<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>rkligonine.lt</title>
	<atom:link href="https://www.rkligonine.lt/feed/" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://www.rkligonine.lt</link>
	<description>Respublikinė Klaipėdos ligoninė</description>
	<lastBuildDate>Wed, 18 Nov 2026 08:05:24 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=7.1.4</generator>
	<item>
		<title>Klaipėdoje išgelbėtas Ukrainos karo veteranas</title>
		<link>https://www.rkligonine.lt/klaipedoje-isgelbetas-ukrainos-karo-veteranas/</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[Laura Janina Razmytė]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 18 Nov 2026 08:05:23 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Straipsniai spaudoje]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.rkligonine.lt/?p=18870</guid>

					<description><![CDATA[Išrašymo dieną į Pilvo ir endoskopinės chirurgijos skyrių atsisveikinti su 39 metų Ukrainos karo veteranu Oleksandru Koval atėjo ir jį gydę Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus gydytojai. Matydami vyrą vaikštantį, jie sunkiai galėjo patikėti, kad prieš juos – tas pats pacientas, kurio gyvybę jie taip ilgai stengėsi išsaugoti. Prieš pusmetį šį vyrą sraigtasparniu iškėlė iš &#8230; <p class="link-more"><a href="https://www.rkligonine.lt/klaipedoje-isgelbetas-ukrainos-karo-veteranas/" class="more-link">Continue reading<span class="screen-reader-text"> "Klaipėdoje išgelbėtas Ukrainos karo veteranas"</span></a></p>]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[
<figure class="wp-block-image size-large"><img fetchpriority="high" decoding="async" width="768" height="1024" src="https://www.rkligonine.lt/wp-content/uploads/2026/11/pakoreguota-IMG_2209-768x1024.jpg" alt="" class="wp-image-18871"/><figcaption class="wp-element-caption">Respublikinės Klaipėdos ligoninės medikų komanda išleidžia išgelbėtą Ukrainos karo veteraną O. Koval, kuris ligoninėje buvo gydomas pusę metų.  </figcaption></figure>



<p class="wp-block-paragraph"><strong>Išrašymo dieną į Pilvo ir endoskopinės chirurgijos skyrių atsisveikinti su 39 metų Ukrainos karo veteranu Oleksandru Koval atėjo ir jį gydę Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus gydytojai. Matydami vyrą vaikštantį, jie sunkiai galėjo patikėti, kad prieš juos – tas pats pacientas, kurio gyvybę jie taip ilgai stengėsi išsaugoti. Prieš pusmetį šį vyrą sraigtasparniu iškėlė iš Baltijos jūroje plaukusio kelto, o Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje paaiškėjo, kad jo gyvybei grėsmę kelia sunkus ūminis nekrozinis pankreatitas. Gerokai vėliau Oleksandras pasakos, kad gulėdamas komoje sapnuose vis dar klaidžiojo kare.</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph"><strong>Penkiasdešimt jūrmylių iki kranto</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph">Vyras gerai prisimena, kaip tą rytą kelte „Regina Seaways“ papusryčiavus bendroje poilsio erdvėje jam pradėjo stipriai skaudėti pilvą. Išėjus į denį skausmas stiprėjo, džiūvo burna, ėmė krėsti šaltis. Kai skausmo nebegalėjo ištverti, paprašė iškviesti gydytoją. Įvertinus didelį atstumą ir kritinę asmens būklę, nuspręsta, kad laukti, kol keltas pasieks krantą, negalima – būtina skubi evakuacija oru.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Kaip rašoma Lietuvos kariuomenės pranešime, balandžio 25 d. pavakare Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras gavo pranešimą iš kelto, tuo metu buvusio maždaug už 50 jūrmylių (92 kilometrų) nuo Klaipėdos uosto. Iš Nemirsetos pakilusio Karinių oro pajėgų sraigtasparnio AS-365 įgula iškėlė sunegalavusį vyrą iš laivo ir nuskraidino prie Klaipėdos universiteto ligoninės, kur jį perėmė greitosios medicinos pagalbos medikai.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Į Respublikinę Klaipėdos ligoninę atvežtu Oleksandru ėmė rūpintis tą vakarą ir naktį budėjusi abdominalinė chirurgė Miglė Kybransienė. Iš pirmojo vakaro ligoninėje vyras prisimena tyrimus ir pokalbį su gydytoja, per kurį sužinojo, kad teks pasilikti. Tąsyk manė, kad ligoninėje praleis vos kelias dienas, o apie tai, kas vyko jau po paros, sužinojo tik iš kitų pasakojimų.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Tik gerokai vėliau, kai vėl galėjo kalbėti, Oleksandras papasakojo ir apie savo kelionę į Lietuvą. Jis jau kurį laiką gyveno Vokietijoje, kur jam, kaip Ukrainos karo veteranui, buvo atlikta klubo sąnario keitimo operacija. Iš Kylio jis išplaukė ketindamas nupirkti automobilių fronte kovojantiems draugams.</p>



<p class="wp-block-paragraph">„Sraigtasparnyje manęs klausė, ar man palengvėjo. Nusileidus greitosios pagalbos medikai suleido vaistų. Atvežė į ligoninę, iš pradžių tikrino, ar nėra infarkto arba insulto. O paskui mano atminty – didžiulė spraga“, – pasakojo O. Koval.&nbsp;</p>



<p class="wp-block-paragraph"><strong>Pirmosios paros ligoninėje</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph">„Kai pamačiau pacientą, iš karto supratau, kad tai rimtas reikalas. Jam iš karto pasakiau, kad tu susirgai labai sunkia liga ir šiuo momentu yra 50 proc. tikimybė, kad išgyvensi“, – prisimena gydytoja Miglė Kybransienė.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Oleksandras buvo paguldytas į Pilvo ir endoskopinės chirurgijos skyrių, tačiau jau kitą parą jį teko perkelti į Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių. „Dar po kelių parų jis jau buvo intubuotas ir panardintas į komą. Ligos eiga buvo labai agresyvi ir audringa“, – pasakoja gydytoja.</p>



<p class="wp-block-paragraph">M. Kybransienė ir jos kolegos panašios būklės pacientų buvo gydę ir anksčiau. Prisimindama, kaip tuomet vertino Oleksandro galimybes išgyventi, gydytoja atvira: „Mes visi iki vieno buvome įsitikinę, kad šitas žmogus šitos ligos neištvers.“</p>



<p class="wp-block-paragraph">Ūminis nekrozinis pankreatitas yra staiga prasidėjęs kasos uždegimas, dėl kurio dalis kasos ar ją supančių audinių žūsta. Organizmo reakcija į šį uždegimą būna tokia ūmi, kad jis pats save pradeda naikinti.&nbsp;</p>



<p class="wp-block-paragraph"><strong>Teko ryžtis intervencijai</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph">Patekusio į Respublikinės Klaipėdos ligoninės medikų komandos rankas, paciento būklė ir toliau sparčiai blogėjo, todėl pacientą teko nardinti į dirbtinę komą, kurioje jis išbuvo keletą mėnesių.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Gydytoja M. Kybransienė prisimena vieną kritiškiausių momentų, kai komandai teko apsispręsti dėl intervencijos. Pasak jos, tokios sunkios būklės pacientą, jei tik įmanoma, stengiamasi gydyti be operacijų. Tačiau tą dieną gydytojai matė, kad neturi ką prarasti, be intervencijos Oleksandras neišgyvens, o ją atlikus dar liktų galimybė jį išgelbėti. Apsvarstę visus galimus scenarijus, gydytojai vis dėlto ryžosi intervencijai.</p>



<p class="wp-block-paragraph">„Operacija buvo atlikta laiku ir vietoje. Jis, kaip mes sakome, užsikabino&#8230;“,–&nbsp; susigraudinusi operaciją prisiminė gydytoja. Vėliau Oleksandrui prireikė dar kelių intervencijų, ir nuo tada situacija po truputį pradėjo keistis į gera.&nbsp;</p>



<p class="wp-block-paragraph">Įtampai kiek atslūgus, medikai jau galėjo ir pajuokauti – jeigu Oleksandras išgyveno fronte, tai ką jam padarys kažkoks pankreatitas?</p>



<p class="wp-block-paragraph">Gydytojai, stebėję ligos progresavimą ir vertinę Oleksandro būklės rodiklius, ne kartą kalbėjo, kad jo galimybės išgyventi ypatingais menkos. Vis dėlto apie pasidavimą nebuvo net kalbos, medikai darė viską, kas buvo įmanoma.</p>



<p class="wp-block-paragraph">M. Kybransienė sako, kad tokia sėkminga baigtis, esant tokiai sunkiai paciento būklei, pasitaiko itin retai. Prisimindama Oleksandro gydymą, ji ypač akcentuoja intensyviosios terapijos komandos patirtį.</p>



<p class="wp-block-paragraph">„Esu labai dėkinga ir labai džiaugiuosi, kad turime tokio aukšto lygio medikų komandą, kuri puikiai tvarkosi su įvairaus sunkumo pacientais. Džiaugiuosi, kad šitoje ligoninėje dirba tikrai daug gerų žmonių, savo srities profesionalų, kad mums pavyko turėti tokį sėkmės atvejį, kokių pasitaiko tikrai labai retai. Kai pavojus gyvybei atslūgo, įsijungė ir kineziterapeutai, ir fizioterapeutai, kurie tikrai labai nuoširdžiai ateidavo ir mankštindavo“, – pasakoja gydytoja.<s></s></p>



<figure class="wp-block-image size-large is-resized"><img decoding="async" width="768" height="1024" src="https://www.rkligonine.lt/wp-content/uploads/2026/11/oleksandr-768x1024.png" alt="" class="wp-image-18872" style="aspect-ratio:0.7499999830206358;width:406px;height:auto"/><figcaption class="wp-element-caption">Ukrainiečiui O. Koval, iškentusiam karo siaubą, teko ir kitas sunkus išbadymas – jo gyvybė buvo pakibusi ant plauko dėl ūmaus pankretito.   </figcaption></figure>



<p class="wp-block-paragraph"><strong>Lemia ir paties žmogaus kovingumas&nbsp;</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph">Pasakodama apie neeilinį įvykį, chirurgė M. Kybransienė akcentuoja dar vieną labai svarbų aspektą – paties žmogaus kovingumą. Oleksandrui, patyrusiam visą karo siaubą, teko ir kitas labai sunkus išbandymas.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Keli mėnesiai komoje, ilgas ir sunkus gydymas. Vienu metu prie jo kūno buvo prijungta keliolika vamzdelių ir drenų, medikai kasdien plovė nekrozės pažeistas sritis, o gydymą dar apsunkino atsivėrusios žarnyno fistulės.</p>



<p class="wp-block-paragraph">„Vis atsisuku ir galvoju, kad jeigu pats žmogus nekovoja, tai mūsų medicina yra bejėgė. Tai labai labai svarbi dedamoji dalis. O šis pacientas tikrai labai kovingas, ir jo žmona paskambinusi&nbsp; ne kartą minėjo, kad „jis pas mane kovotojas“. Ir jis tikrai kovotojas.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Ir jau vėliau, kai jo būklė pagerėjo, kai jis atgavo sąmonę, ir aš vis tiek į jį žiūrėjau didelėm akim ir negalėjau patikėti, kad jis viską pakėlė, viską išgyveno. Labai svarbu atkreipti dėmesį į tokią kovingumo dvasią ir papasakoti apie ją vaikams. Norėjau pasakoti apie šį įvykį, kad visi suprastume, kaip svarbu nepasiduoti, kaip svarbu kovoti“,– sako gydytoja M. Kybransienė.&nbsp;&nbsp;&nbsp;</p>



<p class="wp-block-paragraph">„Kol buvau be sąmonės, sapnavau labai ryškius sapnus, tarsi būčiau nugyvenęs kelis gyvenimus. Atsibudęs nesupratau, kas esu ir kur esu. Sapnavau karą, šeimą, vaikus. Man net atrodė, kad turiu dvi dukras, nors tai buvo sapnas, turiu tiktai vieną. Kurį laiką buvo sunku atskirti sapnus nuo tikrovės. Gulėjau, žiūrėjau į lubas, o galvoje buvo visiška sumaištis. Tik po kelių savaičių pamažu pradėjo grįžti atmintis. Man pasakė, kad buvo atvykusi žmona“, – prisiminė&nbsp; Oleksandras.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Išrašymo dieną Oleksandras vis dar jautė fizinius sunkios ligos padarinius, o jėgoms atgauti reikės laiko. Tai, ką jis išgyveno fronte ir per ilgus itin sunkios ligos gydymo mėnesius, paliko gilų pėdsaką jo sąmonėje. Emociškai atsigauti po šių patirčių prireiks milžiniškų pastangų.</p>



<p class="wp-block-paragraph"><strong>Frontas emociškai priartėjo prie ligoninės</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph">Iki plataus masto karo Ukrainoje O. Koval buvo kinologas, perėjęs dirbti į policiją, vėliau persikvalifikavęs į specialiąsias pajėgas, 5 metus saugojo atsakingus valstybės pareigūnus. O prasidėjus karui, išėjo į frontą. &nbsp;&nbsp;</p>



<p class="wp-block-paragraph">Oleksandras kovojo Zaporižios srityje. Po vieno apšaudymo Huliajpolės apylinkėse sąmonę jis atgavo jau ligoninėje. Ir iki šiol nežino, kas jį rado ir kaip išgabeno. Fronte patyrė kelias kontūzijas ir skeveldrinių sužeidimų. Kai galiausiai nebegalėjo paeiti, iš fronto jam teko pasitraukti.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Per tuos mėnesius, kol buvo gydomas Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, atrodė, tarsi dalis fronto būtų persikėlusi čia, į jo palatą. Atgavęs sąmonę vyras pamažu vėl pradėjo kalbėti. Žodis po žodžio pasakojo apie savo išgyvenimus ir apie tai, kuo šiuo metu gyvena jo bendražygiai, su kuriais palaikė ryšį. &nbsp;</p>



<p class="wp-block-paragraph">Tai, apie ką ligoninės darbuotojai paprastai girdėdavo iš žinių, dabar pasakojo žmogus, kuriuo jie kasdien rūpinosi.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Oleksandras visą gydymo laiką kalbėjo tik ukrainietiškai, todėl susikalbėti ne visada buvo paprasta. Vis dėlto jį gydę ir slaugę medikai suprato ir gerbė tai, kad apie karą, kuriame gynė savo šalį, jis kalbėjo tik jos kalba. Klausydamiesi vyro ir juo rūpindamiesi, medikai galėjo iš arčiau suprasti, ką žmogus iš tiesų parsineša iš fronto.</p>



<figure class="wp-block-image size-large is-resized"><img decoding="async" width="768" height="1024" src="https://www.rkligonine.lt/wp-content/uploads/2026/11/pakoreguota-Migle-768x1024.jpg" alt="" class="wp-image-18873" style="aspect-ratio:0.7499999830206358;width:476px;height:auto"/><figcaption class="wp-element-caption">Iš kelto atskraidintas ukrainietis pateko į tą vakarą ir naktį budėjusios abdominalinės chirurgės Miglės Kybransienės rankas. </figcaption></figure>



<p class="wp-block-paragraph"><strong>Svajoja apie grįžimą į Rivnę</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph">Klaipėdą Oleksandras pažino tik pro ligoninės langą. Kai jau galėjo atsistoti ir vaikščioti, pasakojo, kad pro langą matyta Lietuva jam įsiminė vienu vaizdu – lietus ir lietus. Vasara išties buvo neįprastai lietinga.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Kalbėdamas apie gydymą, Oleksandras dėkojo juo besirūpinusiems Klaipėdos medikams ir sakė esąs labai patenkintas, kad jam teko gydytis būtent čia. Jis jau buvo susidūręs su Vokietijos medicina ir prisipažino, kad gydymą Klaipėdoje vertina kur kas geriau.</p>



