Svarbūs dokumentai

Respublikinės Klaipėdos ligoninės licencija

Respublikinės Klaipėdos ligoninės kokybės politika, tikslai ir uždaviniai

Kokybės politika – teikti pacientams prieinamą, savalaikę, lygiateisišką, pilnavertę, efektyvią, patikimą ir saugią, kokybės standartus atitinkančią sveikatos priežiūrą ligų profilaktikos, diagnostikos, gydymo, slaugos ir reabilitacijos srityje. Ši politika apima profesines ir administracines paslaugas.

Tikslai

1. Tenkinti paciento poreikius ir interesus sveikatai profesionaliai, etiškai ir rezultatyviai.
2. Nuolat tobulinti ir atnaujinti sveikatos priežiūros technologijas.
3. Nuolat kelti personalo, ypač vadovaujančio, gydytojų ir slaugos specialistų kvalifikaciją ir profesionalumą.
4. Organizuoti sveikatos priežiūrą, atsižvelgiant į įtakos teritorijos gyventojų nuomonę, norus ir pageidavimus bei išorinę aplinką.
5. Teikti efektyvias, saugias ir veiksmingas, galimai užbaigtas sveikatos priežiūros paslaugas, kiek tai leidžia įstaigos galimybės ir ištekliai.

Uždaviniai
Pirmojo tikslo (Tenkinti paciento poreikius ir interesus sveikatai profesionaliai, etiškai ir rezultatyviai) uždaviniai:

1. teikti pacientams pakankamą ir išsamią informaciją apie įstaigoje teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas visuomenės informavimo priemonėse, įstaigos interneto svetainėje, pačioje įstaigoje ir kitais būdais;
2. suteikti galimybę pasirinkti gydantį gydytoją ir gydytoją konsultantą;
3. šalinti visas kliūtis, trukdančias pacientams gauti savalaikes ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas; organizuoti pacientų sveikatos priežiūrą taip, kad jiems galimai greičiau būtų nustatyta liga ir pradėtas gydymas bei slauga; organizuoti personalo darbą taip, kad paciento medicinos paslaptį žinotų galimai mažesnis personalo skaičius;
4. informuoti pacientą apie visus personalo veiksmus, susijusius su jo sveikata, jo ligos diagnozę, gydymo galimybes bei riziką, laukiamus rezultatus; užtikrinti paciento privatumą.

Antrojo tikslo (Nuolat tobulinti ir atnaujinti sveikatos priežiūros technologijas) uždaviniai:

1. nuolat kaupti informaciją apie naujausias Europos ir pasaulio šalių sveikatos priežiūros technologijas;
2. analizuoti galimybes ir diegti naujausias sveikatos priežiūros technologijas;
3. planuoti išteklius naujų technologijų diegimui bei esamų renovacijai;
4. apie naujų sveikatos priežiūros technologijų įdiegimą nuolat informuoti darbuotojus, aptarnaujamos teritorijos medikus ir gyventojus.

Trečiojo tikslo (Nuolat kelti personalo, ypač vadovaujančio, gydytojų ir slaugosspecialistų kvalifikaciją ir profesionalumą) uždaviniai:

1. kelti vadovaujančio personalo kvalifikaciją vadybos, kokybės, išteklių (materialinių, personalo) valdymo srityje organizuojant tobulinimosi kursus kartu su šalies universitetais bei kitų šalių šio profilio organizacijomis;
2. kelti gydytojų kvalifikaciją įstaigos viduje ir sudarant sąlygas išvykti tobulintis kitus, nustatant reikalavimus bei paskatas;
3. kelti slaugos ir socialinių darbuotojų kvalifikaciją pagal šiuolaikinę slaugos bei socialinio darbo doktriną šalyje, nustatant reikalavimus ir paskatas;
4. numatyti lėšas darbuotojų kvalifikacijos kėlimui;
5. kompiuterizuoti įstaigos padalinius (skyrius), įdiegti visą parą veikiantį internetą;
6. įdiegti interneto tinklą vidaus dokumentų apyvartai.

Ketvirtojo tikslo (Organizuoti sveikatos priežiūrą, atsižvelgiant į įtakos teritorijos gyventojų nuomonę, norus ir pageidavimus bei išorinę aplinką) uždaviniai:

1. organizuoti pacientų apklausas visais jų sveikatos priežiūros klausimais ir analizuoti jų rezultatus;
2. analizuoti visuomenės nuomonę apie įstaigos teikiamas paslaugas, kurias pateikia visuomenės informavimo priemonės;
3. analizuoti ir apibendrinti pacientų ir jų šeimos narių pasiūlymus, prašymus, padėkas ir skundus dėl sveikatos priežiūros;
4. gauti informaciją iš teritorijos valdymo institucijų sveikatos priežiūros klausimais, ją analizuoti ir, esant reikalui, koreguoti įstaigos veiklą.

Penktojo tikslo (Teikti efektyvias, saugias ir veiksmingas, galimai užbaigtas sveikatos priežiūros paslaugas, kiek tai leidžia įstaigos galimybės ir ištekliai) uždaviniai:

1. teikti efektyvias diagnostikos, gydymo, slaugos paslaugas galimai greičiau ir didesne apimtimi atstatant pacientų sveikatą ir jų socialinį aktyvumą, darbingumą, gerinant jų gyvenimo kokybę;galimai didesne apimtimi baigti sveikatos priežiūros paslaugas, teikiamas įstaigoje, o jų nebaigus – informuoti pacientą arba jo šeimos narius apie tolimesnę jam būtiną sveikatos priežiūrą (diagnostiką ar gydymą kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje, reabilitaciją, kitą gydymą);
2. analizuoti visų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų medicininį ir ekonominį efektyvumą, daryti išvadas ir atlikti korekcinius bei prevencinius veiksmus;
3. registruoti ir analizuoti medicinos personalo daromas klaidas ir nesėkmes.

VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės kokybės politikos, kokybės tikslų ir uždavinių įgyvendinimas vyksta kasdien – aptarnaujant įstaigos pacientus.Kokybės politika nuolat aiškinama darbuotojams įstaigos ar padalinių susirinkimuose, tam, kad darbuotojai žinotų ir suprastų ne tik kokybės politiką, bet ir savo vaidmenį ją įgyvendinant. Įstaigos kokybės politika viešai prieinama pacientams.

Sveikatos priežiūros kokybės vertinimas

Sveikatos priežiūros kokybė vertinama pagal šiuos kriterijus:

• pagrindinius: prieinamumą; patikimumą; saugumą; rezultatyvumą; užbaigtumą; etiškumą; estetiškumą; technologijų naujumą; tęstinumą.
• Papildomus: jautrumą; lankstumą; švarumą; patogumą; draugiškumą; punktualumą; greitumą.

Sveikatos priežiūros kokybė vertinama šiais informacijos gavimo metodais: statistiniais; organizacinės dokumentacijos analizės; medicininės dokumentacijos analizės; ekspertiniais; pacientų apklausų; darbuotojų apklausų ir kitais. Sveikatos priežiūros kokybė vertinama metodais:

• vidaus audito;
• išorinio audito;
• licencijavimo;
• akreditacijos;
• kitais.

Įstaigos struktūros kokybė vertinama:

• bazės kokybė (pastatai, patalpos, ūkinė įranga);
• medicinos įrangos kokybė;
• personalo kokybė;
• vidaus organizacinių struktūrų kokybė;
• pagrindinių normatyvinių dokumentų (nuostatų, vidaus tvarkos taisyklių, etatų sąrašo, vadybinio darbo paskirstymo, procedūrų aprašymo, pareiginių nuostatų, kolektyvinės sutarties) kokybė;
• valdymo mechanizmo kokybė.

Įstaigos procesų kokybė vertinama:

• valdymo atitikimas standartams (įstatymams ir poįstatyminiams aktams);
• ambulatorinės sveikatos priežiūros atitikimas normoms;
• paciento patekimo į įstaigą atitikimas nustatytai tvarkai;
• paciento sveikatos diagnostikos atitikimas normoms, metodikoms, algoritmams ir protokolams;
• paciento gydymo atitikimas normoms, metodikoms, algoritmams ir protokolams;
• paciento slaugos atitikimas normoms ir standartams;
• paciento bendros priežiūros atitikimas normoms;
• nemedicininių paciento poreikių tenkinimo atitikimas nustatytai tvarkai;
• paciento išvykimo iš ligoninės atitikimas nustatytai tvarkai;
• postacionarinės paciento sveikatos priežiūros atitikimas nustatytai tvarkai.

Sveikatos priežiūros rezultatų kokybė vertinama:

• paciento sveikatos pokyčiai (objektyvus vertinimas): trumpalaikiai (iki 1 metų) ir ilgalaikiai;
• paciento nuomonė (subjektyvus vertinimas) apie jam teiktą sveikatos priežiūrą;
• pajamų – sąnaudų santykis.

Vertinant medicinos pagalbos kokybę įstaigoje, atsižvelgiama į įstaigos veiklos aspektus:

• Organizacinius: lovų skaičių (bendras ir pagal profilius) ir išsidėstymą; etatų skaičių (jų užimtumas) ir išsidėstymą; struktūrinių padalinių skaičių ir išsidėstymą; pacientų informavimą apie paslaugų asortimentą ir jų teikimo tvarką, paslaugas teikiančius specialistus; kitus.
• Finansinius: sutarties su TLK turinį; išlaidų sąmatą; pajamų planą; PSDF lėšas; kitas lėšas.
• Stacionarinės sveikatos priežiūros: hospitalizacijos (atsakymų hospitalizacijai) pagrįstumą; pacientų tyrimo ir gydymo operatyvumą; pacientų tyrimo ir gydymo pagrindimą; gydymo trukmę; stacionaro veiklos statistinius rodiklius; pacientų konsultavimą; pacientų perkėlimą į kitas ir priėmimą iš kitų gydymo įstaigų; gydymo racionalumą, vaistų naudojimo kontrolę; būtinųjų vaistų asortimentą; vaistų ir medicinos pagalbos priemonių asortimentą; pacientų nuomonės tyrimus; kitus.
• Ambulatorinės – konsultacinės sveikatos priežiūros: paslaugų asortimentą; konsultanto – specialisto pasirinkimo galimybes; konsultanto – specialisto prieinamumą pacientui; paciento tyrimo ir gydymo operatyvumą; paciento hospitalizacijos operatyvumą; gydymo trukmę; ambulatorinės – konsultacinės veiklos statistinius rodiklius; gydymo racionalumą; kompensuojamų vaistų receptų išrašymo apimtis ir racionalumą; laikinąjį ir pastovų nedarbingumą; pacientų nuomonės tyrimus; kitus.

