Praėjusį penktadienį Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje įvyko antrasis Nacionalinis sveikatos vadybos forumas. Iš visos šalies susirinkę specialistai kalbėjo apie duomenis, kurie dėl svarbos jau yra gavę naujosios naftos vardą. Kaip iki jos prisikasti ir įdarbinti savo naudai? Kokių pastangų tai reikalaus iš gydymo įstaigų bei kaip keis sveikatos politikos sprendimus? Šiuos klausimus aptarė forumo pranešėjai ir dalyviai.

Tampa tradicija

Vadovams, dirbantiems sveikatos sistemoje, reikia platformos, kurioje galėtų bendrai aptarti vadybos iššūkius, tendencijas bei aktualijas. Tai rodo didžiulio populiarumo sulaukęs pernai suorganizuotas pirmasis Nacionalinis sveikatos vadybos forumas. Sėkmė pastūmėjo nesustoti ir praėjusį penktadienį įvairių institucijų, įstaigų vadovai rinkosi į antrąjį forumą Respublikinės Klaipėdos ligoninės Palangos filiale „Pušynas“.

Pagrindinė jo tema – duomenys ir dirbtinio intelekto panaudojimas. Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos tarybos pirmininkas, Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus konstatuoja: dirbtinis intelektas, IT sprendimai medicinoje, dalijimasis duomenimis – daug kam vis dar naujos temos. Kita vertus, tai – aktualija, nuo kurios išsisukti šiandien neįmanoma.

Lietuvos slaugytojų vadovų sąjungos prezidentė dr. Daiva Zagurskienė pasidžiaugė, kad forumas antrą kartą suburia slaugytojų ir gydytojų vadovus į vieną auditoriją: „Dėkoju gydytojų vadovų sąjungai už šią bendrystę, nes idėja organizuoti panašius renginius senokai tvyrojo ore, bet įgyvendinta tik dabar.“

D.Steponkus prisiminė, kad vienas forumo krikštatėvių – sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, paskatinęs bendrame renginyje susitikti slaugos ir gydytojų vadovus.

„Tai – šuolis į naują dimensiją, – sakė Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus. – Kad slaugos vadovai, gydytojų vadovai, vadybininkai, asmens ir visuomenės sveikata susiburia į vieną vietą – nuostabu. Kad atsiranda bendradarbiavimas tarp šių skirtingų sričių – tobula.“

Duomenimis grįsti sprendimai

SAM viceministras Olegas Niakšu daugiau nei dešimt metų dalyvauja skirtingo lygio skaitmenos projektuose Afrikoje, Azijoje, Europoje.

SAM viceministras Olegas Niakšu teigia, kad valdyti duomenis turėjome dar vakar, nes šiandien, siekiant pacientų ir medikų gerovės, jie jau neatsiejami nuo sveikatos sistemos progreso. „Tinkamas kokybiškų duomenų generavimas padeda rengiant faktais grindžiamą sveikatos politiką“, – kalbėjo viceministras.

Taip pat duomenys vaidina kritinį vaidmenį sprendžiant iššūkius, kurių šiandien netrūksta. „Be duomenų valdymo nebūtų pavykę taip suvaldyti tokio lygio pandemijos kaip COVID-19“, – pateikė pavyzdį O.Niakšu.

„Sveikatos sistema turi prisitaikyti ir prie demografinių pokyčių, integruoti mokslo laimėjimus, patenkinti augančius gyventojų lūkesčius, atsižvelgiant į socialinius ir ekonominius pokyčius. Galima tik pasikartoti, kad šiame procese neįmanoma apsieiti be tinkamo duomenų valdymo“, – tvirtina viceministras.

Informacija keisis ES

O.Niakšu pabrėžė, jog svarbu turėti vienodą duomenų valdymo modelį, kad jais galėtų keistis ir naudotis tarpusavyje skirtingos įstaigos, institucijos.

Beje, šiuo požiūriu Lietuva turi geras startines pozicijas, palyginti su kai kuriomis Europos šalimis. „Pavyzdžiui, Vokietijoje, Austrijoje duomenų federalizavimo įstatymai teisiškai neleidžia sujungti duomenų. O Lietuvoje makrolygmenyje galime integruoti informaciją iš skirtingų šaltinių. Tas svarbu valdant krizes, stiprinant visuomenės sveikatą“, – pasakojo viceministras. Jis iliustravo, kiek skirtingų šaltinių duomenų naudoja informacinių technologijų specialistai, kad gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa pasiektų tikslines pacientes.

