Respublikinės Klaipėdos ligoninės Dienos chirurgijos centro alergologijos teikiamos paslaugos įvertintos prestižiniu tarptautiniu AirwaysCARE sertifikatu. Jis patvirtina, kad ligoninėje pacientams, sergantiems astma ir /ar alerginiu rinitu, teikiama priežiūra atitinka aukščiausius tarptautinius kokybės standartus. Sertifikatas suteiktas po nepriklausomo išorinio audito, kurio metu įvertinta, kad centras atitinka Global Allergy and Asthma Excellence Network (GA²LEN) keliamus reikalavimus.

AirwaysCARE AirwaysCARE centras yra specializuota medicinos įstaiga, skirta kvėpavimo takų ligoms (tokioms kaip bronchų astma ir /ar alerginis rinitas) diagnozuoti bei gydyti, laikantis aukščiausių pasaulinių standartų.

Global Allergy and Asthma Excellence Network (GA²LEN) pagrindinis tikslas – užtikrinti vienodai aukštą paslaugų kokybę pacientams visame pasaulyje, integruojant mokslinius tyrimus į kasdienę medicinos praktiką. Į jį įtraukiamos gydymo įstaigos, kurios užtikrina aukštos kokybės, mokslo įrodymais pagrįstą pacientų priežiūrą, laikosi tarptautinių rekomendacijų, dalyvauja mokslinėje veikloje, klinikimiuose tyrimuose  ir nuolat siekia gerinti teikiamų paslaugų kokybę.

„Medicinoje žinios nuolat atsinaujina, todėl kokybiška pacientų priežiūra neįsivaizduojama be nuolatinio profesinio tobulėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo. AirwaysCARE tinklas suteikia galimybę būti šios pažangos dalimi, o pacientams – gauti gydymą, paremtą naujausiais mokslo įrodymais ir tarptautine ekspertų patirtimi. Džiugu, kad mūsų centras pripažintas  tarptautiniu mastu“,– sako gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Agnė Maželienė.   

Ką tai reiškia pacientams?

Tarptautinis sertifikatas pacientams suteikia papildomą pasitikėjimą, kad jų sveikatos priežiūra organizuojama pagal pripažintus tarptautinius standartus.

Nauda pacientams:

• Astma ir/ar alerginiu rinitu sergančių pacientų priežiūros kokybė įvertinta ir patvirtinta nepriklausomo tarptautinio audito metu;
• Pacientus konsultuoja specialistai, aktyviai dalyvaujantys tarptautinėje mokslinėje ir klinikinėje veikloje bei prisidedantys prie alerginių ligų diagnostikos ir gydymo rekomendacijų rengimo;
• Sudėtingų alerginių ligų diagnostikai ir gydymui pasitelkiamos naujausios tarptautinės žinios bei geriausia pasaulinė praktika;
• Centro veikla reguliariai vertinama iš naujo, todėl aukšti kokybės standartai turi būti ne tik pasiekti, bet ir nuolat išlaikomi.

Narystė AirwaysCARE tinkle taip pat suteikia galimybę aktyviai bendradarbiauti su kitais Europos ir pasaulio kompetencijos centrais, dalyvauti tarptautiniuose projektuose, keistis profesine patirtimi bei sparčiau diegti naujausias mokslo žinias į kasdienę klinikinę praktiką. Tai leidžia pacientams gauti gydymą, paremtą ne tik ilgamete specialistų patirtimi, bet ir naujausiais tarptautiniais medicinos pasiekimais.

AirwaysCARE sertifikatas nėra suteikiamas visam laikui. Jis galioja dvejus metus. Periodinė sertifikavimo sistema užtikrina, kad aukšti kokybės standartai būtų ne tik pasiekti, bet ir nuosekliai palaikomi bei tobulinami kasdienėje praktikoje.

Šiuo metu Lietuvoje AirwaysCARE sertifikatą yra gavusios tik dvi gydymo įstaigos – Respublikinė Klaipėdos ligoninė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikos.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės alergologų komanda nesustoja. Artimiausias tikslas – tapti tarptautiniu dilgėlinės kompetencijos centru. Šiam įvertinimui taip pat keliami itin aukšti reikalavimai, apimantys klinikinę veiklą, mokslinius pasiekimus, ekspertinę veiklą ir pacientų priežiūros kokybę.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės inf.

Kai daugiau kaip 50 metų vyras pirmą kartą atvyko į Respublikinę Klaipėdos ligoninę, jo būklė vertė abejoti, ar apskritai bus galima taikyti chirurginį gydymą. Pacientas judėjo vežimėliu, kvėpavo per nešiojamą deguonies aparatą, o jo ligos istorijoje buvo dvi ypač sudėtingos diagnozės – sunki autoimuninė plaučių liga, sukėlusi ūmų kvėpavimo funkcijos nepakankamumą, ir ankstyvos stadijos plaučių vėžys.

Užsienyje atlikti tyrimai buvo parodę, kad navikas neišplitęs ir teoriškai galėtų būti operuojamas. Tačiau dėl itin sunkios kvėpavimo būklės specifinio gydymo atsisakyta – rizika buvo per didelė.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės krūtinės chirurgas Aleksandras Bagajevas pasakoja, kad pirmasis susitikimas su pacientu nesuteikė daug optimizmo.

„Pirmą kartą jį pamačiau sėdintį vežimėlyje, kvėpuojantį per portatyvinį deguonies aparatą. Pirmoji mintis buvo, kad tai nėra chirurginis pacientas. Tačiau žmogus buvo praktiškai be išeities. Nusprendėme ieškoti sprendimo“, – prisimena gydytojas.

Pirmiausia reikėjo stabilizuoti būklę

Prieš svarstant operaciją pacientui buvo skirtas gydymas, siekiant sumažinti kvėpavimo nepakankamumą ir įvertinti, ar organizmas apskritai pajėgus atlaikyti intervenciją.

Po kelių savaičių gydymo būklė šiek tiek pagerėjo – pacientas galėjo tam tikrą laiką išbūti ir be papildomo deguonies. Vis dėlto kvėpavimo funkcija išliko labai ribota.

