Prasidėjus pavasariui, peršalimo ligų sezonas pamažu eina į pabaigą. Tad pats laikas stiprinti savo organizmą. Atstatyti sveikatą ypatingai svarbu atsigaunantiems po ligos ir stiprių vaistų vartojimo. Tad kaip sustiprėti ir įveikti liekamuosius reiškinius: nusilpusį kraują, sutrikusį virškinimą, nuovargį?

Pirmas žingsnis – kraujo tyrimas

Žiemą susirgimų koronavirusu kreivė šovė į nematytas aukštumas. Kankino ir gripas bei kasmet užklumpančios peršalimo ligos. Tad nemažai žmonių šiandien skundžiasi nusilpusiu organizmu, jaučiamu nuovargiu, susilpnėjusia imunine sistema, vitaminų ir mikroelementų disbalansu. Kaip sau padėti, kad vis skaisčiau šviečiant pavasario saulei, nekamuotų silpnumas? Altamedica klinikos šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė po ilgesnės ir sudėtingesnės ligos, kurios metu buvo reikalingi vaistai ar antibiotikai, rekomenduoja vartoti probiotikus. Jie atstatys žarnyno mikroflorą ir aprūpins naudingais mikroorganizmais, kuriuos antibiotikai neretai sunaikina ar išbalansuoja. ,,Persirgus Covid-19, rekomenduojama šeimos gydytojo konsultacija ir apžiūra. Tai ypač svarbu, jei kamuoja liekamieji reiškiniai: bendras silpnumas, kosulys, mažesnis fizinio krūvio toleravimas. Sirgusiems sunkia ligos forma neretai prireikia reabilitacijos sutrikusių funkcijų atstatymui. Tad veiksmų planas yra labai individualus – sako gydytoja. – Kalbant apie bendrojo pobūdžio patarimus persirgus virusine ar peršalimo liga, svarbu vengti žalingų įpročių, gerti pakankamai vandens, maitintis sveikai ir subalansuotai, reguliariai mankštintis.”

Anot gydytojos, kaip organizmo atstatomoji ar prevencinė priemonė gali būti naudojami multivitaminų kompleksai. Tačiau jei įtariate vitaminų (B, D) ar mikroelementų (kalio, magnio, geležies) trūkumą, pirmiausia reikėtų atlikti kraujo tyrimus. Įvertinus jų rodiklius, bus tikslingiau spręsti apie papildomą vitaminų vartojimo poreikį. ,,Nereikėtų pamiršti, kad su maistu gaunami vitaminai ir mikroelementai yra geriau pasisavinami. Todėl vartojant papildus, nereikėtų pamiršti subalansuotos mitybos.”, – atkreipė dėmesį K. Lebedevaitė.

Gydytojai pritarė ir Respublikinės Klaipėdos ligoninės Konsultacinės poliklinikos vedėjas Andrej Levinger. Jis pastebi, kad nemaža dalis žmonių savo nuožiūra papildomai vartoja vitaminus. Tačiau jie neretai nežino, kokių tiksliai vitaminų trūksta organizme. Be to, kartais šių vitaminų gali taip smarkiai trūkti, kad net jų papildomai vartojant, normos ribos vis tiek nebus pasiektos. Tad A. Levinger rekomenduoja visada atlikti vitaminų trūkumo organizme tyrimą, ir dėl jo rezultatų pasitarti su šeimos gydytoju. Jis patars, kokius vitaminų papildus tikslinga vartoti, ir kokius maisto produktus vertėtų valgyti, kad vitaminų disbalansas būtų atstatytas.

