Kas laukia žmogaus pasibaigus gydymui, jei jis neturi kur sugrįžti arba nežino, kaip vienam tvarkytis kasdienybėje? Psichiatrijos filiale į šį klausimą kartu su pacientu atsakymų ieško socialiniai darbuotojai. Jie padeda pasirūpinti reikalingomis paslaugomis, atkurti ryšius su artimaisiais, stiprinti kasdienius įgūdžius ir pasirengti gyvenimui už ligoninės ribų.

Lietuvos socialinių darbuotojų dienos proga kalbamės apie šio darbo iššūkius, žmogaus teisę į savarankiškumą ir akimirkas, kurios suteikia profesijai prasmę. Socialinę darbuotoją Ilmarą Noreikienę kalbino psichologė-psichoterapeutė Sandra Anuškevičienė.

– Kuo socialinio darbuotojo darbas Psichiatrijos filiale skiriasi nuo darbo kitose srityse, ir kokį svarbiausią vaidmenį čia atliekate?

– Socialinis darbas psichikos sveikatos srityje išsiskiria tuo, kad vis dar susiduriame su visuomenėje gajais stereotipais ir įsitikinimu, jog psichikos sutrikimų turintys žmonės turėtų būti izoliuojami, gydomi uždarose įstaigose, nes jie nepajėgūs savarankiškai gyventi ar priimti sprendimų. Tačiau psichikos sutrikimas neatima iš žmogaus teisės į orumą, savarankiškumą ir visavertį gyvenimą visuomenėje.

Mūsų darbas neapsiriboja vien socialinių problemų sprendimu ar dokumentų tvarkymu. Dažnai tenka būti žmogaus teisių ir interesų gynėju, tarpininku tarp paciento, jo artimųjų ir įvairių institucijų. Susiduriame su žmonėmis, kurie dėl ligos ar sudėtingų gyvenimo aplinkybių yra praradę socialinius ryšius, namus, darbą ar gebėjimą savarankiškai pasirūpinti savimi. Todėl ne tik organizuojame reikalingas socialines paslaugas, ieškome apgyvendinimo galimybių, padedame atkurti ryšius su artimaisiais, bet ir individualių konsultacijų bei grupinių užsiėmimų metu stipriname pacientų socialinius ir kasdienio gyvenimo įgūdžius.

Svarbiausias mūsų vaidmuo – būti jungtimi tarp ligoninės ir gyvenimo už jos ribų. Siekiame, kad žmogus po gydymo neliktų vienas su savo problemomis, turėtų saugią gyvenamąją aplinką, reikalingą pagalbą ir galimybę dalyvauti visuomenės gyvenime. Mūsų tikslas – ne viską padaryti už žmogų, o padėti jam išsaugoti ar susigrąžinti savarankiškumą, pasitikėjimą savimi ir galimybę pačiam priimti sprendimus. Juk savarankiškumas nereiškia gyvenimo be pagalbos – svarbiausia, kad kiekvienas žmogus turėtų galimybę gyventi kuo savarankiškiau, pagal savo gebėjimus ir poreikius.

– Su kokiais didžiausiais žmonių sunkumais susiduriate savo darbe ir kaip padedate žmogui grįžti į kuo savarankiškesnį gyvenimą už ligoninės ribų?

– Vienas didžiausių sunkumų, su kuriais susiduriame, yra socialinė atskirtis. Dalis pacientų yra praradę ryšius su šeima, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, pajamų ar socialinio palaikymo. Kitiems dėl ligos tampa sunku tvarkyti kasdienius reikalus, priimti sprendimus ar savarankiškai pasirūpinti savo poreikiais. Kartais žmogus neturi kur sugrįžti po gydymo.

Kiekvieno žmogaus situacija skirtinga, todėl pirmiausia stengiamės jį išgirsti, suprasti jo poreikius ir kartu ieškoti galimų sprendimų. Vieniems padedame susitvarkyti dokumentus, gauti socialines išmokas, atkurti ryšius su artimaisiais, kitiems organizuojame pagalbą namuose, apgyvendinimą ar ilgalaikės globos paslaugas.

Labai svarbi mūsų darbo dalis – kasdienių ir socialinių įgūdžių atkūrimas bei stiprinimas. Grupinių ir individualių užsiėmimų metu padedame pacientams atkurti prarastus ar ugdyti naujus įgūdžius: planuoti dienotvarkę, tvarkyti finansus, bendrauti, atpažinti ir valdyti emocijas, spręsti kasdienes problemas bei savarankiškai priimti sprendimus. Taip siekiame stiprinti pacientų savarankiškumą ir pasirengimą gyvenimui už ligoninės ribų.

Mūsų tikslas – ne viską padaryti už žmogų, o padėti jam susigrąžinti gebėjimą kiek įmanoma daugiau padaryti pačiam. O tais atvejais, kai savarankiškas gyvenimas nebeįmanomas, pasirūpinti, kad žmogus gautų jo poreikius atitinkančią pagalbą ir neprarastų orumo.

– Ką šiame darbe išmokote apie žmogų, jo stiprybę ir atsparumą – ir kas jums pačiai yra sunkiausia bei prasmingiausia šiame darbe?

– Šis darbas mane išmokė, kad žmogus yra kur kas stipresnis, nei kartais pats apie save galvoja. Net ir labai sudėtingose gyvenimo situacijose žmonės atranda jėgų atsitiesti, keistis ir pradėti iš naujo. Išmokau neskubėti vertinti, nes kiekvienas žmogus turi savo gyvenimo istoriją, patirtis ir išgyvenimus. Kartais užtenka nuoširdaus pokalbio, išklausymo ar parodyto pasitikėjimo, kad žmogus patikėtų savimi ir išdrįstų žengti pirmą žingsnį.

Sunkiausia šiame darbe – susidurti su situacijomis, kai labai nori padėti žmogui, tačiau ne viskas priklauso nuo tavęs. Dažnai iššūkių kelia sudėtingas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, užsitęsę sprendimų priėmimo procesai ir tam tikrų darbo įrankių, pavyzdžiui, prieigos prie reikalingų informacinių sistemų, trūkumas. Visa tai apsunkina ir sulėtina pagalbos organizavimą. Ypač sunku, kai žinai, kokios pagalbos žmogui reikia, tačiau dėl sisteminių kliūčių negali jos suteikti taip greitai, kaip norėtum. Vis dėlto būtent tokios situacijos skatina ieškoti alternatyvių sprendimų, būti kūrybiškai, atkakliai ir nenuleisti rankų, nes už kiekvieno sprendimo laukia žmogus, kuriam mūsų pagalba yra svarbi.

Tačiau šis darbas man suteikia nepaprastai daug prasmės ir galimybių realizuoti save. Drįsčiau teigti, kad socialinis darbas man yra ne tik profesija, bet ir pašaukimas. Aš labai myliu savo darbą. Man svarbus pats bendravimas su žmogumi, galimybė jį išgirsti, suprasti, kartu ieškoti sprendimų ir matyti, kaip net maži pokyčiai gali pakeisti jo gyvenimą. Kiekviena išspręsta sudėtinga situacija, atkurtas ryšys su artimaisiais ar žmogaus sugrąžintas pasitikėjimas savimi suteikia didžiulį pasitenkinimą.

Man didžiausia šio darbo prasmė – žinojimas, kad galiu prisidėti prie teigiamų pokyčių kito žmogaus gyvenime. O kartu šis darbas augina ir mane pačią – moko kantrybės, empatijos, kūrybiškumo ir gebėjimo atrasti sprendimus net tada, kai iš pirmo žvilgsnio jų nėra.

Kaip išlikti ramiam, kai pasaulyje daug įtampos, o kalbos apie karą tapo kasdienio informacinio srauto dalimi? Kada nerimas yra natūrali reakcija į grėsmę, o kada tampa sutrikimu, reikšmingai veikiančiu miegą, darbingumą, santykius ir kasdienį gyvenimą? Kas padeda susigrąžinti vidinį stabilumą, nepasiduodant panikai?