„Tokios būklės pacientų įprastai neoperuojame. Jei būtume taikę standartinę metodiką, rizika būtų buvusi milžiniška. Reikėjo ieškoti kitokio kelio“, – sako chirurgas.

Sprendimas, pakeitęs visą gydymo eigą

Įprastai atliekant plaučių naviko operaciją pacientas prijungiamas prie dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato, o vienas plautis operacijos metu atjungiamas nuo kvėpavimo. Tačiau šiuo atveju būtent toks gydymas galėjo tapti lemtinga klaida.

„Buvo labai didelė tikimybė, kad po operacijos išsivystytų sunki pneumonija ar kitos kvėpavimo komplikacijos. Atsižvelgiant į jo būklę, pacientas galėjo jų tiesiog neatlaikyti“, – aiškina gydytojas.

Todėl medikų komanda nusprendė taikyti Lietuvoje dar retai naudojamą metodiką – atlikti operaciją pacientui kvėpuojant savarankiškai, neintubuojant jo ir nejungiant prie dirbtinės plaučių ventiliacijos.

Didžiausias iššūkis teko anesteziologams

Nors chirurginė operacijos dalis specialistams buvo įprasta, didžiausias iššūkis teko anesteziologų komandai. Tokios operacijos įmanomos tik sukaupus didelę anesteziologinę patirtį ir dirbant glaudžiai koordinuotai visai operacinei komandai.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Anesteziologijos-reanimatologijos skyriaus vedėjas gydytojas Nerijus Ruškys pasakoja, kad tokiais atvejais tenka suderinti iš pirmo žvilgsnio sunkiai suderinamus tikslus.

„Pacientas turi nejausti skausmo, būti pakankamai seduotas, tačiau kartu visos operacijos metu išlaikyti savarankišką ir stabilų kvėpavimą. Tai reikalauja labai tikslaus anestezijos valdymo ir nuolatinio visos komandos darbo“, – sako gydytojas.

Pasak jo, kiekvienas sprendimas operacijos metu buvo priimamas vertinant itin trapią paciento būklę.

„Svarbiausias tikslas buvo išvengti komplikacijų, kurios šiam pacientui galėjo būti kritinės. Operacijos metu reikėjo nuolat laviruoti tarp pakankamo nuskausminimo ir saugaus spontaninio kvėpavimo išlaikymo“, – teigia N. Ruškys.

Operacija praėjo sėkmingai

Operacija buvo atlikta sklandžiai. Navikas pašalintas radikaliai, o pooperacinis laikotarpis praėjo be rimtesnių komplikacijų. Pacientas jau išrašytas į namus.

Chirurgas pabrėžia, kad šio atvejo svarba neapsiriboja vien sėkmingai pašalintu naviku.

„Didžiausia problema buvo ta, kad žmogus buvo tarsi uždarame rate. Autoimuninės ligos gydymas buvo sudėtingas dėl diagnozuoto vėžio, o vėžio gydymas buvo komplikuotas dėl sunkios plaučių ligos. Pašalinus naviką atsirado galimybė visą dėmesį sutelkti į pagrindinės ligos kontrolę“, – sako gydytojas.

Toliau pacientas gydomas specializuotame autoimuninių plaučių ligų centre. Nors visiškai išgydyti ligos neįmanoma, medikų tikslas – pasiekti kuo ilgesnę remisiją ir sustabdyti plaučių audinio pažeidimo progresavimą.

Pirmas toks atvejis ligoninėje

Ši operacija Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje atlikta pirmą kartą.

„Unikalus buvo ne pats naviko pašalinimas, o tai, kad operuoti reikėjo dirbant su kvėpuojančiu plaučiu. Tokiose situacijose svarbiausia tampa visa komandos patirtis“, – sako chirurgas.

Pasak jo, sprendimą imtis šio sudėtingo atvejo padėjo priimti anksčiau sukaupta patirtis. Per savo praktiką gydytojas A. Bagajevas yra atlikęs daugiau kaip 70 tokių operacijų.

„Pamatęs šį pacientą supratau, kad tai gali būti vienintelė jo galimybė. Džiaugiamės, kad pavyko ja pasinaudoti,“ – sako chirurgas A. Bagajevas.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės inf.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo medicinos psichologė ir psichodinaminės krypties grupių psichoterapijos kandidatė Eglė Kavaliauskaitė dalijasi mintimis apie stresą, jo poveikį mūsų savijautai ir būdus, padedančius išlaikyti emocinę pusiausvyrą.

Nuovargis, įtampa, stiprus širdies plakimas, padažnėjęs kvėpavimas, raumenų skausmai, virškinimo sutrikimai, miego problemos, dirglumas, nerimas, liūdesys, sunkumai sutelkiant dėmesį, įkyrios mintys – tai tik dalis simptomų, kurie gali slėptis po žodžiu stresas.

„Kiekvieną dieną savo gyvenime susiduriame su mažesniais ar didesniais stresoriais. Dažniausiai juos įveikiame, tačiau kartais nutinka taip, kad streso gyvenime tampa per daug“, – pastebi E. Kavaliauskaitė.

Pasak specialistės, mūsų gebėjimas susidoroti su stresu yra glaudžiai susijęs su turimais vidiniais resursais. Kiekvienas žmogus turi ribotą jų kiekį. Kaskart patiriant stresą, ypač kai susiduriame su pasikartojančiais ir ilgalaikiais stresoriais, dalis šių resursų išeikvojama. Jei jie nėra atkuriami, nauji gyvenimo iššūkiai gali tapti vis sunkiau įveikiami.

Tuomet gali pasireikšti įvairūs fiziniai ir psichologiniai simptomai, kurie pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui – darbui, tarpasmeniniams santykiams, poilsiui ir kitoms svarbioms gyvenimo sritims.

„Tam, kad išvengtume žalingo streso poveikio, labai svarbu kasdien papildyti savo resursų kraitelę“, – teigia psichologė. Ji išskiria kelis svarbius būdus, kurie padeda stiprinti atsparumą stresui.