<p class="wp-block-paragraph">– <strong>Kaip jaučiatės dabar?</strong> – likus savaitei iki jo išrašymo paklausiau O. Koval.</p>



<p class="wp-block-paragraph">–&nbsp; Dabar neblogai. Sunkiausia dėl vaikščiojimo, bet tikiuosi, kad po savaitės ar dviejų jau vaikščiosiu geriau. Kasdien atsistoju, bandau judėti.</p>



<p class="wp-block-paragraph">– <strong>Kokie jūsų planai, ką darysite toliau?</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph">– Važiuosiu į Vokietiją antrai sąnario protezavimo operacijai.</p>



<p class="wp-block-paragraph">– <strong>Ar po gydymo Vokietijoje ketinate grįžti į Ukrainą?</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph">– Taip.</p>



<p class="wp-block-paragraph">– <strong>Kuriame mieste Jūsų namai?</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph">– Rivnėje.</p>



<p class="wp-block-paragraph">– <strong>Ką planuojate veikti grįžęs?</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph">– Tiesą sakant, dar rimtai apie tai negalvojau. Galbūt imsiuosi kokio nors verslo. Savo veiklai pradėti galėčiau gauti šiek tiek valstybės paramos. Būtų galima atidaryti kavinę. Daug keliavau po Europą ir esu galvojęs apie nedidelę maitinimo vietą, kurioje būtų gaminami kebabai ar kažkas panašaus.</p>



<p class="wp-block-paragraph">– <strong>Vadinasi, norėtumėte grįžti į Rivnę ir dirbti ten, o ne apsigyventi kur nors kitur, toliau nuo karo?</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph">– O kas aš čia?  Kokia prasmė likti Vokietijoje? Aš gimiau ir gyvenu Ukrainoje. Dėl tos žemės kariavau. Ten mano gyvenimas. O čia nieko neturiu. Reikėtų ieškoti darbo, nuomotis būstą.</p>



<p class="wp-block-paragraph">– <strong>Kaip manote, kada baigsis karas?</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph">– Mano nuomone, kol Rusijai nebus užkirstas kelias gauti pinigų ir karui reikalingų priemonių, karas nesibaigs. Sovietų Sąjunga irgi subyrėjo dėl ekonominių priežasčių.</p>



<p class="wp-block-paragraph">– <strong>Ar dabar pasikalbate su draugais, kurie vis dar kariauja?</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph">– Jei kalbėtume apie tuos, su kuriais pradėjau tarnybą, nebežinau, kiek jų dar liko kariuomenėje. Vieni dėl sveikatos ar kitų priežasčių buvo atleisti iš tarnybos. Su vienu bičiuliu mačiausi praeitą rudenį,  jis buvo perkeltas į kitą batalioną, maždaug už dešimties kilometrų nuo mūsų. Užvažiavau pas jį, atvežiau lašinių ir dešros, pasėdėjome, pasikalbėjome. Jis buvo patyręs kontūziją, todėl kalbėdamas mikčiojo. Dabar karas pasikeitęs, dabar dronų karas, bet pozicijas užimti ir išvalyti vis tiek turi pėstininkai.</p>



<p class="wp-block-paragraph">– <strong>Ar tikite, kad Ukraina laimės?</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph">– Pažiūrėkite, kiek teritorijos jiems pavyko užimti nuo karo pradžios. Kai kur fronto linija pasislinko keliasdešimt kilometrų, tačiau, jei pažvelgtume į žemėlapius, jų laimėjimai nėra tokie dideli, kaip gali atrodyti.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Baigiantis pokalbiui Oleksandras dar svarstė, ar grįžęs į Ukrainą spės į arbūzų sezoną. Sakė labai pasiilgęs jų skonio.</p>



<p class="wp-block-paragraph"><strong>Istorija palietė visus medikus</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph">„Man atrodo, didžioji jo motyvacija ir stiprybė buvo noras grįžti namo. Kai Oleksandras suprato, kad gali pasveikti ir iš tiesų galės važiuoti namo, matėme, kaip dar labiau stengėsi. Kartais juokais jį skatindavome: nori nueiti į dušą? Tai atsistok ir nueik. Aišku, kad galėjome jį nuvežti, bet taip tikėjomės padėti jam patikėti, kad po truputį gali atgauti jėgas. Juk po pusmečio lovoje, kai dėl ligos neteko iš esmės viso savo svorio, jėgų, gyvybinės energijos, net atsistoti buvo didžiulis iššūkis“,– prisimena gydytoja M. Kybransienė.&nbsp;</p>



<p class="wp-block-paragraph">Oleksandro istorija giliai palietė visus su juo dirbusius medikus. Jie matė, kiek atkaklumo jam reikėjo ir girdėjo, kaip tvirtai jis kalbėjo apie grįžimą į Ukrainą, kur tebevyksta karas.</p>



<p class="wp-block-paragraph">„Susidarė įspūdis, kad ukrainiečiai jau susigyveno su karu. Paklausiau Oleksandro, ar grįžęs į Ukrainą nesugalvos vėl eiti į frontą. Jis nepasakė nei taip, nei ne. Tik pasakojo, kad karas pasikeitė, kad pasikeitė ir fronto linija. Po visų sužalojimų, kuriuos jis jau patyrė, man įstrigo tai, kad iš jo taip ir neišgirdau žodžio <em>ne</em>. Man liko įspūdis, kad jeigu reikėtų ir sveikata leistų, jis į frontą sugrįžtų“, – sako gydytoja M. Kybransienė.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Chirurgė M. Kybransienė dėkojo kolegoms, kurie su didžiuliu atsidavimu kovojo dėl Oleksandro gyvybės net tada, kai atrodė, kad vilties nebėra.</p>



<p class="wp-block-paragraph">O Reanimacijos ir intensyviosios terapijos gydytojai sakė, kad Oleksandrui labai pasisekė, jog jis pateko būtent į gydytojos Miglės rankas. Jie prisiminė, su kokiu atkaklumu ji kasdien valė jo drenus.</p>



<p class="wp-block-paragraph"><em>Slava Ukraini</em>.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Ir <em>Slava</em> Respublikinės Klaipėdos ligoninės medikams, kurie su didžiuliu rūpesčiu ir atsidavimu gydo į jų rankas patikėtus žmones.</p>



<p class="wp-block-paragraph"><em><strong>Respublikinės Klaipėdos ligoninės inf. </strong></em></p>



<figure class="wp-block-image size-large"><img loading="lazy" decoding="async" width="768" height="1024" src="https://www.rkligonine.lt/wp-content/uploads/2026/11/koreg-IMG_2188-768x1024.jpg" alt="" class="wp-image-18875"/></figure>



<figure class="wp-block-gallery has-nested-images columns-default is-cropped wp-block-gallery-1 is-layout-flex wp-block-gallery-is-layout-flex">
<figure class="wp-block-image size-large"><img loading="lazy" decoding="async" width="768" height="1024" data-id="18874" src="https://www.rkligonine.lt/wp-content/uploads/2026/11/koreg-IMG_2215-768x1024.jpg" alt="" class="wp-image-18874"/></figure>



<figure class="wp-block-image size-large"><img loading="lazy" decoding="async" width="768" height="1024" data-id="18876" src="https://www.rkligonine.lt/wp-content/uploads/2026/11/koreg-IMG_2214-768x1024.jpg" alt="" class="wp-image-18876"/></figure>



<figure class="wp-block-image size-large"><img loading="lazy" decoding="async" width="768" height="1024" data-id="18877" src="https://www.rkligonine.lt/wp-content/uploads/2026/11/Oleksandr-2-768x1024.png" alt="" class="wp-image-18877"/></figure>
</figure>
]]></content:encoded>
					
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Kai artimajam per sunku: psichiatras apie pagalbą ir dažniausias klaidas</title>
		<link>https://www.rkligonine.lt/kai-artimajam-per-sunku-psichiatras-apie-pagalba-ir-dazniausias-klaidas/</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[Laura Janina Razmytė]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 22 Oct 2026 16:12:28 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Straipsniai spaudoje]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.rkligonine.lt/?p=18604</guid>

					<description><![CDATA[Kada artimam žmogui pakanka palaikymo, o kada jau reikalinga psichiatro pagalba? Kartais norėdami padėti, skubame patarinėti, ieškome sprendimų ar stengiamės apsaugoti artimąjį nuo visko, kas jam kelia nerimą. Tačiau ne visada tai, kas kyla iš gerų ketinimų, iš tiesų padeda. Kaip atpažinti ženklus, rodančius, kad žmogui darosi per sunku? Kaip kalbėtis su tuo, kuris pagalbos &#8230; <p class="link-more"><a href="https://www.rkligonine.lt/kai-artimajam-per-sunku-psichiatras-apie-pagalba-ir-dazniausias-klaidas/" class="more-link">Continue reading<span class="screen-reader-text"> "Kai artimajam per sunku: psichiatras apie pagalbą ir dažniausias klaidas"</span></a></p>]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[
<figure class="wp-block-image size-large"><img loading="lazy" decoding="async" width="683" height="1024" src="https://www.rkligonine.lt/wp-content/uploads/2026/10/DSC03488-copy-683x1024.jpg" alt="" class="wp-image-18605"/><figcaption class="wp-element-caption">Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo gyd. psichiatras Vilius Butrimas </figcaption></figure>



<p class="wp-block-paragraph"><strong>Kada artimam žmogui pakanka palaikymo, o kada jau reikalinga psichiatro pagalba? Kartais norėdami padėti, skubame patarinėti, ieškome sprendimų ar stengiamės apsaugoti artimąjį nuo visko, kas jam kelia nerimą. Tačiau ne visada tai, kas kyla iš gerų ketinimų, iš tiesų padeda. Kaip atpažinti ženklus, rodančius, kad žmogui darosi per sunku? Kaip kalbėtis su tuo, kuris pagalbos atsisako? Ir kokių klaidų artimiesiems svarbu vengti? Į šiuos klausimus atsako Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo Ūmių psichikos sutrikimų skyriuje dirbantis gydytojas psichiatras Vilius Butrimas. Kartais pirmasis žingsnis pagalbos link yra ne patarimas ir ne bandymas viską išspręsti. Tai nuoširdus klausimas: „Kaip tu jautiesi ir kuo galėčiau tau padėti?“</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph"><strong>–</strong> <strong>Kaip artimajam atskirti, kada žmogui tiesiog sunkus gyvenimo etapas, o kada jau kreiptis į psichiatrą?</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph"><strong>–</strong> Turbūt pats tiesiausias ir paprasčiausias būdas yra kalbėtis ir pasiteirauti, kokios pagalbos žmogui reikėtų. Galbūt kai kuriame santykius, kuriuose apskritai mažai kalbama apie savijautą, emocines būsenas ar patirtis, daugiau apsiribojame buitinių klausimų sprendimais, susidūrus su emociniais sunkumais artimajam net ir nežinome, kaip apie tai kalbėtis. Vis dėl to tai mažiausiai visų resursų kainuojantis būdas – pabandyti pasikalbėti, nesiūlant sprendimo būdų ar dalijant patarimus, o pabandant nuoširdžiai pasidomėti, ko reikėtų, kas būtų naudinga, kas padėtų.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Dar reikėtų susitarti, kas yra ,,sunkus etapas“, kartais ir tuomet, kai yra ,, tiesiog sunkus etapas“, yra reikalingas specialistas, kad tai neprogresuotų į didesnę problemą,&nbsp; todėl ir siūlyčiau daugiau kalbėtis.&nbsp; Kartais žodžiuose atsispindi tam tikra žinutė, kai žmogus sako ,,daugiau nebegaliu“ ,,nežinau kaip ištversiu“ ,,kiek tai dar tęsis, jeigu tęsis, dar ilgiau tai&#8230;“&nbsp; Daug atskleidžia ir žmogaus elgesys, jeigu žmogus patiria sunkumus, bet vis tiek jam pavyksta eiti į darbą, užsiimti įprastomis veiklomis, pavyzdžiui, sportuoti, ar turėti laisvalaikį kaip anksčiau, neapleidžia mėgstamų veiklų, nepaisant to, kad kai kurios ir nukenčia, tai leidžia galvoti, kad iš tiesų žmogus dar turi resursų tvarkytis ir su problemomis. Ir priešingai, jeigu pastebime, kad ženkliai pasikeitė įprastas elgesys: nebeužsiima anksčiau jį dominusiomis veiklomis, mažiau bendrauja, tampa uždaresnis, atsiribojęs, galbūt mažiau valgo, pastebimai krenta svoris,sutrikęs miegas, tai leistų įtarti, kad senka žmogaus resursai, trinka jo kasdienis funkcionavimas ir tikrai reikėtų tai aptarti su specialistu. Visada reikėtų ieškoti skubios pagalbos, jei žmogus pradeda kalbėti užuominomis ar tiesiogiai apie savęs žalojimą, gyvenimo pabaigą.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Dar vienas svarbus kriterijus yra laikas arba trukmė. Jeigu emocinė žmogaus būsena ar elgesys yra pasikeitę tik trumpam, tai turbūt gali būti visiškai natūrali reakcija, pavyzdžiui, patyrus kokį nors reikšmingą stresogeninį įvykį, tačiau, jeigu tokia savijauta trunka ne keletą dienų, o savaitėmis, tai taip pat galėtų būti ženklas, jog žmogui vienam per sunku susitvarkyti su iškilusiais sunkumais.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Kartais susiduriama su aiškiais psichiatriniais simptomais tokiais kaip atsiradusios haliucinacijos, kliedesiai, kai pacientui atrodo, jog yra sekamas, girdi nesamus garsus iš aplinkos ar savo galvoje, tuomet taip pat nereikėtų laukti, kol šie simptomai praeis savaime, bet konsultuotis su specialistais.</p>



<p class="wp-block-paragraph"><strong><strong>–</strong></strong> <strong>Kaip elgtis kai artimas žmogus atsisako pripažinti, kad jam reikia pagalbos, nors aplinkiniai mato, kad jo būklė blogėja?</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph"><strong>–</strong> Vienas bendras ir universalus dalykas vis vien yra kalbėtis ar bent jau pasakyti, kad nepaisant visko, net ir to, kad žmogus dabar nenori ar nepriima pagalbos – esame šalia ir visada stengsimės būti pasiekiami, jei jam prireiktų, jei jis persigalvotų. Net ir pagalbos nepriimantis žmogus turi žinoti, kad mes esame pasiruošę padėti, net jei jis nėra pasiruošęs priimti pagalbos. Ne atmesti, ne pasmerkti žmogaus, pavyzdžiui sunkios situacijos, kai artimas žmogus yra turi tam tikrų kliedesių, tuomet jokie argumentai neveikia, tačiau net ir tokiais atvejais, galime sakyti, kad nors ir nepritariame žmogaus požiūriui ir pasaulį matome skirtingai, bet vis tiek esame atviri padėti ir būsime šalia, kai reikės. Man ne kartą yra tekę susidurti su situacijomis, kai pacientai iš pradžių nesutinka su jokiu siūlomu gydymu, bet patikinus juos, kad bet kada gali kreiptis, jei tik pasikeistų jų savijauta ar nuomonė apie gydymą ir jie tai prisiminę po kurio laiko sugrįžta, nes žino, kad turi pasirinkimą.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Kartais situacijos yra grėsmingos ir vien artimųjų pagalbos nepakanka, reikia ne tik specialistų, o galbūt ir specializuoto psichiatrijos skyriaus, kuris užtikrintų saugią aplinką, kad pacientas galėtų pasveikti. Kartais tokios situacijos yra, kai žmogus serga sunkia depresija, atsisako valgyti, gerti, išsenka, kyla savižudybės grėsmė, kartais tai būna priešingos būsenos, kai žmogus tampa pernelyg geros – pakilios nuotaikos, perka nereikalingus daiktus, išlaidauja, pralošia pinigus lažybose, visiškai nemiega naktimis, elgiasi kitais rizikingais būdais, atmesdamas bet kokios pagalbos galimybę, nepripažindamas, jog jam apskritai reikėtų kokios nors pagalbos, tuomet galbūt galėtų padėti ne tiek bandymas akcentuoti, kad jam reikia gydytis, kiek pabrėžti tai, kas objektyviai pastebima, pavyzdžiui, kiek svorio neteko, kiek pinigų išleido, kiek valandų per naktį miega ir pasiūlyti pasikonsultuoti dėl šių pamatuojamų objektyvių simptomų, visuomet galima informuoti apie įvairias, skirtingas pagalbos galimybes, tiek ambulatorines konsultacijas, dienos stacionarus, stacionarinę pagalbą, tačiau pacientui nesutinkant, o toliau blogėjant psichikos būklei, kylant įtarimui, kad pacientas gali sukelti grėsmę sau ar aplinkiniams, reikėtų žinoti, jog tokiai atvejais jau privalu konsultuotis su gydytoju psichiatru, kuris priims pagrįstą sprendimą dėl to kokia pagalbos forma bus tinkamiausia.</p>



