Šie metai sveikatos sistemai buvo sudėtingi – medikų protestai, masiniai išėjimai iš darbo, opėjanti slaugytojų problema. Tačiau Respublikinė Klaipėdos ligoninė sugebėjo išlikti ne tik stabilia, bet ir pavyzdine įstaiga šalyje. Jos vadovas Darius Steponkus teigia stebuklingų sėkmės receptų neturintis, tačiau pažymi: trys banginiai, laikantys ligoninės pamatus, yra investicijos į medicininę įrangą, personalą ir infrastruktūrą. Kiekvienai šiai sričiai negailima lėšų, o inovacijos traukia net užsienio kolegų dėmesį.

Viena didžiausių naujovių ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse yra RKL įrengtas išmanusis sandėlis pagrįstas RFID (eng. radio frequency identification) automatiniu objektų identifikacijos metodu. Jis remiasi informacijos saugojimu ir nuotoliniu perdavimu radijo bangų pagalba.

Geriausia Lietuvoje
Nors 2023 metai sveikatos sistemai nebuvo iš lengvųjų, apie Respublikinę Klaipėdos ligoninę (RKL) taip pasakyti neišeitų – šie metai jai buvo dosnūs ir progresyvūs. Atšvęstas 90-asis jubiliejus, gauti įvertinimai iš ligonių kasų ir ministerijos rankų, patvirtinimas dėl kitąmet ateisiančių solidžių europinių investicijų. Įstaiga įdiegė svarbias medicinines inovacijas, o įrengtas pirmasis Baltijos šalyje išmanusis sandėlis pritraukė net užsienio kolegų dėmesį.
 
RKL pasiekimai vainikuoja ir penkerius metus trunkantį Dariaus Steponkaus vadovavimą. Kitais metais baigiasi jo pirmoji kadencija. Paklaustas apie tolimesnius planus vadovas patvirtina: naujai skelbiamame konkurse į RKL vadovo pareigas dalyvaus. „Galvoje sukasi daug planų, pradėta gausybė darbų, tad norisi juos tęsti, pamatyti rezultatus“, – sakė jis.
 
Kokius šių metų pasiekimus laiko svarbiausiais? D.Steponkus neabejoja: tai antrus metus iš eilės gautas įvertinimas iš Valstybinės ligonių kasos ir Sveikatos apsaugos ministerijos, kuomet nustatyta, kad RKL paslaugų kokybė ir efektyvumas jau antrus metus iš eilės buvo aukščiausias, lyginant su kitom aktyviojo gydymo paslaugas teikiančiomis šalies ligoninėmis.
 
Įstaigos bendruomenė šią džiugią žinią išgirdo jubiliejinės šventės išvakarėse, tad ir sakyti nereikia, jog nuotaika šovė iki aukštumų. „Sakiau, kad tai tas pats, kas du kartus laimėti NBA čempionų žiedus. Mes stengiamės nenuleisti kartelės ir pateisinti įvertinimą, kuriuo esame pagerbti. Laikome kumščius, kad jis mūsų neaplenktų ir vertinant 2023-ųjų rezultatus, – kalbėjo D.Steponkus. – Kodėl mums tai svarbu? Nes suteikia pagrindą judėti į priekį, pasitikėjimą iš pacientų ir valstybinių institucijų. Neabejoju, ligoninės laukia puiki ateitis. Įrodėme savo svarbą ir tikiu, kad pavyks tai padaryti ateityje.“
 
Koks įstaigos sėkmės receptas? „Judame trimis kryptimis – stengiamės tobulinti infrastruktūrą, įsigyti pažangią medicininę įrangą ir investuoti į personalą. Ir šiuos dalykus laikome savo sėkmės garantu. Žinoma, kiti sakys, kad irgi daro lygiai tą patį. Taigi, matyt, nebūsiu originalus ir neatskleisiu kažko naujo. Kartais tikrai negali nuspėti, ar pavyks. Tačiau ieškant pamatuotų sprendimų, stengiantis, rezultatas anksčiau ar vėliau ateina“, – įsitikinęs D.Steponkus.
 