O.Niakšu pasakojo, kad su Lenkija, Latvija jau vyksta keitimasis e.receptais, tai plėsis ir į kitas šalis. Atsiras sistemos, vienodinami duomenų standartai, kas leis keistis tyrimų rezultatais, vaizdais bet kur Europoje paciento gydymo tikslais.

Laukia daug darbo

Higienos instituto direktorius dr. Šarūnas Alasauskas pastebėjo: „Teiginys, kad turi informaciją – valdai situaciją, ne visada teisingas. Nes reikia žinoti, kaip toji informacija kuriasi ir kas už jos slypi.“

Higienos instituto vadovas teigė, kad šiuo metu Lietuvoje dar nėra visuotinai įdiegtų duomenų valdymo standartų. „Kodėl sveikatos priežiūros duomenys tokie sudėtingi? Sunku juos gauti dėl reikalavimų, daryti analitines išvadas, naudojami skirtingi formatai, apibrėžimai, kaupimo vietos – duomenys popieriniai, skaitmeninai, daug nestruktūrizuotų“, – vardijo jis.

Š.Alasauskas pažymėjo, kad šiandien patikimiausias statistinis rodiklis yra mirtingumas, kurio duomenys renkami šimtu procentų. To negalima pasakyti apie mirties priežastis ir kt. Taip pat atkreipė dėmesį, kad koncentruojantis į duomenis reikia nepamiršti, jog visa ko tikslas – reali nauda pacientui.

„Gyvenimas rodo, kad sveikatos sistemos tampa laiko rijikėmis. Svarbu pamatuoti jų teikiamą efektą ir naudą vartotojui“, – sakė Higienos instituto vadovas Higienos instituto direktorius dr. Šarūnas Alasauskas.

Formų neliks

Duomenų valdymas – sudėtingas procesas, o jame teks dalyvauti visiems sveikatos sistemos dalyviams. Pradedant pirmąja stotele – tinkamu jų rinkimu. Anot O.Niakšu, dirbtinis intelektas – tikrai ne tas instrumentas, kuris leis bet ką, bet kaip surašinėti. „Turime pasiekti aukštesnę duomenų kokybę, kad dirbtinis intelektas būtų naudingas“, – pabrėžė viceministras ir teigė, jog klinikinės informacijos daug, bet jos panaudojimas mažas.

„Reikia pereiti nuo sąvokų „forma“, „dokumentai“, prie duomenų rinkinių. Kai kurioms formoms daugiau nei penkiasdešimt metų, buvusiose Sovietų sąjungos valstybėse ir dabar egzistuoja tos pačios. Po mėnesio žengsime naują žingsnį – startuos pirmasis projektas Lietuvoje, kur bus formuojami struktūrizuoti duomenų rinkiniai“, – pasakojo O.Niakšu.

Kitas iššūkis – neturėti „technologinės skolos“, t.y. nuolat atnaujinti sistemas. Kitu atveju jos pasensta, tampa nefunkcionalios ir tenka išmesti. Deja, Lietuvai trūksta duomenų analitikų, programuotojų. O.Niakšu teigė, jog dar labiau komplikuoja reikalą tai, kad esami specialistai neturi kompetencijų sveikatos srityje.

Valstybės duomenų ežeras

Skirtingos institucijos – Higienos institutas (HI), Valstybinė ligonių kasa (VLK), Valstybės duomenų agentūra (VDA) – pasidalino informacija apie teikiamas paslaugas ir renkamus duomenis.

Valstybės duomenų ežeras – Valstybės duomenų agentūra. Nenuostabu, kad ypatingo susidomėjimo sulaukė šios įstaigos Sveikatos duomenų grupės vadovo pavaduotojo, analitiko dr. Juliaus Juodakio pranešimas. Jis išsamiai pristatė, kokiais duomenimis disponuoja, analitinius produktus, kuriuos siūlo klientams. Kartu pabrėžė, kad įstaiga renka duomenis ne asmenims sekti, sprendimams apie juos priimti, bet kad būtų atspindėti reiškiniai.
Šiuo metu agentūra dirba inventorizuodama Lietuvos įstaigų duomenis.

„Mums reikia inventorizuoti duomenis Lietuvoje, tada galėsime imti jų kopijas per saugią jungtį ir saugiai juos analizuoti naudojantis moderniausiais pasaulyje analizės įrankiais“, – kalbėjo Valstybės duomenų agentūros Sveikatos duomenų grupės vadovo pavaduotojas, analitikas dr. Julius Juodakis.