<p class="wp-block-paragraph"><strong>–</strong> <strong>Ką artimieji dažniausiai daro iš gerų ketinimų, bet iš tiesų gali pabloginti psichikos sutrikimą turinčio žmogaus būklę ir ką daryti kitaip?</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph"><strong>–</strong> Situacijos skirtingos, esant skirtingom būklėm. Viena įprastų situacijų yra tuomet, kai iš gerų ketinimų artimieji ar pažįstami, kaimynai dalijasi savo vaistais, kurie padėjo jiems, tai galbūt padės ir kitam. Kartais tiesiog tokiu būdu pradedami vartoti raminantys vaistai, kurie dažniausiai niekaip negydo pagrindinio susirgimo ir net nebūna reikalingi, kartais ne pagal indikacijas vartojami kiti vaistai, neatsižvelgiant į jų indikacijas, šalutinius reiškinius, suderinamumą su kitais vaistais.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Taip pat klasikinis yra paciento, sergančio obsesiniu komplusiniu sutrikimu, pavyzdys. Kai pacientai turi įvairių įkyrumų, įkyriai tikrina, ar užrakino duris, ar išjungė lygintuvą ar viryklę. Dažnai, dar iki tol, kol susiduriama su specialistais, kurie padėtų suprasti, kas vyksta, artimieji taip pat įsitraukia, nes pacientui nuolat reikia patvirtinimo, jog viskas yra gerai, bet abejonės niekur nedingsta, kad ir kiek užtikrinimo bandytų suteikti artimieji, kurie atlieka viską už sergantįjį ir taip jį galutinai nugalina,  jog pacientas vis labiau tampa priklausomas nuo artimųjų ir lieka įkalintas obsesijose ir įkyriuose veiksmuose, abejonėse, visiškai nykstant jo paties savarankiškumui.   Panašiai nutinka ir esant kitiems nerimo sutrikimams, kai nerimo sutrikimą turintis žmogus pradedamas pernelyg globoti, saugomas nuo nerimą keliančių situacijų, taip skatinamas tik dar didesnis vengimas, nerimas vis stiprėja, generalizuojasi ir būklė blogėja.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Taip pat vis dar tenka susidurti su atvejais, kai artimieji pačių pacientų ar savo iniciatyva, kad ir gerų ketinimų vedini, kreipiasi į įvairius nelicencijuotus, tariamus specialistus, kurie ragina atsisakyti vaistų, valyti organizmą, badauti, pasninkauti ir pan., nors tuo metu iš tikrųjų žmogus serga ūmiu psichikos sutrikimu ir jam reikalinga būtent kompleksinė psichiatrinė ir psichologinė pagalba. Kartais žmonės nukeliauja į tolimiausius kraštus pas keisčiausius specialistus ir galiausiai vis tiek grįžta, konsultuojasi ir pagalbos sulaukia čia.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Dažnai sudėtingi sprendimai ir daug problemų po gerais ketinimais slypi, jei žmogus turi kokią nors priklausomybę. Pavyzdžiui, pacientai, sergantys priklausomybėmis, kurių dažnai kritika savo būsenai būna menka arba jos visai nėra. &nbsp;Kartais artimieji ilgai padeda dangstyti problemą, pateisina, kodėl nenuėjo į darbą, praleido susitikimą, sumoka baudas, remia pinigais, bando užglaistyti problemą kitais būdais, tuo pat metu prašydami žmogaus pasižadėti ,,daugiau taip nedaryti“, nors iš tiesų reikia suprasti, kad priklausomybė yra psichikos sutrikimas ir šis sutrikimas pažadais nėra gydomas. Net ir vieno specialisto nepakanka, reikalinga viska komanda ir algoritmai kaip padėti, tuo tarpu, kol yra glaistoma problema, kad ir turint labai gerų ketinimų, siekiant apsaugoti reputaciją ar kad neprarastų darbo, tuo problema tik gilėja.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Dažnai artimieji nori labiau pasveikti už patį pacientą ir padaro labai daug, galbūt vedini kaltės jausmo, kad šeimoje, sakykime, yra priklausomas nuo alkoholio žmogus, todėl labai svarbu būtų ir patiems artimiesiems turėti galimybę pasirūpinti savim, galbūt savo asmenine terapija ar lankyti palaikymo grupes, skirtas būtent sergančiųjų artimiesiems.</p>



<p class="wp-block-paragraph"></p>



<p class="wp-block-paragraph"><strong><em>Gydytoją kalbino Respublikinės Klaipėdos ligoninės psichologė-psichoterapeutė Sandra Anuškevičienė   </em></strong></p>



<p class="wp-block-paragraph"></p>
]]></content:encoded>
					
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Mokslinė-praktinė konferencija: PULMONOLOGIJOS IR ALERGOLOGIJOS RUDUO 2026</title>
		<link>https://www.rkligonine.lt/moksline-praktine-konferencija-pulmonologijos-ir-alergologijos-ruduo-2026/</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[Laura Janina Razmytė]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 21 Oct 2026 13:07:50 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Straipsniai spaudoje]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.rkligonine.lt/?p=18598</guid>

					<description><![CDATA[&#160;Konferencija skirta XXII-ajai Pasaulinei lėtinės obstrukcijos plaučių ligos dienai Konferencijos organizatoriai: Respublikinė Klaipėdos ligoninė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų institutas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos institutas, Alerginio rinito ir jo įtakos astmai (ARIA2025) rekomendacijų Lietuvos ekspertų grupė, Lietuvos santalka prieš lėtines kvėpavimo ligas PSO-GARD Lietuva, Lietuvos Mokslų akademijos Motinos ir vaiko komisija, Lietuvos &#8230; <p class="link-more"><a href="https://www.rkligonine.lt/moksline-praktine-konferencija-pulmonologijos-ir-alergologijos-ruduo-2026/" class="more-link">Continue reading<span class="screen-reader-text"> "Mokslinė-praktinė konferencija: PULMONOLOGIJOS IR ALERGOLOGIJOS RUDUO 2026"</span></a></p>]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[
<figure class="wp-block-image size-large"><img loading="lazy" decoding="async" width="1024" height="538" src="https://www.rkligonine.lt/wp-content/uploads/2026/10/PULMONOLOGIJOS-IR-ALERGOLOGIJOS-RUDUO-2026-1024x538.png" alt="" class="wp-image-18600"/></figure>



<h3 class="wp-block-heading">&nbsp;<br>Konferencija skirta XXII-ajai Pasaulinei lėtinės obstrukcijos plaučių ligos dienai</h3>



<p class="wp-block-paragraph"><strong>Konferencijos organizatoriai</strong>: Respublikinė Klaipėdos ligoninė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų institutas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos institutas, Alerginio rinito ir jo įtakos astmai (ARIA2025) rekomendacijų Lietuvos ekspertų grupė, Lietuvos santalka prieš lėtines kvėpavimo ligas PSO-GARD Lietuva, Lietuvos Mokslų akademijos Motinos ir vaiko komisija, Lietuvos alergologų ir klinikinių imunologų draugija, Lietuvos mobiliosios sveikatos plėtros koalicija, Lietuvos vaikų pulmonologų draugija, IPOKRaTES Lietuva fondas, EduCom, MedEdu<br>&nbsp;</p>



<p class="wp-block-paragraph"><strong>Konferencija skirta </strong>gydytojams pulmonologams, vaikų pulmonologams, alergologams ir klinikiniams imunologams, vaikų alergologams, kardiologams, vaikų kardiologams, vaikų gastroenterologams, genetikams, chirurgams, krūtinės chirurgams, pilvo chirurgams, kraujagyslių chirurgams, vaikų chirurgams, otorinolaringologams, anesteziologams -reanimatologams, radiologams, radiologijos technologams, onkologams chemoterapeutams, onkologams radioterapeutams, infektologams, vaikų infektologams, vidaus ligų gydytojas, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojams, kineziterapeutams, gydomojo masažo specialistams, ergoterapeutams, vaikų gydytojams, šeimos gydytojams, visų profesinių kvalifikacijų bendrosios praktikos slaugytojams, biomedīcinos technologams, medicinos biologams, medicinos genetikams, visuomenės sveikatos specialistams, farmakotechnologams ir farmacininkams; 8 akad. val. SAM registruotas profesinio tobulinimosi pažymėjimas.</p>



<p class="wp-block-paragraph"></p>



<p class="wp-block-paragraph"><strong>LAPKRIČIO 6 (penktadienis), 2026</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph"><strong>Kultūros fabrikas, Bangų g. 5A, Klaipėda</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph"></p>



<h3 class="wp-block-heading"><strong><a href="https://www.rkligonine.lt/wp-content/uploads/2026/10/Pulmonologu-konferencija2026.pdf">Programa ir registracija </a></strong></h3>
]]></content:encoded>
					
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Otorinolaringologė M. Lebedeva: Kodėl vengimas nešioti klausos aparatus jums kenkia?</title>
		<link>https://www.rkligonine.lt/otorinolaringologe-m-lebedeva-kodel-vengimas-nesioti-klausos-aparatus-jums-kenkia/</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[Laura Janina Razmytė]]></dc:creator>
		<pubDate>Mon, 05 Oct 2026 11:48:25 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Straipsniai spaudoje]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.rkligonine.lt/?p=18407</guid>

					<description><![CDATA[Kasdien konsultuojame daugybę jauno ir vyresnio amžiaus žmonių, turinčių klausos aparatus. Kartais reikia gydyti ausų infekciją, išvalyti sieros kamščius, neretai siunčiame pas ausų chirurgus. Tačiau dažnai atlikus klausos tyrimus tenka konstatuoti, jog klausos neurosensorinės ląstelės, perduodančius garsą nervų sistemai – smegenims – nebeatlieka savo funkcijos pilnavertiškai. Neurosensorinis&#160; prikurtimas paprastai neatsiranda staigiai – jis vystosi lėtai, &#8230; <p class="link-more"><a href="https://www.rkligonine.lt/otorinolaringologe-m-lebedeva-kodel-vengimas-nesioti-klausos-aparatus-jums-kenkia/" class="more-link">Continue reading<span class="screen-reader-text"> "Otorinolaringologė M. Lebedeva: Kodėl vengimas nešioti klausos aparatus jums kenkia?"</span></a></p>]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[
<figure class="wp-block-image size-large"><img loading="lazy" decoding="async" width="768" height="1024" src="https://www.rkligonine.lt/wp-content/uploads/2026/10/Marija-Lebedeva-II-768x1024.jpg" alt="" class="wp-image-18408"/><figcaption class="wp-element-caption">Gyd. otorinolaringologė Marija Lebedeva </figcaption></figure>



<p class="wp-block-paragraph">Kasdien konsultuojame daugybę jauno ir vyresnio amžiaus žmonių, turinčių klausos aparatus. Kartais reikia gydyti ausų infekciją, išvalyti sieros kamščius, neretai siunčiame pas ausų chirurgus. Tačiau dažnai atlikus klausos tyrimus tenka konstatuoti, jog klausos neurosensorinės ląstelės, perduodančius garsą nervų sistemai – smegenims – nebeatlieka savo funkcijos pilnavertiškai. Neurosensorinis&nbsp; prikurtimas paprastai neatsiranda staigiai – jis vystosi lėtai, jo priežastys dažniausiai natūralus žmogaus senėjimas, genetinės ligos ir paveldėjimas, darbas triukšme, cukrinis diabetas ir kitos ligos.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Kad suprastume, kaip vyksta klausos silpnėjimas reikia suprasti kaip veikia mūsų ausis ir girdėjimo procesai: ausis sudaryta iš trijų dalių – išorinės (ausies kanalas ir kaušelis), vidurinės (būgnelis, būgninė ertmė ir 3 mažiausi organizmo klausos kauliukai) ir vidinės (prieangio, sraigės ir 3 pusratinių kanalų). Mus domina vidinės ausies struktūra – sraigė, nes joje išdėstytos klausos neurosensorinės ląstelės, skalaujamos endolimfos skysčio, gaunančios suvirpinto oro gūsio sukelto endolimfos mechaninę bangos jėgą, kurią tos ląstelės verčia nerviniu impulsu ir toliau neša neuronais į galvos smegenyse esančius garsų apdorojimo centrus. Neurosensorinės sraigės ląstelės išsidėsčiusios tam tikra tvarka, ir viena grupė ląstelių registruoja ir perduoda tik vieno dažnio garsus, apimdama diapazoną nuo 16 kHz iki 20.000 kHZ. Mūsų fiziologija lemia, kad dažniausiai jautriausiai būna pažeidžiama ta sraigės ląstelių grupė, atsakinga už aukštų dažnių (garsų diapazoną), vadinasi su laiku žmogui tam tikri garsai (k, s, š, t, p) turi būti tariami garsiau, kad žmogus jas išgirstų, bet dažniausiai žmogus nesąmoningai ima spėlioti kokio garsų neišgirdo žodyje pagal kontekstą (iš čia kilo priežodis „aš apie batus, o jis apie ratus“ – nes batai ir ratai tariami panašiai), todėl įvyksta daug nesusipratimų, gali apimti gėdos jausmas, vengimas bendrauti (nes reikia vis pakartoti). Dažnas pacientas jaučiasi pasimetęs, kodėl girdėdamas gerai žemo dažnio garsus nesupranta, kodėl kalba jam skamba taip neaiškiai.</p>



<p class="wp-block-paragraph"></p>



<figure class="wp-block-image size-full"><img loading="lazy" decoding="async" width="543" height="421" src="https://www.rkligonine.lt/wp-content/uploads/2026/10/Ausies-schema.png" alt="" class="wp-image-18409"/></figure>



