Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo medicinos psichologė ir psichodinaminės krypties grupių psichoterapijos kandidatė Eglė Kavaliauskaitė dalijasi mintimis apie stresą, jo poveikį mūsų savijautai ir būdus, padedančius išlaikyti emocinę pusiausvyrą.

Nuovargis, įtampa, stiprus širdies plakimas, padažnėjęs kvėpavimas, raumenų skausmai, virškinimo sutrikimai, miego problemos, dirglumas, nerimas, liūdesys, sunkumai sutelkiant dėmesį, įkyrios mintys – tai tik dalis simptomų, kurie gali slėptis po žodžiu stresas.

„Kiekvieną dieną savo gyvenime susiduriame su mažesniais ar didesniais stresoriais. Dažniausiai juos įveikiame, tačiau kartais nutinka taip, kad streso gyvenime tampa per daug“, – pastebi E. Kavaliauskaitė.

Pasak specialistės, mūsų gebėjimas susidoroti su stresu yra glaudžiai susijęs su turimais vidiniais resursais. Kiekvienas žmogus turi ribotą jų kiekį. Kaskart patiriant stresą, ypač kai susiduriame su pasikartojančiais ir ilgalaikiais stresoriais, dalis šių resursų išeikvojama. Jei jie nėra atkuriami, nauji gyvenimo iššūkiai gali tapti vis sunkiau įveikiami.

Tuomet gali pasireikšti įvairūs fiziniai ir psichologiniai simptomai, kurie pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui – darbui, tarpasmeniniams santykiams, poilsiui ir kitoms svarbioms gyvenimo sritims.

„Tam, kad išvengtume žalingo streso poveikio, labai svarbu kasdien papildyti savo resursų kraitelę“, – teigia psichologė. Ji išskiria kelis svarbius būdus, kurie padeda stiprinti atsparumą stresui.

Pirmiausia svarbu pasirūpinti baziniais poreikiais – reguliariu valgymu, pakankamu skysčių vartojimu, tinkamu darbo ir poilsio balansu. Nors tai atrodo paprasti dalykai, jie yra labai svarbūs mūsų fizinei ir emocinei savijautai.

Ne mažiau reikšmingas yra kokybiškas miegas. Miego metu smegenys apdoroja dienos įvykius, o organizmas atkuria fizines ir psichologines jėgas. Norint pagerinti miego kokybę, verta prieš miegą riboti ekranų naudojimą, vengti sunkaus maisto, nikotino ir alkoholio, pasirūpinti ramia, tamsia ir vėsesne miego aplinka.

Svarbu nepamiršti ir malonių veiklų. Kasdienybėje dažnai daug dėmesio skiriame pareigoms ir atsakomybėms, tačiau emocinius resursus padeda atkurti tai, kas suteikia džiaugsmo – hobiai, kūrybinė veikla, laikas gamtoje ar kitos mėgstamos veiklos.

Didelę reikšmę turi ir fizinis aktyvumas. Tai nebūtinai turi būti intensyvios treniruotės – kiekvienas judėjimas yra vertingas. Pasivaikščiojimas, bėgimas, plaukimas, šokiai, važinėjimas dviračiu ar kita mėgstama veikla gali padėti sumažinti įtampą ir pagerinti savijautą.

E. Kavaliauskaitė taip pat atkreipia dėmesį į atjautos sau svarbą. „Patirdami stresą dažnai pradedame save kaltinti, kad nesusitvarkome. Tačiau sunkumų metu svarbu su savimi elgtis taip pat palaikančiai ir atjaučiančiai, kaip elgtumėmės su artimu žmogumi, atsidūrusiu panašioje situacijoje.“

Kai streso simptomus norisi sumažinti čia ir dabar, gali padėti paprasti metodai. Vienas jų – gilus ir lėtas kvėpavimas. Sutelkus dėmesį į kvėpavimą ir jį sulėtinus, aktyvinama parasimpatinė nervų sistemos dalis, susijusi su ramybės būsena.

Taip pat gali padėti šalčio poveikis – pasivaikščiojimas vėsesniu oru, šaltas dušas, veido panardinimas į šaltą vandenį ar net rankų palaikymas po šalto vandens srove. Šie veiksmai gali padėti sumažinti nemalonius streso simptomus.

Nors gali skambėti netikėtai, raminti gali ir dainavimas, niūniavimas ar juokas. Naudodami savo balsą aktyviname nervų sistemos mechanizmus, kurie padeda mažinti įtampą ir grįžti į ramesnę būseną.

Svarbu prisiminti, kad stresas pats savaime nėra vien tik neigiamas reiškinys. Tam tikras streso lygis padeda mums susikaupti, mobilizuoti jėgas ir įveikti iššūkius. Esminis tikslas nėra visiškai išvengti streso – tai neįmanoma. Svarbiausia nuolat rūpintis savo vidiniais resursais, kad gyvenimo sunkumus galėtume įveikti nepatirdami stiprių neigiamų pasekmių.

Jeigu pastebima, kad streso simptomai tampa sunkiai valdomi ir ima trukdyti kasdienei veiklai, santykiams ar gyvenimo kokybei, rekomenduojama kreiptis į psichikos sveikatos specialistus. Laiku suteikta pagalba gali padėti geriau suprasti savo būseną ir atrasti veiksmingus būdus pasirūpinti savimi.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės inf.