Pavasaris gydymo įstaigoms – rezultatų apibendrinimo metas: tvirtinamos ataskaitos, apžvelgiama, kas buvo gerai, kur reikėtų judėti toliau. Pasikalbėti apie prabėgusius metus susitinkame su Respublikinės Klaipėdos ligoninės (RKL) direktoriumi Dariumi Steponkumi, kuriam užduodame ir patį svarbiausią klausimą – ar kandidatuos antrajai kadencijai. Jis teigia, kad dėl to yra visiškai apsisprendęs.

Baigiasi penkeri vadovavimo metai

Aptarti prabėgusius metus su Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriumi D.Steponkumi susitinkame ne veltui: dvejus metus iš eilės būtent jo vadovaujama įstaiga tapo šalies ligoninių lydere, kai Valstybinė ligonių kasa (VLK) ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nustatė, jog ligoninės paslaugų kokybė ir efektyvumas joje geriausi iš visų šalies stacionarines paslaugas teikiančių įstaigų.

„Labai tuo didžiavomės. Užrietėme nosį“, – pajuokauja D.Steponkus ir prisimena, jog ši žinia, pasiekusi įstaigos devyniasdešimtmečio išvakarėse, sukėlė tikrą džiaugsmo bangą ligoninėje.

Tačiau prieš pradedant gilintis į tai, kuo įstaiga gyveno pernai, skubame paliesti vieną svarbiausių aktualijų – šiemet besibaigiančią D.Steponkaus kadenciją. Teiraujamės, ar vadovas tvirtai apsisprendęs dėl kandidatavimo antrajai?
„Tikrai neapsimetinėsiu, kad dar svarstau, nežinau, galvoju… Esu tvirtai apsisprendęs ir kandidatuosiu į Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovo postą“, – atvirai sako D.Steponkus, kurio apsisprendimą dalyvauti konkurse, kai jis bus paskelbtas, kursto azartas tęsti jau pradėtus darbus ir mintyse kirbantys nauji planai.

„Penkeri metai kiekvienam vadovui turbūt yra laikas, per kurį įgauni pagreitį ir tampi, vaizdžiai sakant, geriausia savo versija. Pirmaisiais metais susipažįsti su įstaiga, nusistatai prioritetus, strategines kryptis. Po to įsibėgėji su darbais, su komanda veiki kaip vientisas mechanizmas. Tai sutampa su laiku, kada kadencija baigiasi. Tad natūralu, kad norisi tęsti pradėtus projektus, įdirbį išnaudoti įstaigos labui“, – kandidatavimo priežastis įvardijo D.Steponkus.

Stebina ir užsienio kolegas

Paprašytas įvertinti 2023-uosius, D.Steponkus sako, kad įstaigai tai buvo vieni sėkmingiausių metų visomis prasmėmis, už ką dėkoja kolektyvui.
Ligoninėje atlikta ne viena sudėtinga operacija ir net diagnozuotas bene vienintelis pasaulyje itin retos ligos atvejis – ryklės gleivinės melanoma, apie kurią ligoninės otorinolaringologai pasakojo susidomėjusiems kolegoms iš kitų šalių. RKL jau pradėjo ir inovatyvią krioabliacijos – naviko suardymo šalčiu – procedūrą, kurios niekas regione nedaro. Mokslinių tyrimų duomenimis, po gydymo šalčiu vėžys 99 proc. atvejų neatsinaujina.

Pasitikėjimas ligonine sklinda iš lūpų į lūpas. Stacionare gydyta per 20 tūkst. pacientų, atlikta daugiau kaip 13 tūkst. operacijų. „Tokie besikreipiančių pacientų srautai rodo, kad esame žinomi ir reikalingi, o regiono gyventojai vertina mūsų medikų kvalifikaciją“, – pasidžiaugė D.Steponkus.

Pernai metus ligoninė užbaigė pelningai, per juos įsigyta daug naujos įrangos. Nupirkti modernūs aparatai geba itin ankstyvoje stadijoje sučiupti dvi paplitusias ligas – krūties ir storosios žarnos vėžį. Ligoninėje mamografinis krūtų tyrimas atliekamas su naujausia, itin akyla 2023 metų skaitmenine mamografine sistema, o kolonoskopijai pasitelkiamas daugiau nei žmogaus akis matantis dirbtinis intelektas.

„Kai prieš kelerius metus pirmieji šalyje įsigijome trijų teslų galingumo magnetinio rezonanso tomografą, pasigirdo abejonių, ar regione reikalinga tokia galinga aparatūra? Dabar RKL tapo vienu prostatos vėžio tyrimų centru Lietuvoje, į kurį pacientus siunčia įvairių šalies ligoninių urologai“, – sako D.Steponkus.

