Respublikinė Klaipėdos ligoninė (RKL) nuo seno garsėja kaip stipri slaugos bazė, todėl įgyti praktikos čia atvyksta studentai iš visos Lietuvos. Direktoriaus pavaduotoja slaugai Andželika Zavackienė tvirtina, kad įstaiga laukia kiekvieno, tačiau poreikis šiandien toks didelis, kad vietas praktikai tenka rezervuoti iš anksto. Ligoninės direktorius Darius Steponkus džiaugiasi tokia gera reputacija tarp studentų ir pabrėžia – tai ilgametės įstaigos strategijos rezultatas.

Šiuo metu Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje praktiką atlieka beveik šimtas skirtingų kursų studentų, studijuojančių pagal slaugos, paramediko, kineziterapijos, radiologijos technologo studijų programas.

Šimtas studentų

Šiuo metu Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje praktiką atlieka beveik šimtas skirtingų kursų studentų, studijuojančių pagal slaugos, paramediko, kineziterapijos, radiologijos technologo studijų programas.

A.Zavackienė pasakoja, kad nors daugiausiai praktikantų atvyksta iš uostamiesčio aukštųjų mokyklų (Klaipėdos valstybinės kolegijos, Klaipėdos universiteto), įstaiga puoselėja ilgametę partnerystę ir su kitų miestų Alma Mater: Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, Kauno kolegija, Vilniaus universitetu ir sudaro galimybę šių įstaigų studentams tobulinti įgūdžius moderniausioje praktikos bazėje Vakarų Lietuvoje.

Didelis dėmesys studentui

A.Zavackienė ligoninėje pati pirmoji pasveikina ir sutinka slaugos, kineziterapijos, radiologijos, biomedicinos technologų studentus, mat yra atsakinga už vadovavimą praktikai, jos administravimą, kontrolę ir koordinavimą.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pavaduotoja slaugai Andželika Zavackienė:

• Nuolat besikeičiančioje sudėtingoje sveikatos priežiūros sistemoje esame pasirengę priimti studentus ir iš kitų šalių bei integruoti juos ne tik į slaugytojų, bet ir į tarpdisciplininę komandą. Stengiamės, kad skirtingų kultūrų bei gebantys kalbėti tik anglų kalba studentai jaustųsi lygiaver čiais komandos nariais. Šiuo metu slaugos praktiką atlieka trys KVK studentai užsieniečiai: du iš Indijos ir vienas iš Nigerijos.

Tiesa, su būsimais praktikantais A.Zavackienė dažnai susipažįsta ir dar anksčiau, mat nuo 2009 m. Klaipėdos valstybinėje kolegijoje slaugos bakalauro studentams dėsto Slaugos vadybą ir lyderystę. „Turiu idealią galimybę tiesiogiai bendrauti ir supažindinti būsimąjį slaugytoją su praktikos aplinka. Pristatyti ne tik mūsų įstaigos organizacinės kultūros ir mikroklimato stipriąsias puses, bet ir išsklaidyti studento baimę ir neryžtingumą prieš atvykstant į praktikos bazę“, – pasakojo studentų pamilta dėstytoja, ne vienam tapusi profesiniu pavyzdžiu.

A.Zavackienė neabejoja: studentų praktikos sėkmė priklauso ne tik nuo jų pačių pasirengimo ar aukštosios mokyklos programos kokybės. „Daug lemia ir studentą priimančios organizacijos požiūris, sudarytos sąlygos, skiriamos užduotys, praktikos mokytojo kompetencijos bei bendradarbiavimas“, – patikino pašnekovė. Ji paaiškino, kad dėl to RKL kelia tikslą kiek įmanoma labiau padėti studentams įgyti klinikinių įgūdžių, palengvinti jų profesinę socializaciją, o kartu ir pritaikyti praktiką prie jų poreikių.

„Mums svarbu, kad praktikos vietoje būtų palankus psichologinis klimatas, dėmesys studentams, o pati praktika organizuota pagal mokymo tikslus, jos laikas išnaudojamas produktyviai. Su studentu bendraujame korektiškai, dalykiškai, jo praktiką įvertiname objektyviai“, – sakė A.Zavackienė.

Be to, RKL išsiskiria diegiamomis inovacijomis ne tik medicinos, bet ir slaugos srityse. Ji nuolat investuoja į specialistų darbo efektyvinimą, procesų skaitmenizavimą. Būdama inovacijų lyderė, turi galimybę jomis pagrįsti teorines žinias, išmokyti veikti realiomis situacijomis realioje aplinkoje. „Dėl šių aspektų studentai irgi noriai renkasi mūsų įstaigą“, – pabrėžė A.Zavackienė ir pridūrė, kad labai dažnai praktikos vietą jie rezervuoja iš anksto.

Po praktikos nori įsidarbinti

Praktikos metu studentai sužino ir apie karjeros galimybes ligoninėje. Ne vienas jos slaugytojas būtent tokiu būdu ir pradėjo dirbti šioje įstaigoje, po praktikos susižavėjęs čia esančia bendravimo kultūra bei darbo aplinka.
Direktoriaus pavaduotoja patvirtino, kad RKL siekia būti ne tik patrauklia, modernia praktikos baze, bet ir potencia­ia darboviete.
Pašnekovė neslepia: geriausi studentai pastebimi iš karto ir jau praktikos metu jiems pasiūloma karjeros kelią pradėti čia.

