Kasdien konsultuojame daugybę jauno ir vyresnio amžiaus žmonių, turinčių klausos aparatus. Kartais reikia gydyti ausų infekciją, išvalyti sieros kamščius, neretai siunčiame pas ausų chirurgus. Tačiau dažnai atlikus klausos tyrimus tenka konstatuoti, jog klausos neurosensorinės ląstelės, perduodančius garsą nervų sistemai – smegenims – nebeatlieka savo funkcijos pilnavertiškai. Neurosensorinis  prikurtimas paprastai neatsiranda staigiai – jis vystosi lėtai, jo priežastys dažniausiai natūralus žmogaus senėjimas, genetinės ligos ir paveldėjimas, darbas triukšme, cukrinis diabetas ir kitos ligos.

Kad suprastume, kaip vyksta klausos silpnėjimas reikia suprasti kaip veikia mūsų ausis ir girdėjimo procesai: ausis sudaryta iš trijų dalių – išorinės (ausies kanalas ir kaušelis), vidurinės (būgnelis, būgninė ertmė ir 3 mažiausi organizmo klausos kauliukai) ir vidinės (prieangio, sraigės ir 3 pusratinių kanalų). Mus domina vidinės ausies struktūra – sraigė, nes joje išdėstytos klausos neurosensorinės ląstelės, skalaujamos endolimfos skysčio, gaunančios suvirpinto oro gūsio sukelto endolimfos mechaninę bangos jėgą, kurią tos ląstelės verčia nerviniu impulsu ir toliau neša neuronais į galvos smegenyse esančius garsų apdorojimo centrus. Neurosensorinės sraigės ląstelės išsidėsčiusios tam tikra tvarka, ir viena grupė ląstelių registruoja ir perduoda tik vieno dažnio garsus, apimdama diapazoną nuo 16 kHz iki 20.000 kHZ. Mūsų fiziologija lemia, kad dažniausiai jautriausiai būna pažeidžiama ta sraigės ląstelių grupė, atsakinga už aukštų dažnių (garsų diapazoną), vadinasi su laiku žmogui tam tikri garsai (k, s, š, t, p) turi būti tariami garsiau, kad žmogus jas išgirstų, bet dažniausiai žmogus nesąmoningai ima spėlioti kokio garsų neišgirdo žodyje pagal kontekstą (iš čia kilo priežodis „aš apie batus, o jis apie ratus“ – nes batai ir ratai tariami panašiai), todėl įvyksta daug nesusipratimų, gali apimti gėdos jausmas, vengimas bendrauti (nes reikia vis pakartoti). Dažnas pacientas jaučiasi pasimetęs, kodėl girdėdamas gerai žemo dažnio garsus nesupranta, kodėl kalba jam skamba taip neaiškiai.

Deja, šiai dienai mokslo pasaulis būdo atgaivinti pažeistų klausos ląstelių pasiūlyti negali. Lieka viena išeitis – nešioti klausos aparatus. Išrasti 1898 metais praėjo daugybę modifikacijų ir technologijų kol tapo tokiais patogiais, kokie yra šiandien. Jų privalumas – tai galimybė pritaikyti kiekvieno paciento klausai individualiai, kai kiekvienas dažnių ruožas yra pagarsinamas tik tiek, kiek reikia ir girdima kalba tampa ne garsesne, o aiškia ir ryškia. Nukrauna perteklinį poreikį įsitempti, bandant atspėti, kokį žodį – „batas“ ar „ratas“ jis girdi.

Dar blogiau, mūsų fiziologija taip sudėta, kad nenaudojamos dalys ima atrofuoti, vadinasi, jei ilgą laiką žmogaus neurosensorinės ląstelės pilnavertiškai neperduoda garsų klausos centrams, esantiems smegenyse, juose esančių garsų analizatorių sugebėjimas suvokti aukšto dažnio garsus (k, s, š, t, p) ima silpti. Tyrimai rodo, kad žmonės per vėlai ėmę naudoti klausos aparatus vėliau kalbą ir žodžius supranta blogiau nei žmonės, kurie klausos aparatus ėmė nešioti laiku.

Ko reikėtų privengti nešiojant klausos aparatus?

Triukšmo. Triukšmas be klausos aparatų nuo 85 dB jau gali pradėti kenkti klausos ląstelėms. Vadinasi nešiojant klausos aparatus triukšmo perdavimas yra dar didesnis.

Infekcijos. Lietimas ausų landų ir klausos aparatų nešvariomis rankomis – itin dažna ausies kanalo infekcijos priežastis. Taip pat rekomenduojama vengti nešioti klausos aparatus, kai po dušo ar vonios ausų landose lieka drėgmės.

Kas rekomenduojama nešiojant klausos aparatus?

Nešioti kasdien ir ilgą laiką. Klausos aparatų technologija leidžia žmogui atkurti tuos garsus, kuriuos jis turėtų girdėti turėdamas sveiką klausą ir taip leidžia pilnavertiškai smegenyse esantiems klausos centrams juos be didelių pastangų apdoroti.

Naudoti tinkamas priemones. Drėgmės poveikis ir nešvarumai gali sutrumpinti klausos aparatų gyvavimo trukmę.

Bendravimas su jūsų klausos specialistu. Dažni apsilankymai padės greičiau  adaptuotis prie klausos aparatų bei padės iškilus nesklandumams (užsikimšus vamzdeliui, atsiradus gedimams).

Parengė gyd. otorinolaringologė Marija Lebedeva

Gydytoja otorinolaringologė, surdologė ir otoneurologė M. Lebedeva konsultuoja Respublikinės Klaipėdos ligoninės Konsultacinėje poliklinikoje (H. Manto 49) dėl ausų, nosies, gerklės ligų, ūmių ir lėtinių klausos, vestibulinio aparato sutrikimų, klausos aparato parinkimo ir pritaikymo.