Ligoninėje atidarytas pirmasis Baltijos šalyse išmanusis sandėlis, kurio apžiūrėti ir sužinoti, kaip jis veikia, atvyko kolegos iš užsienio.
Reaguodama į šiandienos aktualijas RKL dalyvavo karinėse, kibernetinio saugumo pratybose.
Įstaigos viešuosius pirkimus analizavusi Viešųjų pirkimų tarnyba ne vieną įdiegimą pripažino kaip gerąją praktiką.

Gruodžio mėnesį duris atvėrė dvidešimties lovų Geriatrijos skyrius.
D.Steponkus patvirtina, kad šiemet įstaiga vėl skirs solidžias lėšas medicininei įrangai atnaujinti, bus plečiamas Priėmimo-skubios pagalbos skyrius, investicijos bus skiriamos reanimacijai-intensyviai terapijai, konsultacinių poliklinikų renovacijai. Prie ligoninės įrengiant daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę, bus išspręsta ir parkavimo problema.

Svarbiausi rodikliai – kokybiniai

Pernai ligoninėje teikiamų paslaugų kreivė šovė aukštyn – bene visų paslaugų apimtys, palyginti su užpernai, didėjo, skyriuose buvo daugiau pacientų, atliktas didesnis skaičius operacijų.

Didžiausias pokytis – Ortopedijos traumatologijos skyriuje, kur apsilankė 469 pacientais daugiau nei užpernai, čia atlikta ir 385 operacijomis daugiau.

Vis dėlto D.Steponkus pažymi, kad pernai metų lyginimas su užpraėjusiais nėra iki galo objektyvus. Kodėl? „Galima sakyti, kad tik pernai įstaigos galutinai atsikratė pandemijos šleifo. Visur sumažėjo pulmonologinių pacientų, kitos paslaugos ėmė grįžti į ankstesnes apimtis. To dar negalėjome pasakyti apie užpernai metus“, – atkreipė dėmesį D.Steponkus ir teigė, kad patikimesnius rezultatus matysime kitąmet – lygindami 2023-uosius su 2024-aisiais.

D.Steponkus pabrėžia, kad svarbiausiais rodikliais laiko tuos, kurie iliustruoja kokybę, o ne kiekybę.

„Aišku, džiugina, kad esame pelningi, užtikriname geras paslaugų apimtis, bet labiausiai orientuojamės į kokybinius rodiklius, pagal kuriuos ir buvome pripažinti geriausia stacionarine įstaiga“, – kalbėjo Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus.

Labiausiai augo dienos chirurgija

Apžvelgiant pernai metus matyti, kad iš visų paslaugų labiausiai didėjo dienos chirurgijos apimtys – net 15,23 proc. D.Steponkus teigia, kad šis skaičius ne atsitiktinumas, o rezultatas to, jog dienos chirurgija RKL yra visiškai atskirta nuo stacionarinės.

Ligoninės centriniame pastate teikiama maža dalis dienos chirurgijos paslaugų. Pagrindinis darbas vyksta visiškai atskirai Bokšto gatvėje įsikūrusiame Dienos chirurgijos centre, vadovaujamame gydytojos Svajos Kundrotienės.
Lietuvoje dar mažai tokios grynosios dienos chirurgijos, į kurią orientuota visa padalinio gydymo infrastruktūra ir procesai, kur visi be išimties pacientai išvyksta namo tą pačią dieną. „Tai reikšmingai leidžia didinti šių paslaugų apimtis ir efektyvumą“, – pabrėžė D.Steponkus.

Tačiau stacionaro apimtys RKL taip pat didėjo – šių paslaugų pernai suteikta 14,77 proc. daugiau nei užpernai.

Įstaigos vadovas teigia, kad šiuo metu SAM formuojama stacionaro mažinimo politika yra būdinga civilizuotai Europai. „Perteklinis stacionarizavimas ne tik našta medicinos sistemai, bet ir žmogui, kuriam nėra gerai gulėti ligoninėje. Tai didina infekcijų tikimybę, namų aplinka daugeliu atvejų yra palankesnė sveikimui, – kalbėjo pašnekovas. – Tačiau esame tretinio lygio gydymo įstaiga, padedanti sunkiai sergantiems pacientams iš viso regiono, kuriems būtinas stacionarizavimas.“

Vadovas itin vertina tai, kad šiemet ligonių kasa apmokėjo už viršytas stacionarines paslaugas, kadangi pacientų skaičius, kuriems reikėjo gultis į ligoninę, viršijo numatytą sutartyje su teritorine ligonių kasa.