Apie tai šiemet kviečia kalbėtis Atviros psichiatrijos mėnuo, prie kurio jau penktus metus jungiasi Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialas. Atviros psichiatrijos mėnuo Lietuvoje minimas jau 22-ąjį kartą, ilgainiui jis tapo visą Lietuvą apimančia tradicija. Atviros psichiatrijos mėnuo vyksta tarp dviejų psichikos sveikatai svarbių datų – Pasaulinės savižudybių prevencijos dienos, minimos rugsėjo 10-ąją, ir Pasaulinės psichikos sveikatos dienos spalio 10-ąją.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės komanda kviečia į atvirus renginius, paskaitas, individualias anonimines konsultacijas bei praktinius terapinius užsiėmimus.

„Psichikos sveikatos sunkumai gali paliesti kiekvieną, tačiau žmogus neturėtų su jais likti vienas. Vis dar pasitaiko, kad kreiptis pagalbos delsiama dėl baimės, gėdos ar išankstinių nuostatų, nors šiuolaikinė psichiatrija siūlo daug veiksmingų ir individualiai pritaikomų pagalbos būdų. Atviros psichiatrijos mėnesiu norime dar labiau priartėti prie žmonių, suteikti patikimų žinių, atsakyti į rūpimus klausimus ir parodyti, kad rūpinimasis savo psichikos sveikata yra ne silpnumo, o sąmoningumo ir atsakomybės ženklas. Kartais vienas laiku įvykęs pokalbis gali tapti labai svarbia sveikimo pradžia“, – sako Psichiatrijos filialo vadovė gydytoja psichiatrė Loreta Šiaudvytytė.

Mėnuo, padedantis psichiatriją pažinti be išankstinių nuostatų

Pagrindinis Atviros psichiatrijos mėnesio iniciatyvos tikslas yra mažinti psichikos sveikatos sutrikimų ir jų gydymo stigmą, paneigti vis dar gajus mitus apie psichiatriją, supažindinti visuomenę su šiuolaikinės pagalbos galimybėmis ir paskatinti žmones nelaukti, kol sunkumai taps nebepakeliami.

Atvirumas šioje srityje turi labai konkrečią prasmę. Kuo daugiau žmogus žino apie psichikos sveikatą ir gydymo būdus, tuo lengviau jam atpažinti sunkumus, priimti sprendimą kreiptis pagalbos ir suprasti, kad psichikos sveikatos sutrikimas nėra nei asmeninė silpnybė, nei gėdos ženklas.

„Ramus. Nes pasirengęs“

Kiekvienais metais Atviros psichiatrijos mėnuo turi savitą temą. Šiemet ji – „Ramus. Nes pasirengęs“. Dėmesys skiriamas žmogaus savijautai nuolatinės karo grėsmės ir geopolitinio neapibrėžtumo akivaizdoje.

Nerimas dėl karo nėra savaime perdėtas ar nenormalus, tai yra suprantama žmogaus reakcija į galimą pavojų. Tačiau ilgai trunkanti įtampa gali sekinti, trikdyti miegą, mažinti gebėjimą susikaupti, skatinti bejėgiškumo jausmą ir veikti fizinę sveikatą.

Pasirengimas nereiškia nuolatinio gyvenimo pavojaus režimu. Priešingai – aiškios žinios, konkretus veiksmų planas, gebėjimas atpažinti savo reakcijas ir mokėjimas padėti sau mažina nežinomybę bei grąžina kontrolės jausmą. Šių metų renginiuose specialistai kalbės apie streso ir nerimo valdymą, nervų sistemos savireguliaciją, miego svarbą ir psichologinį pasirengimą galimoms krizėms.

Kodėl prie iniciatyvos jungiasi Respublikinė Klaipėdos ligoninė?

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialas yra viena svarbiausių psichikos sveikatos priežiūros įstaigų Vakarų Lietuvoje. Šiame filiale ambulatorinė ir stacionarinė pagalba teikiama ne tik Klaipėdos miesto, bet ir viso regiono vaikams, paaugliams bei suaugusiesiems.

Filiale teikiamas itin platus Lietuvoje prieinamų psichikos sveikatos priežiūros paslaugų spektras. Pagalba apima ne tik medikamentinį gydymą, bet ir skirtingų krypčių psichoterapiją, psichologinę bei socialinę pagalbą, ergoterapiją, kineziterapiją, dailės, muzikos ir šokio-judesio terapiją bei kitus metodus. Sunkiomis būklėmis sergantiems pacientams taikoma ir elektroimpulsų terapija – vienas veiksmingiausių gydymo metodų tais atvejais, kai kiti gydymo būdai nepadeda arba būtinas greitas klinikinis poveikis.

Per pastaruosius metus Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialas reikšmingai keitėsi. Vis labiau įsitvirtina biopsichosocialinis požiūris, kai vertinama ne vien žmogaus diagnozė ar simptomai, bet ir jo psichologinė būsena, gyvenimo aplinkybės, santykiai bei socialinė aplinka.

Vaistai daugeliui pacientų išlieka svarbi ir būtina gydymo dalis, tačiau vien jų ne visada pakanka geresnei gyvenimo kokybei ir stabiliai remisijai pasiekti. Todėl šiuolaikinėje psichiatrijoje vis daugiau reikšmės tenka psichoterapijai, psichosocialinėms intervencijoms, kasdienių įgūdžių atkūrimui, terapinėms veikloms ir bendruomenės palaikymui.

Keičiasi gydymo galimybės, metodai ir pati psichiatrija, tačiau visuomenės nuostatos kinta lėčiau. Dalis žmonių vis dar vengia kreiptis į gydymo įstaigą, bijodami diagnozės, aplinkinių vertinimo ar galimų pasekmių. Atviros psichiatrijos mėnuo yra galimybė pamatyti, kaip ši pagalba teikiama šiandien, susitikti su specialistais, užduoti rūpimus klausimus ir gauti profesionalią pagalbą saugioje aplinkoje.

#KuriameSveikatosIstorijas

ATVIROS PSICHIATRIJOS MĖNESIO PROGRAMA KLAIPĖDOJE

Rugsėjo 16 d. Paskaitos tėvams

Laikas: 17.30 val.
Vieta: Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinys.

• „Tėvų auklėjimo stiliaus įtaka vaiko asmenybei“

Dr. Kristina Mišeikytė, Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo Terapinės ir socialinės pagalbos skyriaus vadovė, dailės terapeutė

• „(At)kurti ryšį“

Svetlana Bliudžienė, Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo psichologė

https://www.facebook.com/events/1559468175957507

Rugsėjo 18 d. Pagrindinis Atviros psichiatrijos mėnesio renginys

ATVIRO KIEMO DIENA

11.00–11.45 val. – terapinių veiklų mugė
Lankytojai galės susipažinti su Psichiatrijos filialo veikla, taikomomis terapijomis (vaikams, paaugliams ir suaugusiems) ir jas vedančiais specialistais

12.00–12.30 val. Paskaita „Nervas klajoklis. Kaip padėti sau įveikti stresą ir sumažinti nerimą?“
Psichologė Eglė Kavaliauskaitė

12.30–13.15 val. – „Ramus. Nes pasirengęs“
Psichologė-psichoterapeutė Sandra Anuškevičienė

https://www.facebook.com/events/1776733303645129

Patirtiniai užsiėmimai

14.00 val. Į kiekvieną grupę priimama iki 10 dalyvių. Būtina išankstinė registracija tel. 0 664 56 525 iki 14.30 val.

• Kvėpavimo technikos psichoemocinei savijautai stiprinti, ergoterapeutė Emilija Ruškytė-Kripė.

https://www.facebook.com/events/1697353661356913

• Vienu ritmu:  muzikos terapijos užsiėmimas nerimui mažinti, emocinei gerovei ir socialiniams įgūdžiams stiprinti, muzikos terapeutė Vita Glinskytė

https://www.facebook.com/events/2059483624807662

• Šokio-judesio terapija emocinei įtampai mažinti, šokio-judesio terapeutė Emilija Kinčiūtė

https://www.facebook.com/events/1080853644346474

• Harmoningo judesio valanda: laisvė nuo įtampos, kineziterapeutė Monika Simaitienė

https://www.facebook.com/events/1496456695704872

• Dėmesingo įsisąmoninimo („mindfulness“) užsiėmimas, ergoterapeutė Ieva Brazauskaitė

https://www.facebook.com/events/1079607864653877

• Savireguliacija dailės terapijoje: kūrybinė patirtis dirbant moliu, dailės terapeutė Rasa Hage

https://www.facebook.com/events/3731098387044531

Individualios anoniminės konsultacijos

Vaikų ir paauglių psichiatro

Psichologo (suaugusiems)

Socialinio darbuotojo (suaugusiems)

https://www.facebook.com/events/1851921596175418

Rugsėjo 17 d. – spalio 8 d.

