Atšaukti vizitą pas gydytoją

Išankstinė pacientų registracija galima internetu svetainėje www.sergu.lt

Prabangaus gyvenimo kaina – depresija

Rūpinasi tik savimi

Jaunos, gražios, turtingos. Su panieka žiūrinčios į kitas, nuo ryto iki vakaro dirbančias silpnosios lyties atstoves. Paranojiškai bijančios prarasti turtingus, jas išlaikančius vyrus.

„Ir kamuojamos depresijos“, – atšaus likusiosios kitoje barikadų pusėje.

Visuomenėje pastebima nauja tendencija: atsirado tam tikra kategorija moterų, įsitikinusių, kad jas privalo išlaikyti vyrai. O vienintelis jų darbas – rūpestis dailia išvaizda ir kruopščiai slėpti amžiaus paliekamus pėdsakus.

Daugelio turtingų vyrų išlaikomos moterys rūpinasi tik savimi. Jų mintys sukasi tik apie naujus daiktus, jos gyvena pačių susikurtame iliuzijų pasaulyje, kuris aplinkiniams kartais kelia šypseną.

Nepaisant prabangaus gyvenimo, susidaro įspūdis, kad tokios moterys gerokai dažniau jaučiasi nelaimingos ir netrykšta gyvenimo džiaugsmu.

Moterys serga dažniau

„Ar turtingos moterys dažniau serga depresija? Tai mitas“, – teigia gydytojas psichiatras Algirdas Narinkevičius.

Specialistas spėjo, kad tokiai nuomonei susiformuoti įtakos galėjo turėti tai, jog moterys depresija serga du kartus dažniau nei vyrai. Šį skirtumą lemia didesnis emocingumas, hormonų svyravimai.

Psichiatras neneigė, kad patogus gyvenimas ir dvasinės praktikos stoka gali įklampinti į depresijos gniaužtus.

„Jei pagrindinis gyvenimo tikslas yra pinigai, materialūs dalykai, žmogui terūpi, kaip kuo daugiau uždirbti, vėliau ar anksčiau dėl tokio požiūrio patiriamas diskomfortas ir nusivylimas“, – aiškino gydytojas.

Žmogus pasiekia savo galimybių ribą, kai nebegali patenkinti visų poreikių. Tuomet apima nusivylimas, kurį gali lydėti depresiją primenantys požymiai.

„Kai žmogus rūpinasi tik savo išore, materialiais dalykais ir gyvena tik savo malonumui, nėra dvasinės praktikos, tam tikri gyvenimo išbandymai sukelia stresą ir išgyvenimus“, – neneigė gydytojas.

A.Narinkevičiaus teigimu, neturinčiam dvasinio pagrindo žmogui, susidūrus su sunkumais, kyla didesnė rizika susirgti depresija. Jei turtingas žmogus daug dėmesio skiria ir dvasiniams dalykams, atsiranda harmonija. Būtent ji apsaugo nuo ligų.

Atsiriboja nuo aplinkos

Kartais depresiją prišaukia klaidingi įsitikinimai ir negatyvus mąstymas.

Psichiatras paaiškino, kad sergantis depresija žmogus susitelkia į save, savo jausmus, išgyvenimus, pervertina kai kuriuos dalykus. Jis užsiima tik savimi, taip atsiribodamas nuo aplinkos ir artimųjų.

Sergančiam depresija žmogui sunkiau bendrauti, džiaugtis, dirbti.

„Pasinėrimas į vidinę savianalizę atspindi tam tikrą žmogaus egoizmo išraišką – jam įdomus tik jis pats, o aplinkiniai nekelia susidomėjimo“, – tęsė gydytojas.

A.Narinkevičius užsiminė, kad išsivaduoti iš depresijos padeda rūpestis ir pagalba kitiems, noras būti aktyvesniam bei naudingesniam.

Visgi čia gali slypėti kitas pavojus – pernelyg pasinėręs į svetimus rūpesčius žmogus gali pamiršti apie savo poreikius.

„Dažnai būna skausminga ne pati situacija, o tai, kaip mes patys ją vertiname. Jei mums viskas atrodo blogai, galiausiai šito ir sulaukiame“, – teigė gydytojas.

O štai pozityvus mąstymas ir teigiamas savęs vertinimas padeda greičiau išsivaduoti iš depresijos.

Sergančiajam depresija svarbus artimųjų supratimas ir pagalba. Jie padeda pakeisti negatyvius įsitikinimus.

Pėdsaką palieka traumos

A.Narinkevičius pastebi, kad kartais liūdną nuotaiką linkstama painioti su depresija. Pastarąją išduoda daugelis požymių, kurie trunka ne trumpiau kaip dvi savaites.

Pasak gydytojo, depresijai atsirasti reikšmės turi biologiniai dalykai, paveldėjimas, įvairios sunkios ligos, įgimtos tam tikros hormonų reakcijos.

Kartais šią ligą sukelia psichologinės priežastys: įvairios psichogeninės traumos, vaikystėje patirtos traumos, auklėjimas ir suaugusiojo patiriamos stresinės situacijos. Depresiją gali sukelti problemos darbe ar santykiai šeimoje.

Serga dažniau

Psichiatrijos filialo vadovas patvirtino, kad per pastarąjį dešimtmetį padaugėjo sergančiųjų depresija ar afektiniais sutrikimais. Bet ši statistika didėja ir dėl tikslesnės diagnostikos bei pasikeitusio žmonių požiūrio į pačią ligą.

Kaip sakė gydytojas, nebegalvojama, kad depresija serga tik tinginiai.

A.Narinkevičius atkreipė dėmesį, kad depresiją reikia pradėti gydyti ne antidepresantais. Šie vaistai skiriami, kai liga būna vidutinės ar sunkios formos.

Lengvos formos depresiją padeda įveikti gyvenimo būdo pakeitimas, tam tikra psichoterapinė pagalba. Tuomet labai svarbi būna ir dienotvarkė.

Depresijos požymiai

  • Liūdesys, bloga nuotaika.
  • Gyvenimo džiaugsmo praradimas.
  • Aktyvumo ir savęs vertinimo, gebėjimo susikaupti sumažėjimas.
  • Energijos ir apetito stoka.
  • Miego sutrikimai.
  • Didelis nuovargis.
  • Interesų sumažėjimas.
  • Kaltės, bevertiškumo jausmas.
  • Somatiniai požymiai: spaudimas už krūtinkaulio, įvairūs skausmai.
  • Svoris gali didėti arba mažėti.
  • Judesių sulėtėjimas, vangumas.
  • Ryte sunku atsikelti, ką nors daryti, tvarkytis, bendrauti.

Straipsnio autorius: Sandra Lukošiūtė
Šaltinis: sveikata.diena.lt