Atšaukti vizitą pas gydytoją

Išankstinė pacientų registracija galima internetu svetainėje www.sergu.lt

Depresijai gydyti - ne tik vaistai

Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad 2030 metais depresija bus dažniausiai sutinkama liga. Tačiau jau dabar depresiniai sutrikimai kankina daug žmonių, kurie dažnai net neatpažįsta ligos simptomų, ji negydoma ir problemos tik gilėja. Vis dėlto yra daug būdų, kaip specialistai gali padėti sunkų periodą išgyvenantiems žmonėms - naudojami ne tik medikamentai, bet ir įvairios terapijos.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytoja psichiatrė, Psichosomatinio skyriaus vedėja Jolanta Baliūnienė sako, kad pavasarį ir rudenį depresija dažniau serga moterys, o žiemą - vyrai.

"Depresija yra gana sunkiai atpažįstama, nes yra labai daug somatinių simptomų, pavyzdžiui, skausmai įvairiose kūno vietose, kurių priežasties gydytojai nenustato, padidėjęs nervingumas, įvairūs įkyrumai, miego sutrikimai, nesugebėjimas susikaupti, apetito sutrikimas, energijos stoka. Susiaurėja interesų ratas, pamažu prarandami draugai, dingsta apetitas, nusilpsta seksualinės funkcijos. Labai dažnai žmonės neatpažįsta depresijos ir kaltina save tingumu, valios neturėjimu, nors iš tikrųjų taip pasireiškia depresija. Gali žmogui atrodyti, kad santykiai su šeima ar draugais gali būti pašliję dėl charakterio ypatumų, tačiau dažnai būna dėl vadinamojo laimės hormono endorfino trūkumo", - pasakojo gydytoja J. Baliūnienė.

Pasak jos, kai žmonės suserga pirmą kartą, tai dažnai trunka apie porą mėnesių, o paprastai depresijos epizodas gali tęstis iki 6 mėnesių. Todėl gydymas yra ilgas, pasitaiko, kad antidepresantais reikia gydytis 2, 3 ar 4 metus. Gydytoja psichiatrė atkreipė dėmesį į tai, kad dabar depresija dažnai diagnozuojama ir vaikams - anksčiau buvo manoma, kad vaikai sirgti depresija negali, bet dabar tokia diagnozė nustatoma ir 4-5 metų vaikams.

"Žmonės pirmiausia kreipiasi į šeimos gydytoją, į neurologą, bet tie specialistai nelabai moka gydyti depresiją, dažniausiai skiria raminamuosius vaistus ir tas sutrikimas tiesiog gilėja. Pas mus, psichiatrus, ateina tie pacientai, kurių ligos eiga jau būna pažengusi, kai jau yra sunki depresija, kai šeimos gydytojas nebegali susitvarkyti, kai žmogaus galvoje ima dominuoti suicidinės mintys, yra ryškus nerimas, nemiga, darbingumo stoka. Tokiu atveju šeimos gydytojai, neurologai siunčia psichiatro konsultacijai. Dabar pradėjo dažniau kreiptis jaunesnio amžiaus žmonės, turintys daug psichologinių problemų, kuriems, pradėjus gilintis į situaciją, diagnozuojamas depresinis sutrikimas", - pasakojo gydytoja psichiatrė.

Taiko įvairias terapijas

Gydyti depresinius sutrikimus naudojami ne tik vaistai. Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filiale dirba psichologai, psichiatrai, kineziterapeutai, ergoterapeutai, taip pat žmonių būklei pagerinti naudojamos meno, smėlio, poetinė, muzikos, audiovizualinė, šokio, judesio, šviesos terapijos.

Ligoninėje dirba muzikos terapeutas Alvidas Remesa, gydytoja psichiatrė, poetė, poezijos terapeutė Jūratė Sučylaitė, meno terapeutė Daiva Lubienė, Šokio ir judesio terapijos užsiėmimus veda Rasa Hage.

"Tamsiuoju metų laiku žmones ypač teigiamai veikia šviesa - nereikėtų jos taupyti, užsidegti vakarais namuose visur lemputes, kiek tik jų yra. Efektyviausia šviesos terapija yra 6-8 val. ryte ir 20-21 val. vakare. Apskritai žiemą reikėtų daugiau būti šviesiose patalpose, klausytis muzikos - raminančios ar aktyvinančios, nevengti sporto, baseino, judesio apskritai. Reikia prisiversti judėti, nors ir nesinori, pavyzdžiui, išeiti pasivaikščioti. Tinka ir meditacijos", - patarė J. Baliūnienė.

Specialistų teigimu, kuo daugiau terapinių užsiėmimų, tuo veiksmingiau galima kompleksiškai gerinti paciento būseną ir greičiau pasiekti teigiamų gydymo rezultatų.

Be to, įsigyta speciali įranga: programa "RehaCom", kuri suteikia galimybę teisingai įvertinti sutrikimus bei juos tinkamai koreguoti; programa vertina ir lavina penkis pagrindinius kognityvinės srities modulius: dėmesio, atminties, vykdomųjų funkcijų bei vizualinio lauko ypatumus.

Pasak gydytojos J. Baliūnienės, viena naujovių - ligoninėje naudojamas aparatas, kuriuo atliekama magnetinė smegenų stimuliacija. Šiuo metodu ligoninėje gydomos rezistencinės depresijos formos, t. y., tos, kurių nepavyksta išgydyti vaistais. Taip pat daugumoje Europos šalių šis aparatas naudojamas gydyti šizofrenija, bipoliniu sutrikimu sergančius, valgymo sutrikimų, potrauminio streso sindromą turinčius pacientus.

