Kartais atrodo, kad kosulys – neišvengiamas permainingos žiemos ir peršalimo ligų sezono palydovas. Nors jis – ne liga, o tik apsauginė organizmo reakcija, specialistai perspėja į kosulį žvelgti rimtai. Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytoja pulmonologė Violeta Labžentytė įspėja: ilgiau nei tris savaites besitęsiantis kosulys ženklas, kad būtina apsilankyti pas gydytoją.

Aida Valinskienė

– Kodėl kosulys yra žiemos sinonimas? Kodėl jis dažniau užklumpa orams atvėsus?

– Kosulys – ne liga, tai ligos simptomas. Dažniausia ūminio kosulio priežastis – virusinė infekcija. Tai ir yra pagrindinis veiksnys, dėl kurio kosulys dažniau atsiranda vėlyvo rudens ar žiemos laikotarpiu, kai kvėpavimo takų virusinių infekcijų dažnis yra didžiausias.

Kosuliui atsirasti įtakos turi ir vėstantys orai, nes ne visada pasirenkame tinkamus drabužius, daugiau skubame, neišsimiegame, taip dar labiau silpnindami savo imuninę sistemą. Šaltuoju metų laikotarpiu daugiau laiko leidžiame uždarose patalpose, mažiau jas vėdiname, vaikai grįžta į darželius ir mokyklas, o didesnėje žmonių grupėje virusinė infekcija plinta sparčiau.

– Apie kokias ligas signalizuoja šis simptomas?

– Dažniausia liga, kurios metu pasireiškia kosulys šaltuoju metų laiku, – ūminis bronchitas, sukeliamas dažniausiai sutinkamų virusų, tokių kaip gripo, paragripo, respiracinio sincitinio viruso (RSV), koronavirusinės infekcijos, įvairių rinovirusų. Toks kosulys trunka nuo vienos iki trijų savaičių, gydomas simptomiškai. Antibakterinis gydymas viruso sukeltam kosuliui efekto neturi, todėl reikėtų atskirti virusinę infekciją nuo bakterinės, kai skirti antibiotikų yra tikslinga.

Jei žmogus peršalo, jautė kitų viruso sukeltų simptomų – karščiavimą, galvos, gerklės skausmą, efek-tyviausias gydymo būdas – simptomus slopinantys vaistai ar nemedikamentinės priemonės. Dažniausiai užtenka vartoti daug šiltų skysčių, įvairių arbatų – šeivamedžių, aviečių, čiobrelių, kurios padės mažinti bronchų gleivinės sudirgimą ir su tuo susijusius simptomus. Reikėtų nepamiršti, kad rūkymas taip pat yra vienas papildomų dirgiklių, todėl jo reikėtų atsisakyti, mažiau laiko leisti prirūkytoje patalpoje, jei yra šeimos narių, rūkančių namuose.

Dar viena ilgiau besitęsiančio kosulio priežasčių – paūmėjusi gastroezofaginio refliukso liga. Taip dažnai nutinka todėl, kad vartojama įvairių šnypš¬čiųjų tablečių, sirupų, kurie dar labiau padidina skrandžio rūgštingumą, o bet koks papildomas dirgiklis pratęsia bronchų gleivinės uždegimą.

– Kaip žinoti, kada kosulys nepavojingas, o kada būtina medikų pagalba?

– Kosulys – apsauginė reakcija, ji padeda pašalinti iš kvėpavimo takų įvairius virusus, bakterijas ir kitus dirgiklius. Gleivingas sekretas veikia kaip apsauginis barjeras, neleidžiantis giliau pažeisti kvėpavimo takų. Iki trijų savaičių besitęsiantis kosulys yra normali ligos išraiška, todėl nereikėtų la¬bai sunerimti. Dažnai šis simptomas gali atsirasti ir kaip antrinis dėl slogos, užnosinio nutekėjimo, kai kvėpavimo takai tiesiogiai dirginami iš nosies nutekėjusio sekreto. Tad sergant visuomet labai svarbu pasirūpinti nosies higiena.

Ligos pradžioje atsiradęs pūlingas sekretas nėra bakterinės infekcijos požymis, tačiau jei kosulys tęsiasi ilgiau nei tris savaites, sekretas yra tamsiai gelsvas ar žalsvas, reikėtų atlikti papildomų tyrimų bakterinei infekcijai nustatyti. Jei kraujo uždegimo rodikliai yra padidėję, vartoti antibiotikus yra racionalu.

Į gydytoją taip pat reikėtų kreiptis, jei, be kosulio, ilgiau nei tris dienas tęsiasi karščiavimas, jei dėl kosulio žmogus pabunda naktį, skauda krūtinę, girdimi garsai krūtinėje stipraus iškvėpimo metu ar tiesiog ramiai gulint.

– Kaip galime sau padėti nesusirgti žiemą, o susirgus greičiau pasveikti? Ar visada reikia griebtis vaistų?

– Visų pirma, turime pasirūpinti savo imunine sistema. Nerūkyti, daugiau laiko leisti gryname ore, eiti pasivaikščioti, kas turi galimybę – sportuoti. Svarbu palaikyti ir tinkamą kūno svorį, visavertiškai maitintis, kad organizmas gautų pakankamai įvairių vitaminų. Prireikus puikiai tinka ir maisto papildai. Svarbiausi vitaminai ir mikroelementai žie¬mos laikotarpiu – A, C, E, cinkas, selenas. Jie padeda sumažinti oksidacinį stresą mūsų organizme, apsaugo nuo laisvųjų radikalų poveikio ir neutralizuoja jau susidariusius. Reikėtų vengti streso, gerai išsimiegoti, daugiau dėmesio skirti dienos rutinai palaikyti. Dažnai ligoniams sakau: jei žmogui reikia poilsio, organizmas pats pasiima atostogų ir suserga.

Susirgus, kalbant apie nemedikamentines priemones kosuliui malšinti, svarbu vartoti pakankamai skysčių, gerti šiltų arbatų. Tinka inhaliacijos su mineraliniu vandeniu, kurios mažina bronchų gleivinės sudirgimą, uždegimą ir taip palengvina kosulį.

Kosulys gali būti šlapias, vadinamasis produktyvus, kai padidėja bronchų gleivinės sekrecija, ir sausas, vadinamasis neproduktyvus, todėl reikėtų žinoti, kad šlapio kosulio slopinti negalima. Užsilikęs sekretas kvėpavimo takuose gali sukelti plaučių uždegimą ar komplikuotis kita bakterine infekcija. Kosulį slopinantys vaistai turėtų būti vartojami sausam kosuliui malšinti, skiriami gydytojo. Atsikosėjimą gerina acetilcisteinas, kuris ne tik suskystina gleives, bet ir veikia kaip antioksidantas. Efektyvūs ir antihistamininiai vaistai, kurie sumažina nosies ir bronchų paburkimą, taip palengvina kosulį, ypač alergiškiems žmonėms.

Reikėtų nepamiršti ir skiepų nuo sezoninių ligų – tai labai svarbu vyresnio amžiaus ir sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis žmonėms. Vakcina nebūtinai apsaugos nuo ligos, tačiau padės organizmui kovoti su virusu, palengvins ligos sukeltus simptomus, apsaugos nuo rimtų komplikacijų ir hospitalizacijos – gydymo stacionare.

Violeta Labžentytė:

Dažnai ligoniams sakau: jei žmogui reikia poilsio, organizmas pats pasiima atostogų ir suserga.

Straipsnio šaltinias:

Diena.lt žurnalas „Sveikata”

žurnalistė Aida Valinskienė