Indėlis šaliai ir pasauliui

Respublikinė Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus prasitarė, kad jo tikslas – auginti personalą, kuriam nereikėtų… vadovo. „Kadaise vienas mano mokytojų pasakė: aš esu vedėjas, bet būnu čia ar ne – darbai turi vykti taip pat. Šiais žodžiais ir kliaujuosi. Noriu, kad įstaiga būtų stabili ir nepriklausytų nuo vieno žmogaus, Respublikinė ligoninė tiesiog per didelė, kad veiktų šis modelis, – kalbėjo D.Steponkus. – Visi mūsų ligoninei skirti įvertinimai yra gauti dėl darbų, kuriuos nuveikėme kartu. Taigi aš įsitikinęs, kad vadovo užduotis – suteikti visokeriopas sąlygas specialistams save realizuoti. Itin džiugu, kai aplink mane esantis kolektyvas pagerbiamas už tai, ką iš tiesų jis ir padarė. Turiu tikrą svajonių komandą.“

 
Vienas tokių pasiekimų – lapkričio pradžioje suteiktas 2023 metų duomenų ambasadorių titulas, pelnytas Informacinių technologijų skyriaus vadovo Tomo Rekašiaus ir jo komandos. Apdovanojimą Valstybinė duomenų agentūra skyrė už greitį ir operatyvumą inventorizuojant duomenis.
 
Tuo tarpu Tuberkuliozės filialo Atsparios tuberkuliozės skyriaus vedėjas Saulius Diktanas neseniai grįžo iš Paryžiaus, kur pristatė nuo 2021 m. ligoninėje vykdomų tyrimų rezultatus apie tai, kaip sutrumpintu režimu gydoma itin sunki, vaistams atspari tuberkuliozės forma. Standartinis tokios tuberkuliozės gydymas trunka 18-20 mėnesių ir daugiau, o RKL vykdomi tyrimai ją leido sutrumpinti iki 9 ir 6 mėnesių. Šiuos tyrimus įstaiga be ženklesnių išorinių investicijų atlieka vienintelė Lietuvoje.
 

S.Diktano pranešimo klausėsi tuberkuliozės specialistai iš Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono. Tai svarbi informacija, kadangi vykdydama šiuos tyrimus RKL prisideda prie būsimo PSO vaistams atsparios tuberkuliozės gydymo gairių atnaujinimo.
 
Susitikimo Paryžiuje metu S.Diktanas buvo įvertintas už aktyvumą dalyvaujant tyrimuose, nepaisant ribotos komandos ir ribotų resursų, pristatant įvairius sudėtingus gydymo atvejus virtualiame tuberkuliozės gydymo specialistų konsiliume.
 
Savo pranešime S.Diktanas akcentavo, jog dalyvauti ryžosi ne dėl finansinės paramos, o siekdamas užtikrinti aukščiausius tuberkuliozės diagnostikos ir gydymo standartus. „Ilgą laiką Lietuva vaistams atsparios tuberkuliozės paplitimu ir gydymo rezultatais buvo autsaiderė Europoje. Po 2016 m. ir 2019 m. pakeistų SAM ministro įsakymų situacija pamažu ėmė gerėti, tačiau atsibodo būti „Europos autsaideriais“, todėl nusprendėme pasinaudoti galimybe išsiveržti į priekį pasinaudodami naujausiomis mokslo žiniomis“, – kalbėjo jis.
S.Diktano teigimu, dalyvavimas tyrimuose padėjo pakelti tuberkuliozės gydymo lygį RKL Tuberkuliozės filiale.



Svarbu saugumo jausmas

Ne paslaptis, kad vadovauti tokiai didelei gydymo įstaigai nelengva ne tik todėl, kad reikia išlaikyti aukštai pakeltą kartelę – būti efektyviai, žengti koja kojon su technologijomis, bet ir palaikyti gerą emocinį klimatą. Gydymo įstaigų vadovams šiuo metu tai vienas didžiausių iššūkių – išaugę medikų krūviai, pasikeitę ir padidėję pacientų poreikiai yra tarsi rusenantis ugnikalnis, bet kada galintis išsiveržti rimta krize.
 
„Prieš trisdešimt metų savo gydytojo karjerą su kolega gydytoju A.Pakarkliu pradėjome čia – Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje. Iš kitur dirbančių kolegų vis išgirsdavome, kaip jiems sunku. Tai užgavo, tai budėjimus užstatė per visas šventes, ar dar kas nors nutiko… O mums čia buvo taip gerai“, – prisiminė D. Steponkus ir teigė, kad RKL nuo seno gaubė gera aura.
 