Įstaigos sveikatos priežiūros kokybiniai rezultatai vertinami vieną kartą per metus gydymo tarybos ir stebėtojų tarybos posėdžiuose.

Įstaigos medicinos profesionalų savęs įvertinimas atliekamas skyriuose vieną kartą per ketvirtį arba dažniau-esant probleminiams atvejams, kai iškyla diagnostikos ir gydymo sunkumai.

Kiekvieno Įstaigos darbuotojo atsakomybė konkrečiai numatyta pareiginiuose nuostatuose.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės įstatai

Respublikinės Klaipėdos ligoninės lygių galimybių politikos tvarkos aprašas

PATVIRTINTA
VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės
direktoriaus 2013 m. rugsėjo 2 d.
įsakymu Nr.Į-374 (1.7)

VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS RESPUBLIKINĖS KLAIPĖDOS LIGONINĖS ELGESIO KODEKSAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šis viešosios įstaigos Respublikinės Klaipėdos ligoninės (toliau – Ligoninė) elgesio kodeksas (toliau – Kodeksas) nustato pagrindinius Ligoninės darbuotojų elgesio principus, kurių jie privalo laikytis, darbo metu.
2. Kodekso tikslas – kurti geranorišką darbo aplinką, ugdyti profesinę kompetenciją bei tinkamus ir efektyvius Ligoninės darbuotojų tarpusavio ryšius, pagarbius santykius su pacientais ir jų atstovais, didinti Ligoninės darbuotojų autoritetą visuomenėje, pacientų ir jų atstovų pasitikėjimą Ligonine.
3. Šis kodeksas tvirtinamas direktoriaus įsakymu ir skelbiamas viešai.
4. Kodekse vartojamos sąvokos:
   1. Asmeninis suinteresuotumas – moralinis įsipareigojimas, turtinė ar neturtinė nauda arba kitas panašaus pobūdžio interesas, kuris būtų palankus jam asmeniškai arba jam artimiems asmenims.
   2. Diskreditavimas – tokie darbuotojo veiksmai, kurie visuomenės akyse akivaizdžiai kenkia Ligoninės autoritetui, griauna pasitikėjimą ja, kompromituoja. Diskredituojama gali būti tiek veikimu, tiek ir neveikimu.
   3. Dovana – laikomas bet kuris materialinę vertę turintis daiktas, paslauga ar kita nauda, siūloma ir/ar suteikiama asmens sveikatos priežiūros specialistui, kai tai yra ar gali būti susiję su tiesioginių ar netiesioginiu poveikiu jo veiksmams ar sprendimams.
   4. Interesų konfliktas – tai situacija, kai darbuotojas privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kuris susijęs ir su jo privačiais interesais.
   5. Įžeidimas – tai situacija, kai darbuotojas viešai /neviešai veiksmu, žodžiu ar raštu pažemino žmogaus garbę ir orumą.
   6. Kodekso pažeidimas – šiame Kodekse nustatytų darbuotojo elgesio normų pažeidimas, padarytas tiek veikimu, tiek neveikimu dėl darbuotojo kaltės.
   7. Privatūs interesai – tai darbuotojo (ar jo artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos priimamiems sprendimams atliekant tarnybines pareigas
   8. Darbuotojui artimi asmenys – tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai, sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka.
   9. Korupcija – pasiūlymas, pažadas ar davimas bet kokios naudos kitam asmeniui už neteisėtą atlygį, kad būtų atliktos arba neatliktos to asmens pareigos arba kurstymas priimti kokią nors naudą kaip neteisėtą atlygį arba jos priėmimas už pareigų atlikimą arba neatlikimą.

II. DARBUOTOJO ELGESIO PRINCIPAI

1. Pagrindiniai darbuotojų elgesio principai turi būti tokie:
   1. pagarba žmogui ir valstybei;
   2. teisingumas ir nešališkumas;
   3. nesavanaudiškumas;
   4. dorovinis principingumas ir padorumas;
   5. atsakomybė ir atskaitingumas;
   6. skaidrumas ir viešumas;
   7. pavyzdingumas;
   8. viešųjų interesų tenkinimas ir nepiktnaudžiavimas pareigomis;
   9. sąžiningumas;
   10. tinkamas pareigų atlikimas;
   11. lojalumas Ligoninei;
   12. konfidencialumas.
2. Pagarbos žmogui ir valstybei principas reiškia, kad darbuotojai turi:
   1. gerbti žmogų, jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas.
   2. laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, įskaitant Ligoninės vidaus teisės aktus.
   3. tinkamai, rūpestingai, kvalifikuotai, atsakingai atlikti savo pareigas.
   4. su žmonėmis bendrauti geranoriškai ir pakančiai, nepaisant jų asmens savybių, turtinės ar visuomeninės padėties, mandagiai elgtis su pacientais, jų atstovais, kolegomis, pavaldiniais ir kitų juridinių asmenų atstovais.
   5. kalba, veiksmais ar siūlomais sprendimais nediskriminuoti jokio asmens ar visuomenės grupės ir imtis teisėtų priemonių užkirsti kelią pastebėtai diskriminacijai;
   6. nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms;
   7. pagarbiai išklausyti asmenis ir imtis visų teisėtų priemonių jiems padėti, dėmesingai reaguoti į pacientų, jų atstovų, kolegų, kitų asmenų prašymus ir siūlymus. Šio reikalavimo privalu laikytis net sudėtingomis aplinkybėmis ar esant stresinėms situacijoms.
3. Teisingumo ir nešališkumo principas reiškia, kad darbuotojai turi:
   1. Priimti teisingus ir pagrįstus sprendimus ir veikti, vadovaujantis tik viešaisiais interesais;
   2. Einant pareigas, nepažeisti įstatymų, kitų teisės aktų, veikti tik pagal suteiktus įgaliojimus;
   3. Neturėti asmeninio išankstinio nusistatymo priimant sprendimus;
   4. Vienodai elgtis su visais pacientais nepaisant jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religinių įsitikinimų ir politinių pažiūrų;
   5. Konfliktinėse situacijose elgtis nešališkai, išklausyti visų pusių argumentus ir ieškoti objektyviausio sprendimo;
   6. Būti objektyviu, vadovautis visų asmenų lygybės įstatymui principu; susidūrus su skirtingais asmenų reikalavimais, nedaryti nepagrįstų išimčių, interesų konfliktus spręsti atsižvelgus į viešuosius interesus, vadovaujantis visiems vienodais vertinimo kriterijais;
   7. Svarstant vidaus teisės aktų projektus, priimant sprendimus dėl darbuotojų skyrimo į pareigas ir kitoje darbinėje veikloje neturėti išankstinės nuostatos dėl atskiro asmens, asmenų grupės ar institucijos ir priimti sprendimus vadovaujantis visiems vienodais vertinimo kriterijais, vengiant asmeniškumo.
4. Nesavanaudiškumo principas reiškia, kad darbuotojai turi:
   1. Nesinaudoti savo tarnybine padėtimi, siekiant paveikti kitų asmenų sprendimą, jei tai gali sukelti interesų konfliktą;
   2. Nesinaudoti Ligoninės nuosavybe ne darbinei veiklai; taip pat nesinaudoti su darbu susijusia informacija kitaip, negu nustato įstaigos vidaus dokumentai siekiant asmeninės naudos;
   3. Darbinėje veikloje teikti prioritetą viešiesiems interesams, įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto.
   4. Neturėti asmeninių interesų ir nesiekti naudos sau, savo šeimai, artimiesiems draugams, vykdant darbines pareigas (II gr. 7.3.3)
   5. Dirbti pacientų, Ligoninės ir visuomenės labui.
5. Dorovinio principingumo ir padorumo principas reiškia, kad darbuotojai turi:
   1. Elgtis nepriekaištingai ir garbingai;
   2. Nepagrįstus prašymus atmesti taktiškai;
   3. Nesinaudoti kito asmens klaidomis ar nežinojimu;
   4. Darbinėje veikloje elgtis garbingai;
   5. Atlikti savo pareigas vadovaujantis etiško elgesio normomis;
   6. Nedalyvauti neteisėtuose sandoriuose ir susirinkimuose;
   7. Netoleruoti kolegų neetiško elgesio, neprofesionalių ar neteisėtų veiksmų ir nedelsiant imtis priemonių jiems nutraukti.
   8. Būti nepaperkamas, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų;
   9. Aiškiai pasakyti ir savo elgesiu parodyti, kad netoleruojate jokių kyšių ar dovanų davimo ir ėmimo;
   10. Atsakomybės ir atskaitomybės principas reiškia, kad darbuotojai turi: Teisės aktų nustatyta tvarka paaiškinti ir pagrįsti savo sprendimus ar veiksmus;
   11. Atsisakyti vykdyti neteisėtą nurodymą ar įsakymą ir apie tai pranešti tiesioginiam vadovui;
   12. Neturint pakankamai išteklių, įgūdžių ar kompetencijos pavedimui vykdyti, apie tai nedelsiant pranešti tiesioginiam vadovui ar Ligoninės vadovui;
   13. Asmeniškai atsakyti už savo sprendimų ar veiklos rezultatų pasekmes, trumpalaikių ir ilgalaikių pareiginių tikslų neįgyvendinimą;
   14. Prisiimti dalį atsakomybės už kolegialiai priimamą sprendimą;
   15. Atsiskaityti už savo veiklą tiesioginiam vadovui ir Ligoninės vadovui.
6. Skaidrumo ir viešumo principo laikymasis reiškia, kad darbuotojai turi:
   1. Užtikrinti teisės aktų nustatytą savo veiksmų ir sprendimų viešumą, prireikus pateikti savo sprendimų priėmimo motyvus;
   2. Teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis teikti reikiamą informaciją kitiems darbuotojams ir asmenims.
7. Pavyzdingumo principas reiškia, kad darbuotojai turi:
   1. Savo pareigas atlikti laiku ir kompetentingai;
   2. Būti tolerantiškas ir paslaugus, pagarbiai elgtis su pacientais, bendradarbiais ir kitais asmenimis, su darbu susijusias konfliktines situacijas spręsti taikiai ir mandagiai;
   3. Visada veikti profesionaliai;
   4. Siekti žodžio ir veiksmo vienybės;
   5. Nuolat tobulintis ir kelti savo kvalifikaciją;
   6. Pripažinti savo darbines klaidas ir jas taisyti;
   7. Darbo metu savo išvaizda, kalba ir elgesiu rodyti pavyzdį, bei laikytis visuotinai pripažintų etikos normų;
   8. Nereikšti paniekos pacientams, kolegoms, pavaldiniams, vadovams, neįžeidinėti, neplūsti, nevartoti psichologinio smurto;
   9. Nevartoti alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nerūkyti ligoninės patalpose ar jos teritorijoje, išskyrus specialiai rūkymui įrengtas vietas;
   10. Seksualiai nepriekabiauti ir netoleruoti kitų asmenų seksualinio priekabiavimo ;
   11. Būti tvarkingos išvaizdos. Sveikatos priežiūros specialistai privalo vilkėti specialią medicininę aprangą. Apranga turi būti švari ir tvarkinga.
8. Viešųjų interesų tenkinimo ir nepiktnaudžiavimo pareigomis principas reiškia, kad darbuotojai turi:
   1. Priimant sprendimus ir kitoje darbinėje veikloje vadovautis tik viešaisiais interesais, einamų pareigų ir įtakos nenaudoti savo ir savo artimųjų tiesioginei ar netiesioginei naudai gauti, taip pat esamiems ir buvusiems kolegoms proteguoti;
   2. Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka laiku ir tiksliai deklaruoti savo privačius interesus, nesudaryti sąlygų viešų ir privačių interesų konfliktui kilti, o jam kilus, imtis priemonių tokiam konfliktui pašalinti, pirmenybę suteikiant viešiesiems interesams.
   3. Nenaudoti pareigų, pažeidžiant darbo bei viešuosius interesus įdarbinant asmenį, skiriant jį į tam tikras pareigas ar skatinant, suteikiant paslaugas, kitą naudą arba sudarant su juo sutartis ar sandorius.
9. Sąžiningumo principas reiškia, kad darbuotojai turi:
   1. Nesiimti apgaulės, sukčiavimo, korupcijos ar kitų teisės aktais uždraustų veikų;
   2. Nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepriimti jokių tiesioginių ar netiesioginių dovanų kai esama pagrindo manyti, kad dovana siekiama paveikti darbuotojo veiksmus ar sprendimus;
   3. Nenaudoti darbuotojo veiklai nustatyto laiko, Ligoninės darbo priemonių, finansinių, žmogiškųjų ir materialinių išteklių ne įstaigos poreikiams tenkinti
   4. Savo darbines pareigas vykdyti nepriekaištingai, būti nepaperkamu ir nepapirkinėti kitų asmenų;
10. Tinkamo pareigų atlikimo principas reiškia, kad darbuotojai turi:
    1. Nepiktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir turima galia, neviršyti savo kompetencijos ir veikti pagal suteiktus įgaliojimus;
    2. Tinkamai įgyvendinti Ligoninės vadovo sprendimus;
    3. Nepažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, o susidūrus su šio Kodekso ir kitų teisės aktų pažeidėjais padaryti viską, kas būtina, kad pažeidimai būtų nutraukti ir įstatymų nustatyta tvarka įvertinti;
    4. Savo darbines pareigas atlikti laiku ir kvalifikuotai;
    5. Netoleruoti neteisėto, neetiško Ligoninės administracijos, kolegų ir pavaldinių elgesio.
11. Lojalumas Ligoninei reiškia šias darbuotojo elgesio normas:
    1. lojalumą darbiniams įsipareigojimams ir sąžiningą tiesioginių vadovų bei Ligoninės administracijos nurodymų vykdymą;
    2. tinkamą Ligoninės veiklos tikslų ir siekių suvokimą, deramą jų įgyvendinimą;　　　　　Ligoninės administracijos informavimą apie visus atvejus, kurie turi korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių.
    3. Informacijos apie administracijos neteisėtus veiksmus ar aplaidumą atskleidimas nelaikomas lojalumo pažeidimu.
12. Konfidencialumo principas reiškia šias darbuotojo elgesio normas:
    1. Darbuotojas įsipareigoja neskelbti informacijos, kuri jam patikima tvarkyti (naudotis) darbo metu, jos neatskleisti, neprarasti ir neperduoti asmenims, neįgaliotiems jos sužinoti.
    2. Darbuotojui draudžiama dokumentuose ir kompiuterinėse laikmenose laikomą informaciją naudoti savo šeimos narių, kitų asmenų, verslo, materialiniams ar kitiems poreikiams tenkinti.
    3. Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka darbuotojas užtikrina jam pateiktų dokumentų ir informacijos kompiuterinėse laikmenose saugumą tokiu būdu, kad tretieji asmenys neturėtų galimybės su jais susipažinti ar pasinaudoti.
    4. Informacija apie pacientą tretiesiems asmenims teikiama tik teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka.