Iššūkiai

Vis dėlto D.Steponkus neslepia – vadovo kasdienybėje tenka ne tik dėlioti varneles ant puikiai pavykusių projektų, bet ir sukti galvą, kaip spręsti kylančius iššūkius. Vienas tokių – po pandemijos pasikeitusi darbo rinkos struktūra, kuomet gydytojai specialistai ėmė masiškai pereiti dirbti į privačias struktūras.

„Dėl to specialistų konsultacijų pernai galėjome suteikti 89,3 proc. nuo sutartinės sumos su teritorine ligonių kasa, o konsultacijų, kai atliekami diagnostiniai, gydomieji veiksmai, – 98,2 proc. Ambulatorinių paslaugų teikimo lygis RKL nepasiekė 2019-ųjų metų“, – konstatuoja pašnekovas.
Jis apgailestauja, kad įrankių šiai problemai spręsti esama ne tiek ir daug.

„Ligoninėje problemų su personalu neturime, veikiau priešingai – džiaugiamės, kad prie mūsų nori prisijungti įvairių sričių medikai. Deja, to negalime pasakyti apie ambulatorinę grandį, kurioje, kaip jau minėjau, viešasis sektorius stipriai pralaimi privačiam“, – teigia D.Steponkus.

Nors RKL pernai gydytojams atlyginimai didėjo 11,8 proc., to nepakako medikams sulaikyti. „Atlygis privačioje įstaigoje toks, kiek mes negauname suteikę paslaugą. Pasiūlome dvidešimt procentų priedą nuo suteiktų paslaugų, tačiau gydytojai sako: „Direktoriau, ten mes gauname ir aštuoniasdešimt, ir šimtą…“ – pasakojo D.Steponkus ir pridūrė, kad leistis į varžytuves įstaigai būtų neekonomiška.

Sprendimai Tuberkuliozės filiale

Atskirų sprendimų reikalauja ir Tuberkuliozės filialas. Pažymėtina, kad čia dirba itin patyrę medikai, nešantys ir tarptautinę misiją. Pernai filialo vadovas Saulius Diktanas PSO Europos regiono atstovams Paryžiuje pristatė reikšmingus tyrimus apie itin sunkios, vaistams atsparios tuberkuliozės gydymą, trumpinant jo laiką nuo 18-20 mėnesių iki 9-6. Šiuos tyrimus įstaiga atlieka vienintelė Lietuvoje, taip prisidėdama prie PSO tuberkuliozės gydymo gairių atnaujinimo.

Tačiau D.Steponkus pažymi: civilizuotame pasaulyje tuberkuliozė – nykstanti liga. Nauji vaistai, pagreitėjusi diagnostika lėmė pacientų mažėjimą, todėl esamas lovadienio apmokėjimas jau nebepadengia darbo užmokesčio sąnaudų. Dėl to filiale nuspręsta atsisakyti maisto ruošimo, parinių budėjimų. Atsilaisvinusios patalpos ir žmogiškieji resursai bus pritaikyti slaugai.

„Buvusiame tuberkulioze sergančių vaikų darželyje-mokykloje planuojame teikti modernias slaugos paslaugas su hemodializės procedūromis. Kilus ekstremaliai situacijai, šias patalpas nedelsiant galėtume perorientuoti ir įsteigti mini ligoninę, kadangi dabartinė mūsų vieta nėra strategiškai palanki karinės grėsmės atveju. Ten planuotume apie šimtą lovų, kur užtikrintume pagalbą sužeistiesiems“, – planais dalijosi D.Steponkus.

Paklaustas, kas labiausiai veda į priekį ir skatina nenuleisti rankų, susiduriant su sunkumais, jis teigia, jog optimizmas ir noras padėti tiems, kam labiausiai reikia. „Bet kokiuose sunkumuose labai gelbsti pozityvus požiūris, humoro jausmas ir tarpusavio pagarba“, – neabejoja RKL direktorius.

Prijungtas „Pušynas“

Bene viena didžiausių Respublikinės Klaipėdos ligoninės naujienų – prieš tris mėnesius prisijungtas poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“.
Kaip žinoma, Vidaus reikalų ministerija (VRM) šios įstaigos pastatus su dviem hektarais žemės prie pat jūros ketino perleisti „Turto bankui“. Aktyviai priešinantis „Pušyno“ kolektyvui su vadovu Tomu Žulkumi priešakyje bei Palangos merui Šarūnui Vaitkui, ministerijos sprendimą pavyko pakeisti, o „Pušynas“ perleistas SAM žinion.