Kaip naudojami

Antrindamas viceministrui jis teigė, kad situacija Lietuvoje dėkinga dėl galimybės sujungti įvairių šaltinių duomenis, nes daugelyje ES šalių tokia analizė negalima ar sunkiai galima dėl teisinių ribojimų. Jis pažymėjo, kad tai leidžia pateikti specializuotą statistiką, pavyzdžiui, kaip sekasi mokytis vaikams, sergantiems tam tikra liga, arba ar priklauso traumų avarijose dažnis nuo to, kokią transporto priemonę žmogus vairuoja, ir siūlė tuo pasinaudoti.

VLK Duomenų ir analizės skyriaus vedėja Jūratė Sabalienė pasakojo apie kasos turimus duomenis, analitiką, kaip remiantis ja priimami administraciniai bei sveikatos politikos sprendimai – tinklo reforma, skaičiuojamas paslaugų poreikis.

„Jei turime kokybiškus duomenis, generuosime vientisą, tikslią informaciją. Interpretuojant duomenis svarbu žinoti ir jų ribotumą“, – teigė ji ir pateikė pavyzdį apie naudojimąsi diagnozėmis, tarp jų ir pirma, kuri vėliau gali keistis.

„Iššūkiai, su kuriais susiduriame – gerinti duomenų kokybę, integruoti naujas technologijas, turimus duomenis paversti informacija, – reikalingi sprendimams priimti ir taip kurti pridėtinę vertę“, – kalbėjo VLK Duomenų ir analizės skyriaus vedėja Jūratė Sabalienė.

Dirbtinis intelektas

LSMU Bioetikos katedros profesorius Gvidas Urbonas vadovavo specialistų komandai, kuri rengė etiško dirbtinio intelekto naudojimo klinikinėje praktikoje gaires. „Turbūt esu iš tų žmonių, kurie daugiau trukdytų jį plėtoti, nei padėtų“, – šyptelėjo pranešėjas.

Jis konstatuoja, kad dirbtinis intelektas jau atėjo į kasdienybę. Pavyzdžiui, konsultuojantis su DI net 80 proc. pacientų gavo diagnozes, iš kurių 84 proc. patvirtino ir gydytojai. Taip pat prof. G.Urbonas klausytojams papasakojo apie spaudoje pagarsintą atvejį, kai mama, nesėkmingai mynusi gydytojų slenksčius dėl vaiko būklės, paprašė dirbtinio intelekto pagalbos. Jo diagnozę medikai patvirtino ir vaikas gavo reikiamą gydymą.

Tačiau prof. G.Urbonas įspėja Imanuelio Kanto žodžiais: „Elkis taip, kad jei visi taip elgtųsi, pasaulio tvarka nebūtų suardyta.“

Jis pastebi, kad dirbtinis intelektas – autonomiška struktūra, siekianti iš anksto suformuluotų tikslų ir pernelyg didelis pasitikėjimas juo būtų klaida. Tai rodo neseniai užsienyje vykę slaugytojų protestai, pamačius, kad plačiai naudojami netestuoti įrankiai. Jei ne slaugytojų įsikišimas, tai būtų baigęsi fatališkai.

„Mūsų parengtų gairių dėl atsakingo naudojimosi dirbtiniu intelektu pagrindinė idėja, kad naudotojai turi būti patys atsakingi už jo taikymą ir pasekmes, nes dirbtinis intelektas neneša nei teisinės, nei moralinės atsakomybės“, – pabrėžė LSMU Bioetikos katedros profesorius Gvidas Urbonas.

Kad darbuotojai galėtų atsakingai naudoti dirbtinį intelektą, turi būti aiški jo sprendimų priėmimo logika, algoritmų šališkumas, rizikos ir kita svarbi informacija.

Veikti apgalvotai

Kauno klinikų Inovacijų vertinimo ir diegimo tarnybos vadovas Antanas Montvila atkreipė dėmesį, kad lyderės duomenų srityje – šiaurės šalys. Lietuva dėl ribotų finansų turi veikti apgalvotai.

„Duomenys – naujoji nafta. Žinome, kad ji mūsų sklype, bet įrankių prisikasti ne visada turime. Duomenų kokybė Lietuvoje ne tokia, kokios norėtume. Jei Lietuva susitars savo standartus, kas juos naudos, kai bus sukurti tarptautiniai? Kad žaistume tarptautinėje rinkoje, svarbu nesistengti išrasti dviratį, kuriuo nebus važiuojama“, – įspėjo Kauno klinikų Inovacijų vertinimo ir diegimo tarnybos vadovas Antanas Montvila.