<p class="wp-block-paragraph">Deja, šiai dienai mokslo pasaulis būdo atgaivinti pažeistų klausos ląstelių pasiūlyti negali. Lieka viena išeitis – nešioti klausos aparatus. Išrasti 1898 metais praėjo daugybę modifikacijų ir technologijų kol tapo tokiais patogiais, kokie yra šiandien. Jų privalumas – tai galimybė pritaikyti kiekvieno paciento klausai individualiai, kai kiekvienas dažnių ruožas yra pagarsinamas tik tiek, kiek reikia ir girdima kalba tampa ne garsesne, o aiškia ir ryškia. Nukrauna perteklinį poreikį įsitempti, bandant atspėti, kokį žodį – „batas“ ar „ratas“ jis girdi.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Dar blogiau, mūsų fiziologija taip sudėta, kad nenaudojamos dalys ima atrofuoti, vadinasi, jei ilgą laiką žmogaus neurosensorinės ląstelės pilnavertiškai neperduoda garsų klausos centrams, esantiems smegenyse, juose esančių garsų analizatorių sugebėjimas suvokti aukšto dažnio garsus (k, s, š, t, p) ima silpti. Tyrimai rodo, kad žmonės per vėlai ėmę naudoti klausos aparatus vėliau kalbą ir žodžius supranta blogiau nei žmonės, kurie klausos aparatus ėmė nešioti laiku.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Ko reikėtų privengti nešiojant klausos aparatus?</p>



<p class="wp-block-paragraph">Triukšmo. Triukšmas be klausos aparatų nuo 85 dB jau gali pradėti kenkti klausos ląstelėms. Vadinasi nešiojant klausos aparatus triukšmo perdavimas yra dar didesnis.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Infekcijos. Lietimas ausų landų ir klausos aparatų nešvariomis rankomis – itin dažna ausies kanalo infekcijos priežastis. Taip pat rekomenduojama vengti nešioti klausos aparatus, kai po dušo ar vonios ausų landose lieka drėgmės.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Kas rekomenduojama nešiojant klausos aparatus?</p>



<p class="wp-block-paragraph">Nešioti kasdien ir ilgą laiką. Klausos aparatų technologija leidžia žmogui atkurti tuos garsus, kuriuos jis turėtų girdėti turėdamas sveiką klausą ir taip leidžia pilnavertiškai smegenyse esantiems klausos centrams juos be didelių pastangų apdoroti.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Naudoti tinkamas priemones. Drėgmės poveikis ir nešvarumai gali sutrumpinti klausos aparatų gyvavimo trukmę.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Bendravimas su jūsų klausos specialistu. Dažni apsilankymai padės greičiau  adaptuotis prie klausos aparatų bei padės iškilus nesklandumams (užsikimšus vamzdeliui, atsiradus gedimams).</p>



<p class="wp-block-paragraph"></p>



<p class="wp-block-paragraph"><em>Parengė  gyd. otorinolaringologė Marija Lebedeva  </em> </p>



<p class="wp-block-paragraph"></p>



<p class="wp-block-paragraph"><strong>Gydytoja otorinolaringologė, surdologė ir otoneurologė M. Lebedeva konsultuoja Respublikinės Klaipėdos ligoninės Konsultacinėje poliklinikoje (H. Manto 49) dėl ausų, nosies, gerklės ligų, ūmių ir lėtinių klausos, vestibulinio aparato sutrikimų, klausos aparato parinkimo ir pritaikymo.</strong></p>
]]></content:encoded>
					
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Socialinis darbuotojas: jungtis tarp ligoninės ir gyvenimo už jos ribų</title>
		<link>https://www.rkligonine.lt/socialinis-darbuotojas-jungtis-tarp-ligonines-ir-gyvenimo-uz-jos-ribu/</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[Laura Janina Razmytė]]></dc:creator>
		<pubDate>Mon, 28 Sep 2026 10:08:43 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Straipsniai spaudoje]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.rkligonine.lt/?p=18396</guid>

					<description><![CDATA[Kas laukia žmogaus pasibaigus gydymui, jei jis neturi kur sugrįžti arba nežino, kaip vienam tvarkytis kasdienybėje? Psichiatrijos filiale į šį klausimą kartu su pacientu atsakymų ieško socialiniai darbuotojai. Jie padeda pasirūpinti reikalingomis paslaugomis, atkurti ryšius su artimaisiais, stiprinti kasdienius įgūdžius ir pasirengti gyvenimui už ligoninės ribų. Lietuvos socialinių darbuotojų dienos proga kalbamės apie šio darbo &#8230; <p class="link-more"><a href="https://www.rkligonine.lt/socialinis-darbuotojas-jungtis-tarp-ligonines-ir-gyvenimo-uz-jos-ribu/" class="more-link">Continue reading<span class="screen-reader-text"> "Socialinis darbuotojas: jungtis tarp ligoninės ir gyvenimo už jos ribų"</span></a></p>]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[
<figure class="wp-block-image size-large"><img loading="lazy" decoding="async" width="683" height="1024" src="https://www.rkligonine.lt/wp-content/uploads/2026/09/DSC03213-copy-683x1024.jpg" alt="" class="wp-image-18397"/><figcaption class="wp-element-caption">Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo socialinė darbuotoja Ilmara Noreikienė</figcaption></figure>



<p class="wp-block-paragraph"><strong>Kas laukia žmogaus pasibaigus gydymui, jei jis neturi kur sugrįžti arba nežino, kaip vienam tvarkytis kasdienybėje? Psichiatrijos filiale į šį klausimą kartu su pacientu atsakymų ieško socialiniai darbuotojai. Jie padeda pasirūpinti reikalingomis paslaugomis, atkurti ryšius su artimaisiais, stiprinti kasdienius įgūdžius ir pasirengti gyvenimui už ligoninės ribų.</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph"><strong>Lietuvos socialinių darbuotojų dienos proga kalbamės apie šio darbo iššūkius, žmogaus teisę į savarankiškumą ir akimirkas, kurios suteikia profesijai prasmę. Socialinę darbuotoją Ilmarą Noreikienę kalbino psichologė-psichoterapeutė Sandra Anuškevičienė.</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph"><strong>– Kuo socialinio darbuotojo darbas Psichiatrijos filiale skiriasi nuo darbo kitose srityse, ir kokį svarbiausią vaidmenį čia atliekate?</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph">– Socialinis darbas psichikos sveikatos srityje išsiskiria tuo, kad vis dar susiduriame su visuomenėje gajais stereotipais ir įsitikinimu, jog psichikos sutrikimų turintys žmonės turėtų būti izoliuojami, gydomi uždarose įstaigose, nes jie nepajėgūs savarankiškai gyventi ar priimti sprendimų. Tačiau psichikos sutrikimas neatima iš žmogaus teisės į orumą, savarankiškumą ir visavertį gyvenimą visuomenėje.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Mūsų darbas neapsiriboja vien socialinių problemų sprendimu ar dokumentų tvarkymu. Dažnai tenka būti žmogaus teisių ir interesų gynėju, tarpininku tarp paciento, jo artimųjų ir įvairių institucijų. Susiduriame su žmonėmis, kurie dėl ligos ar sudėtingų gyvenimo aplinkybių yra praradę socialinius ryšius, namus, darbą ar gebėjimą savarankiškai pasirūpinti savimi. Todėl ne tik organizuojame reikalingas socialines paslaugas, ieškome apgyvendinimo galimybių, padedame atkurti ryšius su artimaisiais, bet ir individualių konsultacijų bei grupinių užsiėmimų metu stipriname pacientų socialinius ir kasdienio gyvenimo įgūdžius.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Svarbiausias mūsų vaidmuo – būti jungtimi tarp ligoninės ir gyvenimo už jos ribų. Siekiame, kad žmogus po gydymo neliktų vienas su savo problemomis, turėtų saugią gyvenamąją aplinką, reikalingą pagalbą ir galimybę dalyvauti visuomenės gyvenime. Mūsų tikslas – ne viską padaryti už žmogų, o padėti jam išsaugoti ar susigrąžinti savarankiškumą, pasitikėjimą savimi ir galimybę pačiam priimti sprendimus. Juk savarankiškumas nereiškia gyvenimo be pagalbos – svarbiausia, kad kiekvienas žmogus turėtų galimybę gyventi kuo savarankiškiau, pagal savo gebėjimus ir poreikius.</p>



<p class="wp-block-paragraph"><strong>– Su kokiais didžiausiais žmonių sunkumais susiduriate savo darbe ir kaip padedate žmogui grįžti į kuo savarankiškesnį gyvenimą už ligoninės ribų?</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph">– Vienas didžiausių sunkumų, su kuriais susiduriame, yra socialinė atskirtis. Dalis pacientų yra praradę ryšius su šeima, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, pajamų ar socialinio palaikymo. Kitiems dėl ligos tampa sunku tvarkyti kasdienius reikalus, priimti sprendimus ar savarankiškai pasirūpinti savo poreikiais. Kartais žmogus neturi kur sugrįžti po gydymo.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Kiekvieno žmogaus situacija skirtinga, todėl pirmiausia stengiamės jį išgirsti, suprasti jo poreikius ir kartu ieškoti galimų sprendimų. Vieniems padedame susitvarkyti dokumentus, gauti socialines išmokas, atkurti ryšius su artimaisiais, kitiems organizuojame pagalbą namuose, apgyvendinimą ar ilgalaikės globos paslaugas.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Labai svarbi mūsų darbo dalis – kasdienių ir socialinių įgūdžių atkūrimas bei stiprinimas. Grupinių ir individualių užsiėmimų metu padedame pacientams atkurti prarastus ar ugdyti naujus įgūdžius: planuoti dienotvarkę, tvarkyti finansus, bendrauti, atpažinti ir valdyti emocijas, spręsti kasdienes problemas bei savarankiškai priimti sprendimus. Taip siekiame stiprinti pacientų savarankiškumą ir pasirengimą gyvenimui už ligoninės ribų.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Mūsų tikslas – ne viską padaryti už žmogų, o padėti jam susigrąžinti gebėjimą kiek įmanoma daugiau padaryti pačiam. O tais atvejais, kai savarankiškas gyvenimas nebeįmanomas, pasirūpinti, kad žmogus gautų jo poreikius atitinkančią pagalbą ir neprarastų orumo.</p>



<p class="wp-block-paragraph"><strong>– Ką šiame darbe išmokote apie žmogų, jo stiprybę ir atsparumą – ir kas jums pačiai yra sunkiausia bei prasmingiausia šiame darbe?</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph">– Šis darbas mane išmokė, kad žmogus yra kur kas stipresnis, nei kartais pats apie save galvoja. Net ir labai sudėtingose gyvenimo situacijose žmonės atranda jėgų atsitiesti, keistis ir pradėti iš naujo. Išmokau neskubėti vertinti, nes kiekvienas žmogus turi savo gyvenimo istoriją, patirtis ir išgyvenimus. Kartais užtenka nuoširdaus pokalbio, išklausymo ar parodyto pasitikėjimo, kad žmogus patikėtų savimi ir išdrįstų žengti pirmą žingsnį.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Sunkiausia šiame darbe – susidurti su situacijomis, kai labai nori padėti žmogui, tačiau ne viskas priklauso nuo tavęs. Dažnai iššūkių kelia sudėtingas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, užsitęsę sprendimų priėmimo procesai ir tam tikrų darbo įrankių, pavyzdžiui, prieigos prie reikalingų informacinių sistemų, trūkumas. Visa tai apsunkina ir sulėtina pagalbos organizavimą. Ypač sunku, kai žinai, kokios pagalbos žmogui reikia, tačiau dėl sisteminių kliūčių negali jos suteikti taip greitai, kaip norėtum. Vis dėlto būtent tokios situacijos skatina ieškoti alternatyvių sprendimų, būti kūrybiškai, atkakliai ir nenuleisti rankų, nes už kiekvieno sprendimo laukia žmogus, kuriam mūsų pagalba yra svarbi.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Tačiau šis darbas man suteikia nepaprastai daug prasmės ir galimybių realizuoti save. Drįsčiau teigti, kad socialinis darbas man yra ne tik profesija, bet ir pašaukimas. Aš labai myliu savo darbą. Man svarbus pats bendravimas su žmogumi, galimybė jį išgirsti, suprasti, kartu ieškoti sprendimų ir matyti, kaip net maži pokyčiai gali pakeisti jo gyvenimą. Kiekviena išspręsta sudėtinga situacija, atkurtas ryšys su artimaisiais ar žmogaus sugrąžintas pasitikėjimas savimi suteikia didžiulį pasitenkinimą.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Man didžiausia šio darbo prasmė – žinojimas, kad galiu prisidėti prie teigiamų pokyčių kito žmogaus gyvenime. O kartu šis darbas augina ir mane pačią – moko kantrybės, empatijos, kūrybiškumo ir gebėjimo atrasti sprendimus net tada, kai iš pirmo žvilgsnio jų nėra.</p>
]]></content:encoded>
					
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Kviečiame į Atviros psichiatrijos mėnesio renginius</title>
		<link>https://www.rkligonine.lt/kvieciame-i-atviros-psichiatrijos-menesio-renginius/</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[Laura Janina Razmytė]]></dc:creator>
		<pubDate>Mon, 14 Sep 2026 12:09:37 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Straipsniai spaudoje]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.rkligonine.lt/?p=18360</guid>

					<description><![CDATA[Kaip išlikti ramiam, kai pasaulyje daug įtampos, o kalbos apie karą tapo kasdienio informacinio srauto dalimi? Kada nerimas yra natūrali reakcija į grėsmę, o kada tampa sutrikimu, reikšmingai veikiančiu miegą, darbingumą, santykius ir kasdienį gyvenimą? Kas padeda susigrąžinti vidinį stabilumą, nepasiduodant panikai? Apie tai šiemet kviečia kalbėtis Atviros psichiatrijos mėnuo, prie kurio jau penktus metus &#8230; <p class="link-more"><a href="https://www.rkligonine.lt/kvieciame-i-atviros-psichiatrijos-menesio-renginius/" class="more-link">Continue reading<span class="screen-reader-text"> "Kviečiame į Atviros psichiatrijos mėnesio renginius"</span></a></p>]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[
<figure class="wp-block-image size-large"><img loading="lazy" decoding="async" width="1024" height="682" src="https://www.rkligonine.lt/wp-content/uploads/2026/09/ratas-1024x682.jpg" alt="" class="wp-image-18361"/><figcaption class="wp-element-caption">Praėjusių metų Atviros psichiatrijos mėnesio akimirka</figcaption></figure>



<p class="wp-block-paragraph"><strong>Kaip išlikti ramiam, kai pasaulyje daug įtampos, o kalbos apie karą tapo kasdienio informacinio srauto dalimi? Kada nerimas yra natūrali reakcija į grėsmę, o kada tampa sutrikimu, reikšmingai veikiančiu miegą, darbingumą, santykius ir kasdienį gyvenimą? Kas padeda susigrąžinti vidinį stabilumą, nepasiduodant panikai?</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph">Apie tai šiemet kviečia kalbėtis Atviros psichiatrijos mėnuo, prie kurio jau penktus metus jungiasi Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialas. Atviros psichiatrijos mėnuo Lietuvoje minimas jau 22-ąjį kartą, ilgainiui jis tapo visą Lietuvą apimančia tradicija. Atviros psichiatrijos mėnuo vyksta tarp dviejų psichikos sveikatai svarbių datų – Pasaulinės savižudybių prevencijos dienos, minimos rugsėjo 10-ąją, ir Pasaulinės psichikos sveikatos dienos spalio 10-ąją.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Respublikinės Klaipėdos ligoninės komanda kviečia į atvirus renginius, paskaitas, individualias anonimines konsultacijas bei praktinius terapinius užsiėmimus.</p>



<p class="wp-block-paragraph">„Psichikos sveikatos sunkumai gali paliesti kiekvieną, tačiau žmogus neturėtų su jais likti vienas. Vis dar pasitaiko, kad kreiptis pagalbos delsiama dėl baimės, gėdos ar išankstinių nuostatų, nors šiuolaikinė psichiatrija siūlo daug veiksmingų ir individualiai pritaikomų pagalbos būdų. Atviros psichiatrijos mėnesiu norime dar labiau priartėti prie žmonių, suteikti patikimų žinių, atsakyti į rūpimus klausimus ir parodyti, kad rūpinimasis savo psichikos sveikata yra ne silpnumo, o sąmoningumo ir atsakomybės ženklas. Kartais vienas laiku įvykęs pokalbis gali tapti labai svarbia sveikimo pradžia“, – sako Psichiatrijos filialo vadovė gydytoja psichiatrė Loreta Šiaudvytytė.</p>