III. DARBUOTOJŲ TARPUSAVIO SANTYKIAI

1. Ligoninės darbuotojų tarpusavio santykiai turi būti grindžiami mandagumu, taktiškumu, sąžiningumu, draugiškumu ir pasitikėjimu. Darbuotojai turi padėti vieni kitiems darbinėje veikloje, keistis patirtimi ir žiniomis.
2. Ligoninės darbuotojai privalo laikytis geranoriškumo principo, vengti:
   1. Asmeninio įžeidinėjimo, orumo žeminimo;
   2. Kito darbuotojo darbo menkinimo;
   3. Apkalbų, šmeižto apie kolegas skleidimo, reputacijos menkinimo;
   4. Neigiamų emocijų demonstravimo.
3. Darbuotojai privalo laikytis solidarumo su savo kolegomis, ginti juos nuo nepagrįstos kritikos ir netinkamos įtakos.
4. Darbuotojas privalo susilaikyti nuo viešų pasisakymų ar svarstymų apie kolegų atliekamas užduotis ir veiksmus, apie kitų darbuotojų asmenybę ir jų kompetenciją.
5. Neigiamas atsiliepimas apie kolegas, ypač kitų asmenų akivaizdoje, neleistinas. Į kolegą visada kreipiamasi pagarbiai.
6. Darbuotojų ir vadovų tarpusavio santykiai turi būti grindžiami abipuse pagarba, geranoriškumu bei aktyvia pagalba.
7. Seksualinis priekabiavimas prie kolegų laikomas grubiu etikos ir darbo drausmės pažeidimu.
8. Darbuotojas privalo nevykdyti tiesioginio vadovo pavedimo, jei pavedimas verčia pažeisti įstatymus ir šį Kodeksą. Apie tokį pavedimą pranešama Ligoninės direktoriui.
9. Netoleruotinas neteisėto, netinkamo kolegų elgesio bei nekompetentingumo gynimas. Darbuotojai privalo pranešti tiesioginiam vadovui apie kolegų nekompetentingumą, neteisėtą, netinkamą elgesį.
10. Ligoninės padalinio vadovas savo vadovaujamame kolektyve privalo:Netoleruoti asmens įžeidinėjimo ar jo garbės ir orumo žeminimo;
    1. Sukurti vadovaujamame kolektyve darbingą ir draugišką aplinką, užkirsti kelią konfliktams, šalinti nesutarimų priežastis;
    2. Pastabas dėl pavaldinių klaidų ir darbo trūkumų reikšti korektiškai;
    3. Stengtis paskirstyti darbą kolektyve tolygiai, kad būtų efektyviai panaudotos kiekvieno pavaldinio kūrybinės galimybės ir kvalifikacija;
    4. Viešai nereikšti savo simpatijų ar antipatijų pavaldiniams ir kitiems Ligoninės darbuotojams;
    5. Skatinti pavaldinius reikšti savo nuomonę darbiniais klausimais ir ją išklausyti;
    6. Deramai įvertinti pavaldinių darbo pasiekimus;
    7. Būti reiklus ir teisingas pavaldiniams, visada prisiminti, kad savo elgesiu ir darbu jis turi rodyti jiems pavyzdį.
11. Darbuotojai su vadovais turi bendrauti korektiškai ir vykdyti visus teisėtus jų nurodymus. Pastebėjęs vadovo klaidą, darbuotojas turi taktiškai apie tai pranešti tam vadovui.
12. Darbo metu kilę darbuotojų tarpusavio nesutarimai turi būti išsprendžiami nedelsiant jų pačių pastangomis, į tiesioginį vadovą kreipiamasi tik kraštutiniu atveju.

IV. KODEKSO NUOSTATŲ LAIKYMOSI KONTROLĖ IR PRIEŽIŪRA

1. Informaciją apie Ligoninės darbuotojų galimus pažeidimus nagrinėja, Kodekso pažeidimų prevencines priemones nustato bei darbuotojus praktinio Kodekso taikymo klausimais konsultuoja Etikos komisija.
2. Etikos komisija sudaroma Ligoninės direktoriaus įsakymu ne mažiau kaip iš 5 nepriekaištingos reputacijos Ligoninės darbuotojų.
3. Komisija nagrinėjimo procedūrą pradeda gavusi rašytinę informaciją (tarnybinį pranešimą, darbuotojo skundą, visuomenės informavimo priemonių paskelbtą ar kitokią) apie darbuotojo galimai padarytą Kodekso pažeidimą. Komisija nagrinėjimo procedūrą gali pradėti ir savarankiškai.
4. Darbuotojo atsakomybę lengvina tai, kad jis (ji):
   1. Savanoriškai, nelaukdamas sprendimo atlygina pažeidimu padarytą žalą;
   2. Viešai pripažįsta kaltę, gailisi ir atsiprašo;
   3. Padeda išaiškinti tiesą tyrimo metu;
   4. Praneša apie kitokias dėmesio vertas atsakomybę lengvinančias aplinkybes.
5. Darbuotojo atsakomybę sunkina tai, kad jis ( ji ):
   1. Per kalendorinius metus pažeidimą padarė pakartotinai;
   2. Viešai tyčiojasi iš atliekamo tyrimo ir etiško elgesio principų;
   3. Trukdo išaiškinti tiesą tyrimo metu, nepateikia prašomų ir jo turimų duomenų arba pateikia klaidingus;
   4. Pažeidė daugiau nei vieną Kodekso nuostatą.

