Sloga – liga, tad ją reikia gydyti

Užklupus vėsesniems ir darganotiems orams, dažnas imame šnirpščioti nosimi. Tik štai nuomonės, reikia slogą gydyti ar ne, išsiskiria. Apie tai kalbamės su Respublikinės Klaipėdos ligoninės Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus gydytoju otorinolaringologu Modestu Maslovu.

Ar sloga – liga? Ar reikia ją gydyti? Juk nuo seno sakoma, kad gydoma sloga praeina per septynias dienas, o negydoma – per savaitę.

Taip, šis posakis arti tiesos. Sloga, arba vadinamasis rinitas, yra nosies ertmės gleivinės uždegimas. Rinitas skirstomas į dvi dideles grupes: alerginės ir nealerginės kilmės. Dažniausiai rinitą sukelia virusai (rinovirusai, koronavirusai, influenza, adenovirusai, enterovirusai ir kt.). Kitaip sakant, tai yra tiesiog virusinė infekcija. Būtent nuo šios kilmės nosies gleivinės uždegimo žmonės ir pasveiksta per septynias–dešimt dienų, jei liga nesikomplikuoja. Rinitas yra liga, kuri dažniausiai gydoma priklausomai nuo ją sukėlusios priežasties. Ne visada dėl rinito būtina skubėti pas daktarus, tačiau gydyti slogą reikia.

Kuo gydyti?

Ūmus virusinis rinitas yra vienas pirmųjų peršalimo simptomų. Dažniausi simptomai turbūt visiems gerai žinomi: nosies užgulimas, paburkus nosies gleivinei darosi sunku kvėpuoti pro nosį, iš jos pradeda tekėti sekretas, kutena nosį, atsiranda čiaudulys, parausta akys, sutrinka uoslė. Gali būti subfebrili temperatūra. Būtent pačioje ligos pradžioje svarbu praplauti nosį. Virusinė infekcija pažeidžia nosies gleivinę, sutrinka jos virpamojo epitelio valymosi funkcija, sekretas sunkiau pasišalina iš nosies, todėl labai svarbu mechaniškai išvalyti nosies ertmes – tiesiog išplauti nosį, kad ji būtų kuo švaresnė ir simptomai greičiau palengvėtų.

Ar išplovus nosį pasišalina ir virusai?

Paties viruso nepašalinsite, bet pašalinami dėl gleivinės uždegimo išsiskiriantys produktai – sekretas, gleivės, kurios užkemša nosies ertmes ir sukelia didžiausią diskomfortą. Tad nosį reikia plauti. Prieš plaunant galima panaudoti lašinamus ar purškiamus į nosį vaistus, vietinius dekongestantus, kurie mažina nosies paburkimą, palengvina kvėpavimą pro nosį ir lengviau išvalyti nosies ertmes. Tačiau juos naudoti reikia labai atsargiai ir trumpą laiką – keturias–septynias dienas. Ilgiau naudojant vietinius dekongestantus, kyla kita problema – šie vaistai sukelia gleivinės uždegimą ir išsivysto medikamentinis rinitas. Užklupus peršalimui, iš pradžių nosies gleivinė išsausėja, vėliau nosis paburksta, pradeda išsiskirti sekretas – gleivės. Pradžioje gleivės gali būti skaidrios, paskui šiek tiek tirštėja. Sveikstant gleivės vėl ima skaidrėti, paburkimas mažėja.

Kada reikėtų sunerimti?

Kaip jau minėjau, dėl paprastos slogos tikrai nereikia skubėti į priėmimo skyrių ar reikalauti, kad medikai gydytų antibiotikais. Jie virusų neveikia ir nepagreitina pasveikimo laiko, o dėl per dažno vartojimo išsivysto atsparumas jiems. Tai vis didesnė problema gydant bakterines infekcijas, nes jų nebeveikia tradiciniai antibiotikai. Būti atidesniems ir pasikonsultuot su specialistais reikėtų, jeigu sloga nepraeina per dešimt dienų arba jeigu po penkių ligos dienų būklė ne tik nepagerėja, bet pablogėja. Tai jau traktuojama kaip ūmus sinusitas – jį reikėtų gydyti atidžiau ir intensyviau. Ūmus sinusitas – tolesnė virusinio rinito eiga. Iš esmės sloga yra nosies gleivinės uždegimas. Rinosinusitas – nosies ir prie nosies esančių ertmių – veido daubų – gleivinės uždegimas. Svarbu ne tik tai, kiek laiko sergame sloga, – reikia atžvelgti ir į kitus simptomus. Jeigu pakyla aukštesnė kaip 38 °C temperatūra ir laikosi kelias dienas, atsiranda veido srities spaudimas ar skausmas, blogo kvapo išskyros, vokų, kaktos odos paburkimas, patinimas, simptomai vyrauja tik vienoje nosies ertmėje, trinka rega – tai jau pavojaus signalai ir reikia pasikonsultuoti su specialistu. Gydytojas įvertins jūsų būklę ir skirs reikalingą gydymą.

Kokie blogiausi negydomo sinusito padariniai?

Jei sinusito eiga sunki, gali išsivystyti akiduobės celiulitas, subperiostinis ar akiduobinis pūliniai. Kadangi veido daubos ribojasi su galvos smegenų pamatu, gali susiformuoti smegenų pūliniai, galvos smegenų ar jų dangalų uždegimas. Galimos kaulinės komplikacijos – osteomielitai. Na, o blogiausia, kas gali nutikti, – išsivystyti kraujo infekcija (sepsis) ir ištikti mirtis. Vis dėlto šiuolaikinių antibiotikų eroje šios komplikacijos gana retos.