Vieta: Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialas, Bangų g. 6A / Baltikalnio g. 10A
Būtina išankstinė registracija tel. 0 664 56 525 iki 14.30 val.

Terapiniai užsiėmimai vaikams ir paaugliams

Vieta: Respublikinės Klaipėdos ligoninės Vaikų psichiatrijos skyrius, Puodžių g. 9, Klaipėda
Registracija tel. 0 664 56 525 iki 14.30 val.

Rugsėjo 24 d. 15.30 val. Meno terapijos užsiėmimas paaugliams

Dailės terapeutė Daiva Lubienė

https://www.facebook.com/events/2288620995011678

Spalio 7 d. 15.30 val. Ergoterapijos sensorinė grupė paaugliams

Ergoteraupeutė Ugnė Andrijauskaitė

https://www.facebook.com/events/1081669724337617

Spalio 12 d. 16.00 val. Kino terapijos užsiėmimas paaugliams

Ergoteraupeutė Ugnė Andrijauskaitė

https://www.facebook.com/events/1398337512482003

Psichikos sveikatos sunkumų nereikia įveikti vienumoje. Kartais pirmuoju žingsniu tampa konsultacija, kartais – pokalbis, patikima informacija ar galimybė saugioje aplinkoje išbandyti naują būdą pasirūpinti savimi. Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialas kviečia dalyvauti, klausti ir psichikos sveikatos pagalbą pažinti be baimės ir išankstinių nuostatų.

Kviečiame prisijungti prie 6 savaičių gydymo programos, kurios metu teikiamos kompleksinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos.

Programą sudaro:

• grupinė psichoterapija;

• dailės ir multimodalinė terapija;

• integruota judesio ir rašymo terapija;

• kūrybinė judesio terapija;

• psichoedukacija;

• muzikos terapija;

• filmų terapija;

• biblioterapija;

• relaksacijos užsiėmimai;

• psichoedukacija;

• gydytojo psichiatro konsultacijos ir stebėjimas.

Stipri įvairių sričių specialistų komanda ir kasdieniai terapiniai užsiėmimai gali padėti žmonėms, kuriuos vargina nerimo sutrikimai, depresija, įvairūs somatiniai nusiskundimai, neturintys aiškios fiziologinės priežasties, emociniai sunkumai bei kiti psichikos sveikatos iššūkiai.

Visos programos paslaugos yra nemokamos.

Daugiau informacijos ir registracija telefonu: 0 607 51282

Respublikinės Klaipėdos ligoninės inf.

Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje žengtas naujas žingsnis gydant vyrus, kuriuos vargina dėl gerybinio prostatos išvešėjimo atsiradę šlapinimosi sutrikimai. Gydytojas urologas Marius Markevičius šiandien trim pacientams atliko minimaliai invazines procedūras, kurių metu į prostatinę šlaplės dalį laikinai implantuotas specialus prietaisas.

Tai viena pirmųjų tokio pobūdžio procedūrų Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Vakar pirmoji tokia procedūra atlikta Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose. Šiuo metu Lietuvoje šį gydymo metodą taiko tik du specialiai parengti gydytojai urologai.

Kad laikinasis implantas „iTind“ pasiektų Lietuvą, daug asmeninių pastangų įdėjo gydytojas urologas M. Markevičius, nuosekliai siekęs, kad Lietuvos pacientams būtų prieinamas dar vienas šiuolaikiškas gerybinės prostatos hiperplazijos gydymo būdas. Europoje šis metodas taikomas nuo 2015 m.

Šlaplė praplečiama nepašalinant prostatos audinio

„iTind“ yra laikinas implantas, skirtas palengvinti gerybinio prostatos išvešėjimo sukeltus apatinių šlapimo takų simptomus. Žmogaus kūne implantas laikomas apie savaitę. Dėl padidėjusios prostatos susiaurėjus šlaplei, vyrams gali susilpnėti šlapimo srovė, pasunkėti šlapinimosi pradžia, atsirasti dažnas arba staigus noras šlapintis, poreikis keltis naktį ir nevisiško šlapimo pūslės ištuštinimo pojūtis.

„Prietaisas veikia mechaniškai, jis laipsniškai praplečia prostatos spaudžiamą šlaplės dalį ir suformuoja kanalus, kuriais šlapimas gali tekėti laisviau. Svarbu tai, kad procedūros metu prostatos audinys nėra išpjaunamas, kaitinamas ar kitaip termiškai veikiamas“, – paaiškina gydytojas urologas Marius Markevičius.

Prietaisas endoskopu įvedamas per šlaplę, todėl nereikia chirurginio pjūvio. Implantas paciento organizme paliekamas penkioms–septynioms dienoms. Per šį laiką jo atramos veikia prostatos audinius ir pakeičia susiaurėjusios šlaplės formą. Vėliau implantas pašalinamas, tačiau suformuoti kanalai išlieka ir padeda pagerinti šlapimo nutekėjimą.

Daugeliui pacientų po procedūros nereikia šlapimo pūslės kateterio. Kol prietaisas yra organizme, žmogus gali būti savo įprastoje aplinkoje ir užsiimti kasdiene veikla, laikydamasis gydytojo pateiktų rekomendacijų.

Vienas svarbiausių privalumų – lytinės funkcijos išsaugojimas

Gerybinės prostatos hiperplazijos simptomai gydomi vaistais arba chirurginiais metodais. Tačiau vaistai kai kuriems pacientams nesuteikia pakankamo poveikio, sukelia nepageidaujamų reakcijų arba turi būti vartojami pastoviai. Po dalies chirurginių procedūrų gali pasireikšti retrogradinė ejakuliacija – būklė, kai ejakuliacijos metu sperma patenka ne į išorę, o į šlapimo pūslę.

Vienas svarbiausių „iTind“ metodo privalumų yra galimybė pagerinti šlapinimąsi nepašalinant prostatos audinio ir išsaugant erekcijos bei ejakuliacijos funkciją. Tai ypač aktualu lytiškai aktyviems vyrams, kuriems svarbu ne tik sumažinti šlapinimosi sutrikimus, bet ir išlaikyti gyvenimo kokybę.

„Šis gydymo būdas yra tinkamas vyrams, kurie nenori nuolat vartoti vaistų, patiria jų sukeliamą šalutinį poveikį arba ieško mažiau invazyvios alternatyvos chirurginiam gydymui. Tačiau šis implantas nėra universalus sprendimas, tinkamumą procedūrai kiekvienu atveju įvertina gydytojas urologas“, – pabrėžia M. Markevičius.

Kam gali būti taikomas šis metodas?

Procedūra, kurios metu implantuojama „iTind“, dažniausiai svarstoma vyrams, kuriuos vargina lengvi arba vidutinio sunkumo gerybinio prostatos išvešėjimo sukelti šlapinimosi sutrikimai. Sprendžiant, ar pacientui tinka šis gydymas, vertinamas simptomų pobūdis ir intensyvumas, prostatos dydis bei anatomija, šlapimo srovė, po pasišlapinimo pūslėje liekančio šlapimo kiekis ir bendra paciento sveikatos būklė.

Prieš procedūrą atliekami reikalingi urologiniai tyrimai. Vienas jų – cistoskopija, leidžianti gydytojui apžiūrėti šlaplę, prostatinę jos dalį ir šlapimo pūslę. Metodas gali netikti esant labai didelei prostatai, ryškiai padidėjusiai vidurinei jos skilčiai ar tam tikriems kitiems anatominiams bei sveikatos pokyčiams.