<p class="wp-block-paragraph"><strong>Mėnuo, padedantis psichiatriją pažinti be išankstinių nuostatų</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph">Pagrindinis Atviros psichiatrijos mėnesio iniciatyvos tikslas yra mažinti psichikos sveikatos sutrikimų ir jų gydymo stigmą, paneigti vis dar gajus mitus apie psichiatriją, supažindinti visuomenę su šiuolaikinės pagalbos galimybėmis ir paskatinti žmones nelaukti, kol sunkumai taps nebepakeliami.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Atvirumas šioje srityje turi labai konkrečią prasmę. Kuo daugiau žmogus žino apie psichikos sveikatą ir gydymo būdus, tuo lengviau jam atpažinti sunkumus, priimti sprendimą kreiptis pagalbos ir suprasti, kad psichikos sveikatos sutrikimas nėra nei asmeninė silpnybė, nei gėdos ženklas.</p>



<p class="wp-block-paragraph"><strong>„Ramus. Nes pasirengęs“</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph">Kiekvienais metais Atviros psichiatrijos mėnuo turi savitą temą. Šiemet ji – „Ramus. Nes pasirengęs“. Dėmesys skiriamas žmogaus savijautai nuolatinės karo grėsmės ir geopolitinio neapibrėžtumo akivaizdoje.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Nerimas dėl karo nėra savaime perdėtas ar nenormalus, tai yra suprantama žmogaus reakcija į galimą pavojų. Tačiau ilgai trunkanti įtampa gali sekinti, trikdyti miegą, mažinti gebėjimą susikaupti, skatinti bejėgiškumo jausmą ir veikti fizinę sveikatą.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Pasirengimas nereiškia nuolatinio gyvenimo pavojaus režimu. Priešingai – aiškios žinios, konkretus veiksmų planas, gebėjimas atpažinti savo reakcijas ir mokėjimas padėti sau mažina nežinomybę bei grąžina kontrolės jausmą. Šių metų renginiuose specialistai kalbės apie streso ir nerimo valdymą, nervų sistemos savireguliaciją, miego svarbą ir psichologinį pasirengimą galimoms krizėms.</p>



<p class="wp-block-paragraph"><strong>Kodėl prie iniciatyvos jungiasi Respublikinė Klaipėdos ligoninė?</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph">Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialas yra viena svarbiausių psichikos sveikatos priežiūros įstaigų Vakarų Lietuvoje. Šiame filiale ambulatorinė ir stacionarinė pagalba teikiama ne tik Klaipėdos miesto, bet ir viso regiono vaikams, paaugliams bei suaugusiesiems.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Filiale teikiamas itin platus Lietuvoje prieinamų psichikos sveikatos priežiūros paslaugų spektras. Pagalba apima ne tik medikamentinį gydymą, bet ir skirtingų krypčių psichoterapiją, psichologinę bei socialinę pagalbą, ergoterapiją, kineziterapiją, dailės, muzikos ir šokio-judesio terapiją bei kitus metodus. Sunkiomis būklėmis sergantiems pacientams taikoma ir elektroimpulsų terapija – vienas veiksmingiausių gydymo metodų tais atvejais, kai kiti gydymo būdai nepadeda arba būtinas greitas klinikinis poveikis.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Per pastaruosius metus Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialas reikšmingai keitėsi. Vis labiau įsitvirtina biopsichosocialinis požiūris, kai vertinama ne vien žmogaus diagnozė ar simptomai, bet ir jo psichologinė būsena, gyvenimo aplinkybės, santykiai bei socialinė aplinka.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Vaistai daugeliui pacientų išlieka svarbi ir būtina gydymo dalis, tačiau vien jų ne visada pakanka geresnei gyvenimo kokybei ir stabiliai remisijai pasiekti. Todėl šiuolaikinėje psichiatrijoje vis daugiau reikšmės tenka psichoterapijai, psichosocialinėms intervencijoms, kasdienių įgūdžių atkūrimui, terapinėms veikloms ir bendruomenės palaikymui.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Keičiasi gydymo galimybės, metodai ir pati psichiatrija, tačiau visuomenės nuostatos kinta lėčiau. Dalis žmonių vis dar vengia kreiptis į gydymo įstaigą, bijodami diagnozės, aplinkinių vertinimo ar galimų pasekmių. Atviros psichiatrijos mėnuo yra galimybė pamatyti, kaip ši pagalba teikiama šiandien, susitikti su specialistais, užduoti rūpimus klausimus ir gauti profesionalią pagalbą saugioje aplinkoje.</p>



<p class="wp-block-paragraph">#KuriameSveikatosIstorijas</p>



<figure class="wp-block-image size-large is-resized"><img loading="lazy" decoding="async" width="1024" height="1024" src="https://www.rkligonine.lt/wp-content/uploads/2026/09/RKL_menesio-renginiai-bendras_baneris_1080x1080-1-1024x1024.png" alt="" class="wp-image-18362" style="width:478px;height:auto"/></figure>



<p class="wp-block-paragraph"><strong>ATVIROS PSICHIATRIJOS MĖNESIO PROGRAMA KLAIPĖDOJE</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph"><strong>Rugsėjo 16 d. Paskaitos tėvams</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph"><strong>Laikas:</strong> 17.30 val.<br><strong>Vieta:</strong> Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinys.</p>



<ul class="wp-block-list">
<li>„Tėvų auklėjimo stiliaus įtaka vaiko asmenybei“</li>
</ul>



<p class="wp-block-paragraph"><em>Dr. Kristina Mišeikytė, Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo Terapinės ir socialinės pagalbos skyriaus vadovė, dailės terapeutė</em></p>



<ul class="wp-block-list">
<li>„(At)kurti ryšį“</li>
</ul>



<p class="wp-block-paragraph"><em>Svetlana Bliudžienė, Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo psichologė</em></p>



<p class="wp-block-paragraph"><a href="https://www.facebook.com/events/1559468175957507">https://www.facebook.com/events/1559468175957507</a></p>



<p class="wp-block-paragraph"><strong>Rugsėjo 18 d. Pagrindinis Atviros psichiatrijos mėnesio renginys</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph"><strong>ATVIRO KIEMO DIENA</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph"><strong>11.00–11.45 val. – terapinių veiklų mugė</strong><br>Lankytojai galės susipažinti su Psichiatrijos filialo veikla, taikomomis terapijomis (vaikams, paaugliams ir suaugusiems) ir jas vedančiais specialistais</p>



<p class="wp-block-paragraph"><strong>12.00–12.30 val. Paskaita „Nervas klajoklis. Kaip padėti sau įveikti stresą ir sumažinti nerimą?“</strong><br><em>Psichologė Eglė Kavaliauskaitė</em></p>



<p class="wp-block-paragraph"><strong>12.30–13.15 val. – „Ramus. Nes pasirengęs“</strong><br><em>Psichologė-psichoterapeutė</em> <em>Sandra Anuškevičienė</em></p>



<p class="wp-block-paragraph"><a href="https://www.facebook.com/events/1776733303645129">https://www.facebook.com/events/1776733303645129</a></p>



<p class="wp-block-paragraph"><strong>Patirtiniai užsiėmimai</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph"><strong>14.00 val.</strong> Į kiekvieną grupę priimama iki 10 dalyvių. <strong>Būtina išankstinė registracija</strong> <strong>tel. 0 664 56 525</strong> iki 14.30 val.</p>



<ul class="wp-block-list">
<li>Kvėpavimo technikos psichoemocinei savijautai stiprinti, ergoterapeutė Emilija Ruškytė-Kripė.</li>
</ul>



<p class="wp-block-paragraph"><a href="https://www.facebook.com/events/1697353661356913">https://www.facebook.com/events/1697353661356913</a></p>



<ul class="wp-block-list">
<li>Vienu ritmu: &nbsp;muzikos terapijos užsiėmimas nerimui mažinti, emocinei gerovei ir socialiniams įgūdžiams stiprinti, muzikos terapeutė Vita Glinskytė</li>
</ul>



<p class="wp-block-paragraph"><a href="https://www.facebook.com/events/2059483624807662">https://www.facebook.com/events/2059483624807662</a></p>



<ul class="wp-block-list">
<li>Šokio-judesio terapija emocinei įtampai mažinti, šokio-judesio terapeutė Emilija Kinčiūtė</li>
</ul>



<p class="wp-block-paragraph"><a href="https://www.facebook.com/events/1080853644346474">https://www.facebook.com/events/1080853644346474</a></p>



<ul class="wp-block-list">
<li>Harmoningo judesio valanda: laisvė nuo įtampos, kineziterapeutė Monika Simaitienė</li>
</ul>



<p class="wp-block-paragraph"><a href="https://www.facebook.com/events/1496456695704872">https://www.facebook.com/events/1496456695704872</a></p>



<ul class="wp-block-list">
<li>Dėmesingo įsisąmoninimo („mindfulness“) užsiėmimas, ergoterapeutė Ieva Brazauskaitė</li>
</ul>



<p class="wp-block-paragraph"><a href="https://www.facebook.com/events/1079607864653877">https://www.facebook.com/events/1079607864653877</a></p>



<ul class="wp-block-list">
<li>Savireguliacija dailės terapijoje: kūrybinė patirtis dirbant moliu, dailės terapeutė Rasa Hage</li>
</ul>



<p class="wp-block-paragraph"><a href="https://www.facebook.com/events/3731098387044531">https://www.facebook.com/events/3731098387044531</a></p>



<p class="wp-block-paragraph"><strong>Individualios anoniminės konsultacijos</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph"><strong><em>Vaikų ir paauglių psichiatro</em></strong></p>



<p class="wp-block-paragraph"><strong><em>Psichologo (suaugusiems)</em></strong></p>



<p class="wp-block-paragraph"><strong><em>Socialinio darbuotojo (suaugusiems)</em></strong></p>



<p class="wp-block-paragraph"><a href="https://www.facebook.com/events/1851921596175418">https://www.facebook.com/events/1851921596175418</a></p>



<p class="wp-block-paragraph"><strong>Rugsėjo 17 d. – spalio 8 d.</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph"><strong>Vieta:</strong> Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialas, Bangų g. 6A / Baltikalnio g. 10A<br><strong>Būtina išankstinė registracija tel. 0 664 56 525 iki 14.30 val.</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph"><strong>Terapiniai užsiėmimai vaikams ir paaugliams</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph"><strong>Vieta:</strong> Respublikinės Klaipėdos ligoninės Vaikų psichiatrijos skyrius, Puodžių g. 9, Klaipėda<br><strong>Registracija tel. 0 664 56 525 iki 14.30 val.</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph">Rugsėjo 24 d. 15.30 val. Meno terapijos užsiėmimas paaugliams</p>



<p class="wp-block-paragraph"><em>Dailės terapeutė Daiva Lubienė</em></p>



<p class="wp-block-paragraph"><a href="https://www.facebook.com/events/2288620995011678">https://www.facebook.com/events/2288620995011678</a></p>



<p class="wp-block-paragraph">Spalio 7 d. 15.30 val. Ergoterapijos sensorinė grupė paaugliams</p>



<p class="wp-block-paragraph"><em>Ergoteraupeutė Ugnė Andrijauskaitė</em></p>



<p class="wp-block-paragraph"><a href="https://www.facebook.com/events/1081669724337617">https://www.facebook.com/events/1081669724337617</a></p>



<p class="wp-block-paragraph">Spalio 12 d. 16.00 val. Kino terapijos užsiėmimas paaugliams</p>



<p class="wp-block-paragraph"><em>Ergoteraupeutė Ugnė Andrijauskaitė</em></p>



<p class="wp-block-paragraph"><a href="https://www.facebook.com/events/1398337512482003">https://www.facebook.com/events/1398337512482003</a></p>



<p class="wp-block-paragraph"><strong>Psichikos sveikatos sunkumų nereikia įveikti vienumoje. Kartais pirmuoju žingsniu tampa konsultacija, kartais – pokalbis, patikima informacija ar galimybė saugioje aplinkoje išbandyti naują būdą pasirūpinti savimi. Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialas kviečia dalyvauti, klausti ir psichikos sveikatos pagalbą pažinti be baimės ir išankstinių nuostatų.</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph"></p>
]]></content:encoded>
					
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Psichiatrijos filialas kviečia prisijungti: pildoma nauja psichoterapinė grupė</title>
		<link>https://www.rkligonine.lt/psichiatrijos-filialas-kviecia-prisijungti-pildoma-nauja-psichoterapine-grupe/</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[Laura Janina Razmytė]]></dc:creator>
		<pubDate>Fri, 11 Sep 2026 11:52:27 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Straipsniai spaudoje]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.rkligonine.lt/?p=18355</guid>

					<description><![CDATA[Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo Dienos stacionaro psichoterapinės programos komanda formuoja naujas pacientų grupes. Kviečiame prisijungti prie 6 savaičių gydymo programos, kurios metu teikiamos kompleksinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos. Programą sudaro: • grupinė psichoterapija; • dailės ir multimodalinė terapija; • integruota judesio ir rašymo terapija; • kūrybinė judesio terapija; • psichoedukacija; • muzikos terapija; • &#8230; <p class="link-more"><a href="https://www.rkligonine.lt/psichiatrijos-filialas-kviecia-prisijungti-pildoma-nauja-psichoterapine-grupe/" class="more-link">Continue reading<span class="screen-reader-text"> "Psichiatrijos filialas kviečia prisijungti: pildoma nauja psichoterapinė grupė"</span></a></p>]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[
<p class="wp-block-paragraph">Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo Dienos stacionaro psichoterapinės programos komanda formuoja naujas pacientų grupes.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Kviečiame prisijungti prie 6 savaičių gydymo programos, kurios metu teikiamos kompleksinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Programą sudaro:</p>



<p class="wp-block-paragraph">• grupinė psichoterapija;</p>



<p class="wp-block-paragraph">• dailės ir multimodalinė terapija;</p>



<p class="wp-block-paragraph">• integruota judesio ir rašymo terapija;</p>



<p class="wp-block-paragraph">• kūrybinė judesio terapija;</p>



<p class="wp-block-paragraph">• psichoedukacija;</p>



<p class="wp-block-paragraph">• muzikos terapija;</p>



<p class="wp-block-paragraph">• filmų terapija;</p>



<p class="wp-block-paragraph">• biblioterapija;</p>



<p class="wp-block-paragraph">• relaksacijos užsiėmimai;</p>



<p class="wp-block-paragraph">• psichoedukacija;</p>



<p class="wp-block-paragraph">• gydytojo psichiatro konsultacijos ir stebėjimas.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Stipri įvairių sričių specialistų komanda ir kasdieniai terapiniai užsiėmimai gali padėti žmonėms, kuriuos vargina nerimo sutrikimai, depresija, įvairūs somatiniai nusiskundimai, neturintys aiškios fiziologinės priežasties, emociniai sunkumai bei kiti psichikos sveikatos iššūkiai.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Visos programos paslaugos yra nemokamos.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Daugiau informacijos ir registracija telefonu: 0 607 51282</p>



<p class="wp-block-paragraph"></p>



<p class="wp-block-paragraph"></p>



<figure class="wp-block-image size-large"><img loading="lazy" decoding="async" width="819" height="1024" src="https://www.rkligonine.lt/wp-content/uploads/2026/09/new_psichoterapine-grupe_FB-post_1080x1350-819x1024.png" alt="" class="wp-image-18357"/></figure>



