Ar jums teko kada pabuvoti reanimacijos skyriuje? Dažnas pajuokautų: ačiū, nereikia. Taip, tikrai nereikia, bet gyvenimas kartais taip pasisuka, kad atsiduri ten, kur tikrai nenorėtum…

Reanimacijos intensyviosios terapijos skyriai yra kiekvienoje mažesnėje ar didesnėje šalies ligoninėje.

Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje Reanimacijos intensyviosios terapijos skyrius yra daugiaprofilinis. Jame gydomi ir slaugomi kritinių būklių pacientai, kuriems būtinas pastovus gyvybinių funkcijų palaikymas bei intensyvus gydymas, pacientai su lėtinėmis progresuojančiomis ar dauginėmis patologijomis.

„Tikrai nesuklysiu sakydama, kad tai – sudėtingiausias skyrius ligoninėje, nes gydomi patys sudėtingiausi pacientai, kuriems visą parą teikiama intensyvi reanimacinė pagalba”, – sako Reanimacijos intensyviosios terapijos skyriaus vyresnioji slaugytoja Milda Vitkauskaitė.

Į šį skyrių pacientai patenka po sudėtingų chirurginių, neurochirurginių, urologinių ir kt. operacijų, po apsinuodijimų, daugybinių traumų, nudegimų, paūmėjus širdies, kvėpavimo, inkstų funkcijų nepakankamumams, sergantys užsitęsusiais, progresuojančiais susirgimais, kuriems reikalingas intensyvus gydymas, pacientai su gyvybei pavojingomis būklėmis.

Siekdamos užtikrinti kokybišką sunkių pacientų gydymą ir priežiūrą, Reanimacijos skyriuje dirbančios slaugytojos sukasi it bitutės. Jos visą laiką yra pasirengusios iššūkiams, stebi paciento būklės pokyčius, kurie gali pasireikšti kiekvieną sekundę. Ir neatsitiktinai čia slaugytojos vadinamos gydytojų akimis, nes į gyvybei svarbius pasikeitimus jos privalo reaguoti žaibiškai ir nedelsiant apie tai informuoti gydytoją.

„Darbas skyriuje – įtemtas, visą laiką slaugytojas yra pasirengęs iššūkiams, dėl to kartais net patiriamas stresas ir tokį krūvį atlaiko ne bet kuris. Reanimacijos skyriuje dirbantis slaugytojas turi būti ypatingai atidus, atsakingas, bet kartu gebėti ir kritiškai mąstyti, būti emociškai stiprus bei psichologiškai brandus, gebėti, kaip uraganas besikeičiančioje aplinkoje, reaguoti į esamus pasikeitimus. Miegoti čia nėra kada”, – pastebi direktoriaus pavaduotoja slaugai Andželika Zavackienė.

Pasak vyresniosios skyriaus slaugytojos, būna dienų, kai reanimacijos skyrius būna pilnutėlis, tačiau kartais, net esant ir vienam sunkesnės būklės pacientui darbo būna tiek, jog tenka atiduoti visą energiją, visas jėgas, siekiant užtikrinti tinkamą ir kokybišką gydymą bei slaugą. Viskas priklauso nuo paciento būklės.

Skyriaus vyresnioji slaugytoja M. Vitkauskaitė prasitarė jog pasitaiko, kad kartais slaugytojos ir kitas personalas neturi laiko ne tik kada pavalgyti, bet ir prisėsti.

„Mūsų skyriuje yra taikoma individuali slauga. Be gydytojų paskyrimų vykdymo, mūsų slaugytojos vertina paciento gyvybinius poreikius bei savirūpos galimybes ir kiekvienam pacientui sudaro individualų slaugos planą, pagal kurį slaugo, o kintant paciento būklei, slaugos planas yra keičiamas. Tam tikslui nuo 2016 metų skyriuje pildome Intensyvios slaugos gydymo lapą, kuriame atsispindi vieno paciento, vienos paros gyvybinių veiklų rodikliai, paskirti ir atlikti tyrimai, atlikti gydytojų paskyrimai bei slaugos veiksmai“, – sako skyriaus vyresnioji slaugytoja Milda Vitkauskaitė.

Būtent vyresniosios slaugytojos M. Vitkauskaitės pastangomis, pasak direktoriaus pavaduotojos slaugai Andželikos Zavackienės, skyriuje įdiegtos pačios naujausios, inovatyviausios pacientų slaugos priemonės pragulų profilaktikai. Modernios funkcinės lovos, kurios palengvina paciento slaugą, pragulų atsiradimą skyriuje leido sumažinti pusseptinto karto. O naudojami modernūs dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai leido sumažinti komplikacijų galimybę, sutrumpėjo ventiliacijos trukmė. Pagerinta ir pacientų mityba, naudojant specializuotus mišinius.

„Galime pasidžiaugti, kad mūsų Reanimacijos intensyvios terapijos skyriaus pacientai tikrai yra saugūs, nepriklausomai kokios būklės jie būna. Personalas dirba komandiniu principu, sustyguotai. Slaugytojos – aukščiausios kompetencijos. Tai – labai svarbu. Todėl skyriuje išgyvenusių pacientų yra ne vienas. Esame sulaukę gražių atsiliepimų, padėkų, dėl išsaugotų gyvybių”, – džiaugiasi A. Zavackienė.

Tačiau pacientų būklė ne visada gerėja ir neretai baigiasi mirtimi. Reanimacijos intensyvios terapijos skyrius yra tas skyrius, kuriame pacientų mirčių būna daugiausia.

„Kai kuriems žmonėms, pacientų artimiesiems atrodo, kad mes prie to turėtume būti pripratę, tačiau personalui kiekvieno paciento mirtis paliečia širdį. Kartais net ašaras braukiame paslapčia, kai niekas nemato”, – liūdnai pasakoja skyriaus vyresnioji.

Ypatingai skausminga matyti iš gyvenimo išeinančius jaunus žmones. Milda Vitkauskaitė sako, kad labai sunku stebėti paciento, kuriam konstatuota smegenų mirtis, artimųjų atsisveikinimą. Slaugytojos turi rasti jėgų artimuosius paguosti, nors pačios patiria ne mažesnį stresą. Tačiau čia pat prisimena atvejį, kai jaunuolis, kuris buvo iškritęs iš penkto aukšto ir kuriam buvo diagnozuotos daugybinės traumos, o gydytojai sakė, kad būklė nesuderinama su gyvybe, išgyveno.

„Jo akys buvo tokios gyvos, degančios noru gyventi, švytinčios”, – prisimena Reanimacijos intensyviosios terapijos skyriaus vyresnioji slaugytoja M. Vitkauskaitė.

Tokios baigtys, kai pacientai pasveiksta ir juos personalas sutinka ne ligoninėje, atperka sudėtingą Reanimacijos intensyviosios terapijos skyriaus slaugytojų darbą.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės informacija