"Tai neinvazyvus metodas smegenų ir periferinės nervų sistemos neuronams sužadinti. Žmogus patogiai paguldomas, prie galvos priglaudžiama magnetinė ritė, kuria stimuliuojamas mažytis tam tikras smegenų žievės lopinėlis. Žmogus nieko nejaučia, po procedūros nėra jokio pašalinio poveikio, o, pavyzdžiui, vartojant antidepresantus, kartais būna silpnoka, apima mieguistumas, džiūva burna, sulėtėja psichomotorika. Naudojant šį metodą jokio pašalinio poveikio nėra. Pati procedūra trunka apie 15-37 minutes, ji atliekama ne vieną kartą, yra procedūrų ciklas. Gydantis šiuo metodu yra galima ilgalaikė remisija, kitaip tariant, liga atsitraukia. Šis metodas itin tinka senyvo amžiaus žmonėms, kurių organizmas nebetoleruoja vaistų, tais atvejais, kai farmakoterapija yra neveiksminga, o kartais žmonės tiesiog negali vartoti antidepresantų", - aiškino J. Baliūnienė.

Teigiama, kad šiuo metodu gydant rezistencinę depresiją teigiamo atsako sulaukiama 70 proc. atvejų.

Nebijoti kreiptis pagalbos

Gydytoja psichiatrė J. Baliūnienė apgailestavo, kad žmonės bijo psichiatrų ir pas juos atein paskutinę minutę, kai nebesusitvarko su savo gyvenimu, kai viskas ima kristi iš rankų.

"Būna, kad tėvai atveda vaikus, draugai, artimieji, šeimos nariai atveda tuos, kuriems reikia pagalbos. Tačiau kai daug problemų turintys žmonės pradeda lankytis, būna, kad savotiškai "įsikabina" į psichiatrą ir nepaleidžia jo keletą, keliolika ar net keliasdešimt metų. Turiu ir aš pacientų, kurie lankosi dešimtečiais. Per tuos metus žmonės išmoksta atpažinti ligą, su ja susidraugauja, išmoksta gyventi su ja ir gyvenimo kokybė pagerėja. To reikia, nes depresija yra lėtinė liga, trunkanti daug metų", - pabrėžė J. Baliūnienė.

Pasak gydytojos, gyvenimas pilnas stresų, o kuo toliau, tuo labiau jo daugėja. Stresas yra vienas iš depresijos atsiradimo faktorių. Labai jo pažeidžiami 30-35 metų vyrai, kurie jaučia spaudimą, įtampą. J. Baliūnienės nuomone, taip yra dėl netinkamo auklėjimo, netinkamo visuomenės požiūrio į vyrą.

"Vyras yra toks pat žmogus, kaip ir moteris, su tokia pačia struktūra, tokiomis pačiomis smegenimis. Visuomenė iš vyrų reikalauja daugiau, reikalauja vyriškumo. Dėl to vyrai vartoja daugiau alkoholio, jų tarpe būna daugiau savižudybių, jiems sunku prisipažinti, kad nusilpo, kad susirgo. Yra nesveikas požiūris, kad depresija yra silpno žmogaus liga, tai turi keistis", - pabrėžė gydytoja psichiatrė.

Žmonės išmoksta atpažinti ligą, su ja susidraugauja, išmoksta gyventi su ja ir gyvenimo kokybė pagerėja. To reikia, nes depresija yra lėtinė liga, trunkanti daug metų.

INFORMACIJA

Meno terapija – psichoterapija, naudojant dailės, piešimo, judesio, šokio, fotografijos, psichodramos, pasakų, supervizijos, smėlio terapijos metodus. Ši veikla nereikalauja jokių pradmenų: nei piešimo, nei muzikos, nei šokio ar fotografijos. Meno terapija padėti išreikšti jausmus ir mintis, kurių žmogus negali išreikšti žodžiais.

Poezijos terapija padeda sergantiems depresija, labai uždariems žmonėms. Kartais jie neatsimena ar nesuvokia, kur slypi jų prastos savijautos priežastis, o poezija padeda tai išsiaiškinti. Terapijos metu atrandami nuslopinti, neišreikšti jausmai, žmogui tampa lengviau kalbėti apie jausmus, aiškiau dėstyti mintis.

Smėlio terapija primena žaidimą smėlio dėžėje - tai puiki priemonė kūrybinei raiškai. Dėžėje, pilnoje smėlio, pacientas sukuria pasaulį, atspindintį jo vidinę būseną. Šiam tikslui jis gali naudoti ir žaislines figūrėles. Beje, smėlio terapija dažnai naudojama dirbant su sergančiaisiais autizmu.

Šokio-judesio terapija - terapinis judesio naudojimas siekiant vystyti emocinę, kognityvinę, fizinę, dvasinę ir socialinę asmens integraciją. Ji gali būti taikoma kaip vienintelis terapinio poveikio būdas arba papildantis kitas gydymo, reabilitacijos formas. Kūno kalba leidžia pasakyti tai, ko galbūt niekada nepasakytume balsu.

Muzikos terapijos metu muzika veikia kūną tiesiogiai vibracijomis, paskatindama tam tikras fiziologines reakcijas (atpalaiduoja, žadina, sutelkia, reguliuoja). Muzika yra vienintelis stimulas, suaktyvinantis visas smegenų sritis vienu metu.

Straipsnio autorius: Virginija Samulionytė
Straipsnio šaltinis: dienraštis Vakarų ekspresas, 2018-01-30
Nuotraukos: Redakcijos archyvo nuotr.

 

 

 

...

...