Penktadienį Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje būrėsi slaugytojai iš visos Lietuvos. Tądien jau trečius metus iš eilės vyko mokslinė-praktinė konferencija „Slaugos mokslo ir praktikos aktualijos 2017 m.”, kurios metu dalyviai dalinosi mokslu grįstomis slaugos naujovėmis bei praktine patirtimi chirurgijoje ir anesteziologijoje.

Konferencijos tikslas – vienyti anestezijos ir intensyviosios terapijos, operacinės ir bendrosios praktikos slaugytojus, dirbančius chirurginio profilio skyriuose, kelti profesinę kvalifikaciją bei profesijos prestižą. Tai tęstinis projektas, kuris skirtas tikslinei slaugytojų grupei ir organizuojamas jau trečius metus.

Slaugytojų profesija – amžina ir būtina

Šiais metais slaugytojų aktyvumas buvo itin didelis – pranešimus parengė ir savo patirtimi dalinosi Klaipėdos, Kauno, Vilniaus didžiųjų ligoninių specialistai. Dalyvių gretose – gausus slaugytojų skaičius iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, Respublikinės Kauno ligoninės, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų, Respublikinės Panevėžio ligoninės. Dalyvavo ir Plungės, Šilalės, Mažeikių ligoninių atstovai. Konferencijos pabaigoje dalyviai galėjo apžiūrėti jiems įdomius Respublikinės Klaipėdos ligoninės skyrius.

„Džiugu, kad į konferenciją susirinko toks didžiulis būrys slaugytojų. Netgi tenka apgailestauti, kad ne visi norintys pateko į šį renginį – šįsyk norėjome orientuotis į specifines temas ir renginio kokybę, – susirinkusiuosius pasveikino VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pavaduotoja Andželika Zavackienė ir pakvietė kitąmet dalyvauti Baltijos šalių chirurgų konferencijoje, kurioje rinksis bei apie savo srities problemas diskutuos ir Lietuvos bei užsienio slaugytojai.

Ligoninės direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kundrotas džiaugėsi turėdamas galimybę dalyvauti šioje konferencijoje ir negailėjo pagyrų slaugytojo profesijai. „Slaugytojo profesija yra amžina. Kad ir kokia būtų stulbinanti sveikatos sistemos pažanga, žmonėms visuomet reikės globos, užuojautos ir supratimo. Slaugytojas yra tas asmuo, kuris pasiruošęs rūpintis ligoniais, sužeistaisiais ir senaisiais”, – teigė M. Kundrotas ir susirinkusiesiems priminė apie gilias Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydymo ir slaugos tradicijas. Po ligoninės atidarymo 1933 metais esą netrukus pradėti organizuoti gailestingųjų seserų kursai, kurių metu buvo rengiami slaugytojai.

Šiandien slaugytojai ir akušeriai esą daugelyje valstybių sudaro apie 80 proc. kvalifikuotų sveikatos apsaugos specialistų, tad jų indėlis į medicininį aptarnavimą yra didžiulis. „Tačiau XXI amžiuje slaugytojų vaidmuo sveikatos apsaugos sistemoje keičiasi taip sparčiai, kaip ir besikeičiančios gydymo technologijos, nauji gydymo pricipai ir metodai. Šiandieninė kvalifikuota slaugytoja yra kur kas platesnio profilio bei akiračio nei prieš keletą dešimtmečių. Taigi jų profesinei veiklai reikia naujų kompleksinių žinių, specializuotų įgūdžių. Tikiu, kad konferencija slaugytojams bus naudinga”, – kalbėjo M. Kundrotas.

Dalyvius pasveikinti atvyko ir Sveikatos apsaugos ministerijos Slaugos koordinavimo skyriaus vedėja Odeta Vitkūnienė: „Man yra didelė garbė ir atsakomybė pasveikinti jus ministerijos vardu. Slauga yra labai svarbi sveikatos politikos dalis. Reikia pabrėžti, kad tokie renginiai kaip ši konferencija padeda slaugą labiau sugretinti su mokslu. Vien praktikos nebeužtrenka, turime kalbėti ir apie moksliniais įrodymais grįstą slaugą bei mediciną”, – teigė O. Vitkūnienė.

Svarbiausia – pacientų saugumas ir paslaugų kokybė

Ypatingas dėmesys konferencijoje buvo skiriamas paciento saugumo užtikrinimui operacijų metu, rizikos veiksnių analizei ir prevencinių priemonių taikymui reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose. Buvo nagrinėjamas slaugytojų vaidmuo sepsio diagnostikoje ir gydyme, nugaros skausmo valdymo aktualijos, naujų technologijų – ultargarso panaudojimas slaugos praktikoje. Taip pat pristatyti mokslinio tyrimo rezultatai apie slaugytojų profesinį įvaizdį studentų požiūriu bei Lietuvoje įgyvendintą galimybę gelbėjant pacientų gyvybes – esktrakorporinės membarinės oksigenacijos sistemą (EKMO).