Sinusitas gydomas plaunant sinusų ertmes, vartojant antibiotikus?

Kažkada būdavo labai populiarios vadinamosios sinusų punkcijos, bet dabar tokios procedūros jau tikrai neatliekamos. Ūmus sinusitas yra gydomas nosies praplovimais, nosies gleivinę sutraukiančiais medikamentais, gleivių skystinamaisiais medikamentais (mukolitikais) ir į nosį purškiamais steroidiniais vaistais. Antibiotikai skiriami tik tada, kai įtariama bakterinė infekcija. Įvertinami paciento patiriami simptomai, atliekami kraujo tyrimai, endoskopu ištiriamos nosies ertmės, prireikus atliekami radiologiniai tyrimai ir parenkamas tinkamas gydymas. Jei sinusito eiga sunki ir konservatyviu būdu paciento išgydyti nepavyksta – prireikia chirurginio gydymo.

Koks jūsų požiūris į įvairias liaudiškas priemones slogai gydyti?

Na, žiūrint, kokios tos liaudiškos priemonės. Žmonės daug ko prisigalvoja. Yra tekę iš nosies krapštyti česnakus, svogūnus… Žinoma, dabar jau rečiau tokių dalykų pasitaiko, bet vis tiek kuriozų nutinka. Nesu tokių priemonių šalininkas. Geriausia priemonė bet kokiai slogai prasidėjus – praplauti nosį. Kaip ir sergant bet kokia virusine infekcija, patartina gerti daug skysčių, ypač ligos pradžioje. Jie šiek tiek suskystina gleives, tad sekretas lengviau išsivalo ir, tikėtina, greičiau pasveiksime ir išvengsime komplikacijų.

Ar nosiai praplauti būtinai reikia pirkti jūros vandenį, ar tinka ir namuose pasigamintas druskos tirpalas?

Nerekomenduoju patiems darytis tirpalų. Druska, kaip žinome, ištraukia vandenį, tad, jei pasigaminame labai didelės koncentracijos tirpalą – pradžioje gal ir gerai, kai nosis labai užgulta, bet naudojat ilgesnį laiką toks tirpalas nosies gleivinę dirgina, ji gali pradėti sausėti ir atsirasti diskomfortas. Vaistinėse galima nusipirkti nosies plovimo sistemų ir specialių druskų, kurių įpylę į tam tikrą kiekį atvėsusio virinto vandens, galime plauti nosį.

Nosies higiena

• Plauti nosį geriausia specialiu jūros vandeniu tris–keturis kartus per dieną. Yra skirtingų tipų jūros vandens. Hipertoninis, sūresnis, vanduo labiau tinka užsikimšusiai nosiai, o lengvesnės koncentracijos – varvančiai.
• Kasdien grįžus į namus patariama ne tik nusiplauti rankas, bet ir jūros vandeniu išplauti nosį, taip iš nosies ertmės pašalinant ligos sukėlėjus. Tai puiki slogos prevencija, ypač rudenį.
• Norint slogą gydytis natūraliomis priemonėmis verta namuose pasidaryti inhaliacijų. Tam galima naudoti karštą, tačiau ne verdantį, o malonios temperatūros vandenį, kuriuo galėtumėte kvėpuoti.
• Slogai gydyti naudinga pasitelkti eterinius aliejus – jais galima pasitepti aplink nosį. Tinka pušų, eukaliptų eteriniai aliejai, kurie palengvina kvėpavimą.

Slogai užsitęsus

• Jei sloga užsitęsė ilgiau nei dešimt dienų, reikia kreiptis į gydytoją, o ne bandyti palengvinti kvėpavimą įvairiais nosies lašais. Juos vartojant ilgesnį laiką prasideda priešingas efektas – nosies gleivinės kraujagyslės išsiplečia, gleivinė paburksta ir gali išsivystyti lėtinė sloga.
• Kreiptis į gydytoją būtina, jei, užsitęsus slogai, karščiuojama, atsirado gelsvos ir žalsvos spalvų išskyrų iš nosies. Tai signalas, kad paprasta sloga komplikavosi bakterine infekcija ir jai gydyti būtini antibiotikai.
• Atsiradus akių vokų ar kaktos audinių patinimui, ūminiam vienpusiam ar abipusiam kaktos srities skausmui, dvejinimuisi akyse ir susilpnėjus regėjimui rekomenduojama kuo skubiau kreiptis į gydytoją, nes šie simptomai rodo ypač sunkias komplikacijas.
• Užsitęsusi sloga gali būti ir alerginės kilmės. Tuomet išskyros iš nosies yra skaidrios ir vandeningos, kartu vargina čiaudulys, ašarojimas, nosies niežėjimas.
• Reikia atkreipti dėmesį ir į ilgesnį laiką vartojamus medikamentus, nes nors ir retai, tačiau lėtine sloga galima susirgti dėl tam tikrų vaistų, tokių kaip aspirinas, ibuprofenas, antidepresantai, raminamieji ar antihipertenziniai, vartojimo.

Straipsnio šaltinis: „Sveikata” 2022 09

Žurnalistė Aida Valinskienė