V. ATSAKOMYBĖ UŽ KODEKSO PAŽEIDIMUS

1. Sprendimą dėl nuobaudos skyrimo / neskyrimo priima Ligoninės direktorius Etikos komisijos, išnagrinėjusios konkretų šio Kodekso pažeidimą, teikimu.
2. Drausminės nuobaudos skiriamos Darbo kodekse nustatyta tvarka.
3. Etikos komisija, nustačiusi, kad pažeisti Kodekso reikalavimai, atsižvelgiant į pažeidimo mažareikšmiškumą ar lengvinančias aplinkybes, gali apsiriboti nagrinėjimu ir siūlyti neskirti nuobaudos.

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

1. Darbuotojai įsipareigoja vadovautis šiuo Kodeksu. Su šiuo Kodeksu pasirašytinai supažindinamas kiekvienas Ligoninės darbuotojas. Naujai priimami darbuotojai su šiuo Kodeksu pasirašytinai supažindinami iškart po darbo sutarties pasirašymo.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės smurto ir priekabiavimo prevencijos politika

Respublikinės Klaipėdos ligoninės smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos įgyvendinimo veiksmų planas 2024–2027 m.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės vidaus tvarkos taisyklės

Respublikinės Klaipėdos ligoninės vidaus kontrolės politika

PATVIRTINTA

VšĮ Respublikinės Klaipėdos

ligoninės direktoriaus

2019 m. sausio 25 d.

Įsakymu Nr. (1.6)-Į-12

VŠĮ RESPUBLIKINĖS Klaipėdos ligoninės

DARBO TVARKOS TAISYKLĖS

I SKYRIUS

Bendroji dalis

1. VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės darbo tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės (toliau – Įstaigos) darbo organizavimo, darbo sutarties sudarymo, keitimo ir nutraukimo tvarką, nustato bendro pobūdžio darbdavio ir visų Įstaigos darbuotojų teises ir pareigas, atsakomybę, darbo rėžimą, poilsio laiką, apmokėjimo už darbą, darbo pareigų pažeidimo nustatymo tvarką bei kitus darbo santykius reguliuojančius klausimus.
2. Įstaigos darbuotojų konkrečias darbo funkcijas, specialias teises ir pareigas reglamentuoja darbo sutartys, saugos ir sveikatos instrukcijos, pareigybių aprašymai, Įstaigos vadovo įsakymai ir kiti teisės aktai.
3. Įstaigos vietiniai norminiai teisės aktai (kolektyvinės sutartys, taisyklės, tvarkos aprašai ir kt.), reglamentuojantys visų ar dalies darbuotojų darbo organizavimo tvarką ir sąlygas, skelbiami bei saugomi teisės aktų nustatyta tvarka.
4. Įstaigos darbas grindžiamas visų Įstaigos darbuotojų bendradarbiavimo principu, reiškiančiu, kad už Įstaigos ir jos filialų, padalinių, skyrių (toliau – struktūrinių padalinių) veiklos organizavimą atsakingi darbuotojai turi kuo aiškiau išdėstyti darbuotojų veiklai keliamus reikalavimus, prireikus darbuotojai privalo kuo skubiau suteikti vienas kitam visą darbo funkcijoms įgyvendinti reikalingą ir galimą informaciją.
5. Įstaigoje visi asmens duomenys tvarkomi pagal Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenys ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB) nuostatas.

II SKYRIUS

ĮSTAIGOS VALDYMO STRUKTŪRA

6. Įstaigos struktūrą, darbuotojų pareigybių sąrašą nustato Įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas.
7. Įstaigos veiklą organizuoja Įstaigos vadovas – direktorius.
8. Įstaigos vadovas organizuoja Įstaigos veiklą tiesiogiai arba per pavaduotojus pagal administruojamas veiklos sritis ir Įstaigos struktūrinių padalinių vadovus.
9. Įstaigos struktūriniams padaliniams vadovauja jų vadovai, kurie yra atsakingi už padaliniams pavestų funkcijų vykdymą, padalinio darbo organizavimą, taip pat už Įstaigos vadovo pavedimų vykdymą.
10. Laikinai nesant Įstaigos struktūrinio padalinio vadovo, jo funkcijas atlieka Įstaigos vadovo įsakymu paskirtas kitas atitinkamo struktūrinio padalinio darbuotojas ar pareigybės aprašyme nurodytas asmuo.
11. Įstaigos struktūriniai padaliniai savo darbą organizuoja vadovaudamiesi Įstaigos vadovo patvirtintais struktūrinių padalinių darbo tvarkos aprašais, o darbuotojai – pareigybių aprašymais.
12. Įstaigos veiklos klausimai gali būti aptariami darbuotojų pagal kompetenciją organizuojamuose pasitarimuose, kuriuose dalyvauja pasitarimą organizuojančio darbuotojo kviesti asmenys.
13. Įstaigos veikloje kylantiems uždaviniams spręsti Įstaigos vadovas gali sudaryti darbo grupes (komisijas ir kt.). Darbo grupei vadovauja Įstaigos vadovo paskirtas pirmininkas, kuris šaukia darbo grupės susirinkimus, jiems vadovauja, darbo grupės nariams paskirsto užduotis, nustato jų atlikimo terminus ir vykdo kitas funkcijas, reikalingas pavestoms užduotims įgyvendinti. Įstaigos darbuotojai, darbo grupei paprašius, privalo teikti pavestoms užduotims įgyvendinti reikiamą informaciją bei kitą pagalbą pagal kompetenciją.

III SKYRIUS

DARBO SUTARTIES SUDARYMAS, KEITIMAS IR NUTRAUKIMAS

14. Darbo sutarties sudarymo, keitimo ir nutraukimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, kolektyvinė sutartis ir kiti teisės aktai. Tuo atveju, kai tarp darbo teisės aktų nuostatų yra prieštaravimų, taikoma tokia nuostata, kuri yra palankesnė darbuotojui. Jeigu Lietuvos Respublikos specialieji teisės aktai numato darbuotojų priėmimo į darbą ir darbo santykių nutraukimo tvarką, tai tokiais atvejais taikomos specialiųjų teisės aktų nuostatos.
15. Terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma nuolatinio pobūdžio darbui Lietuvos Respublikos darbo kodekso ar kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka.
16. Darbo sutartį (dviem egzemplioriais, po vieną kiekvienai šaliai) su Įstaigos vadovu sudaro visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo, o su Įstaigos darbuotojais – Įstaigos vadovas.
17. Prieš sudarant darbo sutartį, priimamas į darbą asmuo turi pateikti:
    • prašymą priimti į darbą;
    • asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
    • išsimokslinimą ir/ar profesinį pasirengimą patvirtinančius dokumentus;
    • kvalifikacijos kėlimo pažymėjimus, sertifikatus;
    • sveikatos būklę patvirtinantį dokumentą;
    • duomenis apie licenciją;
    • gyvenimo aprašymą;
    • kitų dokumentų (vaiko gimimo liudijimo, neįgalaus asmens pažymėjimo, neįgalaus vaiko pažymėjimo, santuokos ar ištuokos liudijimo ir kt.) kopijas;
    • informaciją, kokiomis technologijų priemonėmis (el. pašto adresu, mobiliais įrenginiais ir kita) gali būti pateikiami su darbo santykiais susiję duomenys;
    • informaciją apie turimą elektroninį parašą, kurį privalo naudoti iki jo galiojimo pabaigos.
18. Kiekvienas darbuotojas yra atsakingas už pasikeitusių savo asmeninių duomenų (šeiminės padėties, vaiko gimimo, išsilavinimo, asmeninių dokumentų, adreso, kontaktinės informacijos ir kt.) atnaujinimą laiku ir dokumentų pateikimą Personalo skyriui.
19. Priimant į darbą visi darbuotojai privalo pasitikrinti sveikatą teisės aktų nustatyta tvarka.
20. Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai susitariama dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų: darbo funkcijos (pareigų), darbo apmokėjimo ir darbovietės. Taip pat darbo sutartyje galima susitarti dėl papildomų darbo sutarties sąlygų, kurios sukonkretina darbo teisės normas arba įtvirtina joms neprieštaraujantį darbo susitarimą dėl darbo.
21. Darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti.
22. Sudarant darbo sutartį, Įstaigos vadovo įgalioti asmenys pasirašytinai supažindina priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, pareigybės aprašymais, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais, kitais Įstaigoje galiojančiais norminiai teisės aktais.
23. Struktūrinių padalinių vadovai supažindina priimamą darbuotoją su jo darbo vieta, su būsimais bendradarbiais, tiesioginiais vadovais, patalpų išdėstymu, darbuotojų saugos instrukcijomis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą.
24. Darbuotojui išduodamas darbo pažymėjimas. Darbuotojo darbo pažymėjimas galioja iki darbo sutarties pabaigos datos. Darbo pažymėjimą sveikatos priežiūros specialistai darbo metu privalo segėti matomoje vietoje, o kiti darbuotojai privalo turėti savo darbo vietoje. Pasikeitus darbo pažymėjimo rekvizitams (vardui, pavardei, pareigoms ir kt.) ar jį pametus, darbuotojas privalo nedelsiant kreiptis į Personalo skyrių dėl naujo pažymėjimo išdavimo.
25. Darbo sutarties sąlygos gali būti keičiamos Įstaigos vadovo iniciatyva darbuotojui sutikus, Įstaigos vadovo sprendimu ir darbuotojo iniciatyva:
    • apie planuojamas keisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. Šiuo atveju darbuotojo sutikimas arba nesutikimas turi būti išreikštas per 5 darbo dienas nuo Įstaigos vadovo raštiško pranešimo dienos.
    • darbo sąlygos Įstaigos vadovo sprendimu gali būti keičiamos, pasikeitus jas reglamentuojančioms taisyklėms ar ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo atvejais. Apie šių sąlygų pakeitimus darbuotojas informuojamas ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas.
    • Kai Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ar kitos darbo teisės normos nesuteikia darbuotojui teisės reikalauti pakeisti darbo sąlygas, darbuotojas turi teisę prašyti Įstaigos vadovo pakeisti jo darbo sąlygas. Įstaigos vadovas atsisakymą patenkinti darbuotojo raštu pateiktą prašymą pakeisti būtinąsias ar darbo sutarties šalių sulygtas papildomas darbo sutarties sąlygas motyvuoja ir pateikia raštu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo darbuotojo prašymo pateikimo.
26. Keičiant darbo sutarties sąlygas, pakeitimai sudaromi raštu.
27. Darbo santykių pasibaigimo diena yra paskutinė darbuotojo darbo diena, išskyrus atvejus, kai darbo sutartis nutraukiama nesant darbuotojui darbe arba kai jam neleidžiama tą dieną dirbti.
28. Pasibaigus darbo sutarčiai, apie tai daromas įrašas darbo sutartyje.
29. Jeigu yra darbuotojo prašymas, Įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo per dešimt dienų privalo jam išduoti pažymą apie darbuotojo vykdytą darbo funkciją, jos pradžią ir pabaigą, taip pat gautą darbo užmokestį.
30. Nutraukdamas darbo santykius su Įstaiga arba išeidamas motinystės/tėvystės atostogų ar į privalomąją karo tarnybą, darbuotojas privalo visiškai atsiskaityti su Įstaiga, grąžinti materialines ir kitas vertybes, visas turimas darbo priemones ir patekimo į patalpas raktus, dalyvaujant Įstaigos vadovo įsakymu sudarytai turto priėmimo-perdavimo komisijai.
31. Visą darbiniame kompiuteryje ir tinkle saugotą darbinę informaciją iš darbo išeinantis darbuotojas privalo perduoti savo tiesioginiam vadovui ar kitam nurodytam asmeniui.