Atsigavimo laikotarpis – trumpas

Pirmosiomis dienomis po implantavimo gali būti juntamas nedidelis dubens srities diskomfortas, dažnesnis ar skubesnis noras šlapintis, perštėjimas, skausmingesnis šlapinimasis arba šlapime gali pasirodyti kraujo. Dažniausiai šie reiškiniai būna laikini ir išnyksta pašalinus prietaisą.

Kaip ir po kiekvienos medicininės intervencijos, galimos ir retesnės komplikacijos, pavyzdžiui, šlapimo takų infekcija ar ūminis šlapimo susilaikymas. Todėl pacientas turi laikytis gydytojo nurodymų ir nedelsdamas kreiptis pagalbos, jeigu negali pasišlapinti, pradeda karščiuoti, jaučia stiprėjantį skausmą ar pastebi gausų kraujavimą.

Prietaisas pašalinimas maždaug po savaitės, ir tai yra trumpa endoskopinė procedūra. Šlapinimasis gali pradėti gerėti netrukus po implanto pašalinimo, tačiau galutinis poveikis vertinamas individualiai. Klinikinių tyrimų duomenys rodo, kad tinkamai atrinktiems pacientams simptomų sumažėjimas gali išlikti kelerius metus.

Vis dėlto metodas nėra veiksmingas visiems – daliai vyrų ilgainiui gali vėl prireikti vaistų arba kito chirurginio gydymo.

Naujojo metodo taikymas išplečia Respublikinės Klaipėdos ligoninės pacientams siūlomas gerybinės prostatos hiperplazijos gydymo galimybes ir leidžia gydymą parinkti individualiau, atsižvelgiant ne tik į ligos simptomus, bet ir į vyrui svarbius gyvenimo kokybės aspektus.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės inf.

Krūtys keičiasi ne tik išoriškai. Nuo lytinio brendimo iki menopauzės ir vėlesnio amžiaus, veikiant hormonams, nėštumui, žindymui ir natūraliems amžėjimo procesams, keičiasi pati krūties audinių struktūra. Dėl to skirtingais gyvenimo etapais skiriasi ir tyrimai, galintys suteikti daugiausia informacijos apie krūtų sveikatą.

„Teorijoje viską galime gražiai suskirstyti pagal amžiaus grupes, tačiau kiekviena moteris yra skirtinga“,– pabrėžia gydytoja krūtų chirurgė Miglė Stakytė.

Būtent todėl rūpinantis sveikata svarbu ne tik reguliariai tikrintis. Reikia pasirinkti tinkamą tyrimą, atsižvelgiant į moters amžių, krūties audinio struktūrą, hormoninius pokyčius, simptomus ir individualius rizikos veiksnius.

Jaunos moters krūtyje vyrauja liaukinis audinys

Maždaug 20–30 metų moters krūtys paprastai yra tankiausios, jose vyrauja liaukinis audinys. Jis jautrus hormonų svyravimams, todėl skirtingomis menstruacijų ciklo fazėmis krūtys gali pabrinkti, tapti jautresnės ar skausmingos.

Krūties struktūra dar kartą reikšmingai keičiasi nėštumo ir žindymo laikotarpiu. Nėštumo metu plečiasi pieno latakai, formuojasi pieną gaminančios struktūros, o baigus žindyti liaukinio audinio palaipsniui mažėja.

Jaunesniame amžiuje, kai vyrauja tankus liaukinis audinys, vienas svarbiausių diagnostikos metodų yra krūtų echoskopija. Ultragarsas leidžia vertinti audinių struktūrą, pastebėti pakitimus ir darinius, galima patikslinti ar tai skysčio pripildyta cista ar auglys.

Tačiau tyrimų taktika visuomet priklauso ir nuo konkrečios klinikinės situacijos. Jei moteris užčiuopia darinį, pastebi krūties ar spenelio pokyčių, tyrimas parenkamas pagal simptomus, o ne vien pagal jos amžių.

Apie 40-uosius krūtų struktūra pradeda keistis

Artėjant menopauzei prasideda dar vienas reikšmingas krūtų transformacijos etapas. Mažėjant estrogenų kiekiui, palaipsniui mažėja liaukinio audinio, daugėja riebalinio audinio, krūtys tampa minkštesnės ir ne tokios tankios.

Šiame gyvenimo etape vis svarbesnė tampa mamografija.

Mamografijos metu skirtingo tankio audiniai rentgeno vaizde skiriasi. Riebalinis audinys yra tamsesnis, o tankesnis liaukinis audinys – šviesus. Todėl tose krūtyse, kuriose vyrauja riebalinis audinys, įtartiną sutankėjimą pastebėti galima aiškiau.

Tačiau amžius dar nepasako visko. Dalis ir vyresnių nei 40 metų moterų išlaiko tankų (liaukinį) krūties audinį. Mamogramoje liaukinis audinys matomas šviesiai, taip pat atrodo ir navikas, todėl tankiame krūties audinyje pakitimus pastebėti gali būti sudėtingiau.

Tokiais atvejais vien mamografijos ne visada pakanka. Įvertinęs krūtų tankį ir mamogramoje matomus pakitimus, gydytojas gali rekomenduoti papildomą tyrimą – dažniausiai echoskopiją, kuri leidžia kitu principu įvertinti krūties audinius ir tiksliau ištirti neaiškias sritis ar darinius. Prireikus gali būti skiriami ir kiti tyrimai.

Ką reiškia A, B, C ir D krūtų tankio tipai?

Vertinant mamogramą krūtys pagal audinio tankį skirstomos į keturias kategorijas.

A tipo krūtyse beveik visas audinys yra riebalinis. B tipo krūtyse matomi pavieniai fibroliaukinio audinio plotai. Tokiose krūtyse mamografija paprastai yra itin informatyvi.

C tipo krūtys yra heterogeniškai tankios – jose liaukinio audinio gerokai daugiau. D tipo krūtys yra ypač tankios.

Pastaraisiais atvejais mamografijos vertinimas tampa sudėtingesnis, todėl, atsižvelgiant į individualią situaciją, gali prireikti papildomų tyrimų.

Vienas dažniausiai pasirenkamų papildomų tyrimų – echoskopija. Mamografija ir echoskopija paremti skirtingais vaizdinimo principais, todėl šie tyrimai ne dubliuoja, o papildo vienas kitą. Echoskopija ypač naudinga vertinant tankų krūties audinį ir tikslinant mamografijoje pastebėtus pakitimus.

Sudėtingesniais atvejais gydytojas gali rekomenduoti tomosintezę, magnetinio rezonanso tomografiją ar kitus specializuotus tyrimus.

Svarbu suprasti: papildomas tyrimas nėra automatiškai reikalingas kiekvienai tankias krūtis turinčiai moteriai. Jo poreikis vertinamas individualiai.

Menopauzės metu mamografija tampa dar informatyvesnė

Menopauzės laikotarpiu estrogenų kiekis dar labiau sumažėja, todėl liaukinio audinio krūtyse palaipsniui mažėja, o jo vietą užima riebalinis audinys. Tokiu atveju mamografija paprastai tampa itin informatyvi ir dažnai suteikia pakankamai informacijos krūtų būklei įvertinti.

Tačiau ir čia nėra absoliučių taisyklių. Pavyzdžiui, pakaitinę hormonų terapiją vartojančios moters krūtys gali išlikti tankesnės. Krūties struktūra individuali ir vyresniame amžiuje, todėl prireikus mamografija gali būti papildoma echoskopija ar kitais tyrimais.

Po menopauzės krūtų struktūra ir toliau kinta: mažėja kolageno ir elastinių skaidulų, krūtys praranda elastingumą, keičiasi riebalinio ir fibrozinio audinio santykis. Todėl ir šiame gyvenimo etape tyrimų pasirinkimas turi būti individualus.

Prevencinės programos nereikėtų laukti, jei atsirado simptomas

Lietuvoje krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta 45–74 metų moterims. Pagal programą mamografinis tyrimas atliekamas kartą per dvejus metus.

