Kolegų ir pacientų pagarbą bei pripažinimą pelnęs gydytojas radiologas, Respublikinės Klaipėdos ligoninės Radiologijos skyriaus vedėjas Artūras Čiuvašovas išlieka kuklus ir kaip iš gausybės rago pasipylusių apdovanojimų nesureikšmina. „Apdovanojimų metai tikrai turtingi, bet man darbas nėra tik vardan pripažinimo ar ieškant pagarbos. Dirbu ne dėl garbės ir pripažinimo, o mano moto – dirbti komandoje“, – sako gydytojas.
„Medicina daug paima, tačiau kartu ir labai daug duoda žmogui. Tau tikrai nekyla klausimų, dėl ko tu tai darai ir kokia tavo darbo prasmė. Matai, kai tikrai gali žmogui padėti, gali jį išgydyti, nustatyti ligą“, – sako Respublikinės Klaipėdos ligoninės Radiologijos skyriaus vedėjas Artūras Čiuvašovas.

• Gerbiamas gydytojau, kas jums yra medicina ir gydytojo profesinis kelias?
• Gydytojo kelias yra mano gyvenimo būdas. Tai tikrai paima daug laiko ir jėgų bei dėmesio. Taip pat sukelia daug adrenalino ir, neslėpkime, streso. Medicina daug paima, tačiau kartu ir labai daug duoda žmogui. Tau tikrai nekyla klausimų, dėl ko tu tai darai ir kokia tavo darbo prasmė. Matai, kai tikrai gali žmogui padėti, gali jį išgydyti, nustatyti ligą.
• Jau visą dekadą metų vadovaujate Respublikinės Klaipėdos ligoninės Radiologijos skyriui. Su kokiais iššūkiais tenka susidurti ieškant visoms pusėms (tiek kolegoms, tiek pacientams) tinkamo sprendimo?
• Kai susikerta norai ir galimybės, visada norisi pacientams suteikti kuo geresnes paslaugas, geriausius, įvairesnius tyrimus su kuo geresne įranga, o galimybės yra tokios, kokios yra. Bandymas pritempti galimybes prie norų yra nuolatinis Sizifo darbas. Turėti tai, ką pamatai kur nors kitur, tampa dideliu iššūkiu. Beje, kartais neužtenka vien nusipirkti aparatą, reikia išmokti juo dirbti, jį įtraukti į procesų rutiną. Ir tai kartais užima dar daugiau laiko, atima daugiau jėgų, negu rasti pinigų įsigyti įrangai.
  Sunku suderinti visų interesus. Žmonės turi skirtingus norus, vizijas, įsivaizdavimus, ko jie siekia, ko nori. Visa tai suvesti, kad tikslas būtų vienas, kad būtų maksimali nauda pacientui, kad darbas būtų efektyvus, našus – iš tikrųjų yra iššūkis.
• Esate pirmasis gydytojas radiologas Lietuvoje pradėjęs taikyti naujausias technologijas prostatos vėžio diagnostikai. Jau ketverius metus prostatos vėžiui diagnozuoti Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje taikote robotizuotą biopsiją kontroliuojant magnetinio rezonanso tomografu. Kokius šios inovatyvios procedūros teikimo pacientams rezultatus įvardintumėte?
• Proceso pradžia buvo, kai ligoninė įsigijo pirmąjį Lietuvoje dviejų teslų magnetinio rezonanso aparatą. Tai buvusio vyr. gydytojo Romaldo Sakalausko nuopelnas. Reikėjo žmogaus, kuris turi patirties dirbant su didelės galios magnetinio rezonanso įranga, ir jie pasirinko mane, pakvietė atvykti į šią ligoninę. Vienas pirmųjų kelių, nuo kurių pradėjome, buvo visiškai nauji – prostatos magnetinio rezonanso – diagnostiniai tyrimai. Jų kiekis Lietuvoje augo ir tolesnis logiškas žingsnis buvo vėžio židinius įvertinti tiksliau – kas juose yra. Ankstesni biopsijos metodai neleido to nustatyti, nes jos būdavo „aklos“ – duriama į prostatą ir bandoma atsitiktinai aptikti vėžį. O su magnetu jau galime durti tiksliau. Ir jau radus galimybę įsigyti tokią įrangą, kai ji buvo jau sukurta, išsikėliau užduotį, kad ji turi atsirasti pas mus. Dvejus metus vyko paruošiamasis darbas, kad įranga pas mus atsirastų ir 2019-aisiais šiuos tyrimus pradėjome atlikti. Tai iš esmės pakeitė diagnostinį procesą. Dabar atlikę magnetinį rezonansą ir matydami įtartiną židinį galime paimti mėginį būtent iš jo. Tai buvo unikalu ir visiškai nauja, to link juda europinės gairės. Mes buvome pirmieji Lietuvoje. Rengiau ir rengiu kursus, mokymus, kad radiologai išmoktų šių metodų. Dabar, po ketverių metų, tai jau tampa rutina, yra jau daugiau centrų, kuriuose taikomi šie metodai.