Pirmiausia svarbu pasirūpinti baziniais poreikiais – reguliariu valgymu, pakankamu skysčių vartojimu, tinkamu darbo ir poilsio balansu. Nors tai atrodo paprasti dalykai, jie yra labai svarbūs mūsų fizinei ir emocinei savijautai.

Ne mažiau reikšmingas yra kokybiškas miegas. Miego metu smegenys apdoroja dienos įvykius, o organizmas atkuria fizines ir psichologines jėgas. Norint pagerinti miego kokybę, verta prieš miegą riboti ekranų naudojimą, vengti sunkaus maisto, nikotino ir alkoholio, pasirūpinti ramia, tamsia ir vėsesne miego aplinka.

Svarbu nepamiršti ir malonių veiklų. Kasdienybėje dažnai daug dėmesio skiriame pareigoms ir atsakomybėms, tačiau emocinius resursus padeda atkurti tai, kas suteikia džiaugsmo – hobiai, kūrybinė veikla, laikas gamtoje ar kitos mėgstamos veiklos.

Didelę reikšmę turi ir fizinis aktyvumas. Tai nebūtinai turi būti intensyvios treniruotės – kiekvienas judėjimas yra vertingas. Pasivaikščiojimas, bėgimas, plaukimas, šokiai, važinėjimas dviračiu ar kita mėgstama veikla gali padėti sumažinti įtampą ir pagerinti savijautą.

E. Kavaliauskaitė taip pat atkreipia dėmesį į atjautos sau svarbą. „Patirdami stresą dažnai pradedame save kaltinti, kad nesusitvarkome. Tačiau sunkumų metu svarbu su savimi elgtis taip pat palaikančiai ir atjaučiančiai, kaip elgtumėmės su artimu žmogumi, atsidūrusiu panašioje situacijoje.“

Kai streso simptomus norisi sumažinti čia ir dabar, gali padėti paprasti metodai. Vienas jų – gilus ir lėtas kvėpavimas. Sutelkus dėmesį į kvėpavimą ir jį sulėtinus, aktyvinama parasimpatinė nervų sistemos dalis, susijusi su ramybės būsena.

Taip pat gali padėti šalčio poveikis – pasivaikščiojimas vėsesniu oru, šaltas dušas, veido panardinimas į šaltą vandenį ar net rankų palaikymas po šalto vandens srove. Šie veiksmai gali padėti sumažinti nemalonius streso simptomus.

Nors gali skambėti netikėtai, raminti gali ir dainavimas, niūniavimas ar juokas. Naudodami savo balsą aktyviname nervų sistemos mechanizmus, kurie padeda mažinti įtampą ir grįžti į ramesnę būseną.

Svarbu prisiminti, kad stresas pats savaime nėra vien tik neigiamas reiškinys. Tam tikras streso lygis padeda mums susikaupti, mobilizuoti jėgas ir įveikti iššūkius. Esminis tikslas nėra visiškai išvengti streso – tai neįmanoma. Svarbiausia nuolat rūpintis savo vidiniais resursais, kad gyvenimo sunkumus galėtume įveikti nepatirdami stiprių neigiamų pasekmių.

Jeigu pastebima, kad streso simptomai tampa sunkiai valdomi ir ima trukdyti kasdienei veiklai, santykiams ar gyvenimo kokybei, rekomenduojama kreiptis į psichikos sveikatos specialistus. Laiku suteikta pagalba gali padėti geriau suprasti savo būseną ir atrasti veiksmingus būdus pasirūpinti savimi.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės inf.

Mieli pacientai, jų artimieji, lankytojai ir darbuotojai,

informuojame, kad Respublikinės Klaipėdos ligoninės Skuodo filiale dėl techninio lifto gedimo šiuo metu laikinai neveikia pagrindinis pastato liftas.

Gedimas yra sudėtingas – sugedusi pagrindinė lifto valdymo detalė. Reikiama dalis užsakyta iš gamintojo ir šiuo metu yra gabenama iš Ispanijos. Planuojama, kad lifto remontas ir jo paleidimas gali užtrukti iki 2 savaičių.

Suprantame, kad tai sukelia nepatogumų pacientams, jų artimiesiems bei darbuotojams, todėl dedame visas pastangas, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų teikiamos kuo sklandžiau ir saugiau.

Kol liftas neveikia:

• Pacientų transportavimui naudojamas motorizuotas laiptų kopiklis;
• Pacientai, kurių negalima transportuoti kopikliu, perkeliami naudojant neštuvus;
• Prie pacientų transportavimo prisideda papildomos darbuotojų pajėgos ir Raudonojo Kryžiaus savanoriai. Nuoširdžiai Jiems dėkojame;

Nepaisant laikino lifto gedimo, pacientų gydymas ir būtini diagnostiniai tyrimai yra atliekami, o kiekvieno paciento situacija vertinama individualiai, siekiant užtikrinti nepertraukiamą ir saugų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą.

Atsiprašome už susidariusius nepatogumus ir nuoširdžiai dėkojame pacientams, jų artimiesiems, darbuotojams bei savanoriams už supratingumą, kantrybę ir bendradarbiavimą šiuo laikotarpiu.

Apie lifto remonto eigą ir jo veiklos atnaujinimą informuosime papildomai.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės inf.

Skuodo rajono laikraštis „Mūsų žodis“ savo skaitytojus kviečia susipažinti su Respublikinės Klaipėdos ligoninės Skuodo filialo gydytoju oftalmologu Sergiejumi Podliackiu. Ilgametę profesinę patirtį sukaupęs specialistas šiandien rūpinasi Skuodo krašto gyventojų regėjimu. Publikacijoje gydytojas pasakoja ne tik apie savo profesinį kelią, bet ir apie gyvenimą karo akivaizdoje, išsiskyrimą su šeima bei pasirinkimą tęsti mediko darbą Lietuvoje. Kartu jis primena ir svarbią žinią – akių sveikata reikėtų rūpintis nelaukiant, kol regėjimo sutrikimai taps negrįžtami.

Dalijamės laikraščio publikacija ir dėkojame straipsnio autorei Laimai Sendrauskienei už jautrų ir prasmingą pasakojimą apie mūsų kolegą.