<p class="wp-block-paragraph"></p>



<p class="wp-block-paragraph"><strong><em>Respublikinės Klaipėdos ligoninės inf.</em></strong></p>
]]></content:encoded>
					
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje pradėtas taikyti tausojantis gerybinės prostatos hiperplazijos gydymo metodas</title>
		<link>https://www.rkligonine.lt/respublikineje-klaipedos-ligonineje-pradetas-taikyti-tausojantis-gerybines-prostatos-hiperplazijos-gydymo-metodas/</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[Laura Janina Razmytė]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 08 Sep 2026 10:55:28 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Straipsniai spaudoje]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.rkligonine.lt/?p=18348</guid>

					<description><![CDATA[Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje žengtas naujas žingsnis gydant vyrus, kuriuos vargina dėl gerybinio prostatos išvešėjimo atsiradę šlapinimosi sutrikimai. Gydytojas urologas Marius Markevičius šiandien trim pacientams atliko minimaliai invazines procedūras, kurių metu į prostatinę šlaplės dalį laikinai implantuotas specialus prietaisas. Tai viena pirmųjų tokio pobūdžio procedūrų Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Vakar pirmoji tokia procedūra atlikta Vilniaus universiteto &#8230; <p class="link-more"><a href="https://www.rkligonine.lt/respublikineje-klaipedos-ligonineje-pradetas-taikyti-tausojantis-gerybines-prostatos-hiperplazijos-gydymo-metodas/" class="more-link">Continue reading<span class="screen-reader-text"> "Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje pradėtas taikyti tausojantis gerybinės prostatos hiperplazijos gydymo metodas"</span></a></p>]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[
<figure class="wp-block-image size-large"><img loading="lazy" decoding="async" width="1024" height="682" src="https://www.rkligonine.lt/wp-content/uploads/2026/09/Marius-Markevicius-1024x682.jpg" alt="" class="wp-image-18349"/><figcaption class="wp-element-caption">Respublikinės Klaipėdos ligoninės Urologijos skyriaus vedėjas gydytojas urologas Marius Markevičius </figcaption></figure>



<p class="wp-block-paragraph"><strong>Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje žengtas naujas žingsnis gydant vyrus, kuriuos vargina dėl gerybinio prostatos išvešėjimo atsiradę šlapinimosi sutrikimai. Gydytojas urologas Marius Markevičius šiandien trim pacientams atliko minimaliai invazines procedūras, kurių metu į prostatinę šlaplės dalį laikinai implantuotas specialus prietaisas.</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph">Tai viena pirmųjų tokio pobūdžio procedūrų Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Vakar pirmoji tokia procedūra atlikta Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose. Šiuo metu Lietuvoje šį gydymo metodą taiko tik du specialiai parengti gydytojai urologai.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Kad laikinasis implantas „iTind“ pasiektų Lietuvą, daug asmeninių pastangų įdėjo gydytojas urologas M. Markevičius, nuosekliai siekęs, kad Lietuvos pacientams būtų prieinamas dar vienas šiuolaikiškas gerybinės prostatos hiperplazijos gydymo būdas. Europoje šis metodas taikomas nuo 2015 m.</p>



<p class="wp-block-paragraph"><strong>Šlaplė praplečiama nepašalinant prostatos audinio</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph">„iTind“ yra laikinas implantas, skirtas palengvinti gerybinio prostatos išvešėjimo sukeltus apatinių šlapimo takų simptomus. Žmogaus kūne implantas laikomas apie savaitę. Dėl padidėjusios prostatos susiaurėjus šlaplei, vyrams gali susilpnėti šlapimo srovė, pasunkėti šlapinimosi pradžia, atsirasti dažnas arba staigus noras šlapintis, poreikis keltis naktį ir nevisiško šlapimo pūslės ištuštinimo pojūtis.</p>



<p class="wp-block-paragraph">„Prietaisas veikia mechaniškai, jis laipsniškai praplečia prostatos spaudžiamą šlaplės dalį ir suformuoja kanalus, kuriais šlapimas gali tekėti laisviau. Svarbu tai, kad procedūros metu prostatos audinys nėra išpjaunamas, kaitinamas ar kitaip termiškai veikiamas“, – paaiškina gydytojas urologas Marius Markevičius.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Prietaisas endoskopu įvedamas per šlaplę, todėl nereikia chirurginio pjūvio. Implantas paciento organizme paliekamas penkioms–septynioms dienoms. Per šį laiką jo atramos veikia prostatos audinius ir pakeičia susiaurėjusios šlaplės formą. Vėliau implantas pašalinamas, tačiau suformuoti kanalai išlieka ir padeda pagerinti šlapimo nutekėjimą.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Daugeliui pacientų po procedūros nereikia šlapimo pūslės kateterio. Kol prietaisas yra organizme, žmogus gali būti savo įprastoje aplinkoje ir užsiimti kasdiene veikla, laikydamasis gydytojo pateiktų rekomendacijų.</p>



<p class="wp-block-paragraph"><strong>Vienas svarbiausių privalumų – lytinės funkcijos išsaugojimas</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph">Gerybinės prostatos hiperplazijos simptomai gydomi vaistais arba chirurginiais metodais. Tačiau vaistai kai kuriems pacientams nesuteikia pakankamo poveikio, sukelia nepageidaujamų reakcijų arba turi būti vartojami pastoviai. Po dalies chirurginių procedūrų gali pasireikšti retrogradinė ejakuliacija – būklė, kai ejakuliacijos metu sperma patenka ne į išorę, o į šlapimo pūslę.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Vienas svarbiausių „iTind“ metodo privalumų yra galimybė pagerinti šlapinimąsi nepašalinant prostatos audinio ir išsaugant erekcijos bei ejakuliacijos funkciją. Tai ypač aktualu lytiškai aktyviems vyrams, kuriems svarbu ne tik sumažinti šlapinimosi sutrikimus, bet ir išlaikyti gyvenimo kokybę.</p>



<p class="wp-block-paragraph">„Šis gydymo būdas yra tinkamas vyrams, kurie nenori nuolat vartoti vaistų, patiria jų sukeliamą šalutinį poveikį arba ieško mažiau invazyvios alternatyvos chirurginiam gydymui. Tačiau šis implantas nėra universalus sprendimas, tinkamumą procedūrai kiekvienu atveju įvertina gydytojas urologas“, – pabrėžia M. Markevičius.</p>



<figure class="wp-block-image size-large"><img loading="lazy" decoding="async" width="1024" height="682" src="https://www.rkligonine.lt/wp-content/uploads/2026/09/Marius-Urologas-1024x682.jpg" alt="" class="wp-image-18350"/><figcaption class="wp-element-caption">Gydytojas urologas Marius Markevičius</figcaption></figure>



<p class="wp-block-paragraph"><strong>Kam gali būti taikomas šis metodas?</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph">Procedūra, kurios metu implantuojama „iTind“, dažniausiai svarstoma vyrams, kuriuos vargina lengvi arba vidutinio sunkumo gerybinio prostatos išvešėjimo sukelti šlapinimosi sutrikimai. Sprendžiant, ar pacientui tinka šis gydymas, vertinamas simptomų pobūdis ir intensyvumas, prostatos dydis bei anatomija, šlapimo srovė, po pasišlapinimo pūslėje liekančio šlapimo kiekis ir bendra paciento sveikatos būklė.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Prieš procedūrą atliekami reikalingi urologiniai tyrimai. Vienas jų – cistoskopija, leidžianti gydytojui apžiūrėti šlaplę, prostatinę jos dalį ir šlapimo pūslę. Metodas gali netikti esant labai didelei prostatai, ryškiai padidėjusiai vidurinei jos skilčiai ar tam tikriems kitiems anatominiams bei sveikatos pokyčiams.</p>



<p class="wp-block-paragraph"><strong>Atsigavimo laikotarpis – trumpas</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph">Pirmosiomis dienomis po implantavimo gali būti juntamas nedidelis dubens srities diskomfortas, dažnesnis ar skubesnis noras šlapintis, perštėjimas, skausmingesnis šlapinimasis arba šlapime gali pasirodyti kraujo. Dažniausiai šie reiškiniai būna laikini ir išnyksta pašalinus prietaisą.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Kaip ir po kiekvienos medicininės intervencijos, galimos ir retesnės komplikacijos, pavyzdžiui, šlapimo takų infekcija ar ūminis šlapimo susilaikymas. Todėl pacientas turi laikytis gydytojo nurodymų ir nedelsdamas kreiptis pagalbos, jeigu negali pasišlapinti, pradeda karščiuoti, jaučia stiprėjantį skausmą ar pastebi gausų kraujavimą.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Prietaisas pašalinimas maždaug po savaitės, ir tai yra trumpa endoskopinė procedūra. Šlapinimasis gali pradėti gerėti netrukus po implanto pašalinimo, tačiau galutinis poveikis vertinamas individualiai. Klinikinių tyrimų duomenys rodo, kad tinkamai atrinktiems pacientams simptomų sumažėjimas gali išlikti kelerius metus.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Vis dėlto metodas nėra veiksmingas visiems – daliai vyrų ilgainiui gali vėl prireikti vaistų arba kito chirurginio gydymo.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Naujojo metodo taikymas išplečia Respublikinės Klaipėdos ligoninės pacientams siūlomas gerybinės prostatos hiperplazijos gydymo galimybes ir leidžia gydymą parinkti individualiau, atsižvelgiant ne tik į ligos simptomus, bet ir į vyrui svarbius gyvenimo kokybės aspektus.</p>



<p class="wp-block-paragraph"></p>



<p class="wp-block-paragraph"><strong><em>Respublikinės Klaipėdos ligoninės inf. </em></strong></p>
]]></content:encoded>
					
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Chirurgė M. Stakytė: krūtys keičiasi visą gyvenimą: kokius tyrimus ir kada svarbu atlikti</title>
		<link>https://www.rkligonine.lt/chirurge-m-stakyte-krutys-keiciasi-visa-gyvenima-kokius-tyrimus-ir-kada-svarbu-atlikti/</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[Laura Janina Razmytė]]></dc:creator>
		<pubDate>Mon, 31 Aug 2026 07:38:14 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Straipsniai spaudoje]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.rkligonine.lt/?p=18331</guid>

					<description><![CDATA[Krūtys keičiasi ne tik išoriškai. Nuo lytinio brendimo iki menopauzės ir vėlesnio amžiaus, veikiant hormonams, nėštumui, žindymui ir natūraliems amžėjimo procesams, keičiasi pati krūties audinių struktūra. Dėl to skirtingais gyvenimo etapais skiriasi ir tyrimai, galintys suteikti daugiausia informacijos apie krūtų sveikatą. „Teorijoje viską galime gražiai suskirstyti pagal amžiaus grupes, tačiau kiekviena moteris yra skirtinga“,– pabrėžia &#8230; <p class="link-more"><a href="https://www.rkligonine.lt/chirurge-m-stakyte-krutys-keiciasi-visa-gyvenima-kokius-tyrimus-ir-kada-svarbu-atlikti/" class="more-link">Continue reading<span class="screen-reader-text"> "Chirurgė M. Stakytė: krūtys keičiasi visą gyvenimą: kokius tyrimus ir kada svarbu atlikti"</span></a></p>]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[
<figure class="wp-block-image size-large"><img loading="lazy" decoding="async" width="1024" height="683" src="https://www.rkligonine.lt/wp-content/uploads/2026/08/GS900132-1024x683.jpg" alt="" class="wp-image-18332"/><figcaption class="wp-element-caption">Chirurgė Miglė Stakytė akcentuoja, kad krūtyje užčiuopus naują darinį ar sukietėjimą, pasikeitus krūties formai ar odos išvaizdai, speneliui įsitraukus, atsiradus neįprastų išskyrų ar pastebėjus kitų anksčiau nebuvusių pokyčių, reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Nuotraukoje kartu – Respublikinės Klaipėdos ligoninės chirurgas Algirdas Kasiliauskas, taip pat diagnozuojantis ir gydantis krūtų ligas. </figcaption></figure>



<p class="wp-block-paragraph"></p>



<p class="wp-block-paragraph"><strong>Krūtys keičiasi ne tik išoriškai. Nuo lytinio brendimo iki menopauzės ir vėlesnio amžiaus, veikiant hormonams, nėštumui, žindymui ir natūraliems amžėjimo procesams, keičiasi pati krūties audinių struktūra. Dėl to skirtingais gyvenimo etapais skiriasi ir tyrimai, galintys suteikti daugiausia informacijos apie krūtų sveikatą.</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph">„Teorijoje viską galime gražiai suskirstyti pagal amžiaus grupes, tačiau kiekviena moteris yra skirtinga“,– pabrėžia gydytoja krūtų chirurgė Miglė Stakytė.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Būtent todėl rūpinantis sveikata svarbu ne tik reguliariai tikrintis. Reikia pasirinkti tinkamą tyrimą, atsižvelgiant į moters amžių, krūties audinio struktūrą, hormoninius pokyčius, simptomus ir individualius rizikos veiksnius.</p>



<p class="wp-block-paragraph"><strong>Jaunos moters krūtyje vyrauja liaukinis audinys</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph">Maždaug 20–30 metų moters krūtys paprastai yra tankiausios, jose vyrauja liaukinis audinys. Jis jautrus hormonų svyravimams, todėl skirtingomis menstruacijų ciklo fazėmis krūtys gali pabrinkti, tapti jautresnės ar skausmingos.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Krūties struktūra dar kartą reikšmingai keičiasi nėštumo ir žindymo laikotarpiu. Nėštumo metu plečiasi pieno latakai, formuojasi pieną gaminančios struktūros, o baigus žindyti liaukinio audinio palaipsniui mažėja.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Jaunesniame amžiuje, kai vyrauja tankus liaukinis audinys, vienas svarbiausių diagnostikos metodų yra krūtų echoskopija. Ultragarsas leidžia vertinti audinių struktūrą, pastebėti pakitimus ir darinius, galima&nbsp;patikslinti ar tai skysčio pripildyta cista ar auglys.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Tačiau tyrimų taktika visuomet priklauso ir nuo konkrečios klinikinės situacijos. Jei moteris užčiuopia darinį, pastebi krūties ar spenelio pokyčių, tyrimas parenkamas pagal simptomus, o ne vien pagal jos amžių.</p>



<p class="wp-block-paragraph"><strong>Apie 40-uosius krūtų struktūra pradeda keistis</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph">Artėjant menopauzei prasideda dar vienas reikšmingas krūtų transformacijos etapas. Mažėjant estrogenų kiekiui, palaipsniui mažėja liaukinio audinio, daugėja riebalinio audinio, krūtys tampa minkštesnės ir ne tokios tankios.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Šiame gyvenimo etape vis svarbesnė tampa mamografija.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Mamografijos metu skirtingo tankio audiniai rentgeno vaizde skiriasi. Riebalinis audinys yra tamsesnis, o tankesnis liaukinis audinys – šviesus. Todėl tose krūtyse, kuriose vyrauja riebalinis audinys, įtartiną sutankėjimą pastebėti galima aiškiau.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Tačiau amžius dar nepasako visko. Dalis ir vyresnių nei 40 metų moterų išlaiko tankų (liaukinį) krūties audinį. Mamogramoje liaukinis audinys matomas šviesiai, taip pat atrodo ir navikas, todėl tankiame krūties audinyje pakitimus pastebėti gali būti sudėtingiau.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Tokiais atvejais vien mamografijos ne visada pakanka. Įvertinęs krūtų tankį ir mamogramoje matomus pakitimus, gydytojas gali rekomenduoti papildomą tyrimą – dažniausiai echoskopiją, kuri leidžia kitu principu įvertinti krūties audinius ir tiksliau ištirti neaiškias sritis ar darinius. Prireikus gali būti skiriami ir kiti tyrimai.</p>