„Tačiau visko būna ir pas mus, tai labai gyvenimiška – pavargstame nuo darbo, rūpesčių, būna ir to nepasitenkinimo, tenka spręsti įvairias problemas. Tačiau tikrai verta pasidžiaugti, kad atmosfera ligoninėje išlieka draugiška, – sakė D.Steponkus. – Manau, sprendimai turi būti išdiskutuoti, kolegialūs, reikia pasitikėti žmonėmis. Tai padeda kurti gerą emocinį klimatą.“
 
„Kasmet investuojame į modernią įrangą. Modernios technologijos leidžia ne tik užtikrinti geresnę paslaugą pacientams, bet gerina darbo sąlygas medikams, suteikia jiems galimybes geriau išpildyti save kaip profesionalams. Ne paskutinėje vietoje ir ligoninės aplinka – turi būti malonu ateiti į darbą, todėl atnaujiname patalpas. Norime, kad jos būtų estetiškos, erdvios, kad atėjus čia būtų šilta, patogu“, – pabrėžė D.Steponkus. 
 
Iš tiesų, RKL viena iš gražiausių šalies ligoninių – užsukęs į kavinę net nelabai supranti, ar esi ligonėje, ar moderniame restorane – šiuolaikiškas interjeras, baldai, skanus maistas. Kodėl gydymo įstaigai to reikia? „Kai tik žmogus sunkiai suserga, iškart jam nieko nereikia, svarbu, kad tik gydytų. Bet vos pradėjus sveikti, tampa labai svarbios ir tos sienos, ir maisto kokybė, ir malonus bendravimas. Ką jau kalbėti apie kasdien čia dirbantį personalą. Mes visų gyvenimo problemų neišspręsime, tačiau stengiamės, kad ligoninė būtų užuovėja nuo sunkumų“, – sakė D.Steponkus.
 
Pažangiausia įranga
Ligoninė dideles lėšas skyrė įrangai, kuri gyvybiškai svarbi didelei pacientų daliai, mat yra skirta gerinti itin paplitusių ligų – storosios žarnos ir krūties vėžio diagnostiką.
 
Kad būtų kuo efektyviau ir greičiau nustatytas krūtų vėžys, nupirkta naujausia, 2023 metų skaitmeninė mamografinė sistema. Radiologijos skyriaus vadovas Artūras Čiuvašovas teigia, kad naujasis tomosintezės metodas leidžia aptikti net itin mažų matmenų navikinius darinius krūtyje, anksčiau diagnozuoti klastingą ligą ir pradėti gydymą, kas leidžia tikėtis daug geresnių jo rezultatų. Senosios, daugiau nei dešimties metų senumo įrangos atsisakyta.
 
Radiologas Liudvikas Granickas pastebi, kad nustačius audinio pakitimus su ankstesne įranga reikėdavo atlikti papildomą tyrimą, o su nauja tyrimo metodika to nereikės. Tai svarbu ne tik todėl, kad bus galima greičiau pradėti gydymą, mažės tyrimų skaičius, bet ir dėl to, kad leis išvengti papildomo streso pacientėms, kurios jį išgyvena laukdamos tyrimų ir jų rezultatų.

 
Naujasis mamografas skleidžia žymiai mažesnę apšvitos dozę. „Mamografas turi ir kitų privalumų. Jis yra komfortiškesnis – minkštos suspaudimo mentelės leidžia tyrimą atlikti kuo švelniau. Ši gamintojo patobulinta naujovė labai džiugina, nes nemažai moterų tyrimo atsisakydavo dėl patiriamo skausmingo suspaudimo“, – sakė A.Čiuvašovas.
 
Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje moterų, atvykstančių atlikti mamografijos tyrimą nuo šiol laukia ir dar viena maloni naujovė – privatus laukiamasis.
Rugsėjį RKL įsigijo naujos kartos kolonoskopą su integruotu dirbtiniu intelektu. Tai pirmasis toks aparatas Vakarų Lietuvoje. Jame integruotas dirbtinis in­telektas parodo net menkiausiai įtartinas vietas, kuriose yra polipas. Gydytojo dėmesį jis atkreipia specialiais signalais. Moderni įranga informuoja, ar rasti po­lipai linkę supiktybėti. Per procedūrą esant reikalui rasti jie iškart pašalinami.
 
Dar viena RKL naujiena – šiemet Ausų, nosies ir gerklės ligų skyriuje pirmą kartą atliktos endolaringinės mikrochirurginės operacijos naujos kartos mėlynos šviesos lazeriu. Naudojant modernią įrangą pašalinti gerklų balso klosčių pakitimai. Naujos kartos lazeris pasižymi daug platesnio chirurginio panaudojimo galimybėmis, geresniu pooperacinių žaizdų gijimu, mažesniu randėjimu. Ateityje, Respublikinės Klaipėdos ligoninės otorinolaringologai naujos kartos lazerį tikisi įdiegti savo klinikinėje praktikoje.
 
