiai įvertinti situaciją ir parinkti racionalų sprendimą: stebėti, gydyti medikamentais ar planuoti intervenciją“, – sako gydytoja.

Aiškus planas – nuo pirmo vizito iki rezultato

Gydytojas akušeris ginekologas Aleksandras Krištanavičius centre dirba apie pusantrų metų, tačiau jo chirurginė patirtis apima daugiau kaip šešiolika metų darbo stacionare. Sukauptą patirtį jis taiko dienos chirurgijoje.

„Siekiame suteikti galimybę pacientėms visą kelią pereiti vienoje vietoje – nuo pirminės konsultacijos, ištyrimo iki operacijos. Vėliau susitinkame aptarti histologinių atsakymų ir spręsti dėl tolimesnės taktikos“, – aiškina gydytojas.

Jo domėjimosi sritis – gimdą tausojanti chirurginė endoskopija. Dauguma gleivinės patologijų, polipų ar gimdos ertmę deformuojančių miomų šiandien gali būti pašalinamos minimaliai invazyviai, išsaugant organą.

„Pasaulis juda miniinvazijos kryptimi. Kuo mažesnė intervencija, tuo greitesnis atsistatymas, tačiau gydymo efektyvumas išlieka toks pat“, – pabrėžia A. Krištanavičius.

Šiuolaikinė ginekologija yra ne vien apie pažangias technologijas. Ji reiškia aiškų sprendimą moteriai – suprantamą diagnozę, pagrįstą gydymo planą ir intervenciją tik tada, kai jos iš tiesų reikia. Nuo profilaktinės patikros iki tiksliai parinkto gydymo.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Dienos chirurgijos centre pacientės gauna ne atskirą paslaugą, o visą gydymo seką – su nuskausminimu, be nepagrįstai didelės intervencijos. Sprendimai priimami remiantis šiuolaikinėmis medicinos rekomendacijomis, o gydymas organizuojamas taip, kad būtų saugus, racionalus ir maksimaliai tausojantis.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės komanda dalyvavo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto kontaktų mugėje – erdvėje, kur būsimi gydytojai ir rezidentai gali pažinti gydymo įstaigas ne per formalius aprašymus, o per gyvą pokalbį su žmonėmis, kurie kasdien dirba medicinoje.

Kalbėjomės apie tai, kas iš tiesų formuoja gydytojo profesinę kasdienybę: kokias galimybes jauniems medikams suteikia Respublikinė Klaipėdos ligoninė, su kokia diagnostine ir gydymo įranga dirba mūsų specialistai, kokių sričių profesionalai sudaro mūsų komandą ir kokioje profesinėje aplinkoje turi galimybę augti jaunieji gydytojai.

Puikiai suprantame, kad jauni žmonės renkasi ne vien darbo vietą. Svarbi visa aplinka, kurioje formuojasi profesinis kelias – komanda, profesinė kultūra ir atmosfera, lydinti kasdienėje, neretai sudėtingų sprendimų reikalaujančioje medicinos praktikoje. Todėl į Klaipėdą kviečiame ne tik dirbti. Kviečiame tapti darnios komandos dalimi, kurioje medicina kuriama kasdien – su atsakomybe pacientui, stipria profesine bendruomene ir modernia klinikine praktika. Nes mes siūlome ne tik darbo vietą. Mes siūlome galimybę kurti sveikatos istorijas.

Džiaugiamės galėję pristatyti Respublikinę Klaipėdos ligoninę būsimiems gydytojams – kolegoms, kurie artimiausiais metais savo darbu ir žiniomis toliau augins Lietuvos sveikatos priežiūrą.

Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje pradėta taikyti moderni minimaliai invazyvi tarpslankstelinių diskų išvaržų gydymo metodika – nukleoplastika, paremta radiodažnuminės energijos veikimu. Tai yra reikšmingas žingsnis valstybiniame sveikatos sektoriuje, nes šiuo metu ši procedūra viešojoje gydymo įstaigoje Lietuvoje atliekama tik čia, pacientams ji nieko nekainuoja, reikalingas priemones įsigyja ligoninė.