Ir nors paprastai prijungimas kelia pasipriešinimą, o neretu atveju ir skausmingai atsiliepia kolektyvui, devynerius metus „Pušynui“ vadovaujantis T.Žulkus patikina, kad šis atvejis – kitoks.

„Iš pradžių būta nemažai baimių, tačiau mūsų jungimo modelis šimtu procentų pasiteisino ir galima būtų jį vadinti pavyzdiniu visiems“, – neabejoja RKL filialo „Pušynas“ vadovas T.Žulkus.

RKL vadovas D.Steponkus taip pat pasidžiaugė, kad „Pušyno“ prijungimas vyko greitai, be trikdžių, pavyko suderinti SAM, VRM bei pačios įstaigos interesus.

Išsaugotos visos darbo vietos, kurių yra daugiau nei šimtas. „Pušyne“ ir toliau visai ateinančiai kadencijai lieka vadovauti T.Žulkus.
Jis pažymi, kad RKL vadovybės nuostata buvo neatleisti nė vieno darbuotojo ir nesiimti jokių staigių ir drastiškų pertvarkų.

„Respublikinės ligoninės administracijos priimti vadybiniai sprendimai leido nieko daug nejaučiant ir, kas svarbiausia, nenukenčiant darbuotojams, pereiti į ligoninės sudėtį“, – pasakojo poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ vadovas Tomas Žulkus.

Tiek jis, tiek D.Steponkus džiaugiasi, kad prie kolektyvo sutiko prisijungti ir itin patyrusi specialistė Judita Daratienė, buvusi Palangos reabilitacijos ligoninės pavaduotoja medicinai, kuri čia eis patarėjos reabilitacijai pareigas.

D.Steponkus pabrėžia, kad vykdant šią pertvarką iš tiesų norėjosi nesukelti streso žmonėms. „Nebus, kad visada pavyks išvengti nesklandumų. Tačiau pokyčiuose stengiuosi galvoti apie žmones, kad jie jaustųsi saugūs. Nes ir vienas nelaimingas žmogus gali tapti nesėkmės priežastimi“, – mano jis.

RKL vadovas tvirtina: naujai susijungusių įstaigų dar laukia nemažas kelias, tačiau tikisi, kad geranoriškai suvienijus pastangas pavyks juo eiti sklandžiai.

Nustebo: SAM tvarka visai kita

T.Žulkus pasakoja, kad nors darbuotojai įstaigos prijungimo prie RKL beveik ir nepajuto, jo paties laukė daug naujovių.

Nors priklausomybė kitai įstaigai jau savaime įneša korekcijų valdymo struktūroje, priimant sprendimus, didžiausiu iššūkiu tapo perėjimas kitos ministerijos žinion. „Atsirado visiškai nauji nuostatai, nauja aplinka, tvarkos, kitoks atlyginimų skaičiavimas. Kompiuteristai vis dar iš mūsų neišeina – dirbome su septyniomis skirtingomis programomis… Visi supranta, kad SAM ir VRM – skirtingos įstaigos, tačiau, kad ypatumai tarp ministerijų tokie didžiuliai – nustebino“, – tvirtino T.Žulkus ir vertino visokeriopą RKL pagalbą persiorientuojant prie naujos tvarkos.

„Jei, pavyzdžiui, gydymo įstaigose gydytojai gali gauti didesnį atlygį nei vadovai, VRM didžiausia alga – vadovo, o visų kitų skaičiuojamos pagal tam tikrą procentą nuo jos“, – įdomų dalyką pasakojo T.Žulkus.

Sieks tapti reabilitacijos lyderiais

Kokie „Pušyno“ ateities planai? Patarėja reabilitacijai Judita Daratienė tvirtina, kad jų tikslas – tapti reabilitacijos lyderiais šalyje. „Iki šiol reabilitacija čia buvo labiau orientuota į statutinius pareigūnus, kurių ir toliau lauksime atvykstant. O nuo dabar prasideda kelias, kai stiprinsime tikrąją medicininę reabilitaciją“, – kalbėjo ji.

Patarėja dalinosi planais atnaujinti medicininę reabilitacinę bazę ir paslaugas – priimti daugiau pacientų, pradėti neurologinę reabilitaciją.

J.Daratienė atkreipia dėmesį, kad „Pušynas“ turi pakankamai didelį paslaugų spektrą: čia yra šeši reabilitacijos profiliai. Padedama ginekologinėmis, virškinamojo trakto, atramos ir judamojo aparato bei kitokiomis ligomis sergantiems pacientams.

