Krūtys keičiasi ne tik išoriškai. Nuo lytinio brendimo iki menopauzės ir vėlesnio amžiaus, veikiant hormonams, nėštumui, žindymui ir natūraliems amžėjimo procesams, keičiasi pati krūties audinių struktūra. Dėl to skirtingais gyvenimo etapais skiriasi ir tyrimai, galintys suteikti daugiausia informacijos apie krūtų sveikatą.

„Teorijoje viską galime gražiai suskirstyti pagal amžiaus grupes, tačiau kiekviena moteris yra skirtinga“,– pabrėžia gydytoja krūtų chirurgė Miglė Stakytė.

Būtent todėl rūpinantis sveikata svarbu ne tik reguliariai tikrintis. Reikia pasirinkti tinkamą tyrimą, atsižvelgiant į moters amžių, krūties audinio struktūrą, hormoninius pokyčius, simptomus ir individualius rizikos veiksnius.

Jaunos moters krūtyje vyrauja liaukinis audinys

Maždaug 20–30 metų moters krūtys paprastai yra tankiausios, jose vyrauja liaukinis audinys. Jis jautrus hormonų svyravimams, todėl skirtingomis menstruacijų ciklo fazėmis krūtys gali pabrinkti, tapti jautresnės ar skausmingos.

Krūties struktūra dar kartą reikšmingai keičiasi nėštumo ir žindymo laikotarpiu. Nėštumo metu plečiasi pieno latakai, formuojasi pieną gaminančios struktūros, o baigus žindyti liaukinio audinio palaipsniui mažėja.

Jaunesniame amžiuje, kai vyrauja tankus liaukinis audinys, vienas svarbiausių diagnostikos metodų yra krūtų echoskopija. Ultragarsas leidžia vertinti audinių struktūrą, pastebėti pakitimus ir darinius, galima patikslinti ar tai skysčio pripildyta cista ar auglys.

Tačiau tyrimų taktika visuomet priklauso ir nuo konkrečios klinikinės situacijos. Jei moteris užčiuopia darinį, pastebi krūties ar spenelio pokyčių, tyrimas parenkamas pagal simptomus, o ne vien pagal jos amžių.

Apie 40-uosius krūtų struktūra pradeda keistis

Artėjant menopauzei prasideda dar vienas reikšmingas krūtų transformacijos etapas. Mažėjant estrogenų kiekiui, palaipsniui mažėja liaukinio audinio, daugėja riebalinio audinio, krūtys tampa minkštesnės ir ne tokios tankios.

Šiame gyvenimo etape vis svarbesnė tampa mamografija.

Mamografijos metu skirtingo tankio audiniai rentgeno vaizde skiriasi. Riebalinis audinys yra tamsesnis, o tankesnis liaukinis audinys – šviesus. Todėl tose krūtyse, kuriose vyrauja riebalinis audinys, įtartiną sutankėjimą pastebėti galima aiškiau.

Tačiau amžius dar nepasako visko. Dalis ir vyresnių nei 40 metų moterų išlaiko tankų (liaukinį) krūties audinį. Mamogramoje liaukinis audinys matomas šviesiai, taip pat atrodo ir navikas, todėl tankiame krūties audinyje pakitimus pastebėti gali būti sudėtingiau.

Tokiais atvejais vien mamografijos ne visada pakanka. Įvertinęs krūtų tankį ir mamogramoje matomus pakitimus, gydytojas gali rekomenduoti papildomą tyrimą – dažniausiai echoskopiją, kuri leidžia kitu principu įvertinti krūties audinius ir tiksliau ištirti neaiškias sritis ar darinius. Prireikus gali būti skiriami ir kiti tyrimai.

Ką reiškia A, B, C ir D krūtų tankio tipai?

Vertinant mamogramą krūtys pagal audinio tankį skirstomos į keturias kategorijas.

A tipo krūtyse beveik visas audinys yra riebalinis. B tipo krūtyse matomi pavieniai fibroliaukinio audinio plotai. Tokiose krūtyse mamografija paprastai yra itin informatyvi.

C tipo krūtys yra heterogeniškai tankios – jose liaukinio audinio gerokai daugiau. D tipo krūtys yra ypač tankios.

Pastaraisiais atvejais mamografijos vertinimas tampa sudėtingesnis, todėl, atsižvelgiant į individualią situaciją, gali prireikti papildomų tyrimų.

Vienas dažniausiai pasirenkamų papildomų tyrimų – echoskopija. Mamografija ir echoskopija paremti skirtingais vaizdinimo principais, todėl šie tyrimai ne dubliuoja, o papildo vienas kitą. Echoskopija ypač naudinga vertinant tankų krūties audinį ir tikslinant mamografijoje pastebėtus pakitimus.

Sudėtingesniais atvejais gydytojas gali rekomenduoti tomosintezę, magnetinio rezonanso tomografiją ar kitus specializuotus tyrimus.

Svarbu suprasti: papildomas tyrimas nėra automatiškai reikalingas kiekvienai tankias krūtis turinčiai moteriai. Jo poreikis vertinamas individualiai.