Išmanusis sandėlis
Tačiau viena iš didžiausių naujovių ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse yra RKL įrengtas išmanusis sandėlis pagrįstas RFID (eng. radio frequency identification) automatiniu objektų identifikacijos metodu. Jis remiasi informacijos saugojimu ir nuotoliniu perdavimu radijo bangų pagalba.
Respublikinė Klaipėdos ligoninė pritaikė šią inovaciją ir ligoninės operacinėje įdiegė tris išmaniuosius sandėlius: ausų, nosies, gerklės ir ginekologijos operacinėms bei pagrindiniame operacinės bloke.
 
„Išmanusis sandėlis“ – tai likučių valdymo sistema, leidžianti realiu metu matyti visų sandėlyje esančių rinkinių likučius. Programa automatiškai, priklausomai nuo realaus prekių sunaudojimo generuoja naujus užsakymus tiekėjui. Taip užtikrinamas rinkinių papildymas laiku.
 
Operacinės vyresnioji slaugytoja Laima Janulienė teigė, kad išmanusis sandėlis labai palengvina vyr. slaugytojo darbą. „Anksčiau kiekvieną penktadienį turėdavau skaičiuoti priemonių likučius – kiekvieną apklotą, chalatą ir t.t., ir pateikti užsakymus vaistinei. Dabar tai daro modernus sandėlis“, – pasakojo L. Janulienė. Tiekėjai atveža prekes iki operacinės, jas išpakuoja ir išsiveža transportines dėžes, kas labai taupo personalo laiką.
Operacinėje įdiegus modernią inovaciją, pereita prie 100% vienkartinių apklotų naudojimo.
 
„Po operacijų daugkartinio naudojimo chalatus, apklotus mūsų šeimininkė turėdavo suskaičiuoti, išrūšiuoti, atiduoti į skalbyklą, o iš ten grįžusius skalbinius priimti, surūšiuoti, perlankstyti, sukomplektuoti, supakuoti į krepinį popierių ir atiduoti į sterilizacinę. Tai daug laiko užimantis nelengvas darbas. Dabar jie atvežami sukomplektuoti į rinkinius iki pat durų. Rinkiniuose yra ir daugiau medicinos priemonių, pvz., servetėlės arba skalpelio ašmenys. Taip slaugytoja greičiau pasiruošia operacijai, nebereikia atidarinėti papildomų pakuočių, operacinėje mažiau dulkių ir šiukšlių“, – pasakoja operacinės vyresnioji slaugytoja Laima Janulienė.

Toliau vyksta atnaujinimo darbai
Kiti pasiekimai, kurie šiemet pradžiugino RKL bendruomenę – renovuotas Urologijos skyrius ir naujos patalpos Dienos chirurgijos centro akių ligų specialistams. Joje įrengtas pirminės apžiūros kabinetas, kuriame atvykusiam pacientui pirmiausia bus išmatuojamas spaudimas, patikrintas regėjimas, o gauti duomenys iš karto perduoti gydytojui, kuris negaišdamas laiko, tęs kitus būtinus tyrimus. Kiekvienas specialistas turi po atskirą kabinetą, padaugėjo ir akių ligų gydytojų – nuo šiol centre dirba penki oftalmologai.

 
Būtinas buvo ir Urologijos skyriaus remontas, nes skyriaus personalas ne vienerius metus patalpomis dalijosi su kolegomis nefrologais. Buvusios trivietės, keturvietės skyriaus palatos pertvarkytos į dvivietes. Kiekvienoje jų įrengtas tualetas.
Urologijos skyriaus vyresnioji slaugytoja Jurgita Dirgėlienė pasakojo, kad atnaujinimai lemia ir geresnes darbo sąlygas slaugytojams. „Lovos netilpdavo per duris, važiuodavome su rateliais, pačios keldavome pacientą. Dabar vežame su lovomis, tai žymiai patogiau ir pacientams, ir mums. Turime atskiras personalo patalpas, rūbinę su nuosavomis spintelėmis, skyriuje įrengti dušai, kad galėtume nusiprausti prieš darbą, po jo“, – pasakojo J.Dirgėlienė. 
 
Slaugos srityje rodo pavyzdį
J.Dirgėlienę trumpai pakalbinome ir apie slaugytojų problemas. Ji sutinka – padėtis sudėtinga. Visgi šiame kontekste RKL gali tapti pavyzdžiu kitoms gydymo įstaigoms. „Noriu pabrėžti, kad būtent mūsų ligoninėje itin stengiamasi sudaryti geras darbo sąlygas slaugytojams. Labai jaučiame tą dėmesį. Turbūt esame vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur tiek atsižvelgiama į slaugos personalą“, – mano J.Dirgėlienė. 
 