Neurochirurgas Linas Jonušas teigia, kad tai nėra alternatyvus „madingas“ gydymas, o aiškiai apibrėžtoms indikacijoms skirta intervencija.

„Tai minimaliai invazyvi gydomoji operacija, skirta nedidelėms disko išvaržoms. Atliekamas ne pjūvis, o adatos įdūrimas. Per šią adatą į disko branduolį nukreipiama radiodažnuminė energija, sukelianti audinio susitraukimą ir slėgio sumažėjimą“, – pasakoja neurochirurgas. 

Kas yra disko išvarža – ir kodėl ji skauda?

Tarpslankstelinis diskas yra tarsi amortizatorius tarp slankstelių. Jį sudaro tvirtas išorinis žiedas ir minkštasis branduolys viduje. Dėl genetinių veiksnių, traumų, ilgalaikio fizinio krūvio ar su amžiumi susijusių pokyčių žiedas gali plyšti, o branduolio dalis – išsiveržti.

Tuomet atsiranda nervo šaknelės spaudimas. Šio proceso pasekmės – ne tik nugaros ar kaklo skausmas, gali pasireikšti galūnių tirpimas, jėgos sumažėjimas, plintantis skausmas į koją ar ranką. Kai kuriais atvejais pacientas praranda judėjimo laisvę.

Per pastarąjį mėnesį ligoninėje atlikta dešimt nukleoplastikos operacijų. Į vieną jų pacientė atvyko su lazda, o išvykdama lazdą paliko ligoninėje, nes jos paprasčiausiai nereikėjo.

Kaip veikia nukleoplastika?

Procedūros esmė – sumažinamas spaudimas pažeisto disko viduje, todėl jis mažiau spaudžia nervą ir silpnėja skausmas. Rentgeno kontrolėje specialia adata pasiekiamas pažeistas diskas ir sukurta radiodažnuminė energija sukelia vadinamą plazmos efektą. Šitokiu būdu sumažinamas disko tūris, susitraukus branduoliui, mažėja slėgis, o išsipūtusi disko dalis atsitraukia nuo nervinės šaknelės. Taip pašalinama pati skausmo priežastis.

Svarbu suprasti, kad šis metodas nėra tinkamas visoms išvaržoms. Didelėms ar sudėtingoms išvaržoms gali būti reikalinga klasikinė mikrochirurginė operacija – mikrodiskektomija. Todėl labai svarbi kruopšti pacientų atranka ir neurochirurgo konsultacija, remiantis magnetinio rezonanso ar kompiuterinės tomografijos tyrimais.

Ką tai reiškia pacientui?

Šios intervencijos vertė yra ne technologijoje, o jos sukeliamame pokytyje žmogaus kasdienybėje.

• Be bendrosios narkozės. Dažniausiai taikoma vietinė nejautra, išvengiama bendrosios anestezijos sukeliamų nepageidaujamų reiškinių.
• Be chirurginio pjūvio. Tik nedidelis adatos įdūrimas.
• Trumpa procedūra. Operacija trunka apie 30 minučių.
• Greitas mobilumas. Pacientas pradeda vaikščioti tą pačią dieną, išleidžiamas kitą ar po kelių dienų.
• Jokių papildomų išlaidų. Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje atliekama procedūra apmokama valstybės lėšomis, pacientui nereikia įsigyti brangių vienkartinių rinkinių.

Klinikinis efektas gali pasireikšti iš karto, tačiau galutinis pagerėjimas kartais išryškėja per kelias savaites – diskui fiziologiškai traukiantis. Procedūros metu taip pat atliekama skausmo blokada, todėl simptomų sumažėjimas juntamas jau ankstyvuoju laikotarpiu.

Kodėl to nebuvo anksčiau?

Technologiškai metodas nėra naujas, jo pradininkas Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje buvo Neurochirurgijos skyriaus vedėjas Jonas Milašius. Prieš keliolika metų jis ligoninėje yra atlikęs keliasdešimt tokių operacijų. Tačiau dėl brangių vienkartinių rinkinių (vieno rinkinio kaina yra apie 500 eurų) šios operacijos valstybiniame sektoriuje praktiškai išnyko.