IV SKYRIUS

PAVEDIMAI IR JŲ VYKDYMAS

32. Pavedimus Įstaigos darbuotojams turi teisę duoti:
    • Įstaigos vadovas – visiems Įstaigos darbuotojams;
    • Įstaigos vadovo pavaduotojai – Įstaigos struktūriniams padaliniams ir jų darbuotojams pagal administruojamas veiklos sritis;
    • vidaus medicininio audito vadovas – Įstaigos struktūriniams padaliniams ir jų darbuotojams pagal administruojamą veiklos sritį;
    • vyriausiasis buhalteris – Įstaigos struktūriniams padaliniams ir jų darbuotojams pagal administruojamą veiklos sritį;
    • struktūrinių padalinių vadovai – pavaldiems darbuotojams.
33. Pavedimai duodami žodžiu arba raštu, pateikiant skenuotą dokumento kopiją tarnybiniu elektroniniu paštu arba popierinę dokumento formą ar jo kopiją.
34. Pavedimų įvykdymo terminas gali būti tipinis, t.y. nustatytas Lietuvos Respublikos teisės aktuose arba individualus, kuris nurodomas dokumento tekste, rezoliucijoje arba atitinkamų priemonių planuose.
35. Jei duoto rašytinio pavedimo per nustatytą terminą negalima įvykdyti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo vykdytojo, apie tai turi būti pranešta pavedimą davusiam darbuotojui.
36. Jei pavedime nurodomas daugiau arba vienas vykdytojas, pagrindinis ir tiesioginis pavedimo vykdytojas yra asmuo, nurodytas rezoliucijoje pirmasis. Visi kiti pavedimo vykdytojai pagal savo kompetenciją rezoliucijoje nurodytam pirmajam vykdytojui pateikia pažymas, konsultuoja žodžiu ir vizuoja galutinį parengtą dokumentą. Už pavedimo vykdymą per nustatytą terminą yra atsakingas pagrindinis vykdytojas.
37. Vadovaujantis darbuotojas, kaip pagrindinis ir tiesioginis pavedimo vykdytojas, gavęs dokumentą su rezoliucijomis, rezoliucijų pagrindu gali formuoti užduotis pavaldiems darbuotojams.
38. Jei pavedimas vykdyti priskirtas darbuotojui ne pagal kompetenciją, vykdytojas privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną informuoti apie klaidingą paskyrimą rezoliuciją rašiusį (užduotį paskyrusį) asmenį. Kol nepaskirtas kitas vykdytojas, pavedimo vykdyti negalima.
39. Pavedimas laikomas įvykdytas, jeigu įvykdomos visos jame nurodytos užduotys, išspręsti visi jame pateikti klausimai ir į juos atsakyta iš esmės. Jei pavedimas įvykdomas netinkamai, visa dokumentinė medžiaga grąžinama rengėjams tobulinti, o dėl pavedimo įvykdymo termino pratęsimo sprendžia direktorius ar pavedimą davęs padalinio/skyriaus vadovas.
40. Jei pavedimas įvykdomas siunčiamuoju ar kitokiu vidaus dokumentu, dokumentas turi būti vizuotas dokumento rengėjo. Vizuojamas įstaigoje liekantis dokumento egzempliorius arba išsiunčiamo dokumento egzempliorius (kai siunčiama tik elektroninio ryšio priemonėmis) – paskutinio lapo antroje pusėje.
41. Įstaigos darbuotojų vieni kitiems perduodami dokumentai (pranešimai, prašymai, sutikimai, prieštaravimai ir kita) ir kita informacija turi būti pateikiami raštu, tame tarpe siunčiant juos į tarnybinį elektroninį paštą arba darbuotojo nurodytą asmeninį elektroninį paštą.
42. Darbuotojai, kuriems suteiktas Įstaigos tarnybinio elektroninio pašto adresas (……[email protected] ), privalo ne rečiau kaip kartą per darbo dieną susipažinti su atsiųsta informacija.

V SKYRIUS

DARBUOTOJO TEISĖS ir PAREIGOS

43. Įstaigos darbuotojas turi teisę:
    • iš Įstaigos gauti informaciją, susijusią su jų atliekamomis darbo funkcijomis;
    • dirbti saugioje darbo vietoje bei gauti reikiamas darbo priemones;
    • teikti pasiūlymus, pastabas dėl Įstaigos darbo organizavimo tvarkos ir jos tobulinimo;
    • kelti profesinę kvalifikaciją;
    • kreiptis žodžiu ir raštu į tiesioginį struktūrinio padalinio vadovą ar Įstaigos vadovą darbo sutarties vykdymo bei kitais su darbo funkcijų vykdymu susijusiais klausimais;
    • gauti nustatytą darbo užmokestį už atliktą darbą;
    • naudotis kasmetinėmis, tikslinėmis, pailgintomis, papildomomis ir neapmokamomis atostogomis;
    • naudotis kitomis teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis.
44. Įstaigos darbuotojo pareigos:
    • sąžiningai ir dorai dirbti, laiku ir atidžiai atlikti darbą;
    • savo pareigas atlikti profesionaliai, laikytis priimtų elgesio normų ir taisyklių;
    • bendraujant su pacientais, jų artimaisiais ir lankytojais, rodyti jiems dėmesį, pagarbą, būti mandagiais, atidžiais, rūpestingais;
    • atsiliepiant telefonu pasisveikinti ir prisistatyti, nurodant Įstaigos struktūrinį padalinį, pareigas, vardą ir pavardę;
    • laikytis darbo drausmės: laiku ateiti į darbą, laikytis nustatytos darbo laiko trukmės, visą darbo laiką skirti darbui ir tiksliai vykdyti funkcijas, nustatytas pareigybių aprašymuose;
    • tinkamai elgtis, nedaryti to, kas trukdytų kitiems darbuotojams atlikti savo pareigas;
    • tausoti, efektyviai naudoti ir rūpestingai prižiūrėti medicininę ir kitą įrangą, organizacinę techniką (kompiuterius, telefonus, faksus, dauginimo, spausdinimo techniką ir pan.) ir kitas darbo priemones;
    • taupiai naudoti darbui skirtas medžiagas, energetinius resursus;
    • nesinaudoti organizacine technika ir kitomis darbo priemonėmis ne darbo reikalais (asmeninėms ar kt. reikmėms);
    • laikyti tvarkingą ir švarią savo darbo vietą, laikytis švaros ir tvarkos Įstaigoje;
    • būti tvarkingai apsirengus, susišukavus;
    • nepalikti vienų pašalinių asmenų (tame tarpe ir klientų) darbo patalpose;
    • laikytis įrangos, technikos, prietaisų, įrankių eksploatavimo taisyklių, instrukcijų, nedirbti techniškai netvarkingomis darbo priemonėmis, apie pastebėtus trūkumus nedelsiant informuoti tiesioginį struktūrinio padalinio vadovą;
    • imtis priemonių ir pagal galimybę bei kompetenciją pašalinti priežastis, galinčias sukelti traumas, avarijas, gaisrą, kitas nelaimes;
    • griežtai laikytis darbų saugos, darbo higienos ir priešgaisrinės apsaugos reikalavimų;
    • saugoti savo ir kitų darbuotojų sveikatą;
    • nustatyta tvarka tikrintis sveikatą ir darbo vietoje turėti asmens sveikatos patikrinimų dokumentus;
    • nedelsiant informuoti tiesioginį struktūrinio padalinio vadovą ir darbuotojų saugos ir sveikatos specialistą apie darbo metu patirtas traumas, mikrotraumas aštriais naudotais instrumentais, ekspoziciją paciento krauju ir (ar) kūno skysčiais, ūmius sveikatos sutrikimus, nelaimingus atsitikimus pakeliui į darbą arba iš darbo, apie jų aplinkybes bei pasekmes;
    • kur to reikalauja darbo pobūdis, dirbti apsivilkus darbo drabužius, apsiavus darbo avalynę, naudoti individualiosios ir kolektyvinės saugos priemones;
    • sveikatos priežiūros specialistai, teikdami asmens sveikatos priežiūros paslaugas, privalo vilkėti medicininę aprangą. Dėvint atvirą darbo avalynę, mūvėti kojinaites. Medicininė apranga turi būti švari ir tvarkinga, asmeninių rūbų rankovės negali būti ilgesnės už medicininės aprangos rankoves. Rankos turi būti tvarkingos ir atitikti Rankų higienos procedūros reikalavimus, patvirtintus Įstaigos vadovo įsakymu;
    • darbo pažymėjimą sveikatos priežiūros specialistai darbo metu privalo segėti matomoje vietoje, o kiti darbuotojai privalo turėti savo darbo vietoje;
    • saugoti Įstaigos komercines, technologines, medicinines paslaptis, pacientų informacijos konfidencialumą. Bet kokia informacija valstybinėms ir kitoms institucijoms apie Įstaigos veiklą, pacientus, pacientų sveikatą ir kita panaši informacija gali būti teikiama tik turint Įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimą. Bet kokia informacija žiniasklaidos priemonėms apie Įstaigos veiklą, pacientus, pacientų sveikatą ir kita panašaus pobūdžio informacija teikiama pagal Oficialios informacijos teikimo žiniasklaidai ir kitiems informacijos skleidėjams tvarką, patvirtintą Įstaigos vadovo įsakymu;
    • neskelbti informacijos, kuri jam patikima tvarkyti (naudotis) darbo metu, jos neatskleisti, neprarasti ir neperduoti asmenims, neįgaliotiems jos sužinoti;
    • nenaudoti dokumentuose ir kompiuterinėse laikmenose laikomos informacijos savo šeimos narių, kitų asmenų, verslo, materialiniams ar kitiems poreikiams tenkinti;
    • užtikrinti pateiktų dokumentų ir informacijos kompiuterinėse laikmenose saugumą tokiu būdu, kad tretieji asmenys neturėtų galimybės su jais susipažinti ar pasinaudoti;
    • laikytis šių Taisyklių nustatytų reikalavimų.
45. Kitos darbuotojų pareigos nurodomos pareigybių aprašymuose, saugos ir sveikatos instrukcijose, vidaus tvarkos taisyklėse, elgesio kodekse, kolektyvinėje sutartyje ir kituose lokaliniuose teisės aktuose, su kuriais darbuotojai yra supažindinti pasirašytinai.