„Jei kitose ligoninėse vienam slaugytojui tenka trisdešimt ir daugiau pacientų, neturi slaugytojo padėjėjo, tai čia viskas kitaip. Pas mus sureguliuoti darbo krūviai, pacientų skaičius vienam slaugytojui atitinka rekomenduojamas normas. Čia esi tikras slaugytojas, ateini į darbą oriai. Pas mus atvyksta ir daug jaunimo. Iš pradžių praktikai, paskui nori pasilikti dirbti“, – pasakojo J.Dirgėlienė.
 
Direktoriaus pavaduotoja slaugai Andželika Zavackienė pažymi, kad visoje įstaigoje slaugytojų darbo krūviai atitinka rekomenduojamus, o kai kuriuose skyriuose slaugos personalo yra net daugiau, nei reikalauja normatyvai.
 
Ligoninės vadovas D.Steponkus puikiai supranta, kad ligoninėje svarbios visos grandys. „Aš pats savo karjerą pradėjau nuo sanitaro. Ploviau grindis būdamas studentas ir puikiai suvokiu tą darbo sunkumą, net ne fizinį, o psichologinį, kai gydytojas jaučiasi komandos smaigalyje, o kiti pastebimi mažiau. Slaugytojai tenka nudirbti visus tuos sunkius darbus, už kuriuos žmogus kartais pamiršta padėkoti, – sako ligoninės vadovas. – Bet mes stengiamės, kad ta padėka nuskambėtų iš mūsų, o po truputį dėkingumą pradeda jausti ir pacientai. Tai labai džiugu.“
 
Įstaiga aktyviai dalyvauja slaugytojų rengime – D.Steponkus ir jo pavaduotoja A.Zavackienė skaito paskaitas Klaipėdos valstybinėje kolegijoje ir Universitete. Ji pažymėjo, kad įstaiga nuolat investuoja į naujas technologijas, procesų skaitmenizavimą, efektyvų slaugytojų, technologų darbą. Ji mano, kad inovacijos, šiuolaikinės technologijos yra tai, dėl ko studentai ne tik noriai renkasi RKL praktikai, bet ir pageidauja čia dirbti ateityje.
 
D.Steponkus apibendrina – norint pasiekti rezultatą – kad įstaiga būtų draugiška ir maloni būti kiekvienam – reikia kantrybės ir nuolatinio darbo. „Pradedant nuo to, kad sutikęs žmogų turi nusišypsoti ir pasisveikinti“, – tvirtina jis.
Prieš savaitę Kaune vyko konferencija, skirta tarprofesiniam bendradarbiavimui valdant pokyčius sveikatos priežiūros sistemoje. Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas D.Steponkus ir pavaduotoja slaugai A.Zavackienė buvo vieni iš šios konferencijos iniciatorių ir organizatorių. „Jos metu sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys išsakė lūkesčius dėl šiuolaikinio požiūrio į gydymo ir slaugos procesus. Belieka tik pasiraitoti rankoves ir kibti į darbus“, – užbaigė vadovas.

Organizacinė kultūra

Hierarchinė struktūra įstaigoje eliminuojama

Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pavaduotoja Andželika Zavackienė:
– Mūsų įstaigoje pamažu eliminuojamas bendravimas, grįstas hierarchine struktūra. Nesvarbu, ar esi vadovas, gydytojas, slaugytojas, studentas ar kitos srities specialistas, visi jaučiamės tarpdisciplininės komandos nariais, visi esame vienodai svarbūs, bendravimas paremtas pagarba ir parama vienas kitam.

Mes formuojame organizacijos įvaizdį, kad pas mus dirbti yra geriau, nei kitur. Savo įstaigoje nuolat tobuliname darbo sąlygas esamiems slaugytojams, technologams bei kitiems slaugos specialistams, siekiame būti patraukliu darbdaviu.

Organizacinė kultūra ir joje vyraujantis teigiamas klimatas atsispindi mūsų darbuotojų elgsenoje bei jų veiduose. Iš pacientų, atliekančių praktiką studentų, svečių neretai sulaukiame klausimų: ką mes darome kitaip, kad darbuotojų veiduose matosi šypsenos?

Manau, kad tai bendrų pastangų rezultatas – sukurti tokį klimatą, kad būtų gera dirbti ne tik esamam personalui, bet jauku atvykti studentams, pacientams, jų artimiesiems ir svečiams.