<figure class="wp-block-image size-large is-resized"><img loading="lazy" decoding="async" width="1024" height="1024" src="https://www.rkligonine.lt/wp-content/uploads/2026/08/david-todd-mccarty-oLooR5tHEsc-unsplash-1024x1024.jpg" alt="" class="wp-image-18333" style="width:493px;height:auto"/><figcaption class="wp-element-caption">Asociatyvinė nuotr.</figcaption></figure>



<p class="wp-block-paragraph"><strong>Ką reiškia A, B, C ir D krūtų tankio tipai?</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph">Vertinant mamogramą krūtys pagal audinio tankį skirstomos į keturias kategorijas.</p>



<p class="wp-block-paragraph">A tipo&nbsp;krūtyse beveik visas audinys yra riebalinis.&nbsp;B tipo&nbsp;krūtyse matomi pavieniai fibroliaukinio audinio plotai. Tokiose krūtyse mamografija paprastai yra itin informatyvi.</p>



<p class="wp-block-paragraph">C tipo&nbsp;krūtys yra heterogeniškai tankios – jose liaukinio audinio gerokai daugiau.&nbsp;D tipo&nbsp;krūtys yra ypač tankios.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Pastaraisiais atvejais mamografijos vertinimas tampa sudėtingesnis, todėl, atsižvelgiant į individualią situaciją, gali prireikti papildomų tyrimų.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Vienas dažniausiai pasirenkamų papildomų tyrimų –&nbsp;echoskopija. Mamografija ir echoskopija paremti skirtingais vaizdinimo principais, todėl šie tyrimai ne dubliuoja, o papildo vienas kitą. Echoskopija ypač naudinga vertinant tankų krūties audinį ir tikslinant mamografijoje pastebėtus pakitimus.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Sudėtingesniais atvejais gydytojas gali rekomenduoti tomosintezę, magnetinio rezonanso tomografiją ar kitus specializuotus tyrimus.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Svarbu suprasti: papildomas tyrimas nėra automatiškai reikalingas kiekvienai tankias krūtis turinčiai moteriai. Jo poreikis vertinamas individualiai.</p>



<p class="wp-block-paragraph"><strong>Menopauzės metu mamografija tampa dar informatyvesnė</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph">Menopauzės laikotarpiu estrogenų kiekis dar labiau sumažėja, todėl liaukinio audinio krūtyse palaipsniui mažėja, o jo vietą užima riebalinis audinys. Tokiu atveju mamografija paprastai tampa itin informatyvi ir dažnai suteikia pakankamai informacijos krūtų būklei įvertinti.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Tačiau ir čia nėra absoliučių taisyklių. Pavyzdžiui, pakaitinę hormonų terapiją vartojančios moters krūtys gali išlikti tankesnės. Krūties struktūra individuali ir vyresniame amžiuje, todėl prireikus mamografija gali būti papildoma echoskopija ar kitais tyrimais.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Po menopauzės krūtų struktūra ir toliau kinta: mažėja kolageno ir elastinių skaidulų, krūtys praranda elastingumą, keičiasi riebalinio ir fibrozinio audinio santykis. Todėl ir šiame gyvenimo etape tyrimų pasirinkimas turi būti individualus.</p>



<p class="wp-block-paragraph"><strong>Prevencinės programos nereikėtų laukti, jei atsirado simptomas</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph">Lietuvoje krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta 45–74 metų moterims. Pagal programą mamografinis tyrimas atliekamas kartą per dvejus metus.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Tačiau labai svarbu atskirti du dalykus &#8211; profilaktinę patikrą ir diagnostiką.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Prevencinė programa skirta moterims, kurios nejaučia simptomų. Jos tikslas – aptikti galimus piktybinius pakitimus kuo anksčiau, dar tada, kai moteris pati jų nejaučia.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Jeigu krūtyje užčiuopiamas naujas darinys ar sukietėjimas, pasikeičia krūties forma ar oda, įtraukiamas spenelis, atsiranda neįprastų išskyrų ar kitų anksčiau nebuvusių pokyčių, nereikia laukti nei 45-ojo gimtadienio, nei kito pagal prevencinę programą numatyto tyrimo. Tokiu atveju reikia kreiptis į gydytoją ir atlikti diagnostinius tyrimus.</p>



<p class="wp-block-paragraph"><strong>Kada moteriai gali reikėti pradėti tikrintis anksčiau?</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph">Bendrosios profilaktikos rekomendacijos nėra vienodos visoms moterims.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Didesnės rizikos grupei gali priklausyti moterys, kurių šeimoje yra buvę krūties ar kiaušidžių vėžio atvejų, nustatyta BRCA ar kita reikšminga paveldima genetinė mutacija, taip pat turinčios kitų individualių rizikos veiksnių.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Tokiais atvejais krūtų stebėsena gali būti pradedama gerokai anksčiau, o tyrimų dažnis ir jų deriniai nustatomi individualiai. Gali būti atliekama echoskopija, mamografija, magnetinio rezonanso tomografija ar kiti tyrimai.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Todėl gydytojui svarbu pasakyti ne tik apie savo simptomus, bet ir apie krūties bei kiaušidžių vėžio atvejus šeimoje.</p>



<p class="wp-block-paragraph"><strong>Implantai nėra priežastis atsisakyti patikros</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph">Dar vienas moterims kylantis klausimas, ar galima patikimai ištirti krūtis turint implantus.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Krūtų implantai savaime neužkerta kelio atlikti nei echoskopijos, nei mamografijos, nei magnetinio rezonanso tyrimo. Atliekant mamografiją naudojamos specialios metodikos, leidžiančios kuo geriau vizualizuoti krūties audinį.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Todėl implantus turinčios moterys taip pat neturėtų atsisakyti rekomenduojamų profilaktinių patikrų. Prieš tyrimą svarbu informuoti specialistą apie implantus.</p>



<p class="wp-block-paragraph"><strong>Ne amžius, o konkreti moteris</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph">Galima nubrėžti bendrą krūties gyvenimo trajektoriją: jauname amžiuje joje paprastai vyrauja liaukinis audinys, artėjant menopauzei jo mažėja, o riebalinio audinio daugėja. Kartu keičiasi ir skirtingų diagnostikos metodų informatyvumas.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Tačiau krūtų chirurgė M. Stakytė pabrėžia, kad realiame gyvenime griežtos ribos išnyksta. Jaunesnė moteris gali turėti daug riebalinio audinio, o vyresnės moters krūtys dėl individualių savybių ar hormonų terapijos gali išlikti tankios.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Todėl geriausias krūtų tyrimas nėra tiesiog echoskopija ar mamografija. Geriausias yra konkrečiai moteriai konkrečiu jos gyvenimo etapu ir konkrečioje situacijoje tinkamai parinktas tyrimas.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Tačiau viena rekomendacija yra universali &#8211; krūtų sveikata verta rūpintis dar tada, kai nieko neskauda ir nėra jokių simptomų. 45–74 metų moterims tai reiškia pareigą nepraleisti galimybės kartą per dvejus metus pasitikrinti pagal krūties vėžio prevencinę programą. Prevencijos tikslas yra suteikti galimybę pavojingą pokytį pastebėti kuo anksčiau, kad gydymas būtų kuo veiksmingesnis ir sėkmingesnis.</p>



<p class="wp-block-paragraph"></p>



<p class="wp-block-paragraph"><strong><em>Respublikinės Klaipėdos ligoninės inf. </em></strong></p>



<p class="wp-block-paragraph"></p>
]]></content:encoded>
					
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Sveikatos apsaugos ministro vizitas Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje: dialogas apie Vakarų Lietuvos sveikatos priežiūrą</title>
		<link>https://www.rkligonine.lt/sveikatos-apsaugos-ministro-vizitas-respublikineje-klaipedos-ligonineje-dialogas-apie-vakaru-lietuvos-sveikatos-prieziura/</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[Laura Janina Razmytė]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 20 Aug 2026 12:49:38 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Straipsniai spaudoje]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.rkligonine.lt/?p=18305</guid>

					<description><![CDATA[Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje šiandien lankėsi sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis su komanda. Susitikime su ligoninės vadovybe ir medikų bendruomene aptarti Vakarų Lietuvos regionui aktualūs sveikatos priežiūros klausimai, ligoninės plėtros kryptys ir sprendimai, reikalingi tam, kad pacientams būtų užtikrinamos kokybiškos ir prieinamos sveikatos priežiūros paslaugos. Respublikinė Klaipėdos ligoninė yra viena didžiausių daugiaprofilių gydymo įstaigų Vakarų Lietuvoje, &#8230; <p class="link-more"><a href="https://www.rkligonine.lt/sveikatos-apsaugos-ministro-vizitas-respublikineje-klaipedos-ligonineje-dialogas-apie-vakaru-lietuvos-sveikatos-prieziura/" class="more-link">Continue reading<span class="screen-reader-text"> "Sveikatos apsaugos ministro vizitas Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje: dialogas apie Vakarų Lietuvos sveikatos priežiūrą"</span></a></p>]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[
<figure class="wp-block-image size-large"><img loading="lazy" decoding="async" width="1024" height="682" src="https://www.rkligonine.lt/wp-content/uploads/2026/08/Ministras-24-1024x682.jpg" alt="" class="wp-image-18306"/><figcaption class="wp-element-caption">Sveikatos apsaugos ministras L. Kukuraitis ir Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas D. Steponkus </figcaption></figure>



<p class="wp-block-paragraph"><strong>Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje šiandien lankėsi sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis su komanda. Susitikime su ligoninės vadovybe ir medikų bendruomene aptarti Vakarų Lietuvos regionui aktualūs sveikatos priežiūros klausimai, ligoninės plėtros kryptys ir sprendimai, reikalingi tam, kad pacientams būtų užtikrinamos kokybiškos ir prieinamos sveikatos priežiūros paslaugos.</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph">Respublikinė Klaipėdos ligoninė yra viena didžiausių daugiaprofilių gydymo įstaigų Vakarų Lietuvoje, todėl ministerijos formuojamos sveikatos politikos sprendimų poveikis čia matomas labai konkrečiai – nuo paslaugų finansavimo ir specialistų pritraukimo iki infrastruktūros, regioninių paslaugų organizavimo bei augančių pacientų poreikių.</p>



<p class="wp-block-paragraph">„Ligoninė yra ta vieta, kur nacionaliniai sveikatos politikos sprendimai tampa kasdiene pacientų ir medikų realybe. Todėl mums svarbu ne tik įvardyti tai, kas veikia gerai, bet ir atvirai parodyti sritis, kuriose matome sisteminių sprendimų poreikį. Tokie susitikimai suteikia galimybę ministerijai perduoti praktinį grįžtamąjį ryšį iš regiono ir kartu ieškoti sprendimų, kurie leistų užtikrinti dar geresnę pagalbą pacientams“, – sako Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas Darius Steponkus.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Sveikatos apsaugos ministras L. Kukuraitis, susitikęs su ligoninės komanda ir susipažinęs su jos veikla bei numatomomis plėtros kryptimis, akcentavo ne tik ligoninės rezultatus, bet ir organizacijos kultūros svarbą.</p>



<p class="wp-block-paragraph">„Ačiū visai komandai už laiką ir pastangas, kurias skiriate tam, kad būtumėte geriausi Lietuvoje. Tai, kaip jūs esate tarpusavyje, persiduoda visai ligoninei ir pacientams – tai labai svarbu. Ir toliau dalinkitės savo gerąja patirtimi, savo įdirbiu, kompetencija ir dvasia su kitais. Išvažiuojame pasiėmę namų darbų, kuo galėsime, tuo prisidėsime“, – sakė sveikatos apsaugos ministras L. Kukuraitis.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Viena susitikimo temų – psichiatrijos paslaugų situacija. Stiprėjanti ambulatorinė grandis ir pažangesnis gydymas leido reikšmingai keisti psichikos sveikatos priežiūros modelį ir daugiau pacientų gydyti be hospitalizacijos. Tačiau stacionare šiandien koncentruojasi sunkiausių būklių pacientai, kuriems būtina aukščiausios kompetencijos specialistų pagalba. Aptarti stacionariniai pajėgumai regione, specialistų trūkumas bei III lygmens paslaugoms keliamų reikalavimų ir jų finansavimo neatitikimas. Sutarta įvertinti III lygmens psichiatrijos paslaugų įkainius.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Plačiau diskutuota ir apie tai, kaip paslaugų finansavimo modeliai atliepia medicinos pažangą bei realias gydymo sąnaudas. Vienas tokių pavyzdžių – tuberkuliozės gydymas. Tobulėjant vaistams jis tampa efektyvesnis, ženkliai sutrumpėjo pacientų hospitalizacijos trukmė, tačiau kartu sumažėjo ir su lovadienių skaičiumi susietas finansavimas. Dabartinis apmokėjimo modelis neatspindi realių šios paslaugos teikimo sąnaudų. Susitikime sutarta įvertinti ir tuberkuliozės gydymo paslaugų įkainius.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Aptartas ir brangių diagnostinių bei intervencinių paslaugų apmokėjimas. Ligoninės pateikti praktiniai pavyzdžiai parodė situacijas, kai už analogiškai suteikiamą paslaugą gaunamas finansavimas skiriasi dėl formalių paslaugos organizavimo ar gydymo įstaigos struktūros kriterijų. Ministras išgirdo ligoninės argumentus, sutarta šių paslaugų apmokėjimo įkainius peržiūrėti.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Susitikime dėmesio skirta ir ligoninės infrastruktūros plėtrai. Pristatytas parengtas buvusio Vaikų tuberkuliozės skyriaus rekonstrukcijos projektas, kuriam jau gautas statybų leidimas. Rekonstravus pastatą čia būtų teikiamos slaugos paslaugos ir sukurti papildomi dializės pajėgumai. Projektas atlieptų dėl visuomenės senėjimo augantį slaugos poreikį ir kartu suteiktų naujų galimybių dializuojamiems žmonėms iš kitų Lietuvos regionų – jie galėtų atvykti į pajūrį, nenutraukdami reguliariai būtinos dializės. Šiuo metu ligoninės turimi dializės pajėgumai skirti esamam pacientų srautui ir neleidžia šios paslaugos užtikrinti didesniam iš kitų miestų atvykstančių pacientų skaičiui. Projektas yra parengtas įgyvendinimui, tačiau jo realizavimui reikalingas finansavimas.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Ministrui taip pat pristatyta suplanuota reabilitacijos filialo „Pušynas“ plėtra. Jo infrastruktūra buvo sukurta kitokiems poreikiams, o šiandien čia teikiama medicininė reabilitacija pacientams, kuriems reikalinga vis sudėtingesnė pagalba. Aptartas infrastruktūros pritaikymas šiuolaikinės medicininės reabilitacijos poreikiams, naujo priestato ir medicininės įrangos poreikis. Susitikime išreikštas pritarimas tolesnei šios plėtros krypties vystymo perspektyvai.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Ligoninės ir Sveikatos apsaugos ministerijos dialogas svarbus ne tik sprendžiant konkrečius vienos įstaigos klausimus. Didelėje daugiaprofilėje ligoninėje susikerta skirtingos sveikatos sistemos grandys, todėl čia galima labai aiškiai matyti, kaip nacionaliniu lygmeniu priimti sprendimai veikia praktikoje – ir kur besikeičiant medicinai, pacientų poreikiams bei demografinei situacijai reikalingi nauji sprendimai.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Respublikinė Klaipėdos ligoninė siekia tęsti konstruktyvų bendradarbiavimą su Sveikatos apsaugos ministerija, teikdama praktine patirtimi ir duomenimis grįstus siūlymus bei kartu ieškodama sprendimų, stiprinančių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę visame Vakarų Lietuvos regione.</p>



