Išankstinė pacientų registracija galima internetu svetainėje www.sergu.lt

Ligoninės istorija

Peržiūrėti istorijos video >

Po 1923 m. sukilimo Lietuvai atgavus Klaipėdos kraštą, medicinos pagalbą čia tradiciškai vis dar reglamentavo buvusios Vokietijos imperijos dekretai, laisva gydytojo praktika galėjo verstis tik Vokietijos universiteto diplomus turintys gydytojai, daugiausia ne lietuvių tautybės. Dėl medicinos paslaugų brangumo, kalbinio barjero, gydytojų kabinetų ir ligoninių stokos Klaipėdos bei Šiaurės vakarų Lietuvos krašto gyventojams lietuviams medicinos pagalbą gauti buvo sunku. Todėl Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija jos pirmininko daktaro R. Šliupo iniciatyva 1931 m. nutarė įsteigti Klaipėdoje gerai įrengtą ligoninę. Ligoninę projektavo inžinierius R. Steikūnas, jos statyba kainavo 1 mln. 150 tūkst. litų, dar apie 0,5 mln.litų kainavo tuometinė moderni įranga. Lėšas skyrė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija.

Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ligoninė atidaryta 1933 m. birželio 20 d. Ligoninės uždavinys buvo pagerinti ir padaryti prieinamesnę medicinos pagalbą Klaipėdos krašto ir Žemaitijos gyventojams. Pirmasis ligoninės direktorius buvo dr. J. Ciplijauskas (1887-1943). Įstaiga turėjo 100 lovų, veikė 3 skyriai: vidaus ligų, moterų ligų ir chirurgijos. 1936 m. buvo įkurtas ausų-nosies-gerklės skyrius ir ambulatorija. Ligoninėje dirbo 12 etatinių gydytojų ir 20 gailestingųjų seserų bei akušerių. Nuo 1934 m. prie ligoninės veikė gailestingųjų seserų kursai. Ligoninėje nuolat gydydavosi 140-160 ligonių, ji būdavo perpildyta. Todėl 1938 m. buvo pradėtas statyti gydomojo korpuso 4-as aukštas, kuris liko neužbaigtas dėl 1939 m. Vokietijos įvykdytos Klaipėdos krašto aneksijos, po kurios ligoninė netrukus buvo uždaryta.

Antrojo pasaulinio karo metais ligoninėje veikė karo jūreivių lazaretas. Vykstant mūšiams dėl Klaipėdos, ligoninės pastatas, kaip ir dauguma pastatų mieste, buvo gerokai apgriautas, vidaus įrengimai suniokoti, medicininį įranga išgrobstyta.

Nuo 1945 m. kovo mėn. varganomis ir sunkiomis pokario sąlygomis per labai trumpą laiką buvo nuveiktas milžiniškas darbas - suremontuoti pastatai, sukomplektuota minimali įranga ir inventorius, surinkti darbuotojai - gydytojai ir medicinos seserys. Visą šią veiklą organizavo, jai vadovavo ir pats betarpiškai dalyvavo pirmasis po karo į Klaipėdą atvykęs gydytojas dr. A. Dirsė, tapęs iškilia Lietuvos medicinos asmenybe. Jis buvo pirmasis atsikuriančios ligoninės vyr. gydytojas, tais pačiais 1945 m. įsteigęs ir med. seserų mokyklą, ilgus metus jai vadovavęs, vėliau dirbęs miesto ir srities sveikatos skyriaus vedėju, chirurgijos skyriaus vedėju ir miesto vyr. chirurgu, Sveikatos apsaugos ministro pirmuoju pavaduotoju, po to - Ministru, vėliau grižęs į gydomąjį ir mokslinį darbą, apgynęs medicinos mokslų daktaro disertaciją, tapęs profesoriumi.

1945 m. pabaigoje atnaujino savo veiklą 50 lovų ligoninė, kuri gali būti laikoma visų Klaipėdos gydymo įstaigų pramote. Bėgant metams, ji augo, vystėsi ir plėtojosi, didėjo stacionaro lovų skaičius, daugėjo paslaugų profilių, buvo steigiamos poliklinikos, statomi priestatai. Ligoninei įvairiais laikotarpiais vadovavo Ch. Cukermanas, J. Voskoboinikovas, J. Korneva, ilgiausiai - 27 metus -Z. Juškevičius, B. Pliuškys, V. Vasiliauskas. Keitėsi ligoninės pavadinimai - srities, respublikinė, Klaipėdos klinika prie SAM. 1989 m. ligoninei grąžintas Raudonojo Kryžiaus pavadinimas. Keletą dešimtmečių ligoninė buvo vienintelė, teikianti kvalifikuotą ir specializuotą medicininę pagalbą ne tik Klaipėdos miesto, bet ir viso krašto, aplinkinių rajonų gyventojams, o rajoninių gydymo istaigų medikams - organizacinę metodinę, skubią ir planinę konsultacinę pagalbą. Ligoninėje per jos veiklos dešimtmečius dirbo ištisa plejada žinomų ir garsių medikų, puikių specialistų ir iškilių asmenybių. Dalis jų vėliau tapo naujai įkurtų Klaipėdos ligoninių, kitų Lietuvos gydymo įstaigų žinomais specialistais, organizatoriais, skyrių vedėjais, vyr. gydytojais ir t. t.

1987 - 2000 m. - kritinis laikotarpis ir sunkių išbandymų metai įstaigos istorijoje. Tą sąlygojo draudiminės medicinos įvedimas, teritorinių ligonių kasų atsiradimas, finansavimo pagal paslaugų kiekį ir paslaugų kvotavimo principai, paaštrėjusi konkurencija tarp Klaipėdos ligoninių, kai kurių jėgų interesai visiškai likviduoti ligoninę, prisidengiant sveikatos reforma, taip pat tam tikri tuometinės ligoninės administracijos vadybinio darbo trūkumai, uždelsti įstaigos restruktūrizaciniai pertvarkymai ir reformos.