Neturinti kokybiškų duomenų šalis negalės būti lygiavertė tarptautinė partnerė. „Europos sveikatos duomenų erdvėje įstatymas įgalins dalintis paprastais duomenimis ir skatins mokslą bei inovacijas, – teigė jis. – Globaliai keičiasi klinikinių tyrimų struktūra, jau nepakanka vienos ligoninės duomenų, atsiranda poreikis gauti realaus laiko įrodymus. Neturint to, prarasime galimybę jungtis prie tarptautinių tyrimų.“

Duomenys svarbūs ir klinikinei praktikai šalies ribose. „Reikia integruoti pirminio, antrinio ir tretinio lygio duomenis. Jei norime teikti geras telemedicinos paslaugas, svarbu patogiai prieiti prie paciento duomenų kitoje gydymo įstaigoje“, – vardijo A.Montvila.

Jis pastebi: registrų buvimas nebūtinai duoda naudą pacientui. „Nemaloni tiesa, kad duomenis ligoninėse rinkome draudimo įmonėms, bet ne atliepti žmonių poreikiams. Turime stengtis, kad taip nenutiktų ir jie tarnautų žmogui“, – užbaigė jis.

Nepamiršti gyventi

Pasauliui susitvenkiant į duomenų ežerus, sprendimus priimant dirbtiniam intelektui ir stengiantis spėti su progresu, niekur nedingsta asmeniniai – dvasiniai poreikiai. „Jie neturėtų pasitraukti į antrą planą“, – įsitikinusi LSMU profesorė, psichologė Nida Žemaitienė.

Psichologė pakvietė akimirkai pamąstyti: Kaip mes gyvename? Kaip jaučiamės? Dėl ko dirbame? „Atrodo, šie klausimai turėtų būti svarbūs žmogui. Bet dažnai jie būna pamiršti“, – konstatavo profesorė N.Žemaitienė.
Psichologė pakvietė akimirkai pamąstyti: Kaip mes gyvename? Kaip jaučiamės? Dėl ko dirbame? „Atrodo, šie klausimai turėtų būti svarbūs žmogui. Bet dažnai jie būna pamiršti“, – konstatavo profesorė N.Žemaitienė.

Aktyviai užsiimdama klinikine praktika ji pastebi, kad daug specialistų, dirbančių vadovaujamą darbą, patiria išsekimą. „Jie išeikvoja vidinius resursus, tuomet kenčia patys ir tampa kenksmingi tiems, su kuriais dirba. Neadekvačiai reaguoja, yra dirglūs. Kyla pasekmės ir fizinei sveikatai“, – kalbėjo N.Žemaitienė.

Dažnai dilemą kursto profesinės ambicijos besikertančios su psichologiniais poreikiais. „Visų mūsų tikslas išlikti kiek įmanoma sveikesniems. Bet tenka išspręsti dilemą tarp „aš turiu, aš galiu, aš svarbus, aš reikalingas, aš turiu būti tobulas“ ir „aš turiu saugoti save, aš turiu girdėti save“. Dažnai pasirenkamas variantas ne mūsų sveikatos naudai“, – konstatavo N.Žemaitienė.

Konsultuodama klientus ji dažnai mato atidėliojamą gyvenimą. „Jie sako: taip norėčiau, bet dabar negaliu sau leisti. O kada galėsi? Kai užgaus vaikai, kai pasieksiu tą ar kitą, išeisiu į pensiją… O tu jau jos ir nesulauki… Tas gyvenimas vis atidedamas. Ir labai dažnai sustojame tada, kai esame sustabdomi priverstinai. Tada dažnai tenka išgirsti: „Vau, kaip aš gyvenau… O kad galėčiau pasukti ratą atgal“, – kalbėjo N.Žemaitienė linkėdama gyventi taip, kad nereikėtų sau ištarti šios frazės.

---

Kalba dalyviai

LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos vadybos katedros vedėja, Lietuvos visuomenės sveikatos asociacijos prezidentė prof. Ramunė Kalėdienė:

• Žavi tiek sveikatos duomenų rinkimo, tiek naudojimo progresas. Lietuva yra unikalioje pozicijoje, turime daugybę duomenų, kurie gali būti analizuojami įvairiais pjūviais. Mūsų duomenys tikrai patikimi, yra daugybė galimybių juos pasiekti, analizuoti.
  Planavimas – ar tai asmens, ar visuomenės sveikatos priežiūros, ar slaugos – turi remtis duomenimis.