  O idėja gimė radiologijos žurnale pamačius straipsnį apie Norvegijos klinikoje atliekamas biopsijas robotizuota sistema. Iki tol manyta, kad prostatos biopsijos užtrunka ilgai, užtrunka apie dvi valandas, yra atliekamos tik moksliniuose centruose. Ši nauja robotinė sistema procesą pagreitina ir tyrimas užtrunka pusę valandos, kas tampa optimalu klinikinėje praktikoje.
• Kaip radiologijoje ir apskritai medicinoje pasitarnauja dirbtinio intelekto technologijos?
• Tyrimų skaičius auga eksponentiškai, o jų analizė užima nepaprastai daug laiko ir daug tyrimų būna be patologijos. Taip prarandame laiką, kurį galėtume skirti patologijoms įvertinti. Dirbtinis intelektas atrenka, kurie vaizdai yra su pakitimais, ir gydytojas radiologas gali į juos akcentuotis. Taip pat dirbtinis intelektas gali būti taikomas kaip antra nuomonė, padedanti rasti pokyčius, kurie dėl krūvio, nuovargio, žmogiškojo faktoriaus būna praleidžiami.
• Kiek gydytojo darbe yra svarbus humoro jausmas?
• Manau, kad be humoro mūsų darbe neįmanoma. Darbas turi daug streso, būna visokių situacijų ir dirbant kolektyve su žmonėmis laiku pasakytas juokas gali išsklaidyti įtampą. Tai nepaprastai padedanti savybė mediko darbe. Tik, aišku, turi būti ribos. Dažniausiai visi juokai pasibaigia priėjus prie paciento.
  Dosjė
  2001 m. baigė Kauno medicinos universitetą.
  2004 m. baigė radiologijos rezidentūrą.
  Nuo 2004 m. – iki 2013 m. dirbo Klaipėdos universitetinėje ligoninėje gydytoju radiologu.
  2012m. – Klaipėdos mero apdovanotas padėkos raštu už nepriekaištingą darbą.
  Nuo 2013 m. – iki dabar dirba Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, Tomografijų sk. vedėju.
  Nuo 2020 m. – iki dabar, sujungus Tomografijos ir Radiologijos skyrius, RKL Radiologijos skyriaus vedėjas.
  2023 m. išrinktas geriausiu Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytoju.
  2023 m. LR ministro pirmininko apdovanotas padėka už indėlį nepriekaištingai atliekant savo pareigą Klaipėdos regiono žmonių sveikatos labui.
  2023 m. RKL bendruomenės apdovanojimas „Už inovacijas ir proveržį“.
  Mokslinių straipsnių autorius ir bendraautorius recenzuojamuose medicinos žurnaluose.
  Nuolat dalyvauja nacionalinėse ir tarptautinėse konferencijose, kongresuose, skaito mokslinius pranešimus, organizuoja ir veda konferencijas, mokymus ir kvalifikacijos kėlimo kursus.
  Europos radiologų asociacijos narys, Lietuvos radiologų asociacijos narys, ilgametis valdybos narys, nuo 2021 m. – LRA viceprezidentas, Klaipėdos krašto radiologų draugijos narys, nuo 2018 m. – pirmininkas, Europos muskuloskeletinės radiologijos draugijos narys, Lietuvos urologų draugijos narys.

Straipsnio šaltinis: lsveikata.lt 2023-07-17
Vytautas Paulius Rasokaitis