VI SKYRIUS

Pagrindinės ĮSTAIGOS VADOVO (DARBDAVIO) pareigos

46. Įstaigos vadovas privalo vykdyti darbo santykius reguliuojančių ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei norminių aktų reikalavimus.
47. Įstaigos vadovas turi užtikrinti, kad kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka būtų saugi, patogi ir nekenksminga sveikatai, įrengta pagal darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus.
48. Įstaigos vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojai naudotų tik techniškai tvarkingas darbo priemones, atitinkančias darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus.
49. Įstaigos vadovas turi sudaryti sąlygas steigti Įstaigoje Darbuotojų saugos ir sveikatos komisiją arba išrinkti darbuotojų atstovus saugai ir sveikatai.
50. Įstaigos vadovas turi organizuoti darbuotojų saugos ir sveikatos vidinę kontrolę, kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi darbo drausmės ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų.

VII SKYRIUS

Darbo ir poilsio laikas

51. Įstaigos darbuotojams, dirbantiems ne pamainomis, darbo laiko norma yra 40 valandų per savaitę, išskyrus darbuotojus, kuriems nustatyta sutrumpinta darbo laiko norma.
52. Sutrumpinta 38 valandų darbo savaitė nustatoma sveikatos priežiūros specialistams, teikiantiems sveikatos priežiūros paslaugas, kartu su jais dirbantiems darbuotojams, kurie tiesiogiai aptarnauja pacientus arba dirba tomis pačiomis sąlygomis.
53. Sutrumpinta 37 valandų darbo savaitė nustatoma sveikatos priežiūros specialistams:
    • teikiantiems skubią medicinos pagalbą, kai tai yra pagrindinė jų funkcija pagal pareigybės aprašymą;
    • turintiems privalomą atitinkamos veiklos licenciją ir atliekantiems chirurgines operacijas ar dalyvaujantiems jas atliekant, kai tai yra pagrindinė jų funkcija pagal pareigybės aprašymą;
    • dirbantiems asmens sveikatos priežiūros įstaigose su pacientais, kuriems taikoma priverstinė hospitalizacija, priverstinė diagnostika ar priverstinio gydymo priemonės.
54. Sutrumpinta 36 valandų darbo savaitė nustatoma farmacijos specialistams, kai jų pareigybių aprašyme nurodyta viena ar kelios iš šių veiklos rūšių: kontroliuoti (tirti) vaistų ir vaistinių medžiagų kokybę; gaminti vaistus ir vaistines medžiagas; pakuoti vaistus ir vaistines medžiagas.
55. Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus.
56. Įstaigos struktūriniuose padaliniuose, kuriuose teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, darbas turi būti užtikrintas visą parą visomis savaitės dienomis.
57. Įstaigos struktūrinių padalinių, kuriuose teikiamos ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, darbo laiko pradžia bei trukmė nustatoma Įstaigos vadovo įsakymu.
58. Įstaigoje darbo laiko pradžia nustatoma nuo 8 val. Esant poreikiui nustatyti kitą darbo laiko pradžią, teikiami motyvuoti prašymai Įstaigos vadovui.
59. Administracijos darbo laikas: pirmadieniais – ketvirtadieniais nuo00 iki 17.00 val., penktadieniais nuo 8.00 iki 15.45 val., pietų pertrauka nustatoma nuo 12.00 iki 12.45 val.
60. Darbuotojams skiriama 45 pertrauka pailsėti ir pavalgyti. Pertraukos pradžia 12 val. 00 min., pabaiga – 12 val. 45 min.
61. Darbuotojams, kuriems taikoma sutrumpinta darbo diena ir kurie dirba darbuose, kur dėl jų specifikos negalima daryti pertraukos pailsėti ir pavalgyti, pertrauka pailsėti ir pavalgyti neskiriama. Šiems darbuotojams sudaroma galimybė pavalgyti darbo laiku. Tokių darbuotojų pareigybių sąrašas tvirtinamas Įstaigos vadovo įsakymu.
62. Į darbo laiką įskaitoma darbo vietos, apsaugos priemonių paruošimas ir sutvarkymas.
63. Įstaigoje darbo grafikus sudaro:
    • sveikatos priežiūros paslaugas teikiančio struktūrinio padalinio gydytojų darbo grafikus sudaro struktūrinio padalinio vadovas;
    • sveikatos priežiūros paslaugas teikiančio struktūrinio padalinio slaugytojų bei pagalbinių medicinos darbuotojų darbo grafikus sudaro struktūrinio padalinio vyresnysis slaugytojas;
    • administracines ir bendrąsias (ūkines) funkcijas vykdančio struktūrinio padalinio darbuotojų darbo grafikus sudaro struktūrinio padalinio vadovas arba Įstaigos vadovo įgalioti asmenys.
64. Sudaryti darbo grafikai turi būti suderinti su Įstaigos darbuotojų atstovų paskirtais asmenimis. Įstaigos darbuotojų atstovų paskirtiems asmenims darbo grafikai derinimui pateikiami ne vėliau kaip prieš tris kalendorines iki jų paskelbimo dienos. Įstaigos darbuotojų atstovai darbo grafikus turi suderinti arba pateikti savo pastabas dėl darbo grafikų per dvi kalendorines dienas nuo jų gavimo. Jei Įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, grafikų derinimo procedūros vykdomos su profesinių sąjungų jungtine atstovybe arba su profesinių sąjungų narių išrinkta profesine sąjunga. Jei profesinės sąjungos nesudaro jungtinės atstovybės arba neišrenka atstovaujančios profesinės sąjungos ir nepaskiria asmenų, atsakingų už darbo grafikų derinimą, Įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo darbo grafikus tvirtina be suderinimo su profesinėmis sąjungomis.
65. Įstaigoje darbo grafikus tvirtina Įstaigos vadovo įgalioti asmenys. Darbo grafikai skelbiami darbuotojams ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki jų įsigaliojimo. Jie gali būti keičiami tik nuo Įstaigos vadovo valios nepriklausančiais atvejais, įspėjus darbuotoją prieš dvi darbo dienas.
66. Darbuotojai, kurių darbo laikas yra pastovus, darbo grafikas gali būti sudaromas ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui.
67. Darbuotojai, kurių darbo laikas yra kintantis (sveikatos priežiūros specialistų ir kt.), darbo grafikai yra sudaromi kiekvieną mėnesį.
68. Darbuotojai privalo dirbti darbo grafikuose nustatytu laiku.
69. Darbuotojas, norintis susikeisti darbo pamainomis, turi pateikti prašymą, suderintą su struktūrinio padalinio vadovu, Įstaigos vadovo įgaliotam asmeniui ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki pageidaujamos darbo dienos. Prašyme turi būti nurodytas laikas, kada bus keičiamasi darbo pamainomis, darbuotojas, kuris sutinka susikeisti darbo pamainomis, ir priežastis, dėl kurios reikia susikeisti darbo pamainomis. Darbuotojo prašymas vizuojamas Įstaigos vadovo įgalioto asmens rezoliucija, patvirtinančia, kad susikeitimas darbo pamainomis yra suderintas, ir perduodamas asmeniui, atsakingam už darbo grafikų sudarymą.
70. Darbuotojai, palikdami Įstaigą dėl su darbu susijusių funkcijų vykdymu, turi apie tai informuoti tiesioginį struktūrinio padalinio vadovą ir nurodyti išvykimo tikslą bei trukmę. Ne darbo tikslais darbuotojas gali būti išleidžiamas darbo metu apie tai žodžiu ar el. paštu informavus tiesioginį struktūrinio padalinio vadovą bei gavus jo sutikimą.
71. Darbuotojams, dirbantiems pamainomis, draudžiama pasitraukti iš darbo tol, kol atvyks kitos pamainos darbuotojas. Jei neatvyksta kitos pamainos darbuotojas, apie tai nedelsiant privalo būti informuotas tiesioginis struktūrinio padalinio vadovas.
72. Darbuotojai, negalintys laiku atvykti arba visai negalintys atvykti į darbą, apie tai nedelsdami turi informuoti:

72.1. gydytojai – tiesioginį struktūrinio padalinio vadovą, esant būtinybei, ir direktoriaus pavaduotoją, jiems nesant,  Personalo skyrių, nurodydami vėlavimo ar neatvykimo priežastis;

72.2. slaugytojos bei pagalbinis medicinos personalas – struktūrinio padalinio vyresnįjį slaugytoją, budėjimo metu – pamainos vyresnįjį slaugytoją, esant būtinybei, ir direktoriaus pavaduotoją slaugai, jiems nesant, Personalo skyrių, nurodydami vėlavimo ar neatvykimo priežastis;

72.3. kiti darbuotojai – tiesioginį struktūrinio padalinio vadovą, jiems nesant, Personalo skyrių, nurodydami vėlavimo ar neatvykimo priežastis.

