Kai daugiau kaip 50 metų vyras pirmą kartą atvyko į Respublikinę Klaipėdos ligoninę, jo būklė vertė abejoti, ar apskritai bus galima taikyti chirurginį gydymą. Pacientas judėjo vežimėliu, kvėpavo per nešiojamą deguonies aparatą, o jo ligos istorijoje buvo dvi ypač sudėtingos diagnozės – sunki autoimuninė plaučių liga, sukėlusi ūmų kvėpavimo funkcijos nepakankamumą, ir ankstyvos stadijos plaučių vėžys.

Užsienyje atlikti tyrimai buvo parodę, kad navikas neišplitęs ir teoriškai galėtų būti operuojamas. Tačiau dėl itin sunkios kvėpavimo būklės specifinio gydymo atsisakyta – rizika buvo per didelė.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės krūtinės chirurgas Aleksandras Bagajevas pasakoja, kad pirmasis susitikimas su pacientu nesuteikė daug optimizmo.

„Pirmą kartą jį pamačiau sėdintį vežimėlyje, kvėpuojantį per portatyvinį deguonies aparatą. Pirmoji mintis buvo, kad tai nėra chirurginis pacientas. Tačiau žmogus buvo praktiškai be išeities. Nusprendėme ieškoti sprendimo“, – prisimena gydytojas.

Pirmiausia reikėjo stabilizuoti būklę

Prieš svarstant operaciją pacientui buvo skirtas gydymas, siekiant sumažinti kvėpavimo nepakankamumą ir įvertinti, ar organizmas apskritai pajėgus atlaikyti intervenciją.

Po kelių savaičių gydymo būklė šiek tiek pagerėjo – pacientas galėjo tam tikrą laiką išbūti ir be papildomo deguonies. Vis dėlto kvėpavimo funkcija išliko labai ribota.

„Tokios būklės pacientų įprastai neoperuojame. Jei būtume taikę standartinę metodiką, rizika būtų buvusi milžiniška. Reikėjo ieškoti kitokio kelio“, – sako chirurgas.

Sprendimas, pakeitęs visą gydymo eigą

Įprastai atliekant plaučių naviko operaciją pacientas prijungiamas prie dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato, o vienas plautis operacijos metu atjungiamas nuo kvėpavimo. Tačiau šiuo atveju būtent toks gydymas galėjo tapti lemtinga klaida.

„Buvo labai didelė tikimybė, kad po operacijos išsivystytų sunki pneumonija ar kitos kvėpavimo komplikacijos. Atsižvelgiant į jo būklę, pacientas galėjo jų tiesiog neatlaikyti“, – aiškina gydytojas.

Todėl medikų komanda nusprendė taikyti Lietuvoje dar retai naudojamą metodiką – atlikti operaciją pacientui kvėpuojant savarankiškai, neintubuojant jo ir nejungiant prie dirbtinės plaučių ventiliacijos.

Didžiausias iššūkis teko anesteziologams

Nors chirurginė operacijos dalis specialistams buvo įprasta, didžiausias iššūkis teko anesteziologų komandai. Tokios operacijos įmanomos tik sukaupus didelę anesteziologinę patirtį ir dirbant glaudžiai koordinuotai visai operacinei komandai.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Anesteziologijos-reanimatologijos skyriaus vedėjas gydytojas Nerijus Ruškys pasakoja, kad tokiais atvejais tenka suderinti iš pirmo žvilgsnio sunkiai suderinamus tikslus.

„Pacientas turi nejausti skausmo, būti pakankamai seduotas, tačiau kartu visos operacijos metu išlaikyti savarankišką ir stabilų kvėpavimą. Tai reikalauja labai tikslaus anestezijos valdymo ir nuolatinio visos komandos darbo“, – sako gydytojas.

Pasak jo, kiekvienas sprendimas operacijos metu buvo priimamas vertinant itin trapią paciento būklę.

„Svarbiausias tikslas buvo išvengti komplikacijų, kurios šiam pacientui galėjo būti kritinės. Operacijos metu reikėjo nuolat laviruoti tarp pakankamo nuskausminimo ir saugaus spontaninio kvėpavimo išlaikymo“, – teigia N. Ruškys.

Operacija praėjo sėkmingai

Operacija buvo atlikta sklandžiai. Navikas pašalintas radikaliai, o pooperacinis laikotarpis praėjo be rimtesnių komplikacijų. Pacientas jau išrašytas į namus.

Chirurgas pabrėžia, kad šio atvejo svarba neapsiriboja vien sėkmingai pašalintu naviku.

„Didžiausia problema buvo ta, kad žmogus buvo tarsi uždarame rate. Autoimuninės ligos gydymas buvo sudėtingas dėl diagnozuoto vėžio, o vėžio gydymas buvo komplikuotas dėl sunkios plaučių ligos. Pašalinus naviką atsirado galimybė visą dėmesį sutelkti į pagrindinės ligos kontrolę“, – sako gydytojas.

Toliau pacientas gydomas specializuotame autoimuninių plaučių ligų centre. Nors visiškai išgydyti ligos neįmanoma, medikų tikslas – pasiekti kuo ilgesnę remisiją ir sustabdyti plaučių audinio pažeidimo progresavimą.

Pirmas toks atvejis ligoninėje

Ši operacija Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje atlikta pirmą kartą.

„Unikalus buvo ne pats naviko pašalinimas, o tai, kad operuoti reikėjo dirbant su kvėpuojančiu plaučiu. Tokiose situacijose svarbiausia tampa visa komandos patirtis“, – sako chirurgas.

Pasak jo, sprendimą imtis šio sudėtingo atvejo padėjo priimti anksčiau sukaupta patirtis. Per savo praktiką gydytojas A. Bagajevas yra atlikęs daugiau kaip 70 tokių operacijų.

„Pamatęs šį pacientą supratau, kad tai gali būti vienintelė jo galimybė. Džiaugiamės, kad pavyko ja pasinaudoti,“ – sako chirurgas A. Bagajevas.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės inf.