Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje šiandien lankėsi sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis su komanda. Susitikime su ligoninės vadovybe ir medikų bendruomene aptarti Vakarų Lietuvos regionui aktualūs sveikatos priežiūros klausimai, ligoninės plėtros kryptys ir sprendimai, reikalingi tam, kad pacientams būtų užtikrinamos kokybiškos ir prieinamos sveikatos priežiūros paslaugos.

Respublikinė Klaipėdos ligoninė yra viena didžiausių daugiaprofilių gydymo įstaigų Vakarų Lietuvoje, todėl ministerijos formuojamos sveikatos politikos sprendimų poveikis čia matomas labai konkrečiai – nuo paslaugų finansavimo ir specialistų pritraukimo iki infrastruktūros, regioninių paslaugų organizavimo bei augančių pacientų poreikių.

„Ligoninė yra ta vieta, kur nacionaliniai sveikatos politikos sprendimai tampa kasdiene pacientų ir medikų realybe. Todėl mums svarbu ne tik įvardyti tai, kas veikia gerai, bet ir atvirai parodyti sritis, kuriose matome sisteminių sprendimų poreikį. Tokie susitikimai suteikia galimybę ministerijai perduoti praktinį grįžtamąjį ryšį iš regiono ir kartu ieškoti sprendimų, kurie leistų užtikrinti dar geresnę pagalbą pacientams“, – sako Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas Darius Steponkus.

Sveikatos apsaugos ministras L. Kukuraitis, susitikęs su ligoninės komanda ir susipažinęs su jos veikla bei numatomomis plėtros kryptimis, akcentavo ne tik ligoninės rezultatus, bet ir organizacijos kultūros svarbą.

„Ačiū visai komandai už laiką ir pastangas, kurias skiriate tam, kad būtumėte geriausi Lietuvoje. Tai, kaip jūs esate tarpusavyje, persiduoda visai ligoninei ir pacientams – tai labai svarbu. Ir toliau dalinkitės savo gerąja patirtimi, savo įdirbiu, kompetencija ir dvasia su kitais. Išvažiuojame pasiėmę namų darbų, kuo galėsime, tuo prisidėsime“, – sakė sveikatos apsaugos ministras L. Kukuraitis.

Viena susitikimo temų – psichiatrijos paslaugų situacija. Stiprėjanti ambulatorinė grandis ir pažangesnis gydymas leido reikšmingai keisti psichikos sveikatos priežiūros modelį ir daugiau pacientų gydyti be hospitalizacijos. Tačiau stacionare šiandien koncentruojasi sunkiausių būklių pacientai, kuriems būtina aukščiausios kompetencijos specialistų pagalba. Aptarti stacionariniai pajėgumai regione, specialistų trūkumas bei III lygmens paslaugoms keliamų reikalavimų ir jų finansavimo neatitikimas. Sutarta įvertinti III lygmens psichiatrijos paslaugų įkainius.

Plačiau diskutuota ir apie tai, kaip paslaugų finansavimo modeliai atliepia medicinos pažangą bei realias gydymo sąnaudas. Vienas tokių pavyzdžių – tuberkuliozės gydymas. Tobulėjant vaistams jis tampa efektyvesnis, ženkliai sutrumpėjo pacientų hospitalizacijos trukmė, tačiau kartu sumažėjo ir su lovadienių skaičiumi susietas finansavimas. Dabartinis apmokėjimo modelis neatspindi realių šios paslaugos teikimo sąnaudų. Susitikime sutarta įvertinti ir tuberkuliozės gydymo paslaugų įkainius.

Aptartas ir brangių diagnostinių bei intervencinių paslaugų apmokėjimas. Ligoninės pateikti praktiniai pavyzdžiai parodė situacijas, kai už analogiškai suteikiamą paslaugą gaunamas finansavimas skiriasi dėl formalių paslaugos organizavimo ar gydymo įstaigos struktūros kriterijų. Ministras išgirdo ligoninės argumentus, sutarta šių paslaugų apmokėjimo įkainius peržiūrėti.

Susitikime dėmesio skirta ir ligoninės infrastruktūros plėtrai. Pristatytas parengtas buvusio Vaikų tuberkuliozės skyriaus rekonstrukcijos projektas, kuriam jau gautas statybų leidimas. Rekonstravus pastatą čia būtų teikiamos slaugos paslaugos ir sukurti papildomi dializės pajėgumai. Projektas atlieptų dėl visuomenės senėjimo augantį slaugos poreikį ir kartu suteiktų naujų galimybių dializuojamiems žmonėms iš kitų Lietuvos regionų – jie galėtų atvykti į pajūrį, nenutraukdami reguliariai būtinos dializės. Šiuo metu ligoninės turimi dializės pajėgumai skirti esamam pacientų srautui ir neleidžia šios paslaugos užtikrinti didesniam iš kitų miestų atvykstančių pacientų skaičiui. Projektas yra parengtas įgyvendinimui, tačiau jo realizavimui reikalingas finansavimas.

Ministrui taip pat pristatyta suplanuota reabilitacijos filialo „Pušynas“ plėtra. Jo infrastruktūra buvo sukurta kitokiems poreikiams, o šiandien čia teikiama medicininė reabilitacija pacientams, kuriems reikalinga vis sudėtingesnė pagalba. Aptartas infrastruktūros pritaikymas šiuolaikinės medicininės reabilitacijos poreikiams, naujo priestato ir medicininės įrangos poreikis. Susitikime išreikštas pritarimas tolesnei šios plėtros krypties vystymo perspektyvai.

Ligoninės ir Sveikatos apsaugos ministerijos dialogas svarbus ne tik sprendžiant konkrečius vienos įstaigos klausimus. Didelėje daugiaprofilėje ligoninėje susikerta skirtingos sveikatos sistemos grandys, todėl čia galima labai aiškiai matyti, kaip nacionaliniu lygmeniu priimti sprendimai veikia praktikoje – ir kur besikeičiant medicinai, pacientų poreikiams bei demografinei situacijai reikalingi nauji sprendimai.

Respublikinė Klaipėdos ligoninė siekia tęsti konstruktyvų bendradarbiavimą su Sveikatos apsaugos ministerija, teikdama praktine patirtimi ir duomenimis grįstus siūlymus bei kartu ieškodama sprendimų, stiprinančių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę visame Vakarų Lietuvos regione.

#KuriameSveikatosIstorijas

Kartu galime kurti jas geriau.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės inf.