73. Jeigu darbuotojai apie savo neatvykimą dėl tam tikrų priežasčių negali pranešti patys, tai gali padaryti kiti asmenys.
74. Neatvykimas į darbą pagal nustatytą darbo grafiką arba savavališkas darbo grafiko pakeitimas be Įstaigos vadovo įgalioto asmens leidimo yra laikomas darbo pareigų pažeidimu.
75. Už darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą atsako:
    • struktūrinio padalinio vadovas už sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių struktūrinių padalinių gydytojų darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą;
    • struktūrinio padalinio vyresnysis slaugytojas už sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių struktūrinių padalinių slaugytojų bei pagalbinių medicinos darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą;
    • Įstaigos vadovo įgaliotas asmuo arba struktūrinio padalinio vadovas už administracines ir bendrąsias (ūkines) funkcijas vykdančio struktūrinio padalinio darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą.
76. Įstaigos darbuotojams suteikiamos Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatytų rūšių atostogos (kasmetinės, tikslinės, papildomos ir pailgintos).
77. Atostogos skaičiuojamos darbo dienomis:
    • 20 darbo dienų kasmetinės atostogos suteikiamos darbuotojams, vykdantiems administracines ir bendrąsias (ūkines) funkcijas;
    • 27 darbo dienų kasmetinės atostogos suteikiamos farmacijos specialistams;
    • 28 darbo dienų kasmetinės atostogos suteikiamos sveikatos priežiūros specialistams, teikiantiems sveikatos priežiūros paslaugas, kartu su jais dirbantiems darbuotojams, kurie tiesiogiai aptarnauja pacientus arba dirba tomis pačiomis sąlygomis;
    • 29 darbo dienų kasmetinės atostogos suteikiamos sveikatos priežiūros specialistams, teikiantiems skubią medicininę pagalbą, kai tai yra pagrindinė jų funkcija pagal pareigybės aprašymą;
    • 30 darbo dienų kasmetinės atostogos suteikiamos:
      • sveikatos priežiūros specialistams, turintiems privalomą atitinkamos veiklos licenciją ir atliekantiems chirurgines operacijas ar dalyvaujantiems jas atliekant, kai tai yra pagrindinė jų funkcija pagal pareigybės aprašymą;
      • sveikatos priežiūros specialistams, dirbantiems su pacientams, kuriems taikoma priverstinė hospitalizacija, priverstinė diagnostika ar priverstinio gydymo priemonės.

78. Kasmetinių, tikslinių, papildomų ir pailgintų atostogų suteikimo ir apmokėjimo tvarką, trukmę nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, kolektyvinė sutartis, Įstaigos vadovo įsakymas ir kiti teisės aktai.
79. Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų.
80. Kasmetinės atostogos suteikiamos pagal Įstaigos vadovo įsakymu patvirtintą kasmetinių atostogų grafiką, sudaromą vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta prioriteto tvarka.
81. Kasmetinių atostogų grafikus sudaro:
    • sveikatos priežiūros paslaugas teikiančio struktūrinio padalinio gydytojų – struktūrinio padalinio vadovas;
    • sveikatos priežiūros paslaugas teikiančio struktūrinio padalinio slaugytojų bei pagalbinių medicinos darbuotojų -struktūrinio padalinio vyresnysis slaugytojas;
    • administracines ir bendrąsias (ūkines) funkcijas vykdančio struktūrinio padalinio darbuotojų – struktūrinio padalinio vadovas arba Įstaigos vadovo įgaliotas asmuo.
82. Sudarytus kasmetinių atostogų grafikus struktūrinio padalinio vadovas pateikia suderinimui Personalo skyriui. Personalo skyrius Kasmetinių atostogų grafikus teikia tvirtinti Įstaigos vadovui arba jo įgaliotiems asmenims.
83. Kasmetinių atostogų grafikas sudaromas laikotarpiui nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Kasmetinių atostogų grafikai tvirtinami iki einamųjų metų gruodžio 31 d.
84. Sveikatos priežiūros specialistams, turintiems ne mažesnį nei 10 metų nepertraukiamą darbo stažą Įstaigoje, prie pailgintų atostogų trukmės, patvirtintos Įstaigos vadovo įsakymu, pridedama viena darbo diena papildomų atostogų.
85. Darbuotojams gali būti suteikiamos papildomos atostogos, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį:
    • santuokai sudaryti – 3 darbo dienos (taikoma tik sudarant santuoką pirmą kartą);
    • mirus šeimos nariui (sutuoktiniui, vaikui, tėvams, broliams, seserims), pateikus tai patvirtinantį dokumentą – 3 darbo dienos.
86. Atskiru darbuotojų rašytiniu prašymu, suderinus su tiesioginiu struktūrinio padalinio vadovu, kasmetinės atostogos Įstaigos vadovo įsakymu gali būti suteikiamos kitu nei kasmetinių atostogų grafike nurodytu laiku.
87. Darbuotojas privalo bent kartą per darbo metus pasinaudoti bent 10 darbo dienų arba dviejų savaičių trukmės nepertraukiamomis atostogomis. Jeigu darbuotojas pats nesinaudoja kasmetinėmis atostogomis, Įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo gali parinkti tokiam darbuotojui atostogų laiką.

VIII SKYRIUS

DARBO UŽMOKESTIS

88. Įstaigos darbuotojų darbo užmokesčio sandara, jo nustatymo ir mokėjimo tvarka, darbuotojų kategorijos pagal pareigybes ir kvalifikaciją bei kiekvienos jų apmokėjimo formos ir darbo užmokesčio dydžiai, papildomo apmokėjimo (priedų, priemokų, vienkartinių piniginių išmokų) skyrimo pagrindai ir tvarka nustatyti pagal teisės aktų reikalavimus suderintame bei patvirtintame Darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos apraše.

IX SKYRIUS

DARBUOTOJŲ PROFESINĖS KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO TVARKA

89. Įstaigos darbuotojai savo profesinę kvalifikaciją gali kelti kvalifikacijos kėlimo kursų (mokymų, seminarų) bei konferencijų metu savo iniciatyva, struktūrinio padalinio vadovui ir Įstaigos vadovui sutikus, ar Įstaigos vadovo nurodymu.
90. Įstaigos darbuotojų išvykimo į komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje ir užsienyje, jų išlaidų apmokėjimo klausimus sprendžia Įstaigos vadovas, vadovaudamasis siuntimo į komandiruotes Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse tvarką reglamentuojančiais teisės aktais.
91. Įstaigoje sudaromas kvalifikacijos kėlimo fondas, kurio dydį per metus sudaro ne mažiau kaip 0,05 proc. Įstaigos darbo užmokesčio fondo.
92. Dėl dalyvavimo kvalifikacijos kėlimo kursuose (mokymuose, seminaruose) ar konferencijose, darbuotojas turi pateikti Įstaigos vadovo įsakymu patvirtintos formos prašymą dėl siuntimo į komandiruotę, prie prašymo pridėti kompetentingos institucijos kvietimą (arba kopiją) į kvalifikacijos kėlimo kursus (mokymus, seminarus) ar konferencijas, programą arba dokumentą, patvirtinantį apie sumokėtą dalyvio registracijos mokestį bei nurodyti mokestį, kuris gali būti apmokėtas Įstaigos lėšomis.
93. Įstaigos darbuotojai į kvalifikacijos kėlimo kursus (mokymus, seminarus) ar konferencijas išleidžiami kiekvienu konkrečiu atveju Įstaigos vadovo įsakymu, kuriame turi būti nurodytas komandiruotės tikslas, kvalifikacijos kėlimo kursų (mokymų, seminarų) ar konferencijos tema, vieta, laikas bei finansavimo šaltinis.
94. Įstaigos darbuotojai, teisės aktų nustatyta tvarka privalantys teikti privačių interesų deklaracijas ir vykstantys į kvalifikacijos kėlimo kursus (mokymus, seminarus) ar konferencijas Lietuvoje registruoto rėmėjo lėšomis, išleidžiami tinkamai užpildę privačių interesų deklaraciją teisės aktų nustatyta tvarka.
95. Grįžęs iš kvalifikacijos kėlimo kursų (mokymų, seminarų) ar konferencijos darbuotojas per 2 savaites turi pateikti Personalo skyriui kvalifikacijos kėlimo kursų (mokymų, seminarų) ar konferencijos sertifikatą arba pažymėjimą, arba kitą dokumentą, patvirtinantį dalyvavimą kvalifikacijos kėlimo kursuose (mokymuose, seminare) ar konferencijoje, ataskaitą apie įgytas žinias, gebėjimus ir praktinius įgūdžius. Užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotame pažymėjime apie dalyvavimą profesinės kvalifikacijos tobulinimo renginyje turi būti nurodyta: pažymėjimą išdavusi institucija, pažymėjimo registracijos numeris, pažymėjimą gavusio asmens vardas, pavardė, renginio data, tema, valandų (kreditų) skaičius, kokias kvalifikacijas turintiems asmenims renginys skirtas, pasirašytas jį išdavusios institucijos atstovo, patvirtintas institucijos spaudu (jei tokį turi), arba pažymėjimas su atitinkamu raidžių kodu – CME, arba pateikta informacija, jog pažymėjimas pripažintas kompetentingų institucijų.
96. Jei kvalifikacijos kėlimo kursų (mokymų, seminarų) ar konferencijos metu darbuotojas patiria papildomas sąnaudas (transporto, kelionės, nakvynės ir kitas išlaidas), kurias kompensuoja Įstaiga, tai grįžęs darbuotojas per 2 darbo dienas turi pateikti Įstaigos Buhalterijos ir finansų apskaitos skyriui patirtų papildomų sąnaudų finansinius dokumentus (sąskaitas faktūras, kvitus ir kt.).
97. Sveikatos priežiūros darbuotojams, keliantiems kvalifikaciją pagal privalomą kvalifikacijos tobulinimą, būtiną atliekamai darbo funkcijai, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka privaloma išklausyti nustatytą skaičių valandų, kvalifikacijos tobulinimui suteikiamos ne mažiau kaip 15 darbo dienų per 5 metus gydytojams, ne mažiau kaip 10 darbo dienų per 5 metus slaugytojams ir ne mažiau kaip 15 darbo dienų per 5 metus vaistininkams ir farmakotechnikams, o kitiems asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantiems darbuotojams teisės aktuose nustatytą valandų skaičių, atsitraukus nuo darbo ar savo poilsio metu, ir jiems mokamas vidutinis darbo užmokestis.
98. Darbuotojams, vykdantiems administracines ir bendrąsias (ūkines) funkcijas, keliant kvalifikaciją, mokamas vidutinis darbo užmokestis.
99. Darbuotojas gali kelti kvalifikaciją ir dalyvauti kvalifikacijos kėlimo kursuose (mokymuose, seminaruose) bei konferencijose savo lėšomis. Tais atvejais, kai darbuotojas išleidžiamas į kvalifikacijos kėlimo kursus (mokymus, seminarus) ar konferencijas, kuriuos darbuotojas finansuoja savo lėšomis, Įstaigos vadovo įsakymu gali būti mokamas vidutinis darbo užmokestis, jei pripažįstama, kad kvalifikacijos kėlimo kursai (mokymai, seminarai) yra susiję su darbuotojo darbo funkcijomis ir turės naudos Įstaigos veiklai.
100. Informacija apie darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą laikoma, nuolat atnaujinama bei saugoma Personalo skyriuje.