„Regėjimą saugoti kaip savo akies vyzdį…“ – taip apie akių sveikatą sako pusmetį Respublikinės Klaipėdos ligoninės Skuodo filiale skuodiškių ir rajono gyventojų akių šviesa besirūpinantis gydytojas oftalmologas Sergiej Podliackij – ukrainietis, nors Lietuvą darbo specifiką mūsų šalyje spėjęs pažinti dar iki plataus masto Rusijos karo.

Skuode dirbančio ir čia apsistojusio karo pabėgėlio šeimos dalis – žmona ir vyresnės dukters šeima – liko Ukrainoje, o jis ir Suomijoje savanoriaujanti jaunėlė – už karo siaubiamos šalies ribų.

– Kaip ir kada atradote Lietuvą?

 – Pirmąkart – tuojau po 1990-ųjų. 15 metų teko padirbėti Klaipėdoje, Mažeikiuose, Kuršėnuose. Atvykdavau ir į optiką Skuode, todėl šį miestą buvau spėjęs pažinti. Kadangi Lietuvoje buvau dirbęs, buvau pakviestas ir 2022-aisiais. Esu aukščiausios kategorijos vaikų ir suaugusiųjų gydytojas, profesinis stažas – trys dešimtys metų. Po tėčio mirties 85-erių mama mane parsikvietė, kad padėčiau jai sutikti saulėlydį. Tačiau ji gyveno dar visą dešimtmetį, todėl ir aš dirbau Ukrainoje. Dabar tėvai atgulę netoli Krivoj Rogo, iš kur esu kilęs, miesto Dniepropetrovsko srityje. Krivoj Rogas ukrainiečiams – miestas, iš kurio kilęs ir jų prezidentas Volodymyras Zelenskis.

– O  kiti artimieji?

– Kitų artimųjų nelikę, žmona – medikė, dirba tuberkuliozės ligų laboratorijoje. Jai metai iki pensijos, stengiasi užbaigti darbo įsipareigojimus. Dabar kaip šeima esame padalinti ir išbarstyti. Vyresnėlės dukters advokatės biuras Kijeve, jai taip pat nėra paprasta atsiskirti su klientais. Tik jaunėlė dukra savanoriauja ir atsidūrė Suomijoje. Palaikome ryšį, panašu, kad irgi atvyks gyventi į Lietuvą. Kijeve liko ir mano ketvirtą klasę užbaigęs anūkas, kurį ką tik pasveikinau pirmojo mokslo slenksčio įveikimo proga…

– Kaip sekasi darbuotis Skuode?

– Tiesą sakant, atvažiuodamas į Lietuvą pastarąjį kartą, patyriau rankos traumą. Tiek uždirbdavau ir Ukrainoje, bet trauma nulėmė, kad likau Lietuvoje. Dirbu Skuodo ligoninėje puse etato.

– Adaptuojatės?

–  Galiu sakyti, kad man mažesni miestukai patinka, galiu palyginti: ir Kijeve, ir Klaipėdoje buvau dirbęs. Mano ir amžius toks, kad aktyvios pramogos nebeaktualios, o didmiesčiai slegia, todėl žalio, jaukaus miesto erdvės artimesnės, be to, pasitarnauja sveikatingumui. Vakarais daug skaitau, mokausi lietuvių kalbos, išeinu pasivaikščioti.

– Tik jūsiškei žmonai nelengva, juk vyksta karas… Kaip jis iš arti?

– Atrodo, kad žmona apsiprato. Tiesa, nuolat skraido dronai, žmonės žūsta. 2022 metais, kai karas prie Krivoj Rogo buvo priartėjęs per 20 kilometrų, mūsų gatvėje nukrito kasetinė raketa. Pastatas, kuriame buvome, nenukentėjo, tačiau jau tada buvo žūčių. Žuvo žmogus, kuris, išgirdęs keistą garsą, sumanė pasidomėti. Atakos nebūna pavienės – po pirmos seka kita, todėl tam ir yra slėptuvės. Ačiū Dievui, šeima nenukentėjo. Dabar su artimaisiais komunikuoti padeda technologijos, specialios programėlės. Ranka rašyti laiškų nereikia (šypsosi).

– Ką tik prasitarėte, kad slegia ilgesys. Kaip su juo susigyvenate, kaip padedate pats sau?

– Žinoma, ilgiuosi. Anksčiau tam neteikdavau tiek reikšmingumo, sau kėliau kitokius tikslus. Dabar patiriu, kad žmones padalinę nuotoliai dideli, ilgesys sunkus. Padeda sportas, daug laiko skiriu bendrystei, pokalbiams, pasivaikščiojimams. Buvo pacientų, kurie kvietė apsilankyti Skuodo higienos centre, baseine, ketinu tą padaryti. Ir dabar, ir anksčiau bendravau su kraštiete kardiologe, kuri dirbo čia skyriuje, nors ji ir jaunesnė, apsistojo Šventojoje, ten įsigijo būstą.

– O koks Jūsų patarimas mums, saugantiems savo regėjimą?

– Manau, jog labai svarbu akis tikrinti laiku, nesusilaukti dienos, kai regėjimas visiškai sublogės. Akis saugoti būtina visą gyvenimą, jų nepertempti, stengtis reguliariai daryti pratimus, nes ir akyse yra raumenys, kurie keičiasi žmogui amžėjant. Taip pat sau padėti galima regėjimą stimuliuojančiais preparatais, vitaminais. Vyresniems visada rekomenduoju pasitikrinti vidinį akies slėgį, nes su amžiumi kaupiasi rimti susirgimai, tokie kaip glaukoma ar katarakta, kurie iš karto nepasimato. Žmogus jų nejaučia, o susirgimas tik didėja. Todėl savo rūpestėliais su specialistu būtina pasidalinti kas pusmetį ar bent kartą per metus bei gauti reikiamų patarimų, rekomendacijų. O kai liga įsisenėjusi, belieka tik operacija, su kuria neišvengiamos ir tam tikros rizikos.