Tačiau labai svarbu atskirti du dalykus – profilaktinę patikrą ir diagnostiką.

Prevencinė programa skirta moterims, kurios nejaučia simptomų. Jos tikslas – aptikti galimus piktybinius pakitimus kuo anksčiau, dar tada, kai moteris pati jų nejaučia.

Jeigu krūtyje užčiuopiamas naujas darinys ar sukietėjimas, pasikeičia krūties forma ar oda, įtraukiamas spenelis, atsiranda neįprastų išskyrų ar kitų anksčiau nebuvusių pokyčių, nereikia laukti nei 45-ojo gimtadienio, nei kito pagal prevencinę programą numatyto tyrimo. Tokiu atveju reikia kreiptis į gydytoją ir atlikti diagnostinius tyrimus.

Kada moteriai gali reikėti pradėti tikrintis anksčiau?

Bendrosios profilaktikos rekomendacijos nėra vienodos visoms moterims.

Didesnės rizikos grupei gali priklausyti moterys, kurių šeimoje yra buvę krūties ar kiaušidžių vėžio atvejų, nustatyta BRCA ar kita reikšminga paveldima genetinė mutacija, taip pat turinčios kitų individualių rizikos veiksnių.

Tokiais atvejais krūtų stebėsena gali būti pradedama gerokai anksčiau, o tyrimų dažnis ir jų deriniai nustatomi individualiai. Gali būti atliekama echoskopija, mamografija, magnetinio rezonanso tomografija ar kiti tyrimai.

Todėl gydytojui svarbu pasakyti ne tik apie savo simptomus, bet ir apie krūties bei kiaušidžių vėžio atvejus šeimoje.

Implantai nėra priežastis atsisakyti patikros

Dar vienas moterims kylantis klausimas, ar galima patikimai ištirti krūtis turint implantus.

Krūtų implantai savaime neužkerta kelio atlikti nei echoskopijos, nei mamografijos, nei magnetinio rezonanso tyrimo. Atliekant mamografiją naudojamos specialios metodikos, leidžiančios kuo geriau vizualizuoti krūties audinį.

Todėl implantus turinčios moterys taip pat neturėtų atsisakyti rekomenduojamų profilaktinių patikrų. Prieš tyrimą svarbu informuoti specialistą apie implantus.

Ne amžius, o konkreti moteris

Galima nubrėžti bendrą krūties gyvenimo trajektoriją: jauname amžiuje joje paprastai vyrauja liaukinis audinys, artėjant menopauzei jo mažėja, o riebalinio audinio daugėja. Kartu keičiasi ir skirtingų diagnostikos metodų informatyvumas.

Tačiau krūtų chirurgė M. Stakytė pabrėžia, kad realiame gyvenime griežtos ribos išnyksta. Jaunesnė moteris gali turėti daug riebalinio audinio, o vyresnės moters krūtys dėl individualių savybių ar hormonų terapijos gali išlikti tankios.

Todėl geriausias krūtų tyrimas nėra tiesiog echoskopija ar mamografija. Geriausias yra konkrečiai moteriai konkrečiu jos gyvenimo etapu ir konkrečioje situacijoje tinkamai parinktas tyrimas.

Tačiau viena rekomendacija yra universali – krūtų sveikata verta rūpintis dar tada, kai nieko neskauda ir nėra jokių simptomų. 45–74 metų moterims tai reiškia pareigą nepraleisti galimybės kartą per dvejus metus pasitikrinti pagal krūties vėžio prevencinę programą. Prevencijos tikslas yra suteikti galimybę pavojingą pokytį pastebėti kuo anksčiau, kad gydymas būtų kuo veiksmingesnis ir sėkmingesnis.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės inf.

Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje šiandien lankėsi sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis su komanda. Susitikime su ligoninės vadovybe ir medikų bendruomene aptarti Vakarų Lietuvos regionui aktualūs sveikatos priežiūros klausimai, ligoninės plėtros kryptys ir sprendimai, reikalingi tam, kad pacientams būtų užtikrinamos kokybiškos ir prieinamos sveikatos priežiūros paslaugos.

Respublikinė Klaipėdos ligoninė yra viena didžiausių daugiaprofilių gydymo įstaigų Vakarų Lietuvoje, todėl ministerijos formuojamos sveikatos politikos sprendimų poveikis čia matomas labai konkrečiai – nuo paslaugų finansavimo ir specialistų pritraukimo iki infrastruktūros, regioninių paslaugų organizavimo bei augančių pacientų poreikių.

„Ligoninė yra ta vieta, kur nacionaliniai sveikatos politikos sprendimai tampa kasdiene pacientų ir medikų realybe. Todėl mums svarbu ne tik įvardyti tai, kas veikia gerai, bet ir atvirai parodyti sritis, kuriose matome sisteminių sprendimų poreikį. Tokie susitikimai suteikia galimybę ministerijai perduoti praktinį grįžtamąjį ryšį iš regiono ir kartu ieškoti sprendimų, kurie leistų užtikrinti dar geresnę pagalbą pacientams“, – sako Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas Darius Steponkus.

Sveikatos apsaugos ministras L. Kukuraitis, susitikęs su ligoninės komanda ir susipažinęs su jos veikla bei numatomomis plėtros kryptimis, akcentavo ne tik ligoninės rezultatus, bet ir organizacijos kultūros svarbą.

„Ačiū visai komandai už laiką ir pastangas, kurias skiriate tam, kad būtumėte geriausi Lietuvoje. Tai, kaip jūs esate tarpusavyje, persiduoda visai ligoninei ir pacientams – tai labai svarbu. Ir toliau dalinkitės savo gerąja patirtimi, savo įdirbiu, kompetencija ir dvasia su kitais. Išvažiuojame pasiėmę namų darbų, kuo galėsime, tuo prisidėsime“, – sakė sveikatos apsaugos ministras L. Kukuraitis.

Viena susitikimo temų – psichiatrijos paslaugų situacija. Stiprėjanti ambulatorinė grandis ir pažangesnis gydymas leido reikšmingai keisti psichikos sveikatos priežiūros modelį ir daugiau pacientų gydyti be hospitalizacijos. Tačiau stacionare šiandien koncentruojasi sunkiausių būklių pacientai, kuriems būtina aukščiausios kompetencijos specialistų pagalba. Aptarti stacionariniai pajėgumai regione, specialistų trūkumas bei III lygmens paslaugoms keliamų reikalavimų ir jų finansavimo neatitikimas. Sutarta įvertinti III lygmens psichiatrijos paslaugų įkainius.

Plačiau diskutuota ir apie tai, kaip paslaugų finansavimo modeliai atliepia medicinos pažangą bei realias gydymo sąnaudas. Vienas tokių pavyzdžių – tuberkuliozės gydymas. Tobulėjant vaistams jis tampa efektyvesnis, ženkliai sutrumpėjo pacientų hospitalizacijos trukmė, tačiau kartu sumažėjo ir su lovadienių skaičiumi susietas finansavimas. Dabartinis apmokėjimo modelis neatspindi realių šios paslaugos teikimo sąnaudų. Susitikime sutarta įvertinti ir tuberkuliozės gydymo paslaugų įkainius.

Aptartas ir brangių diagnostinių bei intervencinių paslaugų apmokėjimas. Ligoninės pateikti praktiniai pavyzdžiai parodė situacijas, kai už analogiškai suteikiamą paslaugą gaunamas finansavimas skiriasi dėl formalių paslaugos organizavimo ar gydymo įstaigos struktūros kriterijų. Ministras išgirdo ligoninės argumentus, sutarta šių paslaugų apmokėjimo įkainius peržiūrėti.

Susitikime dėmesio skirta ir ligoninės infrastruktūros plėtrai. Pristatytas parengtas buvusio Vaikų tuberkuliozės skyriaus rekonstrukcijos projektas, kuriam jau gautas statybų leidimas. Rekonstravus pastatą čia būtų teikiamos slaugos paslaugos ir sukurti papildomi dializės pajėgumai. Projektas atlieptų dėl visuomenės senėjimo augantį slaugos poreikį ir kartu suteiktų naujų galimybių dializuojamiems žmonėms iš kitų Lietuvos regionų – jie galėtų atvykti į pajūrį, nenutraukdami reguliariai būtinos dializės. Šiuo metu ligoninės turimi dializės pajėgumai skirti esamam pacientų srautui ir neleidžia šios paslaugos užtikrinti didesniam iš kitų miestų atvykstančių pacientų skaičiui. Projektas yra parengtas įgyvendinimui, tačiau jo realizavimui reikalingas finansavimas.