„Džiaugiamės, kad dažniausiai po baigiamosios praktikos slaugos studentai pas mus ir patys kreipiasi dėl galimybių įsidarbinti, – kalbėjo direktoriaus pavaduotoja bei pridūrė, kad nemažai slaugos ir radiologijos technologų studentų dirba slaugytojų padėjėjais. – Įgijus išsilavinimą, iškart stengiamės jiems sudaryti galimybę įsidarbinti, atsižvelgiant į jų poreikius bei profesijos lūkesčius.“

Paminėtina, kad įstaiga studijuojantiems darbuotojams sudaro puikias sąlygas ir dirbti, ir mokytis: pritaikomas lankstus darbo grafikas, apmokamos atostogos egzaminams, baigiamojo darbo rašymui.

Platus pasirinkimas

Kokia praktikos atlikimo tvarka? „Studentai atvyksta iš anksto suderinę praktikos vietą su aukštojo mokslo institucijomis, – informuoja A. Zavackienė. – Čia jie turi galimybę patys pasirinkti skyrius pagal praktikos pobūdį: chirurginė slauga, terapinė slauga, bendroji slauga, psichikos sveikatos slauga, reanimacija ir intensyvi terapija, skubioji medicinos pagalba ir kt.“

Praktika trunka nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, priklausomai nuo kreditų skaičiaus. „Atsižvelgiant į tai, kontroliuojame studentų srautus. Tai svarbu, kad praktika būtų kokybiška“, – tvirtino direktoriaus pavaduotoja.

RKL studentus kuruoja slaugos specialistai, biomedicinos, radiologijos technologai, kineziter­peutai ir kiti profesionalai, turintys klinikinę patirtį, aukščiausias kompetencijas ir gebantys jas tinkamai perduoti studentui.

„Studentai išmoksta ne tik realioje aplinkoje pagal studi­ų programą atlikti įvairias manipuliacijas, bet ir išsiugdo svarbias šiuolaikiniam specialistui būtinas kompetencijas: kritinį mąstymą, sąžiningumą, atsakomybės jausmą, gebėjimą bendradarbiauti tarpdisciplininėje komandoje, taikyti mokslu grįstus tyrimus“, – apibendrino A.Zavackienė.

Naujos kartos kolonoskopas

Rugsėjį įstaigoje pagausėjo ne tik jaunimo gretos – atnaujindama techninę bazę RKL įsigijo naujos kartos kolonoskopą su integruotu dirbtiniu intelektu. Toks aparatas – pirmasis Vakarų Lietuvoje. Jis leidžia tiksliau nustatyti storosios žarnos polipus, uždegimines žarnų ligas, vėžį, kuris remiantis statistika, yra trečia dažniausia piktybinė liga tarp moterų ir vyrų.

Medicinos mokslų daktaras, RKL Dienos chirurgijos centro abdominalinės chirurgijos gydytojas, koloproktologas ir endoskopuotojas doc. Dainius Šimčikas teigia, kad apsaugoti žmones nuo storosios žarnos vėžio galima kolonoskopijos metu pašalinus rastus polipus, kol jie nespėjo supiktybėti. „Kuo daugiau randame ir pašaliname iki vėžinių būklių, tuo labiau mažėja rizika susirgti storosios žarnos vėžiu“, – pabrėžė D.Šimčikas.

O naujosios kartos kolonoskopas, kurį įsigijo ligoninė, dar labiau padidina medicinos pergalės tikimybę prieš šią klastingą ligą, mat jame integruotas dirbtinis intelektas parodo net menkiausiai įtartinas vietas, kur yra poli­pas ir gydytojo dėmesį atkreipia specialiais signalais.
„Ne visi poli­pai lengvai pastebimi – kartais jie aiškiai matomi, tačiau būna ir plokščių, kuriuos pastebėti sunku, – paaiškino D.Šimčikas. – Dirbtinis intelektas greičiau nei žmogaus akis skenuoja ir mums yra tarsi antros budrios akys.“ Moderni įranga net informuoja, ar rasti polipai linkę supiktybėti.

Per procedūrą ne tik atliekama storojo žarnyno ir dalies plonosios žarnos diagnostika, bet esant reikalui iškart pašalinami rasti polipai. Beje, kolonoskopija visiškai neskausminga, nes atlieka­ma taikant bendrąją intraveninę anesteziją. Praėjus valandai dviem jau galima keliauti namo, o jei nebuvo šalinti polipai, dar greičiau.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus:

• Kertiniai poliai, kurie padeda įstaigai išgyventi sudėtingiausias situacijas ir leidžia suteikti kokybišką paslaugą pacientui, yra du: tai – šiuolaikinės technologijos, taikomos diagnostikai ir gydymui bei teisinga personalo vadybos politika.

Mūsų užsi­brėžtas tikslas – investuoti į technologijas ir žmones – niekada nenuvylė. Abi šios sritys svarbios ir viena be kitos neįsivaizduojamos: medikų darbas ligoninėje neįmanomas be technologijų, o technologijos netenka prasmės be medikų. Tai, kad šiandien galime pasidžiaugti techninėmis galimybėmis ir šauniu personalu, ne dviejų dienų sumanymas, o kryptingas daugelio metų darbas.

Ne veltui esame vadinami slaugos specialistų kalve – šiai sričiai teikiame didelį dėmesį. Nors įprastai esame pratę dėmesio centre matyti gy­dytojus, be slaugytojų ligoninės darbas būtų paralyžiuotas net ir su būriu pačių geriausių daktarų. Gydymo įstaigoje būtina pusiausvyra. Gera ligoninė neegzistuos, jei joje dirbs vieni profesoriai. Reikia įvairių sričių specialistų: tiek tų, kurie atlieka unikalias procedūras, tiek tų, kurie asistuoja, tiek tų, kurie dirba kasdienį rutininį darbą. Mūsų personalo politika paremta didžiule pagarba visiems.

Straipsnio šaltinis: lsveikata.lt 2023 10 20