– Matau, akinius irgi naudojate.

– Sau irgi padedu, nes akys pavargsta žvelgiant į ekraną, dirbant su oftalmoskopu, kaip žmogus irgi prarandu šiek tiek  savęs, todėl ir akiniai.

– Ar daug sulaukiate pacientų?

– Beveik dvejus metus skuodiškiai neturėjo oftalmologo. Vyresniems, ne tokiems mobiliems kaip jauni, tai greičiausiai buvo tikru rūpesčiu, kaip jį pasiekti. Kadangi, kaip minėjau, dirbu tik puse krūvio, todėl ne kasdien, tačiau informaciją apie mane klientai suranda, kreipiasi, padeda registratūra, šeimos gydytojai. Stengiuosi kiekvienam padėti, kabinetas aprūpintas puikia įranga,  reikiama pagalba, galima sakyti, ranka pasiekiama, tik reikia jos ieškoti.

– Dėkoju už pokalbį.

Skuodo rajono laikraščio „Mūsų žodis“ straipsnis, teksto ir nuotraukos autorė – Laima SENDRAUSKIENĖ

Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje duris atvėrė iš esmės atnaujintas Diagnostinių tyrimų skyrius. Modernizuotos pacientų ir darbuotojų erdvės, įrengti nauji procedūrų kabinetai, poilsio kambarys, o svarbiausia – sukurta viena moderniausių endoskopų apdorojimo infrastruktūrų Lietuvoje.

Atnaujinimas yra nuosekli investicija į pacientų saugą, infekcijų kontrolę, paslaugų kokybę ir darbo sąlygas specialistams, kurių kasdienis darbas reikalauja aukščiausių tikslumo bei saugumo standartų.

Diagnostinių tyrimų skyriuje teikiamos antrinio ir tretinio lygio diagnostikos bei gydymo paslaugos, atliekami sudėtingi endoskopiniai, ultragarsiniai ir kiti tyrimai bei intervencijos, o būtinoji pagalba pacientams užtikrinama visą parą.

Skyriaus vedėjo, chirurgo-echoskopuotojo Aušrio Gedgaudo teigimu, didžiausias pokytis slypi ne tik naujose erdvėse, bet ir technologiniuose sprendimuose, kurie leidžia dar labiau sustiprinti pacientų saugą, paslaugų kokybę.

„Endoskopija yra viena svarbiausių šiuolaikinės diagnostikos ir gydymo sričių. Kiekviena detalė – nuo tyrimo atlikimo iki endoskopų paruošimo kitam pacientui – turi atitikti aukščiausius kokybės reikalavimus. Atnaujintame skyriuje įdiegta visa moderni endoskopų apdorojimo grandinė, leidžianti užtikrinti visišką proceso atsekamumą ir maksimalų saugumą. Tai sprendimai, kurie jau tapo pažangiausių Europos centrų standartu“, – sako skyriaus vedėjas.

Ypatingas dėmesys skirtas medicinos prietaisų apdorojimo patalpai – technologiškai pažangiausiai skyriaus daliai. Čia įdiegta naujausios kartos endoskopų plovimo ir laikymo sistema, kokios šiuo metu Klaipėdoje nėra nė vienoje kitoje gydymo įstaigoje. Analogiški sprendimai naudojami tik keliuose Lietuvos gydymo centruose.

Endoskopų paruošimo procesas prasideda išmanioje pirminio plovimo stotyje. Nuskenavus prietaiso identifikavimo kodą, sistema automatiškai atpažįsta konkretų endoskopą, parenka reikiamą programą ir kontroliuoja visą plovimo procesą. Po to endoskopai apdorojami automatizuotuose plovimo-dezinfekavimo įrenginiuose, o vėliau laikomi specialiose džiovinimo ir saugojimo spintose, kuriose sterilumas gali būti užtikrinamas iki 30 dienų.

Tokia technologinė grandinė leidžia ne tik sumažinti žmogiškosios klaidos tikimybę, bet ir užtikrinti griežčiausius infekcijų prevencijos reikalavimus, kurie šiandien yra vienas svarbiausių kokybiškos endoskopijos kriterijų pasaulyje.

Modernizuotos ir pacientams skirtos erdvės. Įrengti nauji procedūrų kabinetai, jaukus poilsio kambarys po procedūrų, pagerintos laukimo bei darbo zonos. Tai leidžia pacientams procedūras ir atsigavimo laiką po jų praleisti komfortiškesnėje aplinkoje, o darbuotojams sudaro geresnes sąlygas kasdieniam darbui.

Diagnostinių tyrimų skyriuje atliekamos gastroenterologų konsultacijos, įvairios echoskopijos, viršutinio ir apatinio virškinamojo trakto endoskopiniai tyrimai, endoskopinės biopsijos, kraujavimo iš virškinamojo trakto stabdymo procedūros, gerybinių darinių šalinimas, tulžies ir kasos latakų endoskopinė diagnostika bei gydymas, taip pat kitos sudėtingos intervencinės procedūros.

Atnaujintas skyrius sustiprina Respublikinės Klaipėdos ligoninės galimybes užtikrinti aukščiausio lygio diagnostiką ir gydymą Vakarų Lietuvos gyventojams, derinant specialistų kompetenciją, pažangias technologijas ir pacientų poreikiams pritaikytą aplinką.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės inf.

Dirbtinis intelektas jau šiandien keičia sveikatos priežiūros sistemą – nuo administracinių procesų ir duomenų analizės iki diagnostikos, pacientų priežiūros organizavimo bei klinikinių sprendimų priėmimo. Kartu su naujomis galimybėmis kyla ir sudėtingų klausimų: kaip užtikrinti duomenų saugą, kur baigiasi technologijos atsakomybė ir koks šioje transformacijoje lieka žmogaus vaidmuo?

Apie tai diskutuota VI Nacionaliniame sveikatos vadybos forume, vykusiame Respublikinės Klaipėdos ligoninės reabilitacijos filiale „Pušynas“. Forumą organizavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos vadybos katedros vadovė prof. habil. dr. Ramunė Kalėdienė kartu su Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga, Lietuvos visuomenės sveikatos asociacija ir Lietuvos slaugytojų vadovų sąjunga.