Ministrui taip pat pristatyta suplanuota reabilitacijos filialo „Pušynas“ plėtra. Jo infrastruktūra buvo sukurta kitokiems poreikiams, o šiandien čia teikiama medicininė reabilitacija pacientams, kuriems reikalinga vis sudėtingesnė pagalba. Aptartas infrastruktūros pritaikymas šiuolaikinės medicininės reabilitacijos poreikiams, naujo priestato ir medicininės įrangos poreikis. Susitikime išreikštas pritarimas tolesnei šios plėtros krypties vystymo perspektyvai.

Ligoninės ir Sveikatos apsaugos ministerijos dialogas svarbus ne tik sprendžiant konkrečius vienos įstaigos klausimus. Didelėje daugiaprofilėje ligoninėje susikerta skirtingos sveikatos sistemos grandys, todėl čia galima labai aiškiai matyti, kaip nacionaliniu lygmeniu priimti sprendimai veikia praktikoje – ir kur besikeičiant medicinai, pacientų poreikiams bei demografinei situacijai reikalingi nauji sprendimai.

Respublikinė Klaipėdos ligoninė siekia tęsti konstruktyvų bendradarbiavimą su Sveikatos apsaugos ministerija, teikdama praktine patirtimi ir duomenimis grįstus siūlymus bei kartu ieškodama sprendimų, stiprinančių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę visame Vakarų Lietuvos regione.

#KuriameSveikatosIstorijas

Kartu galime kurti jas geriau.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės inf.

Pažangios technologijos ligoninėje pirmiausia yra investicija į saugesnį gydymą ir didesnį tikslumą. Pastaraisiais metais Respublikinė Klaipėdos ligoninė nuosekliai diegia inovatyvius sprendimus – nuo Baltijos šalyse unikalių išmaniųjų vaistų išdavimo spintų iki planuojamos navigacinės sistemos LOR operacijoms. Šiuo metu vertinamos ir robotinės chirurgijos galimybės, ieškoma optimaliausių būdų šią technologiją pritaikyti pacientų gydymui.

Kiekviena nauja technologija ligoninėje vertinama itin atsakingai. Pagrindinis kriterijus yra, ar sprendimas leis gydyti saugiau, tiksliau ir efektyviau. Ne kiekviena inovacija iš karto atsiperka finansiškai, tačiau jeigu ji leidžia pagerinti gydymo kokybę, verta ieškoti būdų ją diegti.

„Mūsų šalies sveikatos priežiūros finansavimo sistema ne visuomet spėja prisitaikyti prie pažangių technologijų, todėl jų diegimas gydymo įstaigai iš pradžių dažnai tampa papildoma finansine našta. Vis dėlto kiekvieną investiciją vertiname labai atsakingai – atliekame ekonominę analizę ir siekiame, kad didžioji dalis technologijų ilgainiui atsipirktų. Pirmaisiais metais jos paprastai pareikalauja didesnių investicijų, tačiau vėliau leidžia dirbti efektyviau ir sukuria ilgalaikę vertę tiek pacientams, tiek gydymo įstaigai“, – sako Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas Darius Steponkus.

Investicijos į technologijas Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje pirmiausia reiškia investicijas į pacientų saugumą, gydymo kokybę ir galimybę medikams dirbti pagal aukščiausius šiuolaikinės medicinos standartus.

Plačiau apie tai skaitykite savaitraščio „Lietuvos sveikata“ publikacijoje

Sklandų ligoninės darbą užtikrina daugybė tarpusavyje susijusių procesų. Vieni jų pacientams yra gerai matomi, kiti – ne, tačiau jų tikslumas ir patikimumas tiesiogiai veikia gydymo kokybę, pacientų saugą ir medikų darbo organizavimą. Viena tokių sričių – ligoninės farmacijos procesai.

Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje lankėsi Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų už farmacijos procesų valdymą atsakinga komanda. Susitikimo tikslas – galimybė iš arti pamatyti veikiančius sprendimus, aptarti kasdienėje praktikoje kylančius iššūkius ir pasidalyti patirtimi, kaip sudėtingus farmacijos procesus padaryti tikslesnius, saugesnius ir paprastesnius.

Susitikimo pretekstu tapo Respublikinės Klaipėdos ligoninės Urologijos skyriuje pradėtos naudoti išmaniosios vaistų išdavimo spintos. Vaistai pacientams išduodami pagal elektroninius gydytojų paskyrimus, naudojant išmaniąsias spintas ir slaugytojų vežimėlius. Prieš išduodant vaistus pacientas identifikuojamas išmaniąja apyranke, todėl reikšmingai sumažėja rizika suklysti ar vaistus paskirti ne tam pacientui. Kol kas tai yra naujovė Lietuvoje.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų kolegos domėjosi jų integravimu į klinikinius ir administracinius procesus, vaistų valdymo ir apskaitos principais bei tuo, kaip šis technologinis sprendimas keičia kasdienį slaugytojų darbą.

Susitikime kalbėta ir apie gerokai platesnius ligoninių farmacijos iššūkius: vaistų ir medicinos priemonių valdymą, elektroninius vaistų paskyrimus, logistikos optimizavimą, kritinių vaistų rezervų planavimą, farmacijos specialistų vaidmenį klinikiniuose procesuose bei galimybes dalį šiandien slaugytojams tenkančių su vaistų administravimu susijusių funkcijų organizuoti kitaip.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų direktoriaus valdymui pavaduotoja farmacijai Kristina Garuolienė pristatė ir jų komandos planuojamus pokyčius, kurių svarbi kryptis – procesų skaitmenizavimas ir optimizavimas.

Susitikime palyginta skirtingų ligoninių patirtis. Santaros klinikų kolegos pasidalijo idėja suburti Lietuvos ligoninių farmacijos specialistus platesniam profesiniam dialogui – keistis jau veikiančiais sprendimais, vienodinti gerąsias praktikas ir kartu ieškoti būdų, kaip technologijos galėtų padėti mažinti administracinę naštą bei daugiau specialistų laiko skirti darbui, kuriam būtinos jų profesinės kompetencijos.

Prie gydymo pažangos reikšmingai prisideda ir tiksliai bei sklandžiai suplanuoti vaistų keliai, laiku pastebėti jų trūkumai, tinkamai valdoma informacija. Net ir vienas supaprastintas procesas gali turėti reikšmės visai gydymo grandinei.

Būtent todėl profesinis atvirumas ir dalijimasis patirtimi yra vertingi, kartais vienoje ligoninėje jau veikiantis sprendimas gali būti paprasčiau perkeliamas į kitą.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės inf.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Dienos chirurgijos centro alergologijos teikiamos paslaugos įvertintos prestižiniu tarptautiniu AirwaysCARE sertifikatu. Jis patvirtina, kad ligoninėje pacientams, sergantiems astma ir /ar alerginiu rinitu, teikiama priežiūra atitinka aukščiausius tarptautinius kokybės standartus. Sertifikatas suteiktas po nepriklausomo išorinio audito, kurio metu įvertinta, kad centras atitinka Global Allergy and Asthma Excellence Network (GA²LEN) keliamus reikalavimus.

AirwaysCARE AirwaysCARE centras yra specializuota medicinos įstaiga, skirta kvėpavimo takų ligoms (tokioms kaip bronchų astma ir /ar alerginis rinitas) diagnozuoti bei gydyti, laikantis aukščiausių pasaulinių standartų.