„Pas mus atvyksta ir sudėtingų būklių ligoniai po galūnių amputacijų, sergant diabetu, po kardiologinių operacijų, kraujagyslių šuntavimo, onkologinio gydymo. Beje, onkologinę reabilitaciją norime plėsti, diegti naujas technologijas, kadangi šių pacientų vis daugėja ir šiuo metu negalime padėti visiems besikreipiantiems“, – kalbėjo J.Daratienė.

Ji pažymi, kad „Pušynas“ – vienintelis reabilitacijos centras šalyje pacientams su regėjimo negalia. „Jie yra pamėgę šią vietą, nes jiems gerai pažįstama, gan nedidelė erdvė, kurioje patogu judėti“, – pasakojo J.Daratienė.

Nauda ir RKL pacientams

D.Steponkus siekia išsaugoti tai, kas šiandien yra „Pušyno“ stiprybė. Kartu tikisi, kad filialas su ligonine veiks darniai ir „Pušyno“ paslaugos derės su tomis, kurios išplėtotos RKL.

J.Daratienė pabrėžia, kad patogu, kai Respublikinė Klaipėdos ligoninė gali užtikrinti reabilitacijos paslaugas. „Nereikia dėl jų rūpintis patiems pacientams – reabilitacijos jie gali būti siunčiami iškart po gydymo. Supaprastėja logistika, informavimas, didėja saugumas, nes kilus problemai yra artimas kontaktas su ligonine. Tai išties puikus paslaugų paketas pacientui“, – neabejoja patarėja reabilitacijai.

Ji pažymi, kad „Pušynas“ patrauklus ir tuo, jog yra gan nedidelis, dėl to žmonės čia jaučiasi saugiau. „Darnaus kolektyvo nuotaika persiduoda ir pacientams, kuriuos dažnai girdžiu sakant, kad jaučiasi čia kaip namuose, – tvirtino pašnekovė. – Be to, visiškai šalia yra jūra, pušynas. Tai svarbu kardiologiniams, onkologiniams pacientams, kurie neturi daug jėgų judėti, tačiau jiems neužtenka reabilitacijos tarp keturių sienų.“

Planuoja naujas erdves

„Džiaugiuosi, jog RKL vadovybė supranta, kad „Pušynas“ yra poilsio ir sveikatos reabilitacijos centras, – tęsė T.Žulkus. – Nauji įstatai leido ir toliau organizuoti poilsio bei sveikatos reabilitacijos paslaugas, buvo atsižvelgta į mūsų siekiamybes, išsaugoti net teniso kortai. Nesijaučiame įstatyti į rėmus, mums geranoriškai leista plėtoti tai, ką turėjome.“

RKL plėtos didelį infrastruktūros projektą, kuriuo numatoma vietoj esamų garažų ir pirties „Pušyno“ teritorijoje statyti naują, poilsiui ir vandens procedūroms skirtą korpusą, sujungtą su pagrindiniu pastatu. Pastarojo patalpos bus remontuojamos.

Naujojo pastato pirmieji aukštai būtų skirti sveikatingumui, juose įsikurtų baseino, masažo procedūrų zona, o viršutiniai du aukštai – pacientų apgyvendinimui. Rekonstruoti numatoma ir šalia esančią katilinę.

Komentaras
Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus:

• Džiaugiuosi, kad bendromis Palangos miesto vadovų, Tarybos, kurorto bendruomenės pastangomis pavyko užkirsti kelią planuotai „Pušyno“ privatizacijai bei išsaugoti čia teikiamas sveikatinimo paslaugas ir apie šimtą darbo vietų.

Sklandaus Vidaus reikalų ir Sveikatos apsaugos ministerijų bendradarbiavimo dėka reabilitacijos centras buvo perduotas Sveikatos apsaugos ministerijai, tad Palanga ne tik išsaugojo „Pušyną“, bet ir įgijo dar vieną solidų partnerį – Respublikinę Klaipėdos ligoninę.

Reabilitacijos centras ir toliau tarnauja Lietuvos gyventojams, čia teikiamos įvairios medicininės paslaugos (nuo ligos diagnozavimo iki reabilitacijos ir sveikatos atstatymo), o ateityje, kaip buvau informuotas, paslaugų spektrą planuojama plėsti. Neabejoju, kad „Pušynui“ tikrai pavyks pasiekti dar didesnių aukštumų sanatorinio gydymo ir reabilitacijos srityje“.

Straipsnio šaltinis: lsveikata.lt , 2024 05 02