Vitaminais aprūpinanti mityba

Pasak A. Levinger, persirgus sunkia liga (pavyzdžiui, sunkesnės formos koronavirusu), labai svarbu laikytis tinkamo mitybos režimo. Bandantis atstatyti savo organizmą žmogus dar nėra visiškai sveikas. Todėl būtina ypatinga savęs priežiūra. ,,Pusryčius, pietus ir vakarienę reikėtų kasdien valgyti panašiu, nustatytu laiku. Laikykitės kalorijų ir maistinių medžiagų balanso – sekite klasikinės mitybos piramidės principu. 50 % jūsų kasdienės mitybos turėtų sudaryti angliavandeniai, 30 % – baltymai, ir 20 % riebalai – pabrėžė gydytojas. – Mes, žmonės, esame visavalgiai, tad nereikėtų užmiršti nei augalinių, nei mėsos patiekalų. Tik valgydami visavertį, įvairų maistą, save aprūpinsime visais reikalingais vitaminais. Nepamirškite, kad vitaminai A ir D yra tirpūs būtent gyvūlinės kilmės produktuose. Tuo tarpu B ir C grupių vitaminai geriausiai pasisavinami iš augalinio maisto.”
A. Levinger teigimu, siekiant atsigauti po sunkios ligos, taip pat labai svarbu nepamiršti aktyvaus gyvenimo būdo. Tiesa, nereikėtų ir persistengti. Vos tik pasveikus, valandų valandas imti leisti sporto salėje nebus labai gera mintis. ,,Žmogaus kūnas yra sukurtas greitam vaikščiojimui. Tad siūlyčiau imti pavyzdį iš skandinavų ir išmėginti vaikščiojimą su šiaurietiškomis lazdomis. Ramiai, niekur neskubant, pradėkite kasdien vis daugiau vaikščioti gryname ore. Judėkite tiek, kad pajustumėte lengvą nuovargį. Pradžiai to užteks, kad išjudintumėte sustingusius raumenis – patarė jis. – Palaipsniui nueinamą atstumą vis didinkite. O sustiprėjus, paspartinkite ir ėjimo greitį.“
Gydytojas pastebi, kad koronavirusas yra itin klastinga liga, galinti pažeisti ne vieną svarbų organą. Tad siekiant atsigauti po sunkesnės šios ligos formos, gali prireikti ir platesnio gydymo, reabilitacijos. ,,Šis virusas įsitvirtina gleivinės epitelyje, tad pažeidžia vietas, kuriose yra daug epitelinio audinio. Tai – ne tik plaučiai, bet ir virškinimo sistemos organai. Gana dažnai stebiu skrandžio ir kasos reakcijas į koronavirusą – paūmėja žmogaus turimos lėtinės ligos, išsivysto gastritas, pankreatitas.“, – atskleidė pašnekovas.
Sveikatos šaltinis – vitaminas D
Po žiemos daugeliui mūsų natūraliai trūksta svarbių vitaminų ir mineralų. Tad rizikuojame pavasariniu nuovargiu – energijos stoka, mieguistumu, motyvacijos trūkumu. Todėl, pasak pašnekovų, visiems pavasarį vertėtų atlikti kraujo tyrimą ir išsiaiškinti, kokių vitaminų būtent jums trūksta. Dažniausiai lietuviai skundžiasi didžiuliu vitamino D trūkumu. Nieko keisto – pusę metų gyvenant be natūralios saulės šviesos, organizmui sunku pačiam jo pasigaminti. Tad tiesiog būtina šio vitamino vartoti papildomai. Kai jo trūksta, ima kamuoti dėmesio koncentracijos problemos, slogi nuotaika, nuolatinis nuovargis. Vitaminas D taip pat palaiko stiprų imunitetą, padeda išvengti širdies ligų, įvairių vėžio formų, nutukimo.

,,Per pastaruosius metus konsultavau apie 4 000 žmonių. Normas atitinkančią vitamino D koncentraciją kraujyje turėjo apie dešimt pacientų – atskleidė A. Levinger. – Gyvenant mūsų platumose, vitaminas D natūraliai organizme gaminasi tik nuo balandžio galo iki rugsėjo mėnesio. Visą kitą laiką būtina naudoti vitamino D papildus, pažymėtus skaičiais 400-TV.“ Anot gydytojo, daugelio jaučiamas pavasarinis nuovargis yra vienas iš vitamino D trūkumo požymių. Jei žmogus šiuo vitaminu savęs neaprūpina, jis ima ne tik dažniau sirgti peršalimo ligomis, bet ir rizikuoja osteochondroze, stuburo pažeidimais, dažnais kaulų lūžiais.

K. Lebedevaitė pastebėjo, kad pavasarį jaučiant bendrą silpnumą, nuovargį, energijos stoką, pirmiausia reikėtų peržvelgti savo darbo ir poilsio režimą, pakoreguoti gyvensenos įpročius.
Situacijai negerėjant, svarbu kreiptis į šeimos gydytoją, kadangi tai gali būti įvairių ligų požymis. ,,Kalbant apie vitaminų trūkumą, reguliariai reikėtų tikrinti kalio, magnio, vitaminų B12, D, geležies atsargų kiekį organizme. Bent kartą metuose patarčiau atlikti ir bendrą kraujo tyrimą. Atminkite, kad tokius tyrimus reikia atlikti ne tik tada, kai blogai jaučiamasi ar bandoma atsigauti po ligos, bet ir profilaktiškai. Juk trūkstant tam tikrų vitaminų, organizmą kur kas labiau puls ligos.”, – rekomendavo ji.

Geriausia taktika – nesusirgti

Pašnekovai ragina ne tik domėtis būdais greičiau atsigauti po ligos, bet ir nepamiršti profilaktikos bei grūdinimosi svarbos. Jei visus metus rūpinsitės savo sveikata, net ir susirgus, liga lengviau paleis iš savo gniaužtų. ,,Mūsų organizmai susiformavo prieš dešimtis tūkstančių metų ir buvo pritaikyti gyvenimui šiltuose kraštuose. Todėl jie labai gerai toleruoja šilumą, bet rudens darganos ir žiemos speigai jiems nelabai patinka. Ne veltui kitados buvo svarstymų Lietuvą perkelti į Madagaskarą – juokiasi A. Levinger. – Todėl norint nesusirgti, o susirgus sirgti lengviau, būtina grūdintis. Dažniau laiką leiskite gryname ore, daugiau judėkite. Nepamirškite ir taisyklingos mitybos. Deja, lietuvių pamėgtas riebus maistas neblizga vitaminais ir mineralais. Tad riebius, daug naudingų maistinių medžiagų neturinčius patiekalus valgykite su saiku.“

Straipsnio šaltinis: „Kauno diena” priedas „Sveikata”

Žurnalistė Gintarė Vasiliauskaitė