<p class="wp-block-paragraph"><em>#KuriameSveikatosIstorijas</em></p>



<p class="wp-block-paragraph">Kartu galime kurti jas geriau.</p>



<p class="wp-block-paragraph"></p>



<p class="wp-block-paragraph"><em><strong>Respublikinės Klaipėdos ligoninės inf. </strong></em></p>



<figure class="wp-block-image size-large"><img loading="lazy" decoding="async" width="1024" height="682" src="https://www.rkligonine.lt/wp-content/uploads/2026/08/Ministras-4-1024x682.jpg" alt="" class="wp-image-18307"/></figure>



<figure class="wp-block-image size-large"><img loading="lazy" decoding="async" width="1024" height="682" src="https://www.rkligonine.lt/wp-content/uploads/2026/08/Ministras-6-1024x682.jpg" alt="" class="wp-image-18308"/></figure>



<figure class="wp-block-image size-large"><img loading="lazy" decoding="async" width="1024" height="682" src="https://www.rkligonine.lt/wp-content/uploads/2026/08/Ministras-11-1024x682.jpg" alt="" class="wp-image-18309"/></figure>



<figure class="wp-block-image size-large"><img loading="lazy" decoding="async" width="1024" height="682" src="https://www.rkligonine.lt/wp-content/uploads/2026/08/Ministras-22-1024x682.jpg" alt="" class="wp-image-18310"/></figure>



<figure class="wp-block-image size-large"><img loading="lazy" decoding="async" width="1024" height="682" src="https://www.rkligonine.lt/wp-content/uploads/2026/08/Ministras-7-1024x682.jpg" alt="" class="wp-image-18311"/></figure>



<figure class="wp-block-image size-large"><img loading="lazy" decoding="async" width="1024" height="682" src="https://www.rkligonine.lt/wp-content/uploads/2026/08/Ministras-3-1024x682.jpg" alt="" class="wp-image-18312"/></figure>
]]></content:encoded>
					
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Respublikinė Klaipėdos ligoninė nuosekliai investuoja į pažangias gydymo technologijas</title>
		<link>https://www.rkligonine.lt/respublikine-klaipedos-ligonine-nuosekliai-investuoja-i-pazangias-gydymo-technologijas/</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[Laura Janina Razmytė]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 05 Aug 2026 11:23:36 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Straipsniai spaudoje]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.rkligonine.lt/?p=18145</guid>

					<description><![CDATA[Pažangios technologijos ligoninėje pirmiausia yra investicija į saugesnį gydymą ir didesnį tikslumą. Pastaraisiais metais Respublikinė Klaipėdos ligoninė nuosekliai diegia inovatyvius sprendimus – nuo Baltijos šalyse unikalių išmaniųjų vaistų išdavimo spintų iki planuojamos navigacinės sistemos LOR operacijoms. Šiuo metu vertinamos ir robotinės chirurgijos galimybės, ieškoma optimaliausių būdų šią technologiją pritaikyti pacientų gydymui. Kiekviena nauja technologija ligoninėje &#8230; <p class="link-more"><a href="https://www.rkligonine.lt/respublikine-klaipedos-ligonine-nuosekliai-investuoja-i-pazangias-gydymo-technologijas/" class="more-link">Continue reading<span class="screen-reader-text"> "Respublikinė Klaipėdos ligoninė nuosekliai investuoja į pažangias gydymo technologijas"</span></a></p>]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[
<figure class="wp-block-gallery has-nested-images columns-default is-cropped wp-block-gallery-2 is-layout-flex wp-block-gallery-is-layout-flex">
<figure class="wp-block-image size-full"><img loading="lazy" decoding="async" width="2048" height="1365" data-id="18148" src="https://www.rkligonine.lt/wp-content/uploads/2026/08/DSC01078-1.jpg" alt="" class="wp-image-18148"/></figure>
</figure>



<p class="wp-block-paragraph">Pažangios technologijos ligoninėje pirmiausia yra investicija į saugesnį gydymą ir didesnį tikslumą. Pastaraisiais metais Respublikinė Klaipėdos ligoninė nuosekliai diegia inovatyvius sprendimus – nuo Baltijos šalyse unikalių išmaniųjų vaistų išdavimo spintų iki planuojamos navigacinės sistemos LOR operacijoms. Šiuo metu vertinamos ir robotinės chirurgijos galimybės, ieškoma optimaliausių būdų šią technologiją pritaikyti pacientų gydymui.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Kiekviena nauja technologija ligoninėje vertinama itin atsakingai. Pagrindinis kriterijus yra, ar sprendimas leis gydyti saugiau, tiksliau ir efektyviau. Ne kiekviena inovacija iš karto atsiperka finansiškai, tačiau jeigu ji leidžia pagerinti gydymo kokybę, verta ieškoti būdų ją diegti.</p>



<p class="wp-block-paragraph">„Mūsų šalies sveikatos priežiūros finansavimo sistema ne visuomet spėja prisitaikyti prie pažangių technologijų, todėl jų diegimas gydymo įstaigai iš pradžių dažnai tampa papildoma finansine našta. Vis dėlto kiekvieną investiciją vertiname labai atsakingai – atliekame ekonominę analizę ir siekiame, kad didžioji dalis technologijų ilgainiui atsipirktų. Pirmaisiais metais jos paprastai pareikalauja didesnių investicijų, tačiau vėliau leidžia dirbti efektyviau ir sukuria ilgalaikę vertę tiek pacientams, tiek gydymo įstaigai“, – sako Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas Darius Steponkus.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Investicijos į technologijas Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje pirmiausia reiškia investicijas į pacientų saugumą, gydymo kokybę ir galimybę medikams dirbti pagal aukščiausius šiuolaikinės medicinos standartus.</p>



<p class="wp-block-paragraph"><strong><em>Plačiau apie tai skaitykite savaitraščio „Lietuvos sveikata“</em></strong><em> <a href="https://lsveikata.lt/aktualijos/naujos-kartos-chirurgija-respublikine-klaipedos-ligonine-zvalgosi-i-robotines-technologijas-19040" data-type="link" data-id="https://lsveikata.lt/aktualijos/naujos-kartos-chirurgija-respublikine-klaipedos-ligonine-zvalgosi-i-robotines-technologijas-19040"><strong>publikacijoje</strong></a></em></p>



<figure class="wp-block-gallery has-nested-images columns-default is-cropped wp-block-gallery-3 is-layout-flex wp-block-gallery-is-layout-flex">
<figure class="wp-block-image size-full"><img loading="lazy" decoding="async" width="2048" height="1365" data-id="18149" src="https://www.rkligonine.lt/wp-content/uploads/2026/08/DSC01050.jpg" alt="" class="wp-image-18149"/></figure>
</figure>



<figure class="wp-block-gallery has-nested-images columns-default is-cropped wp-block-gallery-4 is-layout-flex wp-block-gallery-is-layout-flex">
<figure class="wp-block-image size-full"><img loading="lazy" decoding="async" width="1441" height="2560" data-id="18150" src="https://www.rkligonine.lt/wp-content/uploads/2026/08/20260714_091630-scaled.jpg" alt="" class="wp-image-18150"/></figure>
</figure>



<figure class="wp-block-gallery has-nested-images columns-default is-cropped wp-block-gallery-5 is-layout-flex wp-block-gallery-is-layout-flex">
<figure class="wp-block-image size-full"><img loading="lazy" decoding="async" width="1441" height="2560" data-id="18151" src="https://www.rkligonine.lt/wp-content/uploads/2026/08/20260714_091614-1-scaled.jpg" alt="" class="wp-image-18151"/></figure>
</figure>
]]></content:encoded>
					
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Dalijamės patirtimi apie išmaniąsias vaistų spintas</title>
		<link>https://www.rkligonine.lt/dalijames-patirtimi-apie-ismaniasias-vaistu-spintas/</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[Laura Janina Razmytė]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 15 Jul 2026 07:30:09 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Straipsniai spaudoje]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.rkligonine.lt/?p=17661</guid>

					<description><![CDATA[Sklandų ligoninės darbą užtikrina daugybė tarpusavyje susijusių procesų. Vieni jų pacientams yra gerai matomi, kiti – ne, tačiau jų tikslumas ir patikimumas tiesiogiai veikia gydymo kokybę, pacientų saugą ir medikų darbo organizavimą. Viena tokių sričių – ligoninės farmacijos procesai. Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje lankėsi Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų už farmacijos procesų valdymą atsakinga komanda. Susitikimo &#8230; <p class="link-more"><a href="https://www.rkligonine.lt/dalijames-patirtimi-apie-ismaniasias-vaistu-spintas/" class="more-link">Continue reading<span class="screen-reader-text"> "Dalijamės patirtimi apie išmaniąsias vaistų spintas"</span></a></p>]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[
<figure class="wp-block-image size-large"><img loading="lazy" decoding="async" width="1024" height="577" src="https://www.rkligonine.lt/wp-content/uploads/2026/07/20260710_104836-1024x577.jpg" alt="" class="wp-image-17662"/><figcaption class="wp-element-caption">Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų kolegos domėjosi išmaniųjų vaistų išdavimo spintų integravimu į klinikinius ir administracinius procesus</figcaption></figure>



<p class="wp-block-paragraph"><strong>Sklandų ligoninės darbą užtikrina daugybė tarpusavyje susijusių procesų. Vieni jų pacientams yra gerai matomi, kiti – ne, tačiau jų tikslumas ir patikimumas tiesiogiai veikia gydymo kokybę, pacientų saugą ir medikų darbo organizavimą. Viena tokių sričių – ligoninės farmacijos procesai.</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph">Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje lankėsi Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų už farmacijos procesų valdymą atsakinga komanda. Susitikimo tikslas – galimybė iš arti pamatyti veikiančius sprendimus, aptarti kasdienėje praktikoje kylančius iššūkius ir pasidalyti patirtimi, kaip sudėtingus farmacijos procesus padaryti tikslesnius, saugesnius ir paprastesnius.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Susitikimo pretekstu tapo Respublikinės Klaipėdos ligoninės Urologijos skyriuje pradėtos naudoti išmaniosios vaistų išdavimo spintos. Vaistai pacientams išduodami pagal elektroninius gydytojų paskyrimus, naudojant išmaniąsias spintas ir slaugytojų vežimėlius. Prieš išduodant vaistus pacientas identifikuojamas išmaniąja apyranke, todėl reikšmingai sumažėja rizika suklysti ar vaistus paskirti ne tam pacientui. Kol kas tai yra naujovė Lietuvoje.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų kolegos domėjosi jų integravimu į klinikinius ir administracinius procesus, vaistų valdymo ir apskaitos principais bei tuo, kaip šis technologinis sprendimas keičia kasdienį slaugytojų darbą.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Susitikime kalbėta ir apie gerokai platesnius ligoninių farmacijos iššūkius: vaistų ir medicinos priemonių valdymą, elektroninius vaistų paskyrimus, logistikos optimizavimą, kritinių vaistų rezervų planavimą, farmacijos specialistų vaidmenį klinikiniuose procesuose bei galimybes dalį šiandien slaugytojams tenkančių su vaistų administravimu susijusių funkcijų organizuoti kitaip.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų direktoriaus valdymui pavaduotoja farmacijai Kristina Garuolienė pristatė ir jų komandos planuojamus pokyčius, kurių svarbi kryptis – procesų skaitmenizavimas ir optimizavimas.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Susitikime palyginta skirtingų ligoninių patirtis. Santaros klinikų kolegos pasidalijo idėja suburti Lietuvos ligoninių farmacijos specialistus platesniam profesiniam dialogui – keistis jau veikiančiais sprendimais, vienodinti gerąsias praktikas ir kartu ieškoti būdų, kaip technologijos galėtų padėti mažinti administracinę naštą bei daugiau specialistų laiko skirti darbui, kuriam būtinos jų profesinės kompetencijos.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Prie gydymo pažangos reikšmingai prisideda ir tiksliai bei sklandžiai suplanuoti vaistų keliai, laiku pastebėti jų trūkumai, tinkamai valdoma informacija. Net ir vienas supaprastintas procesas gali turėti reikšmės visai gydymo grandinei.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Būtent todėl profesinis atvirumas ir dalijimasis patirtimi yra vertingi, kartais vienoje ligoninėje jau veikiantis sprendimas gali būti paprasčiau perkeliamas į kitą.</p>



<p class="wp-block-paragraph"></p>



<p class="wp-block-paragraph"><strong><em>Respublikinės Klaipėdos ligoninės inf. </em></strong></p>



<figure class="wp-block-gallery has-nested-images columns-default is-cropped wp-block-gallery-6 is-layout-flex wp-block-gallery-is-layout-flex">
<figure class="wp-block-image size-large"><img loading="lazy" decoding="async" width="577" height="1024" data-id="17664" src="https://www.rkligonine.lt/wp-content/uploads/2026/07/20260710_104906-577x1024.jpg" alt="" class="wp-image-17664"/></figure>



<figure class="wp-block-image size-large"><img loading="lazy" decoding="async" width="577" height="1024" data-id="17665" src="https://www.rkligonine.lt/wp-content/uploads/2026/07/20260710_105033-577x1024.jpg" alt="" class="wp-image-17665"/></figure>



<figure class="wp-block-image size-large"><img loading="lazy" decoding="async" width="577" height="1024" data-id="17666" src="https://www.rkligonine.lt/wp-content/uploads/2026/07/20260710_105142-577x1024.jpg" alt="" class="wp-image-17666"/></figure>



<figure class="wp-block-image size-large"><img loading="lazy" decoding="async" width="577" height="1024" data-id="17667" src="https://www.rkligonine.lt/wp-content/uploads/2026/07/20260710_110117-577x1024.jpg" alt="" class="wp-image-17667"/></figure>



<figure class="wp-block-image size-large"><img loading="lazy" decoding="async" width="577" height="1024" data-id="17670" src="https://www.rkligonine.lt/wp-content/uploads/2026/07/20260710_110208-577x1024.jpg" alt="" class="wp-image-17670"/></figure>



<figure class="wp-block-image size-large"><img loading="lazy" decoding="async" width="577" height="1024" data-id="17673" src="https://www.rkligonine.lt/wp-content/uploads/2026/07/20260710_110750-577x1024.jpg" alt="" class="wp-image-17673"/></figure>



<figure class="wp-block-image size-large"><img loading="lazy" decoding="async" width="577" height="1024" data-id="17674" src="https://www.rkligonine.lt/wp-content/uploads/2026/07/20260710_110758-577x1024.jpg" alt="" class="wp-image-17674"/></figure>



<figure class="wp-block-image size-large"><img loading="lazy" decoding="async" width="577" height="1024" data-id="17675" src="https://www.rkligonine.lt/wp-content/uploads/2026/07/20260710_110806-577x1024.jpg" alt="" class="wp-image-17675"/></figure>
</figure>



<figure class="wp-block-gallery has-nested-images columns-default is-cropped wp-block-gallery-7 is-layout-flex wp-block-gallery-is-layout-flex">
<figure class="wp-block-image size-large"><img loading="lazy" decoding="async" width="1024" height="577" data-id="17676" src="https://www.rkligonine.lt/wp-content/uploads/2026/07/20260710_095925-1024x577.jpg" alt="" class="wp-image-17676"/></figure>



<figure class="wp-block-image size-large"><img loading="lazy" decoding="async" width="1024" height="635" data-id="17677" src="https://www.rkligonine.lt/wp-content/uploads/2026/07/20260710_100734-1024x635.jpg" alt="" class="wp-image-17677"/></figure>
</figure>
]]></content:encoded>
					
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