2000 m. ligoninės vyr. gydytoju tapo joje chirurgu dirbęs R. Sakalauskas. Buvo suformuota nauja administracija ir komanda, ryžtingai imtasi kartais skausmingų, bet būtinų restruktūrizacinių pertvarkymų. Nuosekli ir racionali vadyba, kantrus, sutelktas, pasiaukojantis viso kolektyvo darbas davė rezultatus - įstaiga greit iškopė iš duobės ir pakilo naujam savo gyvenimo etapui. 2003 m. vėl pasikeitė ligoninės pavadinimas, ji tapo Klaipėdos apskrities ligonine. Optimizuotas stacionaro lovų skaičius, nuolat plėtojamos ambulatorinės, dienos chirurgijos, dienos stacionaro paslaugos, palaipsniui iš esmės atnaujinta medicininė įranga, įsigytos naujos modernios technologijos, renovuoti ligoninės pastatai, skyrių, operacinių patalpos, pastatytas naujas korpusas, kuriame įsikūrė modernus operacinių blokas, reanimacijos skyrius, nauji stacionaro skyriai, šiuolaikinė sterilizacinė. Plėtojant ir diegiant naujas paslaugas, priimta dirbti nemaža gydytojų, žinomų savo srities profesionalų, daug jaunų specialistų. Parengta ir įgyvendinta visa eilė investicinių projektų. Ligoninė aktyviai dalyvauja įstaigų ir paslaugų restruktūrizacijos procese, vadovaujasi nacionalinės sveikatos priežiūros strategijos gairėmis optimizuoti stacionarinių paslaugų spektrą, orientuotis į dienos stacionarų kūrimą, dienos chirurgijos ir ambulatorinių sveikatos  priežiūros paslaugų plėtrą.

2004 m. prijungta Skuodo ligoninė, tapusi filialu, taip sėkmingai įgyvendintas mažos rajono ligoninės optimalus modelis, galintis būti pavyzdžiu. Skuodo ligoninės sėkmingą restruktūrizaciją lėmė racionalus Skuodo ligoninės patalpų panaudojimas, optimizuota administracijos ir darbuotojų etatų struktūra. Restruktūrizuotos ir sveikatos priežiūros paslaugos: ženkliai padidintas ambulatorinių  konsultacijų skaičius ir spektras, pagal iš anksto sudaromus grafikus kiekvieną savaitę iš Klaipėdos konsultuoti vyksta 12 specialybių gydytojai. Ištisą parą teikiamos skubios pagalbos ir reanimacijos - intensyvios terapijos paslaugos. Naujai įkurti hemodializės bei  slaugos skyriai. Teikiamos dienos chirurgijos paslaugos.   Sunkiausi ligoniai  iš Skuodo filialo nukreipiami į  pagrindinę įstaigą – Respublikinę  Klaipėdos ligoninę.

2008 m. pabaigoje ligoninės filialu tapo  Klaipėdos psichiatrijos ligoninė. Sėkmingai įgyvendinus SAM investicinius projektus, finansuojamus ES lėšomis, renovuoti psichiatrijos filialo korpusai, įrengtos šiuolaikinius higieninius ir saugos reikalavimus atitinkančios psichiatrinių skyrių patalpos, įsigyta moderni medicininė įranga. Ženkliai pagerėjo pacientų gydymo ir personalo darbo sąlygos, tuo pačiu išaugo ir psichiatrijos paslaugų kokybė.

Toliau vykdant restruktūrizacijos procesą, 2010 m. įstaigos filialu tapo Klaipėdos tuberkuliozės ligoninė. Pagerėjo darbo organizavimas, palengvėjo darbas filialo vadovei ir gydytojams. Ypač palengvėjo diferencinė diagnostika. Esant daugiaprofilinės ligoninės sudėtyje, filialui prieinamas visas tyrimų spektras, kuriuo disponuoja didelė ligoninė, lengviau pasiekiamos kitų profilių specialistų konsultacijos. Modernia įranga aprūpinus laboratoriją, žymiai pagerėjo laboratorinės diagnostikos greitis, tikslumas ir kokybė.

Tuberkuliozės filialas Tuberkuliozės ligoninė

2010 m. birželio mėnesį dėl apskričių reorganizavimo įstaigos steigėju tapo Sveikatos apsaugos ministerija. Ligoninė įgijo respublikinio lygmens statusą ir pakeitė pavadinimą - tapo Respublikine Klaipėdos ligonine.

Respublikinė Klaipėdos ligoninė

Respublikinė Klaipėdos ligoninė šiandien - svarbus šiaurės vakarų Lietuvos regiono medicinos centras, populiarus ir vertinamas pacientų:

  • 24 klinikiniai skyriai;
  • 925 lovos;
  • 1250 darbuotojų, iš jų  210 gydytojų, 504 slaugytojos.
  • Teikiamos aukščiausio lygio chirurginių bei terapinių profilių paslaugos;
  • Per metus gydoma apie 28 tūkst. pacientų, atliekama 12 tūkst. operacijų, suteikiama 380 tūkst. ambulatorinių konsultacijų.


Ligoninės istoriją taip pat galite atsisiųsti pdf formatu.

Ligoninės istorijos video:













Šventė skirta Vaikų gynimo dienai

Šventė skirta Vaikų gynimo dienai

2017-07-05

2017 m. 06 mėn. 1 d. VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Tuberkuliozės filialo vaikų skyriuje vyko šventė skirta Vaikų gynimo dienai.

 

...