Global Allergy and Asthma Excellence Network (GA²LEN) pagrindinis tikslas – užtikrinti vienodai aukštą paslaugų kokybę pacientams visame pasaulyje, integruojant mokslinius tyrimus į kasdienę medicinos praktiką. Į jį įtraukiamos gydymo įstaigos, kurios užtikrina aukštos kokybės, mokslo įrodymais pagrįstą pacientų priežiūrą, laikosi tarptautinių rekomendacijų, dalyvauja mokslinėje veikloje, klinikimiuose tyrimuose  ir nuolat siekia gerinti teikiamų paslaugų kokybę.

„Medicinoje žinios nuolat atsinaujina, todėl kokybiška pacientų priežiūra neįsivaizduojama be nuolatinio profesinio tobulėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo. AirwaysCARE tinklas suteikia galimybę būti šios pažangos dalimi, o pacientams – gauti gydymą, paremtą naujausiais mokslo įrodymais ir tarptautine ekspertų patirtimi. Džiugu, kad mūsų centras pripažintas  tarptautiniu mastu“,– sako gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Agnė Maželienė.   

Ką tai reiškia pacientams?

Tarptautinis sertifikatas pacientams suteikia papildomą pasitikėjimą, kad jų sveikatos priežiūra organizuojama pagal pripažintus tarptautinius standartus.

Nauda pacientams:

• Astma ir/ar alerginiu rinitu sergančių pacientų priežiūros kokybė įvertinta ir patvirtinta nepriklausomo tarptautinio audito metu;
• Pacientus konsultuoja specialistai, aktyviai dalyvaujantys tarptautinėje mokslinėje ir klinikinėje veikloje bei prisidedantys prie alerginių ligų diagnostikos ir gydymo rekomendacijų rengimo;
• Sudėtingų alerginių ligų diagnostikai ir gydymui pasitelkiamos naujausios tarptautinės žinios bei geriausia pasaulinė praktika;
• Centro veikla reguliariai vertinama iš naujo, todėl aukšti kokybės standartai turi būti ne tik pasiekti, bet ir nuolat išlaikomi.

Narystė AirwaysCARE tinkle taip pat suteikia galimybę aktyviai bendradarbiauti su kitais Europos ir pasaulio kompetencijos centrais, dalyvauti tarptautiniuose projektuose, keistis profesine patirtimi bei sparčiau diegti naujausias mokslo žinias į kasdienę klinikinę praktiką. Tai leidžia pacientams gauti gydymą, paremtą ne tik ilgamete specialistų patirtimi, bet ir naujausiais tarptautiniais medicinos pasiekimais.

AirwaysCARE sertifikatas nėra suteikiamas visam laikui. Jis galioja dvejus metus. Periodinė sertifikavimo sistema užtikrina, kad aukšti kokybės standartai būtų ne tik pasiekti, bet ir nuosekliai palaikomi bei tobulinami kasdienėje praktikoje.

Šiuo metu Lietuvoje AirwaysCARE sertifikatą yra gavusios tik dvi gydymo įstaigos – Respublikinė Klaipėdos ligoninė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikos.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės alergologų komanda nesustoja. Artimiausias tikslas – tapti tarptautiniu dilgėlinės kompetencijos centru. Šiam įvertinimui taip pat keliami itin aukšti reikalavimai, apimantys klinikinę veiklą, mokslinius pasiekimus, ekspertinę veiklą ir pacientų priežiūros kokybę.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės inf.

Kai daugiau kaip 50 metų vyras pirmą kartą atvyko į Respublikinę Klaipėdos ligoninę, jo būklė vertė abejoti, ar apskritai bus galima taikyti chirurginį gydymą. Pacientas judėjo vežimėliu, kvėpavo per nešiojamą deguonies aparatą, o jo ligos istorijoje buvo dvi ypač sudėtingos diagnozės – sunki autoimuninė plaučių liga, sukėlusi ūmų kvėpavimo funkcijos nepakankamumą, ir ankstyvos stadijos plaučių vėžys.

Užsienyje atlikti tyrimai buvo parodę, kad navikas neišplitęs ir teoriškai galėtų būti operuojamas. Tačiau dėl itin sunkios kvėpavimo būklės specifinio gydymo atsisakyta – rizika buvo per didelė.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės krūtinės chirurgas Aleksandras Bagajevas pasakoja, kad pirmasis susitikimas su pacientu nesuteikė daug optimizmo.

„Pirmą kartą jį pamačiau sėdintį vežimėlyje, kvėpuojantį per portatyvinį deguonies aparatą. Pirmoji mintis buvo, kad tai nėra chirurginis pacientas. Tačiau žmogus buvo praktiškai be išeities. Nusprendėme ieškoti sprendimo“, – prisimena gydytojas.

Pirmiausia reikėjo stabilizuoti būklę

Prieš svarstant operaciją pacientui buvo skirtas gydymas, siekiant sumažinti kvėpavimo nepakankamumą ir įvertinti, ar organizmas apskritai pajėgus atlaikyti intervenciją.

Po kelių savaičių gydymo būklė šiek tiek pagerėjo – pacientas galėjo tam tikrą laiką išbūti ir be papildomo deguonies. Vis dėlto kvėpavimo funkcija išliko labai ribota.

„Tokios būklės pacientų įprastai neoperuojame. Jei būtume taikę standartinę metodiką, rizika būtų buvusi milžiniška. Reikėjo ieškoti kitokio kelio“, – sako chirurgas.

Sprendimas, pakeitęs visą gydymo eigą

Įprastai atliekant plaučių naviko operaciją pacientas prijungiamas prie dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato, o vienas plautis operacijos metu atjungiamas nuo kvėpavimo. Tačiau šiuo atveju būtent toks gydymas galėjo tapti lemtinga klaida.

„Buvo labai didelė tikimybė, kad po operacijos išsivystytų sunki pneumonija ar kitos kvėpavimo komplikacijos. Atsižvelgiant į jo būklę, pacientas galėjo jų tiesiog neatlaikyti“, – aiškina gydytojas.

Todėl medikų komanda nusprendė taikyti Lietuvoje dar retai naudojamą metodiką – atlikti operaciją pacientui kvėpuojant savarankiškai, neintubuojant jo ir nejungiant prie dirbtinės plaučių ventiliacijos.

Didžiausias iššūkis teko anesteziologams

Nors chirurginė operacijos dalis specialistams buvo įprasta, didžiausias iššūkis teko anesteziologų komandai. Tokios operacijos įmanomos tik sukaupus didelę anesteziologinę patirtį ir dirbant glaudžiai koordinuotai visai operacinei komandai.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Anesteziologijos-reanimatologijos skyriaus vedėjas gydytojas Nerijus Ruškys pasakoja, kad tokiais atvejais tenka suderinti iš pirmo žvilgsnio sunkiai suderinamus tikslus.

„Pacientas turi nejausti skausmo, būti pakankamai seduotas, tačiau kartu visos operacijos metu išlaikyti savarankišką ir stabilų kvėpavimą. Tai reikalauja labai tikslaus anestezijos valdymo ir nuolatinio visos komandos darbo“, – sako gydytojas.

Pasak jo, kiekvienas sprendimas operacijos metu buvo priimamas vertinant itin trapią paciento būklę.

„Svarbiausias tikslas buvo išvengti komplikacijų, kurios šiam pacientui galėjo būti kritinės. Operacijos metu reikėjo nuolat laviruoti tarp pakankamo nuskausminimo ir saugaus spontaninio kvėpavimo išlaikymo“, – teigia N. Ruškys.

Operacija praėjo sėkmingai

Operacija buvo atlikta sklandžiai. Navikas pašalintas radikaliai, o pooperacinis laikotarpis praėjo be rimtesnių komplikacijų. Pacientas jau išrašytas į namus.

Chirurgas pabrėžia, kad šio atvejo svarba neapsiriboja vien sėkmingai pašalintu naviku.

„Didžiausia problema buvo ta, kad žmogus buvo tarsi uždarame rate. Autoimuninės ligos gydymas buvo sudėtingas dėl diagnozuoto vėžio, o vėžio gydymas buvo komplikuotas dėl sunkios plaučių ligos. Pašalinus naviką atsirado galimybė visą dėmesį sutelkti į pagrindinės ligos kontrolę“, – sako gydytojas.