X SKYRIUS

Darbo PAREIGŲ pažeidimŲ NUSTATYMO IR TYRIMO TVARKA

109. Įstaigos vadovas turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos, vidaus tvarkos taisykles, Elgesio kodeksas, šios Taisyklės, pareigybių aprašymai ar darbo sutartis, pažeidimą.
110. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti:
     • šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas;
     • per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas.
111. Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas:
     • neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties;
     • pasirodymas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbo metu darbo vietoje;
     • atsisakymas tikrintis sveikatą, kai toks tikrinimas pagal darbo teisės normas privalomas;
     • priekabiavimas dėl lyties ar seksualinis priekabiavimas, diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje;
     • tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos;
     • darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika;
     • dalyvavimas veikloje, kuri pagal įstatymų, kitų norminių teisės aktų, darbo tvarkos taisyklių, elgesio kodekso, kolektyvinių ar darbo sutarčių nuostatas nesuderinama su darbo funkcija;
     • pasinaudojimas pareigomis, siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, savivaliavimo ar biurokratizmo;
     • pasinaudojimas Įstaigos dalykine reputacija bei Įstaigoje atliekamomis pareigomis privačios veiklos rinkodaros tikslais;
     • Įstaigos dalykinės reputacijos menkinimas;
     • konfidencialios informacijos atskleidimas tretiesiems asmenims;
     • kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos.
112. Prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, Įstaigos vadovas privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per Įstaigos vadovo nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir Įstaigos vadovas per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą.
113. Įstaigoje užfiksavus darbo pareigų pažeidimą ar Įstaigos vadovui gavus informaciją apie padarytą pažeidimą, Įstaigos vadovas raštu nurodo darbuotojui, galimai padariusiam darbo pareigų pažeidimą, pateikti pasiaiškinimą dėl jo galimai padaryto pažeidimo, ir nustato protingą terminą pasiaiškinimui parengti.
114. Suėjus Įstaigos vadovo nustatytam darbuotojo pasiaiškinimo dėl galimai padaryto darbo pareigų pažeidimo terminui, nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas pateikė pasiaiškinimą, ar ne, pradedamas darbo pareigų pažeidimo tyrimas, kuris gali trukti ne ilgiau kaip 1 mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos.
115. Darbo pareigų pažeidimo tyrimo metu vertinami darbuotojo pasiaiškinimas dėl galimai padaryto darbo pareigų pažeidimo, jei pasiaiškinimas buvo pateiktas, kiti dokumentai, darbuotojų, mačiusių darbo pareigų pažeidimą, paaiškinimai, kitos tyrimui svarbios aplinkybes.
116. Įvertinus darbo pareigų pažeidimo tyrimo metu visas aplinkybes, Įstaigos vadovas:
     • nurodo nutraukti tyrimą, jei nusprendžia, kad darbuotojas, dėl kurio buvo pradėtas darbo pareigų pažeidimo tyrimas, nepadarė šio pažeidimo arba nepakako surinktų duomenų nustatyti jo kaltę;
     • nustačius darbo pareigų pažeidimą bei surinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių darbuotojo, galimai padariusio pažeidimą, kaltę, Įstaigos vadovas įsakymu:
       • nustato, kad darbuotojas padarė atitinkamą darbo pareigų pažeidimą ir supažindina jį apie galimą atleidimą iš darbo už pakartotinį tokį patį darbo pareigų pažeidimą, jei šis pažeidimas bus padarytas per ateinančius 12 mėnesių nuo pirmojo pažeidimo nustatymo dienos;
       • nustato, kad darbuotojas padarė atitinkamą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir informuoja jį apie atleidimą iš darbo, nemokant jam išeitinės išmokos;
       • nustato, kad darbuotojas padarė pakartotinį tokį patį darbo pareigų pažeidimą, kai šis pažeidimas padarytas per 12 mėnesių nuo pirmojo pažeidimo nustatymo dienos, ir informuoja jį apie atleidimą iš darbo, nemokant jam išeitinės išmokos.
117. Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo Įstaigos vadovas priima įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.
118. Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo Įstaigos vadovas turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Pastarasis terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą.
119. Jeigu darbuotojas per paskutinius šešis mėnesius padaro pareigų, nustatytų darbo teisės normose ar darbo sutartyje, pažeidimą, Įstaigos vadovo iniciatyva jam gali būti neskiriami priedai, priemokos ar vienkartinės piniginės išmokos už gerai atliktą darbą, veiklą ar veiklos rezultatus.

XI SKYRIUS

Bendri reikalavimai vidaus tvarkai

112. Įstaigoje turi būti užtikrinamas maksimalus dėmesys pacientams, lankytojams, palaikoma dalykinė darbo atmosfera, tinkama darbo kultūra bei siekiama gero Įstaigos įvaizdžio.
113. Darbuotojams draudžiama patikėti ar užleisti darbo vietą, darbo priemones, pareigų vykdymą kitam asmeniui arba imtis darbų, nesusijusių su pareiginių nuostatų vykdymu.
114. Įstaigos elektroniniais ryšiais, programine bei biuro įranga, kanceliarinėmis ir kitomis priemonėmis darbuotojai gali naudotis tik su darbu susijusiais tikslais.
115. Gavęs arba grąžinęs Įstaigos veikloje naudojamas jam patikėtas vertybes, darbuotojas ir atsakingas asmuo šį perdavimą atlieka Įstaigoje nustatyta tvarka.
116. Medžiagos, žaliavos, atsarginės prietaisų dalys, reagentai, vaistai ir kt. laikomos tik sandėliuose ar specialiai tam pritaikytose patalpose vietose.
117. Darbo patalpose turi būti švaru ir tvarkinga, jos turi atitikti higienos normų reikalavimus.
118. Darbo patalpų raktus gali turėti tik tose patalpose dirbantys darbuotojai. Perduoti raktus kitiems asmenims draudžiama, išskyrus atvejus, kada tai daryti nurodo Įstaigos vadovo įgaliotas asmuo.
119. Darbuotojas privalo laikytis tvarkos darbo vietoje, kompiuteryje naudoti užsklandą, apsaugotą slaptažodžiu, baigus darbą išjungti visas programas, išjungti kompiuterį, ant stalo esančius konfidencialius dokumentus ir duomenų laikmenas sudėti į spintas ar stalčius, nereikalingus svarbius arba konfidencialius dokumentus ir duomenų laikmenas saugiai sunaikinti. Baigus darbą patikrinti, ar patikimai uždaryti langai ir durys, jei reikia, įjungti apsauginę signalizaciją.
120. Įstaigos teritorijoje ir darbo patalpose draudžiama:
     • laikyti pašalinius daiktus;
     • pašaliniam asmenims naudotis Įstaigos inventoriumi ir kitomis darbo priemonėmis;
     • pašaliniams asmenims susipažinti su Įstaigos vidaus dokumentais;
     • palikti pašalinius asmenis be priežiūros;
     • draudžiama naudoti fizinį ir psichologinį smurtą;
     • rūkyti, vartoti alkoholinius gėrimus, narkotines ar toksines medžiagas, būti ir/ar dirbti neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, toksinių medžiagų.
121. Valstybinių institucijų atstovams ir žiniasklaidai bet kokią oficialią informaciją teikia Įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo Įstaigoje nustatyta tvarka.
122. Įstaigoje darbuotojų asmens duomenys yra tvarkomi tik darbo funkcijų vykdymo tikslais teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais.

XII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

123. Tuo atveju, kai šiose Taisyklėse nėra tiesioginės nuostatos, reglamentuojančios tam tikrą darbo teisinį santykį, taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos ir kiti darbo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai.
124. Visi Įstaigos darbuotojai su šiomis Taisyklėmis supažindinami pasirašytinai.
125. Taisyklės skelbiamos Įstaigos internetinėje svetainėje rkligonine.lt .
126. Šios Taisyklės taikomos ir jų vykdymas yra privalomas visiems Įstaigos darbuotojams.
127. Šių Taisyklių pažeidimas bus laikomas darbo pareigų pažeidimu, už kurį yra taikoma atsakomybė, numatyta šiose Taisyklėse bei Lietuvos Respublikos darbo kodekse.
128. Įstaigos vadovas privalo informuoti Įstaigos darbuotojų atstovus bei su jais konsultuotis dėl Taisyklių patvirtinimo ar pakeitimo. Taisyklės tvirtinamas Įstaigos vadovo įsakymu.
129. Už Taisyklių laikymosi kontrolę atsako Įstaigos vadovas.

_______________________________________

Neteisėto atlygio tvarkos aprašas

VTEK rekomendacinės gairės dėl dovanų ir paslaugų priėmimo apribojimų