Apie odos darinių šalinimą elektrokoaguliacijos ir krioterapijos metodais

Konsultacinėje poliklinikoje (Taikos pr. 103) gali būti pašalinti įvairūs odos dariniai.

Odos dariniai (seborėjinės keratomos, papilomos, minkštosios fibromos, užkrečiamasis moliuskas, kraujagyslinės žvaigždutės ir kt.) gali būti šalinami elektrokoaguliacijos arba krioterapijos pagalba. Elektrokoaguliacija – tai procesas, kai specialiu prietaisu su adatėle arba peiliuku, veikiant elektros srovei, sukeliama odos audinių destrukcija. Panašiu principu paremta ir krioterapija, tik čia veiksnys, sukeliantis destrukciją, yra skystas (minusinės temperatūros) azotas. Kokiu būdu šalinti Jus varginantį odos darinį, nuspręs gydytojas, įvertinęs odos darinio rūšį, dydį ir vietą, kurioje šis darinys yra. Elektrokoaguliacijos ir krioterapijos procedūros šiek tiek skausmingos; dažnai pacientai jas gerai toleruoja ir nuskausminimo neprašo. Tačiau jeigu Jūs netoleruojate net ir neintensyvaus skausmo, įspėkite apie tai gydytoją, kuris atliks procedūrą. Nuskausminimas bus paskirtas ir tuo atveju, kai gydytojas numatys didesnės apimties darinio šalinimą.

Labai svarbu, kad po atliktos procedūros griežtai laikytumėtės gydytojo nurodymų.

PAPILOMŲ, MINKŠTŲJŲ FIBROMŲ ELEKTROKOAGULIACIJA

Papilomos, minkštosios fibromos – tai odos dariniai „ant kakliuko“, būna jie rudos, rusvos ar odos spalvos, įvairaus dydžio bei formos.

Minkštosios fibromos dažniau susidaro vyresnio amžiaus žmonėms dėl įvairių priežasčių. Jos „mėgsta“ odos raukšles, labiau trinamas odos vietas, dažniausia jų lokalizacija – kaklas, pažastys, kirkšnys. Dažniau jos vargina sergančius diabetu, nutukimu, akromegalija. Fibromos gali būti pavienės, gali būti ir dauginės. Minkštąsias fibromas sudaro nedidelis kiekis kolageno skaidulų , smulkios kraujagyslės, sustorėjęs arba, atvirkščiai, išplonėjęs epidermis.

Papilomas sukelia žmogaus papilomos virusas, perduodamas tiesioginio kontakto būdu. Nuo užsikrėtimo virusu momento iki papilomų susiformavimo praeina nuo kelių savaičių iki kelių metų.Ant lytinių organų atsirandantys žmogaus papilomos viruso sukelti dariniai dar vadinami smailiagalėmis kondilomomis. Kondilomos perduodamos lytinių santykių metu, dažniausiai randasi lyties takų vietoje ar apie išangę. Tai – įvairaus dydžio baltai rožinės arba odos spalvos plokšti dariniai, neretai išsidėstę grupėmis. Kondilomos paprastai nesukelia jokių simptomų.

Šie odos dariniai gali būti šalinami elektrokoaguliacijos metodu toliau aprašytu būdu. Odos darinys pincetu suimamas už „kakliuko“, prie jo pridedamas elektropeiliukas, ir darinys pašalinamas be kraujavimo. Tuo momentu, kai elektropeiliuku šalinamas odos darinys, gali nestipriai suskaudėti, tačiau tai trunka labai trumpai. Likusios žaizdelės vieta sutepama kalio permanganato tirpalu. Pašalinto darinio vietoje susidaro šašelis, dėmelė, kurie visiškai praeina per 5 – 10 dienų. Kol visiškai užgis žaizdelė, venkite tiesioginės saulės spindulių, nesilankykite soliariume. Svarbu žinoti, kad papilomos, minkštosios fibromos vėliau gali atsirasti kitose kūno vietose arba recidyvuoti buvusioje vietoje. Jeigu Jūs pageidausite, procedūrą reikės pakartoti. Papilomas gydyti būtina, nes jas sukelia virusinė infekcija, sąlygojanti papilomų išplitimą. Be to, kai kurios žmogaus papilomos viruso padermės yra susiję su gimdos kaklelio vėžiu.

KARPŲ GYDYMAS

Karpos – tai kieti, suragėję, ant odos randami mazgeliai, nuo segtuko galvutės iki žirnio dydžio. Jomis užsikrečiama tiesiogiai nuo sergančių karpomis žmonių arba per virusais apkrėstus daiktus. Nuo užsikrėtimo momento iki karpos susiformavimo praeina nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Karpų gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, bet dažniausiai jos randasi ant rankų, kojų bei veido. Po gydymo karpos kartais atsinaujina. Arba išgydžius vieną karpą, vėliau kitoje vietoje gali atsirasti naujų karpų. Sunkiausia gydyti padų karpas, šiuo atveju gydymas neretai trunka nuo 1 savaitės iki kelių mėnesių. Bet kurios lokalizacijos karpų gydymas yra skausmingas.

