Papildomas menu

Registratūra

(8 700) 500 11

Darbo dienomis
7.30-15.30 val.

Skubi pagalba

8 46 41 06 95

Dienos stacionaras

Dienos stacionaras

VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo Dienos stacionare teikiamos kvalifikuotos antrinio lygio ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos. Psichiatrijos filialas yra pacientams labai patogioje vietoje, pačiame miesto centre, lengvai pasiekiamas iš bet kurios Klaipėdos miesto ar rajono vietos. Dienos stacionare pacientai praleidžia tik dalį dienos, po pietų pacientai grįžta į namus, taigi, kompleksinis gydymas gaunamas ILGAM neatitrūkstant nuo įprastos kasdieninės aplinkos. Dienos stacionare teikiama pagalba yra skirta asmenims, jaučiantiems nerimą, nuotaikos svyravimus, turintiems kitų psichikos ir elgesio sutrikimų, patiriantiems krizes ar sunkiai atsistatantiems po išgyventos netekties. Pacientai maitinami keturis kartus (pusryčiai, priešpiečiai, pietūs ir pavakariai).

Dienos stacionare yra suformuotos dvi pacientų grupės, kurios dirba pagal skirtingas programas, tokiu būdu yra maksimaliai atsižvelgiama į pacientų poreikius.

Dienos stacionare taikomas kompleksinis gydymas, apimantis gydymą vaistais, psichoterapiją ir kitas psichikos sveikatos priežiūros paslaugas:

  • Grupinė psichoterapija – atsižvelgiant į pacientų galimybes, taikoma arba palaikomoji, arba atskleidžiamoji terapija, kurios metu daug dėmesio skiriama kasdieniniams išgyvenimams, jausmams ir jų raiškai. Taikant psichodinaminės psichoterapijos metodus yra analizuojami pacientui praeityje buvę subjektyviai reikšmingi įvykiai, iki šiol trikdantys paciento dabartinį gyvenimą.
  • Individualus psichologinis konsultavimas – kognityvinės elgesio terapijos pagalba ieškoma būdų palengvinti ir pašalinti asmeninius sunkumus, susijusius su stresine savijauta: išgyvenant baimę, paniką, nerimą, įtampą, depresiją; pašlijus tarpasmeniniams santykiams šeimoje, ieškant išeičių iš konfliktinių situacijų; išgyvenant netektis ar krizę.
  • Psichodiagnostika – pažintinių procesų (dėmesio, atminties, mąstymo), asmenybės ir psichoemocinės būklės psichologinis įvertinimas.
  • Gydytojo psichiatro konsultacija – gydytojas psichiatras sudaro gydymo planą, priskiria pacientui jo gydymo programą, kontroliuoja gydymo eigą, konsultuoja šeimos narius, pataria psichikos sveikatos palaikymo ir gerinimo klausimais.
  • Gydymas vaistais – esant reikalui, gydymui skiriami psichotropiniai vaistai, gydymas geriamaisiais vaistais keičiamas ilgo veikimo injekciniais vaistais.
  • Biblioterapija – tai integracinis procesas, kuriame sąveikauja grožinė literatūra, grupė ir terapeutas. Tarp terapeuto ir grupės yra tarpininkė – grožinė literatūra, padedanti rasti raktą į asmenybę, nesugebančią žodžiais išsakyti savo jausmų. Proceso metu atrandamas naujas požiūris į gyvenimo reiškinius, persvarstomi potyriai, naujai juos įsisąmoninama.
  • Dailės terapija – kvalifikuotos dailės terapeutės vedamas dailės terapijos procesas atskleidžia neišsakytus, ne iki galo suprastus ir išjaustus jausmus. Iš tiesų, kūryba sustiprina mūsų pačių pasitikėjimą savimi, suteikia gyvenimo pilnatvės jausmą, padeda išreikšti vidinį pasaulį.
  • Kūrybinis užimtumas – socialinio darbuotojo/socialinio darbuotojo padėjėjo vedami pacientai išreiškia emocijas per meninę kūrybinę, darbinę veiklą. Jo metu savyje atrandamos kūrybinės galios, iš įvairių medžiagų (gamtinės medžiagos, tekstilė, polimerinis molis, popierius, dažai ir kt.) yra kuriami įvairūs dirbiniai, skirti, pavydžiui, įvairioms šventėms. Užsiėmimų metu atsipalaiduojama pasineriant į malonią veiklą, atitrūkstama nuo įkyrių minčių ir kasdienių rūpesčių.
  • Psichoedukacijos užsiėmimas – socialinis darbuotojas ar psichologas padeda pacientams pagal kiekvieno jų galimybes pastebėti ir pastiprinti savo stipriąsias puses, pagloboti savo silpnąsias puses bei geriau adaptuotis kasdienėje aplinkoje. Tai siekiama naudojant psichoedukacija, diskusijų grupes, savęs pažinimo technikos per užduotis, patyriminius žaidimus.
  • Judesio terapija – ergoterapeutės vedami pacientai kūrybiškai įtraukiami į judesio procesą, išplečiantį emocinius, kognityvinius, socialinius ir fizinius sugebėjimus. Tai tam tikra kūno terapijos forma, kurios metu išreiškiami jausmai, mažėja susikaupusi įtampa, nerimas, baimės ir vienišumo jausmas.
  • Raumenų relaksacija – raumenų atpalaidavimas (fizinio kūno atsipalaidavimas) ir panirimas į ramybės būseną (psichikos atsipalaidavimas). Kadangi kūnas ir psichika yra neatskiriami, tai padeda pašalinti nereikalingą emocinę įtampą, susikurti vidinę ramybę bei užkirsti kelią organizmo pervargimui, gerina miegą be atkuria vidinę pusiausvyrą bei harmoniją.
  • Smėlio terapija – terapija, turinti atpalaiduojamąjį ir emocijas išlaisvinantį poveikį, padeda sutelkti dėmesį į savo vidinius išgyvenimus.

