Atėjus šaltajam ir tamsiajam metų sezonui vis dažniau norisi pasidomėti sezonine depresija. Į šiuos klausimus geriausiai gali atsakyti ilgametę darbo patirtį turinti gydytoja psichiatrė Svetlana Premelenaja, dirbanti Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filiale.

– Daktare, ar Jūsų ilgametė darbo patirtis patvirtina, ar paneigia, kad egzistuoja sezoninė depresija?

– Iš tiesų savo praktikoje vis dažniau susiduriu su sezonine depresija. Dažniausiai pasireiškia rudens–žiemos laikotarpiu, kiek rečiau – pavasario–vasaros. Sezoninė depresija yra susijusi su tam tikru metų laiku, o labiausiai ją patiria žmonės, gyvenantys Šiaurinėse platumose. Taip pat svarbų vaidmenį turi ir genetiniai veiksniai.

– Kokie ankstyvieji simptomai leidžia atskirti sezoninę depresiją nuo įprasto nuotaikos suprastėjimo rudenį ar žiemą?

Pagrindiniai sezoninės depresijos simptomai:

• Dieninis mieguistumas – vienas dažniausių požymių. Kūnas tarsi sulėtėja, norisi tik miegoti, niekur neiti, trūksta šviesos ir energijos.
• Sumažėjęs darbingumas.
• Nuolatinis nuovargis, nepraeina net po atostogų. Sunku atsikelti net miegant 10–12 valandų. Vangumas.
• Nenoras imtis buities darbų.
• Sunkumai mokantis, susikaupiant, dingęs džiaugsmas, nenoras bendrauti.
• Padidėjęs apetitas, svorio augimas, potraukis saldumynams.
• