Papildomas menu

Registratūra

(8 700) 500 11

Darbo dienomis
7.30-15.30 val.

Skubi pagalba

8 46 41 06 95

Rekomendacijos pacientams persirgus COVID-19 infekcija

Rekomendacijos pacientams persirgus COVID-19 infekcija

Rekomendacijos pacientams persirgus COVID-19 infekcija

LIEKAMIEJI SIMPTOMAI PERSIRGUS COVID-19 INFEKCIJA

  • Ligos požymius (simptomus) galite jausti kelias savaites ar net mėnesius, ypač jei sirgote sunkiau.
  • Simptomai išlikę po ligos, kurie gali apsunkinti Jūsų kasdieninę veiklą, tokią kaip namų ruoša, apsirengimas, prausimasis ar lipimas laiptais ir t.t.
  • Čia rasite informaciją apie šiuos simptomus, likusius po ligos:
    • bendras silpnumas, nuovargis
    • dusulys, oro trūkumas
    • raumenų silpnumas
    • besitęsiantis kosulys
    • atminties susilpnėjimas/sumišimas/išsiblaškymas
  • Po ligos dažnai jaučiamas nerimas, būna bloga nuotaika, žmogus jaučiasi prislėgtas, kai kuriuos vargina nemalonūs prisiminimai iš ligoninės.

SILPNUMO/NUOVARGIO VALDYMAS

  • Grįžę į namus iš ligoninės Jūs pastebėsite, kad Jūsų energijos (sveikatos) kiekis gali svyruoti diena iš dienos.
  • Jums gali būti sunku vaikščioti po namus ar lauke, sunku lipti laiptais, užsiimti asmens higiena ar tiesiog atlikti kasdienius darbus.
  • Todėl Jums reikės priderinti (pakeisti) savo veiklą, kad galėtumėte taupyti energiją.
  • Kol pasveiksite Jums gali reikėti:
    • apsvarstyti galimybę gyventi viename namo aukšte (pirmame ar antrame) – jei gyvenate name;
    • specialios įrangos padėsiančios buityje.
  • Reikia stengtis suprasti savo energijos kiekį.
  • Įsivaizduokite, kad dienos Jūsų energijos ištekliai yra 10 maišų bulvių (ar miltų, ar kt.). Pvz.: kai esate sveikas, atsikelti iš lovos reikia gal ¼ – ½ maišo bulvių, tačiau, kai sveikstate – gali reikėti ir 4 maišų bulvių. Tai reikštų, kad visai likusiai dienai Jums lieka tik 6 maišai bulvių.
  • Tai žinodami galime pabandyti suprasti, kokia varginanti kasdienė įvairi Jūsų veikla, bei kaip svarbu suprasti savo nuovargio modelį, kad galėtumėte geriau valdyti ir prie jo prisitaikyti.

ENERGIJOS TAUSOJIMAS VADOVAUJANTIS „KETURIŲ P“ TAISYKLE

Planavimas

  • Planavimas – tai kasdienės veiklos organizavimas taip, kad pagrindinius ir svarbiausius veiksmus atliktumėte tada, kai turite daugiausiai energijos.
  • Pavyzdžiui, veiklą, kuriai atlikti išeikvojate daugiau energijos (pvz. apsirengti ir nusiprausti), reikėtų atlikti iš ryto, kai energijos daugiausia.
  • Prieš atliekant veiksmą – svarbu jį apgalvoti, kad sunaudotumėte mažiau energijos.

Patariama:

  • Pagalvoti apie galimus būdus ir priemones/įrankius užduočiai atlikti.
  • Pasiruošti ir susidėti dažniausiai naudojamus įrankius ir daiktus lengvai pasiekiamoje vietoje.
  • Turėti kelis vienodus daiktus ir pasidėti juos skirtingose vietose, kad nereikėtų eiti jų pasiimti iš vonios kambario, miegamojo ar virtuvės.
  • Turėti krepšį, maišelį ar vežimėlį daiktų persinešimui, kad nereikėtų kelis kartus eiti.
  • Apsvarstyti kasdienę veiklą. Naudinga būtų suplanuoti darbus taip, kad daug energijos reikalaujančius darbus (ėjimas į parduotuvę, kambario tvarkymas ir pan.) galėtumėte atlikti ne per vieną dieną, o po vieną skirtingomis dienomis.

Paskirstymas (greitis, tempas)

  • Tinkamas greitis/tempas leidžia išlaikyti pakankamą energijos lygį užduočiai atlikti.

Patariama:

  • Veiklos atlikimui paskirti daug laiko ir įtraukti dažnas poilsio pertraukėles.
  • Užduotis atlikti vidutiniu greičiu ir vengti skubėjimo. Nors konkreti veikla gali būti atlikta per trumpesnį laiką, skubėjimas atims daugiau energijos ir jos mažiau liks „banke“ kitiems veiksmams atlikti.
  • Palikti daug laiko atsipalaiduoti ir pailsėti. Prieš išvykas ar didesnius darbus rytais ar popietę pamiegokite, ar pagulėkite, kad padidintumėte energijos lygį.
  • Lėtai ir teisingai kvėpuoti atliekant darbus, tai padės išvengti dusulio.
  • Pergalvoti, kokius darbus galėtumėte atlikti lengviau ar ilsėdamiesi. Pavyzdžiui, lankstydami drabužius ar gamindami maistą sėdėkite, o ne stovėkite.

Pirmenybės suteikimas (prioritetai)

  • Trečia taisyklė sukelia daugiausiai sunkumų. Kai energijos kiekis ribotas, turite kritiškai įvertinti savo vaidmenis šeimoje, darbe ir visuomenėje bei pasirinkti tik svarbiausius ir maloniausius iš jų.

Patariama:

  • Paprašyti draugų ar šeimos narių padėti atlikti namų ruošos darbus, pavyzdžiui išnešti šiukšles ar išsiurbti grindis. Tokiu būdu Jums liktų daugiau energijos būtiniems ar maloniems darbams.
  • Nedaryti nereikalingų ar nebūtinų veiksmų, užduočių ar namų ruošos darbų. Ieškoti lengvesnių sprendimų ar trumpesnių būdų.
  • Būti lankstiems atliekant kasdienius darbus, tai leis mėgautis darbais, kurių negalėtumėte atlikti dėl nuovargio.

Pozicionavimas (vietos parinkimas)

  • Tinkamas vietos parinkimas ypač taupo energiją, tačiau nedažnai apie tai pagalvojama.

Patariama:

  • Daiktus laikyti patogiame aukštyje, kad išvengtumėte ilgai trunkančių ir perdėtų pasilenkimų, pritūpimų ar išsitempimų.
  • Įsitikinti, kad visi darbiniai paviršiai yra tinkamame aukštyje. Jei stalas ar bufetas yra per žemas gali tekti dirbti susilenkus ir tai padidins energijos išnaudojimą.
  • Naudoti įrankius su ilgomis rankenomis, tokius, kaip kartys, įrankiai daiktams pasiekti, valymo įrankiai su teleskopiniais kotais, kad išvengtumėte nereikalingų pasilenkimų ar siekimų.
  • Maudymuisi palengvinti – naudokite kėdę duše ir rankinę dušo galvutę.

DUSULIO/ORO TRŪKUMO VALDYMAS

  • Persirgę COVID-19 Jūs vis dar galite jausti oro trūkumą, dusulį. Todėl svarbu stebėti savo sveikatos būklę.
  • Šios padėtys padės sumažinti dusulį, kai Jūs ilsitės ar judate.

KVĖPAVIMO VALDYMO PRATIMAI

  • Kvėpavimo pratimai gali padėti išvengti dusulio ar jį palengvinti.
  • Dusulį galima jausti ir esant pakankamam deguonies kiekiui kraujyje (jei matuojate).
  • Jausdami dusulį instinktyviai pradedame dažniau kvėpuoti. To daryti nereikia – kvėpuokite ramiai, kaip aprašyta žemiau.

Kvėpavimo kontrolė einant

  • Tai padės Jums eiti ar lipti laiptais. Stenkitės atpalaiduoti pečius ir krūtinės ląstos viršutinę dalį bei vadovaukitės aukščiau aprašytomis kvėpavimo taisyklėmis.
  • Suderinkite kvėpavimo ritmą su judėjimo ritmu:
    • Įkvėpimas – 1 žingsnis
    • Iškvėpimas – 1 ar 2 žingsniai.
  • Užtikrinkite patalpoje vėsią aplinką: reguliariai vėdinkite ir drėkinkite patalpas atidarydami langus ar duris.
  • Plotą apie nosį ir burną vėsinkite drėgnomis servetėlėmis ar nosinaitėmis – tai gali padėti sumažinti dusulį.

Kvėpavimo stačiakampis

  • Patogiai įsitaisykite.
  • Susiraskite stačiakampio formos daiktą savo kambaryje (televizorių, langą, duris).

KOSULIO VALDYMAS

  • Persirgus COVID-19 infekcija dažniausiai lieka sausas kosulys, tačiau kartais pasireiškia ir drėgnas (produktyvus) kosulys.

Kaip palengvinti sausą kosulį

  • Gerkite daug skysčių.
  • Gerkite kambario temperatūros, neaštrius gėrimus, po 3 – 4 mažus gurkšnelius, lėtai, su pertraukėlėmis.
  • Pakvėpuokite garais – į dubenį įpilkite karšto vandens, palenkite galvą virš dubens ir kvėpuokite garais; jei galite – galvą ir dubenį apsigaubkite rankšluosčiu.
  • Šilti gėrimai su medumi ir citrina sumažina gerklės skausmą ir/ar dirginimą.
  • Jeigu kosėjate, bet neturite ko atsigerti – stenkitės kuo dažniau ryti seiles.

Kaip palengvinti drėgną kosulį

  • Gerkite daug skysčių.
  • Kvėpuokite garais.
  • Stenkitės gulėti ant šono kuo tiesiau (be pagalvės arba ant labai žemos pagalvės), tai palengvina atkosėjimą.
  • Stenkitės judėti – tai palengvins atsikosėjimą

Pratimai palengvinantys atsikosėjimą ir skreplių pasišalinimą

  • Kvėpavimo pratimus jums gali rekomenduoti gydytojas reabilitologas, kineziterapeutas ar slaugytojas.
  • Aktyvaus kvėpavimo ciklo technika susideda iš trijų kvėpavimo pratimų:
    • Kontroliuojamas įkvėpimas – ramiai, negiliai kvėpuokite atpalaidavę pečius.
    • Gilūs įkvėpimai:
      • Giliai ir lėtai įkvėpkite
      • Švelniai neforsuodami iškvėpkite
      • Tai kartokite 3 – 4 kartus (jei kartosite šį pratimą dažniau – gali imti svaigti
        galva).
    • Stiprus (forsuotas) iškvėpimas:
      • Įkvėpkite vidutiniškai giliai
      • Iškvėpkite stipriai (forsuotai), trumpai ir greitai
      • Iškvėpdami naudokite pilvo ir krūtinės raumenis ir praverkite burną, lyg
        pūsdami ant veidrodžio, kad šis aprasotų
      • Šį pratimą kartokite 1-2 kartus.
  • Stipriai iškvėpus, gali atsirasti kosulys ir galite atkosėti skreplių.
  • Visas ciklas atrodytų taip:

Kaip dažnai ir kaip ilgai reikėtų atlikti pratimus?

  • Kartokite pratimą kol pajusite, kad krūtinėje sumažėjo skreplių.
  • Pašalinkite kiek įmanoma daugiau skreplių savęs nenualindami.
  • Pratimus atlikite bent 10 min, bet ne ilgiau nei 30 min.
  • Jei šis pratimų ciklas pavyksta ir yra veiksmingas kartokite jį 2-3 kartus per dieną.

Kūno padėtys palengvinančios skreplių pasišalinimą

  • Kvėpavimo pratimus galima atlikti tam tikrose kūno padėtyse, kurios palengvina skreplių iškosėjimą iš atskirų plaučių dalių.

Svarbu:

  • Nesirinkite šių padėčių prieš pat valgį ar iškart po jo.
  • Nenaudokite jų jei pasireiškė šalutiniai poveikiai.
  • Pasirinkite padėtį, kuri jums geriausia. Padėtį padėti pasirinkti gali ir slaugytojas.

Venkite šių pratimų jeigu:

  • Pykina
  • Griaužia rėmuo
  • Ryškiai sustiprėja dusulys
  • Atkosėjate su krauju
  • Neseniai buvote susižeidę krūtinę, stuburą ar šonkaulius
  • Jaučiate švokštimą

EMOCINĖS BŪSENOS VALDYMAS

  • Patirtis sergant COVID-19 gali būti labai bauginanti. Suprantama, kad ši patirtis gali palikti emocinį poveikį.
  • Dažniausiai pasitaikantys emociniai sunkumai persirgus COVID-19 (nepriklauso nuo to sunkiai ar lengvai sirgote):
    • jaučiate nerimą dėl nepilnaverčio kvėpavimo
    • pergyvenate dėl savo sveikatos ir, kad neužsikrėstų Jūsų draugai ir artimieji
    • jaučiatės prislėgtas, blogos nuotaikos
    • blogai miegate.
  • Jei gydėtės ligoninėje, Jus gali varginti:
    • nemalonių vaizdų iš ligoninės prisiminimas, kurie gali atsirasti „lyg iš niekur“
    • naktiniai košmarai
    • panikos priepuoliai prisimenant ligoninę.

Patariama:

  • Venkite žiūrėti daug žinių ar skaityti socialinių tinklų informacijos, jei tai sukelia Jums nerimą. Pasistenkite žinias žiūrėti kartą per dieną.
  • Pasikalbėkite su draugais ar artimaisiais.
  • Pasistenkite užsiimti veikla suteikiančia Jums džiaugsmą ir atsipalaidavimą.
  • Nebūkite sau labai griežtas, jei kai kurie darbai atrodys per sunkūs. Prisiminkite – pasveikimas užtrunka.
  • Susitelkite į tai, ką pats galite valdyti, pavyzdžiui gerai valgykite.
  • Jei tai nepadės – galima kreiptis į šeimos gydytoją/psichologą/psichoterapeutą.

Atsipalaidavimo būdai

  • Poilsis ir atsipalaidavimas yra svarbi energijos taupymo dalis.
  • Atsipalaidavimas gali padėti suvaldyti nerimą, pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti diskomfortą ar skausmą.
  • Yra du būdai, kuriais galite valdyti savo nerimą ir atsipalaiduoti:

„Esminis“ būdas

Lėtai kvėpuokite ir savęs paklauskite:
Kokius penkis daiktus galiu pamatyti?
Kokius keturis dalykus galiu pajausti?
Kokius tris dalykus galiu išgirsti?
Kokius du dalykus galiu užuosti?
Kokio daikto skonį galiu pajusti?
Galvokite apie šiuos klausimus lėtai, susikaupęs. Atsakydami į kiekvieną klausimą skirkite bent 10 sekundžių kiekvienam pojūčiui.

Įsivaizduokite save kokioje nors ramioje vietoje

  • Pagalvokite apie vietą kurioje jaučiatės atsipalaidavęs ir taikus. Tai gali būti vieta, kurioje jau buvote arba išsigalvota vieta.
  • Užsimerkite ir galvokite apie šios vietos smulkias detales. Kaip atrodo:
    • Kokias spalvas ir formas matote aplink?
    • Ar girdite kokius nors garsus?
    • Ar šilta ar šalta?
    • Kaip atrodo ir kokia yra žemė?
  • Paskirkite šiek tiek laiko įsivaizduoti kiekvieną iš šių atsakymų.

MITYBA PERSIRGUS COVID-19

  • Persirgus COVID-19 gali likti pakitęs skonio pojūtis. Taip pat gali pablogėti apetitas.
  • Kaip bebūtų, labai svarbu gerai maitintis ir pakankamai gerti skysčių. Tai padės atgauti jėgas ir pasveikti.

Kuo svarbus maistas ir gėrimai?

  • Kai Jūsų kūnas sveiksta po infekcijos, reikia daugiau „statybinės medžiagos“ (maisto baltymų) sveikų raumenų atstatymui ir jėgos atgavimui.
  • Imuninės sistemos stiprinimui ir subalansuotos mitybos užtikrinimui yra svarbūs vitaminai ir mikroelementai

Ką galite padaryti, kad jūsų maistas būtų pilnavertis?

  • Palaipsniui grįždami į normalų aktyvumo lygį vartokite maisto produktus su didesniu baltymų kiekiu. Tai padės susigražinti jėgas.
  • Stenkitės kasdien suvartoti maždaug trijų plaštakų dydžio kiekį produktų iš šios baltyminių produktų grupės: žuvis, kiaušiniai, mėsa, pupelės ar kiti ankštiniai, riešutai ar tofu (sojų pupelių sūris).
  • Siekite, kad kasdien suvartotumėte po tris porcijas iš pieno produktų grupės (porcija yra apie 200 ml pieno, 100 g sūrio, 1 indelis jogurto).
  • Jei Jūsų apetitas blogas ar norite priaugti svorio vartokite riebius ir saldžius produktus.

Kaip galite gauti pakankamą vitaminų ir mineralų kiekį?

  • Per dieną siekite suvartoti maždaug penkias saujas vaisių ar daržovių.
  • Daržovės gali būti šviežios, šaldytos ar konservuotos.
  • Jei Jūsų apetitas blogas, ar reikia priaugti svorio, vaisius valgykite su riebiu jogurtu, kremu ar grietinėle. Daržoves valgykite su sviestu, aliejumi ar tarkuotu sūriu.
  • Jei tą padaryti sunku, galima vartoti vitaminų ir mikroelementų papildus, kuriuos Jums gali pasiūlyti šeimos gydytojas ar vaistininkas.
  • Kasdien šiek tiek laiko praleiskite lauke, jei galite vartokite vitaminą D.

FIZINIS AKTYVUMAS PO COVID-19

  • Persirgus COVID-19 gali ženkliai sumažėti raumenų jėga, daugiausiai kojose. Tai atsitinka dėl daugelio priežasčių, bet dažniausiai dėl nejudrumo ligos metu.
  • Uždusti, kai sportuojate ar mankštinatės yra normalu
  • Tačiau, jei dėl dusulio Jūs nebegalite kalbėti – sustokite ir pailsėkite, kol kvėpavimas sunormalės. Pasistenkite mankštindamiesi nesukelti sau tokio dusulio, kad reikėtų staiga sustoti ir ilsėtis.
  • Jei nežinote kaip ir kokius pratimus atlikti – Jūsų šeimos gydytojas gali nukreipti
  • gydytojo reabilitologo konsultacijai.

SOCIALINĖ VEIKLA IR POMĖGIAI

  • Persirgę COVID-19, Jūs galite:
    • nenorėti susitikti su daug žmonių vienu metu
    • Jums sunku susikaupti
    • sunku sekti TV laidos eigą.
  • Jūsų gebėjimas susikaupti ir atmintis su laiku palaipsniui pagerės.

KĄ DARYTI JEI SIMPTOMAI NEGERĖJA?

  • Laikas, kurio prireiks pasveikti po COVID-19 – individualus.
  • Vienam – kelios dienos, kitam – savaitės ar mėnesiai.
  • Kuo sunkiau sirgote – tuo ilgiau užtruks kol grįšite į įprastą gyvenimą.
  • Jei po 6 – 8 savaičių vis dar jausite ligos simptomus – susisiekite su šeimos gydytoju dėl tolimesnių veiksmų.