Į forumą susirinko gydymo įstaigų vadovai, gydytojai, slaugos specialistai, teisininkai, technologijų ekspertai ir politikos formuotojai. Diskusijose daug dėmesio skirta ne tik technologinėms galimybėms, bet ir atsakingam jų taikymui praktikoje.

„Dirbtinis intelektas jau tampa sveikatos sistemos kasdienybe. Klausimas šiandien nebėra, ar jis bus naudojamas, o kaip jį diegsime atsakingai, saugiai ir taip, kad kuriama vertė būtų naudinga ir pacientams, ir specialistams. Technologijų raidos nesustabdysime, todėl mūsų užduotis yra suprasti jų galimybes, įvertinti rizikas ir pasirengti pokyčiams“, – sako Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos tarybos pirmininkas, Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas Darius Steponkus.

Pasak jo, sveikatos priežiūros sistemoje dirbama su itin jautriais žmogaus duomenimis, todėl diegiant DI sprendimus būtina užtikrinti aiškias naudojimo taisykles, duomenų apsaugą ir etišką technologijų taikymą.

„Technologijos turi padėti specialistams efektyviau organizuoti darbą, greičiau pasiekti reikalingą informaciją ir daugiau dėmesio skirti pacientui. Dirbtinis intelektas gali sustiprinti žmogaus galimybes, tačiau jis nepakeis profesinės kompetencijos, klinikinio sprendimo ir atsakomybės“, – teigia D. Steponkus.

Forume dalyvavęs sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas akcentavo, kad sveikatos sistema šiandien jau susiduria ne su teoriniais, o su praktiniais DI integravimo klausimais. Pasak jo, gydymo įstaigoms vis dar trūksta aiškių taisyklių, finansavimo modelių bei sistemingų mokymų.

Diskusijose ne kartą pabrėžta, kad spartėjanti technologinė pažanga nekeičia vieno esminio dalyko – pacientams vis dar svarbus žmogiškas ryšys, pasitikėjimas ir tiesioginis kontaktas su gydytoju.

Kita svarbi forumo tema – atsakomybė už sprendimus, priimamus naudojant dirbtinio intelekto sistemas. Nors technologijos gali generuoti rekomendacijas ar padėti analizuoti informaciją, galutinė atsakomybė vis dar tenka gydytojui.

Forumo diskusijos parodė, kad dirbtinis intelektas sveikatos sistemoje jau nebėra tolima ateities vizija. Tačiau technologinė pažanga savaime dar negarantuoja pažangos pacientui. Jai būtini aiškūs sprendimai, atsakinga lyderystė, duomenų sauga ir gebėjimas išsaugoti tai, kas medicinoje išlieka svarbiausia – žmogaus kompetenciją, pasitikėjimą ir santykį su pacientu.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės inf.

Slaugytojo darbas neturi aiškios pradžios ar pabaigos, ji tęsiasi per pamainas, per situacijas, per žmones. Tai darbas, kuriame atsakomybė nėra epizodas, o nuolatinė kasdienybės dalis.

Tarptautinę slaugytojų dieną padėkos skirtos slaugytojams už tai, kas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti savaime suprantama – už profesionaliai, sąžiningai ir nuoširdžiai atliekamą darbą. Tačiau būtent čia ir slypi esmė: ne pavieniuose momentuose, o nuosekliai diena iš dienos su tuo pačiu atsidavimu atliekamame darbe.

Padėka nėra vien ištartas „ačiū“. Tai aiškus įvardijimas, kad šis darbas yra matomas, vertinamas ir reikšmingas. Kad profesionalumas, atsakomybė ir buvimas šalia yra tai, kas iš esmės stiprina visą sveikatos sistemą.

Dėkojame už tai, ką darote kasdien – tiksliai, atsakingai ir su didele širdimi

Dėkojame, kad esate

Medicina pasitelkia technologijas dėl jų gebėjimo keisti gydymo kokybę. Respublikinė Klaipėdos ligoninė žengia dar vieną žingsnį šia kryptimi – chirurgai turėjo galimybę praktiškai išbandyti vieną pažangiausių robotinės chirurgijos sistemų pasaulyje – JAV sukurtą „Da Vinci“.

Šios sistemos demonstracijų metu ligoninės gydytojai dirbo su specialiais treniruočių modeliais, leidžiančiais realistiškai įvertinti technologijos galimybes. Tai yra svarbi patirtis, leidžianti ne tik susipažinti su inovacija, bet ir kritiškai ją įvertinti kasdienėje praktikoje.

Robotinė sistema nepakeičia gydytojo, tai įrankis, kuris išplečia jo galimybes. Chirurgas operuoja pats, tačiau pasitelkęs technologiją, kuri leidžia judėti ženkliai tiksliau, stabiliau ir saugiau.

Tikslumas, kuris tampa gydymo kokybe

„Da Vinci“ sistema leidžia chirurgui dirbti iš konsolės, matant itin aukštos raiškos trimatį operacinio lauko vaizdą. Robotinės „rankos“ perteikia kiekvieną judesį su mikroskopiniu tikslumu, eliminuodamos natūralų rankos drebėjimą ir suteikdamos didesnę judesių amplitudę negu žmogaus ranka. Šios savybės ypač svarbios operacijose, kur reikalingas maksimalus audinių tausojimas – urologijoje, ginekologinėje, onkologinėje, krūtinės ar bendrojoje chirurgijoje.

Kaip pabrėžia gydytojai, pacientams tai reiškia labai konkrečius dalykus:

mažesnį audinių pažeidimą operacijos metu,

mažesnį kraujo netekimą,

mažesnę komplikacijų riziką,

lengvesnį pooperacinį laikotarpį,

greitesnį grįžimą į įprastą gyvenimą.

Tai ypatingai svarbu onkologinėje chirurgijoje, kur kiekvienas milimetras turi reikšmę tiek pašalinant naviką, tiek išsaugant aplinkinius audinius.