A. Zavackienė konferenciją pradėjo savo parengtu pranešimu „Operuojamo paciento saugos kontrolės įgyvendinimas VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje”.

Sveikatos priežiūros sauga, anot jos, yra vienas svarbiausių sveikatos priežiūros kokybės komponentų. Tačiau sveikatos priežiūros organizavimas yra nuolat kintantis procesas. Sparti medicinos mokslo ir praktikos, informacinių technologijų plėtra bei nuolatinė kaita daro sveikatos priežiūrą sudėtingesnę, atsiranda daugiau rizikos padaryti klaidų. Siekiant išvengti žalos pacientams, būtina užtikrinti sveikatos priežiūros saugumą, veiksmingumą bei efektyvumą.

Šiuo metu pacientų saugumo užtikrinimo svarba pabrėžiama tarptautiniu mastu. Problemos akivaizdumas, anot A. Zavackienės, paskatino pacientų saugą įvardyti kaip atskirą procesą.

Pasak pašnekovės, vadovaujantis Europos Sąjungos „Gerąja praktika” pacientų saugoje ir kokybėje, labai svarbus pacientų saugos kultūros formavimas, nepageidaujamų įvykių registravimo, stebėsenos ir prevencijos sistemų kūrimas, paciento identifikavimas operacijų metu, pacientų pasiruošimas planinei operacijai, pacientų saugos kontrolė operacijos metu bei vaistų grupių žymėjimas anesteziologijoje.

Naujovės

Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje pacientams taikomos kompleksinės saugumo priemonės perioperaciniu laikotarpiu. Vedama atmintinė pacientui apie pasiruošimą planinei operacijai, kurioje detaliai aprašoma, kaip reikia pasiruošti operacijai, į kokius saugumo reikalavimus pacientas turi atkreipti dėmesį. Taip pat ligoninėje pildomas „Paciento paruošimo operacijai lapas”, kuriame slaugytojai pažymi visas slaugos procedūras, susijusias su operuojamo paciento rizika.

Atliekamas ir paciento identifikavimas bei teisingos procedūros teisingoje kūno pusėje žymėjimas: pacientui prieš operaciją ant rankos riešo užsegama identifikavimo apyrankė, kurioje pateikiamas paciento vardas, pavardė ir, jeigu reikia, operuojamos kūno srities dalis (kairė arba dešinė).

„Operuojamo paciento saugos kontrolinis lapas” parengtas pagal PSO kontrolinio saugios chirurgijos lapo įgyvendinimo vadovą, tačiau įtraukti ir papildomi saugikliai, atsižvelgiant į Respublikinės Klaipėdos ligoninės poreikius. „Šis protokolas yra sudėtingas, tačiau mūsų darbe jis yra labai svarbus siekiant užtikrinti paciento saugumą, bei sumažinti dažniausiai pasitaikančias rizikas, keliančias pavojų chirurginių pacientų gyvybei ir gerovei”, – aiškino konferencijos pranešėja.

Būtina skirti dar didesnį dėmesį klaidų bei sudėtingų atvejų aptarimui ir jų analizei. Aptarimo metu esą privaloma dalyvauti visiems operacinės komandos nariams. Na, o pacientams iš dienos chirurgijos centro išvykstant į namus, taikytina „Paciento įvertinimo anketa prieš išvykstant į namus”.

Sveikatos priežiūros paslaugų kokybė esą priklauso ir nuo jas suteikiančių darbuotojų bendravimo įgūdžių. Respublikinės Klaipėdos ligoninės slaugos specialistai – vieni pirmųjų Lietuvoje prisijungė prie „Erasmus +” projekto „HELP” („Healthcare English Language Programme”) anglų kalbos programos sveikatos priežiūros specialistams. Šis projektas padės siekti aukštesnės bendravimo kokybės.

MINTIS. „Meilė ir užuojauta yra būtinybė, o ne prabanga. Be jų žmonija neišgyventų”, – konferencijos pradžioje Dalai Lamą citavo Klaipėdos respublikinės ligoninės direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kundrotas.

SLAUGA. Sveikatos apsaugos ministerijos Slaugos koordinavimo skyriaus vedėja Odeta Vitkūnienė džiaugėsi, jog buvo patvirtintos slaugos politikos gairės, kurios padės didinti paciento saugumą ir gerinti paslaugų kokybę.

SAUGA. Anot Klaipėdos ligoninės direktoriaus pavaduotojos Andželikos Zavackienės, sveikatos priežiūros sauga yra vienas svarbiausių sveikatos priežiūros kokybės komponentų.