---

LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto prodekanė dr. Renata Kudukytė:

• Įstrigo viceministro pranešime nuskambėjusios mintys, kurios leido suprasti, jog dabartinė mūsų e.sveikata bus visiškai pakeista. Pereisime prie naujos kartos informacinės sistemos. Tai kels iššūkius Registrų centrui, vienaip ar kitaip palies sveikatos priežiūros įstaigas.
  Tačiau tai negąsdina – gyvenimas verčia tobulėti ir negalime sustoti. Šioje konferencijoje ir buvo ieškoma sprendimų, padėsiančių prisitaikyti prie pokyčių.

---

Lietuvos slaugytojų vadovų sąjungos prezidentė dr. Daiva Zagurskienė:

• Atkreipiau dėmesį į pranešimus, kuriais institucijos pristatė teikiamas paslaugas. Visi žinome bendro pobūdžio informaciją apie jas, bet buvo nauja išgirsti apie teikiamas galimybes duomenų srityje. Tai aktualu vykdant mokslinius tyrimus.
  Dirbtinis intelektas kuo toliau, tuo labiau integruosis į sveikatos priežiūrą. Laukia teigiami pokyčiai, o kartu su jais ateina ir iššūkiai.

---

Šiaulių TLK vadovė Dalia Miniauskienė:

• Su daugeliu dalykų, kuriuos girdėjau, susiduriame kasdien, tačiau buvo ir naujų. Prisipažinsiu, galvoje jau užsimezgė keletas idėjų dėl galimų partnerysčių. Visi supranta, kad be duomenų šiais laikais nė žingsnio. Gerai, kad buvo kalbama ir apie jų interpretaciją: kad svarbu juos teisingai suprasti, įvertinti pirminį šaltinį.
  Gydymo įstaigos dažnai prašo mūsų duomenų. SVEIDROJE jų turime nemažai, galėtume pateikti ir daugiau analitikos, deja, trūksta žmogiškųjų resursų, kas užsiimtų šiuo darbu.

---

Kaišiadorių ligoninės vadovas dr. Linas Vitkus:

• Įspūdis geras. Pateikta nemažai atsakymų, kodėl tuos duomenis kaupiame.
  Visi keiksnojame sveikatos sistemą, kad ji nekataloguota… Pabandykite susirasti paciento duomenis – viskas įkrenta pagal datą, kada buvo įvykis, ir įkėlusio žmogaus pavardę. Gerai, jei žmogus atsimena datą, bet jei atsivertei ne tą puslapį ir jį užvertei – vėl turi pradėti nuo pirmo…
  Patiko išgirsti, kad šių sistemų kūrimui reikia pasitelkti sveikatos priežiūros specialistus! Džiugu, kad per tiek metų priėjome prie, atrodo, lengvos išvados. Su tuo noriu ir pasveikinti.

---

Klaipėdos universiteto ligoninės generalinis direktorius dr. Audrius Šimaitis:

• Buvo įdomu susipažinti su institucijų pristatomu bendru vaizdu apie duomenis, pasauliniais iššūkiais, išgirsti, kad Lietuva žengia pasaulinių procesų priekyje. Aišku, ne visur – kai kur turime gerokai pasitempti.
  Sveikatos apsaugos vadyba nepaprastai svarbi sritis, bet daug metų jai nebuvo skiriama dėmesio. Ši konferencija – reikšmingas žingsnis į priekį.

---

Kauno miesto poliklinikos pavaduotoja kokybės valdymui Loreta Marmienė:

• Tikrai turime daug duomenų, bet kartais jie laiku nesuvaikšto, kas svarbu užtikrinant kokybišką sveikatos priežiūrą pacientui.
  Išgirdau, kas laukia sveikatos priežiūros įstaigų, yra aktualu pacientams ir sveikatos priežiūros specialistams. Ką turime, kas laukia, kur reikia padirbėti ir kam pasiruošti.“

---

LSMU Kauno ligoninės direktorė medicinai prof. dr. Diana Žaliaduonytė:

• Puiki konferencijos tema, nes visi turi daug baimių – pagrįstų ir ne: ką reiškia duomenys, kaip juos surinkti, per kokias sistemas atiduoti. Svarbūs ir su jais susiję paciento saugumo klausimai.
  Norime ar ne, einame antrinio duomenų panaudojimo link, ar jie būtų skirti valdymui, ar institucijos, valstybės reikmėms, ar mokslui, kas yra ypač svarbu.
  Trikdančia dalimi išlieka tai, kaip gauti finansų, nes suprantama, kad veltui duomenimis nesidalinama – padaryti juos prieinamus yra darbas. Tai – nauja sfera, naujas išteklių planavimas, tačiau ir didžiulės galimybės.

Straipsnio šaltinis : Lsveikata.lt , 2024 05 30