„Toks robotas yra chirurgo svajonė, ir tai yra dar vienas žingsnis link mažai invazyvios chirurgijos. Pacientams tai reiškia žymiai trumpesnę pooperacinę reabilitaciją, greitesnį grįžimą į įprastą gyvenimą, mažiau vaistų, mažiau skausmo“, – sako ligoninės krūtinės chirurgas Aleksandras Bagajevas.

Nors robotinė chirurgija Lietuvoje dar tik įgauna pagreitį, pasaulyje ji jau yra kasdienės praktikos dalis. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose didžioji dalis prostatos šalinimo operacijų atliekama naudojant robotines sistemas. Tai nėra eksperimentinė medicina, o šiandienos standartas daugelyje pažangių šalių.

Technologijos ir žmonės: dvi neatskiriamos kryptys

Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas Darius Steponkus atkreipia dėmesį, kad šiuolaikinėje medicinoje technologijos tampa ne tik gydymo, bet ir strateginiu veiksniu.

„Jaunų specialistų šiandien nebepritrauksi vien atlygiu. Jie nori dirbti ten, kur gali augti profesiškai, kur turi prieigą prie moderniausių technologijų. Tai tiesiogiai susiję ir su pacientų lūkesčiais – žmonės tikisi pažangaus, mažiau traumuojančio gydymo“, – sako ligoninės vadovas.

Atsargus žingsnis į ateitį

Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje pabrėžiama, kad tokios technologijos diegimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis ne tik finansinių sprendimų, bet ir aiškaus strateginio vertinimo, specialistų parengimo bei infrastruktūros pritaikymo.

Vis dėlto šiandien jau žengiami pirmieji žingsniai – stiprinamos gydytojų kompetencijos, vertinamos galimybės ir analizuojama, kaip robotinė chirurgija galėtų papildyti ligoninės teikiamų paslaugų spektrą.

Akcentuojama, kad svarbiausia ne pati technologija, o tai, kokią vertę ji sukuria pacientams. Todėl į kiekvieną tokį sprendimą žiūrima atsakingai, vertinant ilgalaikę naudą gydymo kokybei ir visai regiono sveikatos sistemai.

Robotinė chirurgija nėra tik technologinis progresas, tai platesnis požiūris į mediciną, kurioje svarbiausia tampa tikslumas, saugumas ir paciento patirtis. Respublikinė Klaipėdos ligoninė šią kryptį vertina kaip neišvengiamą šiuolaikinės medicinos dalį – atsakingai, nuosekliai ir orientuotai į tai, kas svarbiausia – geresnius gydymo rezultatus.

Klaipėdos dramos teatras subūrė miesto medikų bendruomenę. Didžiojoje teatro salėje surengti iškilmingi Klaipėdos miesto medicinos darbuotojų apdovanojimai 2026, turintys ypatingą paskirtį – profesinės dienos išvakarėse išreikšti pagarbą ir dėkingumą medicinos srityje dirbantiems profesionalams.

Vakaras, kurio metu aiškiai justi – pasirinkimas būti mediku visuomet reiškia daugiau atsakomybės. Buvimas medicinoje visuomet yra nuolatinis darbas ne tik gilinantis į naujausias mokslo žinias, bet ir gebėjimas priimti sprendimus, kai laiko iš esmės nėra, gebėjimas išlikti jautriam, kai aplink daug skausmo, gebėjimas tikėti, kai objektyvūs tyrimai rodo, kad vilties nebėra.

Medicina iš žmogaus visuomet reikalauja ypatingo asmeninio įsitraukimo. Tokio, kuris kartais perteikiamas mažais veiksmais, kurie galiausiai prisideda prie esminių lūžių – pokalbio, kuriame randasi viltis, sprendimo, kuriam reikia ne tik išminties, bet ir drąsos, žmogiško pabuvimo šalia, kai jokia kita pagalba neįmanoma. Tai profesija, kurioje atsakomybė nėra trumpas epizodas, o kasdienė rutina. Kurioje energija, tikėjimas ir vidinė stiprybė yra būtina sąlyga išlikti profesionaliam.

Galbūt dėl visų šių priežasčių medikų pagerbimas tampa ypatingai reikšmingas, nes šie žmonės kiekvieną dieną ir naktį renkasi profesionalumą ir žmogiškumą.

Metų gydytojo nominacija

Psichiatrijos filialo vadovė gydytoja psichiatrė Loreta Šiaudvytytė

Metų jaunojo gydytojo nominacija

Gydytoja kardiologė Gintarė Valterytė

Metų slaugos specialisto nominacija

Reanimacijos ir intensyvio terapijos skyriaus vyr. slaugytoja Milda Vitkauskaitė

Respublikinė Klaipėdos ligoninė didžiuojasi nominuotais kandidatais, kurie yra labai svarbi profesionalios ir darnios komandos dalis. Ypatinga padėka jiems už tai, kad kasdien renkasi profesionalumą, atsakingumą ir žmogiškumą.

Prie Respublikinės Klaipėdos ligoninės komandos neseniai prisijungęs gydytojas neurochirurgas Marius Šlisers atsinešė tarptautinę patirtį, sukauptą Šveicarijoje, Vokietijoje bei stažuočių metu JAV. Po beveik dešimtmečio užsienyje jis pasirinko grįžti į Lietuvą, į Klaipėdą.

Gydytojo profesinės interesų sritys apima skubiąją ir planinę neurochirurgiją, funkcinę ir stereotaksinę neurochirurgiją. Ypatingą dėmesį jis skiria skausmo gydymui – ypač nugaros skausmui, taikant intervencinius metodus, tokius kaip blokados.

Gydytojas taip pat dirba su pacientais, kuriuos vargina lėtinis ir neuropatinis skausmas, ir taiko šiuolaikinius neuromoduliacinius gydymo būdus, įskaitant nugaros smegenų stimuliaciją. Esant indikacijoms, taikomas ir pažangus spastiškumo gydymas, implantuojant intratekalines vaistų (pvz., baklofeno) pompas, kurios leidžia efektyviai kontroliuoti simptomus.

Šiandien gydytojas imasi įvairių neurochirurginių intervencijų, tarp jų – ir galvos smegenų operacijų, įskaitant gydymą esant kraujavimams (hematomoms).