Dienos stacionare dirbančių specialistų komanda:

  • gydytojas psichiatras;
  • psichologas – psichoterapeutas;
  • slaugytoja;
  • konsultuoja socialinis darbuotojas.
  • muzikos terapeutai – doc. dr. Rasa Jautakytė;
  • ergoterapeutė – Emilija Ruškytė;
  • socialinio darbuotojo padėjėjas užimtumui – Kristijonas Bosas;
  • šokio – judesio terapija – Rasa Hage;
  • meno terapija – Rasa Hage;
  • smėlio terapija – Rasa Hage.

Dirba dvi slaugytojos, viena pagalbinio medicinos personalo darbuotoja, viena maisto išdavėja. Visi gydytojai kelia savo kvalifikaciją kursuose, dalyvauja konferencijose.

Pacientai, norintys gydytis Dienos stacionare, turi kreiptis į Dienos stacionarą darbo dienomis nuo 8 val. iki 15 val. Turi turėti asmens dokumentą, sveikatos draustumą patvirtinantį dokumentą ir apylinkės psichiatro arba šeimos gydytojo nukreipimą. Į Dienos stacionarą gali būti nukreipti pacientai po gydymosi Psichiatrijos filialo stacionaro skyriuose.

Užsimezgęs bendradarbiavimas su Lietuvos jūrų muziejaus Delfinų terapijos centru džiugina Psichiatrijos filialo bendruomenę

Lietuvos jūrų muziejus, įgyvendindamas sveikatos biotechnologijų mokslinį projektą „Moksliniais tyrimais pagrįstos gyvūnų terapijos metodikos sukūrimas ir integravimas į holistinės medicinos sveikatos koncepciją“, kurio autorė ir vadovė yra Delfinų terapijos skyriaus vedėja dr. Brigita Kreivinienė, organizuoja individualius ir grupinius bendravimo su delfinais užsiėmimus. Jie skirti žmonėms su fizine, protine negalia, sergantiems neurologinėmis ligomis, patyrusiems psichoemocines traumas.

Programoje dalyvauja ir trys buvę Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo pacientai su pakartotiniu depresijos sutrikimu. Dalyvauti bendravimo su delfinais užsiėmimuose jiems pasiūlę Psichiatrijos filialo specialistai padėjo užpildyti anketas bei padrąsino išbandyti naujoves.

„Mes džiaugiamės, kad rekomenduoti pacientai turėjo ir turi galimybę, išbandyti dar nebandytus terapinius gydimus ir tuo pačiu nemokamai dalyvauti delfinų asistuojamoje terapijoje, kuri padeda žmonėms geriau jaustis, gerina pažinimo ir socializacijos įgūdžius. Delfinas sugeba jausti žmogaus nuotaikas, supranta gestus, pats prašo dėmesio kalbindamas, žaismingai mesdamas kamuoliuką ar taškydamasis vandeniu“, – sako RKL Psichiatrijos filialo socialinė darbuotoja Laura Čistaja.

Nors ši alternatyvi gyvūnų terapija, pasak mokslininkų, negali pakeisti tradicinės medicinos paslaugų, rezultatai yra džiuginantys.

Psichiatrijos filialo specialistai ypač džiaugiasi grįžtamuoju ryšiu su pacientais, kurie po užsiėmimų su delfinais pasidalino patirtais pojūčiais ir įspūdžiais. Pacientų teigimu, jie suteikė daug teigiamų emocijų.

Psichiatrijos filialo specialistai neabejoja šio tyrimo sėkme ir džiaugiasi galėdami prisidėti prie psichikos sveikatos kokybės gerinimo ir psichikos sveikatos politikos strategijų įgyvendinimo.

Galerija

Grįžti į pradinį puslapį