Toliau pacientas gydomas specializuotame autoimuninių plaučių ligų centre. Nors visiškai išgydyti ligos neįmanoma, medikų tikslas – pasiekti kuo ilgesnę remisiją ir sustabdyti plaučių audinio pažeidimo progresavimą.

Pirmas toks atvejis ligoninėje

Ši operacija Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje atlikta pirmą kartą.

„Unikalus buvo ne pats naviko pašalinimas, o tai, kad operuoti reikėjo dirbant su kvėpuojančiu plaučiu. Tokiose situacijose svarbiausia tampa visa komandos patirtis“, – sako chirurgas.

Pasak jo, sprendimą imtis šio sudėtingo atvejo padėjo priimti anksčiau sukaupta patirtis. Per savo praktiką gydytojas A. Bagajevas yra atlikęs daugiau kaip 70 tokių operacijų.

„Pamatęs šį pacientą supratau, kad tai gali būti vienintelė jo galimybė. Džiaugiamės, kad pavyko ja pasinaudoti,“ – sako chirurgas A. Bagajevas.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės inf.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo medicinos psichologė ir psichodinaminės krypties grupių psichoterapijos kandidatė Eglė Kavaliauskaitė dalijasi mintimis apie stresą, jo poveikį mūsų savijautai ir būdus, padedančius išlaikyti emocinę pusiausvyrą.

Nuovargis, įtampa, stiprus širdies plakimas, padažnėjęs kvėpavimas, raumenų skausmai, virškinimo sutrikimai, miego problemos, dirglumas, nerimas, liūdesys, sunkumai sutelkiant dėmesį, įkyrios mintys – tai tik dalis simptomų, kurie gali slėptis po žodžiu stresas.

„Kiekvieną dieną savo gyvenime susiduriame su mažesniais ar didesniais stresoriais. Dažniausiai juos įveikiame, tačiau kartais nutinka taip, kad streso gyvenime tampa per daug“, – pastebi E. Kavaliauskaitė.

Pasak specialistės, mūsų gebėjimas susidoroti su stresu yra glaudžiai susijęs su turimais vidiniais resursais. Kiekvienas žmogus turi ribotą jų kiekį. Kaskart patiriant stresą, ypač kai susiduriame su pasikartojančiais ir ilgalaikiais stresoriais, dalis šių resursų išeikvojama. Jei jie nėra atkuriami, nauji gyvenimo iššūkiai gali tapti vis sunkiau įveikiami.

Tuomet gali pasireikšti įvairūs fiziniai ir psichologiniai simptomai, kurie pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui – darbui, tarpasmeniniams santykiams, poilsiui ir kitoms svarbioms gyvenimo sritims.

„Tam, kad išvengtume žalingo streso poveikio, labai svarbu kasdien papildyti savo resursų kraitelę“, – teigia psichologė. Ji išskiria kelis svarbius būdus, kurie padeda stiprinti atsparumą stresui.

Pirmiausia svarbu pasirūpinti baziniais poreikiais – reguliariu valgymu, pakankamu skysčių vartojimu, tinkamu darbo ir poilsio balansu. Nors tai atrodo paprasti dalykai, jie yra labai svarbūs mūsų fizinei ir emocinei savijautai.

Ne mažiau reikšmingas yra kokybiškas miegas. Miego metu smegenys apdoroja dienos įvykius, o organizmas atkuria fizines ir psichologines jėgas. Norint pagerinti miego kokybę, verta prieš miegą riboti ekranų naudojimą, vengti sunkaus maisto, nikotino ir alkoholio, pasirūpinti ramia, tamsia ir vėsesne miego aplinka.

Svarbu nepamiršti ir malonių veiklų. Kasdienybėje dažnai daug dėmesio skiriame pareigoms ir atsakomybėms, tačiau emocinius resursus padeda atkurti tai, kas suteikia džiaugsmo – hobiai, kūrybinė veikla, laikas gamtoje ar kitos mėgstamos veiklos.

Didelę reikšmę turi ir fizinis aktyvumas. Tai nebūtinai turi būti intensyvios treniruotės – kiekvienas judėjimas yra vertingas. Pasivaikščiojimas, bėgimas, plaukimas, šokiai, važinėjimas dviračiu ar kita mėgstama veikla gali padėti sumažinti įtampą ir pagerinti savijautą.

E. Kavaliauskaitė taip pat atkreipia dėmesį į atjautos sau svarbą. „Patirdami stresą dažnai pradedame save kaltinti, kad nesusitvarkome. Tačiau sunkumų metu svarbu su savimi elgtis taip pat palaikančiai ir atjaučiančiai, kaip elgtumėmės su artimu žmogumi, atsidūrusiu panašioje situacijoje.“

Kai streso simptomus norisi sumažinti čia ir dabar, gali padėti paprasti metodai. Vienas jų – gilus ir lėtas kvėpavimas. Sutelkus dėmesį į kvėpavimą ir jį sulėtinus, aktyvinama parasimpatinė nervų sistemos dalis, susijusi su ramybės būsena.

Taip pat gali padėti šalčio poveikis – pasivaikščiojimas vėsesniu oru, šaltas dušas, veido panardinimas į šaltą vandenį ar net rankų palaikymas po šalto vandens srove. Šie veiksmai gali padėti sumažinti nemalonius streso simptomus.

Nors gali skambėti netikėtai, raminti gali ir dainavimas, niūniavimas ar juokas. Naudodami savo balsą aktyviname nervų sistemos mechanizmus, kurie padeda mažinti įtampą ir grįžti į ramesnę būseną.

Svarbu prisiminti, kad stresas pats savaime nėra vien tik neigiamas reiškinys. Tam tikras streso lygis padeda mums susikaupti, mobilizuoti jėgas ir įveikti iššūkius. Esminis tikslas nėra visiškai išvengti streso – tai neįmanoma. Svarbiausia nuolat rūpintis savo vidiniais resursais, kad gyvenimo sunkumus galėtume įveikti nepatirdami stiprių neigiamų pasekmių.

Jeigu pastebima, kad streso simptomai tampa sunkiai valdomi ir ima trukdyti kasdienei veiklai, santykiams ar gyvenimo kokybei, rekomenduojama kreiptis į psichikos sveikatos specialistus. Laiku suteikta pagalba gali padėti geriau suprasti savo būseną ir atrasti veiksmingus būdus pasirūpinti savimi.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės inf.

Mieli pacientai, jų artimieji, lankytojai ir darbuotojai,

informuojame, kad Respublikinės Klaipėdos ligoninės Skuodo filiale dėl techninio lifto gedimo šiuo metu laikinai neveikia pagrindinis pastato liftas.

Gedimas yra sudėtingas – sugedusi pagrindinė lifto valdymo detalė. Reikiama dalis užsakyta iš gamintojo ir šiuo metu yra gabenama iš Ispanijos. Planuojama, kad lifto remontas ir jo paleidimas gali užtrukti iki 2 savaičių.

Suprantame, kad tai sukelia nepatogumų pacientams, jų artimiesiems bei darbuotojams, todėl dedame visas pastangas, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų teikiamos kuo sklandžiau ir saugiau.

Kol liftas neveikia:

• Pacientų transportavimui naudojamas motorizuotas laiptų kopiklis;
• Pacientai, kurių negalima transportuoti kopikliu, perkeliami naudojant neštuvus;
• Prie pacientų transportavimo prisideda papildomos darbuotojų pajėgos ir Raudonojo Kryžiaus savanoriai. Nuoširdžiai Jiems dėkojame;

Nepaisant laikino lifto gedimo, pacientų gydymas ir būtini diagnostiniai tyrimai yra atliekami, o kiekvieno paciento situacija vertinama individualiai, siekiant užtikrinti nepertraukiamą ir saugų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą.

Atsiprašome už susidariusius nepatogumus ir nuoširdžiai dėkojame pacientams, jų artimiesiems, darbuotojams bei savanoriams už supratingumą, kantrybę ir bendradarbiavimą šiuo laikotarpiu.

Apie lifto remonto eigą ir jo veiklos atnaujinimą informuosime papildomai.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės inf.