Neurochirurgija dažnai siejama su technologijomis, sudėtingomis operacijomis ir sprendimais, kuriuos tenka priimti žaibiškai. Tačiau pats gydytojas akcentuoja, kad ypatingos reikšmės diagnozei turi ir pokalbis su pacientu, jo išklausymas.

„Svarbiausia yra anamnezė – tai, ką pasako pats pacientas. Ne tyrimai pirmiausia, o nuoseklus jo pasakojimas. Įsiklausius, dažnai jau čia galima rasti esmines diagnostines užuominas. Ne mažiau svarbi ir kruopšti klinikinė paciento apžiūra“, – sako gydytojas neurochirurgas M. Šlisers, turintis latviškų šaknų.

Pasak jo, šiuolaikinėje medicinoje vis dažniau pritrūksta būtent šio gebėjimo – sustoti ir įsiklausyti į tai, ką kalba pacientas.

„Paciento pasitikėjimas gydymu prasideda nuo aiškumo – kai žmogus supranta, kas su juo vyksta ir kodėl pasirenkamas konkretus gydymo kelias. Neurochirurgijoje tai ypač svarbu, nes sprendimus dažnai tenka priimti greitai, o atsakomybė – itin didelė. Geras gydytojas turi gebėti greitai mąstyti, atsirinkti esminę informaciją ir prisiimti atsakomybę už priimtus sprendimus“, – sako M. Šlisers.

Skubiose situacijose neurochirurgui būtina gebėti akimirksniu atsirinkti, kas svarbiausia, ir veikti nedelsiant. Tuo tarpu planinėje medicinoje ne mažiau svarbus tampa ryšys su pacientu – empatija, gebėjimas įsiklausyti ir aiškiai paaiškinti sudėtingus gydymo sprendimus.

Gydytojo M. Šlisers prisijungimas prie ligoninės neurochirurgų komandos yra aiškaus stiprėjimo ženklas. Tai atveria platesnes galimybes Vakarų Lietuvos pacientams gauti kvalifikuotą pagalbą arčiau namų.

Kartu tai yra priminimas, kad net ir pažangiausioje medicinoje viskas prasideda nuo paprasčiausio dalyko – nuo žmogaus ir jo istorijos.

Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK) ir Respublikinė Klaipėdos ligoninė pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria siekiama stiprinti pasirengimą veikti ekstremaliosios situacijos metu. Sutartis numato, kad LRK pasirengimo ir ekstremaliųjų situacijų savanoriai (PES) reguliariai dalyvaus ligoninės  Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus kasdienėje veikloje. Ši patirtis padės nuosekliai ugdyti praktinius įgūdžius, geriau suprasti ligoninės veiklą, kad prireikus galėtų sklandžiai įsitraukti į bendrą darbą, suteikiant nemedicininę pagalbą ligoninės personalui.  

Lietuvos Raudonasis Kryžius jau kelerius metus kryptingai ruošiasi ekstremaliosioms situacijoms, krizėms ir galimiems karo scenarijams. Šis pasirengimas yra numatytas 2025-2027 m. Krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo programoje, kurią finansuoja Sveikatos apsaugos ministerija, o viena iš jos krypčių – praktinių įgūdžių stiprinimas realioje sveikatos sistemos aplinkoje. Vasario mėnesį buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikomis, kovą – su Respublikine Klaipėdos ligonine.   

Klaipėdoje Lietuvos Raudonasis Kryžius turi trisdešimt Pasirengimo ir ekstremaliųjų situacijų savanorių (PES). Dalis jų jau nuo balandžio–gegužės galės nuolat stiprinti savo žinias ir įgūdžius Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje, dirbdami įprastomis, nekrizinėmis sąlygomis. Pasak Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinės sekretorės Ingridos Damulienės, pasirengimą turime pradėti ne krizės metu, o jau dabar – tam, kad prireikus savanoriai tiksliai žinotų savo užduotis ir galėtų sklandžiai padėti medikams net ir juodžiausio scenarijaus atveju.  

„Džiaugiamės, kad prie savanorių rengimo programos jungiasi ir Respublikinė Klaipėdos ligoninė – tai leidžia plėsti savanorių paruošimą regionuose ir stiprina mūsų pasirengimą reaguoti tiek kasdienėse, tiek krizinėse situacijose visoje Lietuvoje. Praktika ligoninėje savanoriams padės aiškiau suprasti savo vaidmenį, geriau pažinti sveikatos priežiūros sistemą ir jos ribas. Tai ypač svarbu, kad prireikus jie galėtų greitai ir sklandžiai įsitraukti į ligoninės veiklą, sustiprinti medikų komandą ir leisti jiems sutelkti dėmesį į svarbiausias užduotis“, – sako I. Damulienė.    

Atsižvelgiant į Respublikinės Klaipėdos ligoninės poreikį, LRK savanoriai talkins medikams, teiks pirmąją psichologinę pagalbą pacientams bei jų artimiesiems. Savanoriai dirbs pagal iš anksto suderintas veiklos apimtis ir laikantis ligoninės vidaus tvarkos, glaudžiai bendradarbiaujant su ligoninės personalu.

„Gyvename laiku, kai geopolitinis neapibrėžtumas ir įvairių krizių tikimybė tampa nuolatine realybe, todėl pasirengimas neturi būti fragmentiškas ar deklaratyvus. Ruoštis privalome nuosekliai, apimdami visą sistemą. Bendradarbiavimas su Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi suteikia galimybę šį pasirengimą perkelti į realią veiklos aplinką, kur medicininė kompetencija susijungia su visuomenės įsitraukimu. Ir tai nėra tik papildomas resursas, tai valstybės stiprinimas per žmones ir jų gebėjimą veikti kartu. Kuo geriau esame pasirengę šiandien, tuo daugiau ramybės galime užtikrinti rytdienai“, – teigia Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus.       

Susitarimas tarp LRK ir Respublikinės Klaipėdos ligoninės galioja trejus metus su galimybe šį bendradarbiavimą pratęsti.