Kasmet prieš pavasario lygiadienį Europos šalyse minima tarptautinė miego diena, kurios tikslas – atkreipti dėmesį į miego, lemiančio žmogaus fizinę ir psichinę sveikatą, svarbą.
Medikų tyrimais nustatyta, kad suaugusiam žmogui būtina miegoti 8-9 valandas per parą, tačiau neretas mūsų miega kur kas mažiau. Miego kokybė ir žmogaus savijauta, specialistų teigimu, priklauso ne tik nuo bendro miego trukmės, bet ir nuo miego stabilumo.
Yra žinoma daugiau nei 80 miego sutrikimų – nuovargio jausmas, mieguistumas darbo metu, virškinimo sutrikimai, galvos skausmai, padidėjęs alkio jausmas, galintis tapti antsvorio priežastimi. Be to, nepakankamai miegantiems žmonėms silpnėja atmintis, suvokimo ir pažinimo gebėjimai, trukdantys mokytis ir įsisavinti naujas žinias.
Vienas iš sutrikimų – obstrukcinė miego apnėja (OMA). Tai liga, kai miegodamas žmogus trumpam (10 sekundžių ir daugiau) nustoja kvėpuoti.
„Yra pacientų, kurie miegodami nekvėpuoja minutę ar daugiau, tokie kvėpavimo sumažėjimo – nubudimo ciklai kartojasi visą naktį. Pas tokį žmogų nuolat prabunda smegenys, vadinasi tas žmogus visiškai neišsimiega. Be to, kai žmogus nekvėpuoja krenta deguonies įsotinimas, vadinasi yra deguonies trūkumas širdžiai, smegenims, inkstams ir visiems kitiems organams. Galimos staigios mirtys miego metu naktį ir tokių žmonių gyvenimas pasidaro visiškai nekomfortiškas – jie miega neramiai, nesijaučia gerai pailsėję, yra mieguisti dieną. Tai itin didelė problema vairuotojams, nes mieguistumas sukelia ne tik nuotaikos ir elgesio problemas, įskaitant depresiją, bet toks mieguistumas daugiau nei tris kartus padidina avarijų kelyje ar darbe riziką“, – sako Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytoja pulmonologė Diana Noreikienė.

Pacientai, kuriems šeimos gydytojas įtaria esant miego apnėją, yra siunčiami į miego laboratoriją išsamesnei gydytojo specialisto konsultacijai. Tokie tyrimai atliekami ir Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje.
Specialiai tam įrengtoje vienvietėje palatoje žmogus tiriamas visą naktį – elektrodų ir daviklių pagalba, kurie prijungiami ant tam tikrų kūno vietų. Prietaisai, kol žmogus miega, matuoja jo smegenų veiklą, akių judesius, raumenų veiklą, širdies dažnį ir ritmą bei kitus parametrus. Taip pat pacientui miegant matuojamas deguonies kiekis kraujyje ir įrašomi knarkimo garsai, oro judėjimas pro burną ir nosį, krūtinės judesiai, matuojamas ir miego gylis, kojų judesiai miego metu ir t.t. Specialistams svarbu įsitikinti, kad mieguistumo nesukelia kitos priežastys.
Obstrukcinė miego apnėja nėra išgydoma, bet taikant gydymą, siekiama palengvinti arba panaikinti ligos simptomus ir sumažinti galimas komplikacijas.
Pacientų, pasak gydytojos pulmonologės D. Noreikienės, turinčių miego sutrikimų, kasmet daugėja. Obstrukcinė miego apnėja yra susijusi su nutukimu, o turinčių viršsvorį žmonių daugėja, todėl ir šio tyrimo paklausa yra didžiulė. Dar iki karantino eilėje pacientams reikėjo laukti apie metus.
Gydytoja sako kasdien sulaukianti daugybės pacientų skambučių, norinčių užsiregistruoti tyrimui, tačiau nauji pacientai kol kas neregistruojami.
Gyvybei pavojingos ligos – miego apnėjos tyrimus sustabdė COVID-19 pandemija. Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje nėra Infekcinių ligų skyriaus, bet kai kuriuos skyrius, tarp jų ir Pulmonologijos, kuriame yra speciali palata miego apnėjai tirti, teko perorganizuoti ir dabar juose gydomi kovidiniai ligoniai.
Gydytojos D. Noreikienės teigimu, obstrukcinės miego apnėjos tyrimus tikimasi atnaujinti pasibaigus karantinui, apie atnaujintą tyrimo registraciją informuosime atskirai.