Gydymo procedūros metu karpa sutepama skystu azotu iki pabalimo kelis kartus. Po procedūros šioje vietoje gali susidaryti:

• įvairių spalvų pūslė;
• tamsus šašas;
• jei padidintas jautrumas azotui, susiformuoja labai didelė pūslė, kurią rekomenduojama pradurti.

Neretai pūslės pačios tuoj po procedūros supliūkšta, o iš jų išteka limfa. Prieš laiką pūslei nusilupus lieka žaizdelė, kurią reikia saugoti nuo užteršimo (kaip tai daryti, klauskite procedūrą atlikusio gydytojo).

Padų karpas po kelių krioterapinių procedūrų rekomenduojama „iškirpti“, prieš tai atlikus pėdų vonelę. Po „iškirpimo“ vėl atliekama krioterapinė procedūra. Padų karpos gydomos ypač ilgai.

KERATOZIŲ GYDYMAS KRIOTERAPIJOS METODU

Keratozė (aktininė, soliarinė, senilinė, seborėjinė) – tai dažniausiai pasitaikantis epitelinis odos gerybinis auglys. Dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės, šviesesnės odos ir ypač tie, kuriems reikia dirbti saulės atokaitoje. Keratozių atsiradimui įtakos turi paveldimumas. Veido, kaklo, rankų, nugaros, krūtinės odoje pradžioje atsiranda pavienių, suragėjusių, truputį nuo odos paviršiaus pakilusių tamsių mazgelių, kurie ilgainiui padidėja, sustorėja, jų paviršius pasidaro „karpuotas“.

Keratozes galima pašalinti krioterapijos būdu. Procedūros metu keratozė sutepama azotu iki stipraus pabalimo. Didesnio diametro keratozės po to užklijuojamos pleistru maždaug savaitei laiko. Po savaitės pleistras nuimamas su visa keratoze. Žaizda sugyja be rando. Po keratozės pašalinimo azotu toje vietoje gali likti šviesi (hipopigmentinė) dėmelė, gali keratozė vėl susiformuoti, atsirasti naujų keratozių kitose vietose.

UŽKREČIAMOJO MOLIUSKO PAŠALINIMO PROCEDŪRA

Užkrečiamasis moliuskas – tai užkrečiama virusinė liga, kuria sergant odoje ar gleivinėje atsiranda būdingos išvaizdos neniežtinčių mazgelių. Užsikrečiama tiesiogiai ar per virusais užkrėstus daiktus, taip pat baseinuose, pirtyse, voniose ir kt. Dažniausiai juo serga vaikai. Ligos pradžioje atsiranda vienas ar keli poros milimetrų skersmens, pusrutulio formos, odos spalvos, blizgančiu paviršiumi kieti mazgeliai, kurie palaipsniui didėja; jų centre atsiranda bambos išvaizdos įdubimas.

Moliusko pašalinimo procedūra yra kiek skausminga, jei netoleruojate skausmo, įspėkite procedūrą atliekantį gydytoją. Pašalinimo procedūra atliekama taip: pakenkta vieta patepama odą dezinfekuojančiu skysčiu; pincetu iš moliusko maišelio ištraukiama į varškę panaši masė, kurioje ir yra moliuskų kūneliai; tuščia ertmė sutepama 5% spiritiniu jodo tirpalu (jeigu nėra jautrumo jodui; jei esate alergiški jodui, įspėkite gydytoją!). Tikslinga po moliusko pašalinimo apsirengti švariais rūbais, pasikeisti patalynę ir rankšluosčius. Po procedūros dar 3 dienas židinėlius tepkite su jodo tirpalu. Kartais ir po pašalinimo dar gali atsirasti naujų moliuskų iš židinėlių, kurių prieš šalinimo procedūrą nesimatė.

Moliuskai taip pat gali būti šalinami kiurete, elektrokoaguliuojant ar krioterapija. Geriausiai Jums tinkantį būdą parinks gydytojas.

KRAUJAGYSLIŲ ELEKTROKOAGULIACIJA

Nepageidaujamos išsiplėtusios kraujagyslės (kapiliarai) ant veido ir kūno odos šalinamos elektrinės adatėlės pagalba. Šalinimo procedūra yra kiek skausminga, tačiau tiek neintensyviai, kad nuskausminimo dažniausiai nereikia. Kapiliaras elektrine adatėle „praduriamas“, ištekėjus kraujo lašeliams jis pabąla. Dūrių skaičius tuo didesnis, kuo daugiau išsiplėtusių kapiliarų yra odoje. Po koaguliacijos oda sutepama pantenolio putom. Kadangi po procedūros lieka odos paburkimas, paraudimas, šašeliai (išnyksta po 7 – 10 dienų), rekomenduojama ir namuose odą patepti pantenolio putomis, nenaudoti pudros. Kad procedūra būtų kuo efektyvesnė, ji kartojama 2 – 4 kartus su 2 savaičių pertraukomis. Kapiliarų koaguliacija rekomenduojama vėsesniuoju metų laiku, kai nėra kaitrios saulės. Vasarą būtina saugoti gydytą vietą nuo tiesioginių saulės spindulių.