Respublikinė Klaipėdos ligoninė prisiėmė atsakomybę investuoti į priemones ir grąžinti šią galimybę pacientams be finansinės naštos. Didelę patirtį sukaupęs neurochirurgas J. Milašius nukleoplastikos subtilybėmis pasidalijo su jaunesniais ligoninės kolegomis.

„Nereikia vykti į privačią kliniką. Jei pacientas tinkamas šiai procedūrai, ją galime atlikti čia“, – sako L. Jonušas.

Medicinos pažanga – ne tik technologija, bet ir sprendimų drąsa

Stuburas – struktūra, kuri su laiku sensta. Išgydžius vieną segmentą, ateityje gali atsirasti kitų problemų. Todėl šis metodas nėra „stebuklas“, o racionalus pasirinkimas konkrečiam atvejui.

Skepticizmo visuomet bus, ypač kalbant apie minimaliai invazyvius metodus. Tačiau medicina juda ne vien radikalių pjūvių kryptimi. Ji juda preciziškumo, individualizavimo ir kuo mažesnės intervencinės žalos keliu.

Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje pradėtos nukleoplastikos operacijos yra žinutė pacientui – šiuolaikinis  gydymas gali būti prieinamas ir viešojoje sistemoje. Be papildomos finansinės naštos. Be ilgo gijimo laikotarpio. Su aiškiai apibrėžta medicinine logika ir atsakomybe už rezultatą.

Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje šiuo metu konsultuoja ir operuoja trys neurochirurgai – milžinišką patirtį turintis Jonas Milašius, Linas Jonušas ir Marius Šlisers. Registracija tel. +370 46 470 000  

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Palangos reabilitacijos filialas „Pušynas“ įpusėjo tarptautinio projekto „Skaitmeninės sveikatos technologijos greitesnei pažeidžiamų grupių reabilitacijai ir socialinei įtraukčiai“ (SPEED UP, Nr. LL-00270) įgyvendinimą. Praėjusių metų pabaigoje baigti dviejų kabinetų remonto darbai, kurie bus pritaikyti reabilitacijai naudojant skaitmenines priemones. Neilgai trukus Palangos reabilitacijos filiale „Pušynas“ pacientams bus pasiūlyta virtualios realybės reabilitacinė sistema – specialisto pagalba žmogui atstatyti savarankiškumą kasdienėje veikloje, kai sutrinka rankų funkcijos, suvokimas ar judėjimas. Šiuo metu vykdomos specializuotos įrangos ir baldų įsigijimo procedūros.

Projekto metu pacientai ir įstaigos darbuotojai turėjo puikią galimybę išklausyti teorinius / praktinius mokymus tema „Inovatyvių reabilitacijos technologijų poveikis pagyvenusių žmonių neurosensomotorikai“. Mokymus vedė Klaipėdos universiteto Holistinės medicinos ir reabilitacijos katedros vedėja prof. dr. Daiva Mockevičienė.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Palangos reabilitacijos filialas „Pušynas” kartu su partneriais – Liepojos ligonine „Piejūras Slimnīca“ (Latvija) ir VšĮ Švietimo, sveikatos ir socialinių inovacijos centru (Kintai) – įgyvendina projektą „Skaitmeninės sveikatos technologijos greitesnei pažeidžiamų grupių reabilitacijai ir socialinei įtraukčiai“ (SPEED UP, Nr. LL-00270).

Bendra tarptautinio projekto vertė – 558 446 EUR, iš jų:

Europos regioninės plėtros fondo finansavimas – 446 757 EUR.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Palangos reabilitacijos filialui „Pušynas” skirtas finansavimas – 144 163 EUR.

Projektas finansuojamas iš 2021-2027 m. Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programos.

Projektu siekiama įdiegti skaitmenines priemones, kurios pagreitintų reabilitacijos procesą bei skatintų pažeidžiamų grupių socialinę įtrauktį.

Ši informacija parengta, naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už jos turinį pilnai atsako Respublikinė Klaipėdos ligoninė ir ji nebūtinai atspindi Europos Sąjungos nuomonę.

#LatviaLithuaniaProgramme

#Neurosensomotorika

#piejurasslimnica

#LatviaLithuaniaProgramme

#RespublikinėKlaipėdosLigoninė