Menopauzės metu mamografija tampa dar informatyvesnė

Menopauzės laikotarpiu estrogenų kiekis dar labiau sumažėja, todėl liaukinio audinio krūtyse palaipsniui mažėja, o jo vietą užima riebalinis audinys. Tokiu atveju mamografija paprastai tampa itin informatyvi ir dažnai suteikia pakankamai informacijos krūtų būklei įvertinti.

Tačiau ir čia nėra absoliučių taisyklių. Pavyzdžiui, pakaitinę hormonų terapiją vartojančios moters krūtys gali išlikti tankesnės. Krūties struktūra individuali ir vyresniame amžiuje, todėl prireikus mamografija gali būti papildoma echoskopija ar kitais tyrimais.

Po menopauzės krūtų struktūra ir toliau kinta: mažėja kolageno ir elastinių skaidulų, krūtys praranda elastingumą, keičiasi riebalinio ir fibrozinio audinio santykis. Todėl ir šiame gyvenimo etape tyrimų pasirinkimas turi būti individualus.

Prevencinės programos nereikėtų laukti, jei atsirado simptomas

Lietuvoje krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta 45–74 metų moterims. Pagal programą mamografinis tyrimas atliekamas kartą per dvejus metus.

Tačiau labai svarbu atskirti du dalykus – profilaktinę patikrą ir diagnostiką.

Prevencinė programa skirta moterims, kurios nejaučia simptomų. Jos tikslas – aptikti galimus piktybinius pakitimus kuo anksčiau, dar tada, kai moteris pati jų nejaučia.

Jeigu krūtyje užčiuopiamas naujas darinys ar sukietėjimas, pasikeičia krūties forma ar oda, įtraukiamas spenelis, atsiranda neįprastų išskyrų ar kitų anksčiau nebuvusių pokyčių, nereikia laukti nei 45-ojo gimtadienio, nei kito pagal prevencinę programą numatyto tyrimo. Tokiu atveju reikia kreiptis į gydytoją ir atlikti diagnostinius tyrimus.

Kada moteriai gali reikėti pradėti tikrintis anksčiau?

Bendrosios profilaktikos rekomendacijos nėra vienodos visoms moterims.

Didesnės rizikos grupei gali priklausyti moterys, kurių šeimoje yra buvę krūties ar kiaušidžių vėžio atvejų, nustatyta BRCA ar kita reikšminga paveldima genetinė mutacija, taip pat turinčios kitų individualių rizikos veiksnių.

Tokiais atvejais krūtų stebėsena gali būti pradedama gerokai anksčiau, o tyrimų dažnis ir jų deriniai nustatomi individualiai. Gali būti atliekama echoskopija, mamografija, magnetinio rezonanso tomografija ar kiti tyrimai.

Todėl gydytojui svarbu pasakyti ne tik apie savo simptomus, bet ir apie krūties bei kiaušidžių vėžio atvejus šeimoje.

Implantai nėra priežastis atsisakyti patikros

Dar vienas moterims kylantis klausimas, ar galima patikimai ištirti krūtis turint implantus.

Krūtų implantai savaime neužkerta kelio atlikti nei echoskopijos, nei mamografijos, nei magnetinio rezonanso tyrimo. Atliekant mamografiją naudojamos specialios metodikos, leidžiančios kuo geriau vizualizuoti krūties audinį.

Todėl implantus turinčios moterys taip pat neturėtų atsisakyti rekomenduojamų profilaktinių patikrų. Prieš tyrimą svarbu informuoti specialistą apie implantus.

Ne amžius, o konkreti moteris

Galima nubrėžti bendrą krūties gyvenimo trajektoriją: jauname amžiuje joje paprastai vyrauja liaukinis audinys, artėjant menopauzei jo mažėja, o riebalinio audinio daugėja. Kartu keičiasi ir skirtingų diagnostikos metodų informatyvumas.

Tačiau krūtų chirurgė M. Stakytė pabrėžia, kad realiame gyvenime griežtos ribos išnyksta. Jaunesnė moteris gali turėti daug riebalinio audinio, o vyresnės moters krūtys dėl individualių savybių ar hormonų terapijos gali išlikti tankios.

Todėl geriausias krūtų tyrimas nėra tiesiog echoskopija ar mamografija. Geriausias yra konkrečiai moteriai konkrečiu jos gyvenimo etapu ir konkrečioje situacijoje tinkamai parinktas tyrimas.

Tačiau viena rekomendacija yra universali – krūtų sveikata verta rūpintis dar tada, kai nieko neskauda ir nėra jokių simptomų. 45–74 metų moterims tai reiškia pareigą nepraleisti galimybės kartą per dvejus metus pasitikrinti pagal krūties vėžio prevencinę programą. Prevencijos tikslas yra suteikti galimybę pavojingą pokytį pastebėti kuo anksčiau, kad gydymas būtų kuo veiksmingesnis ir sėkmingesnis.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės inf.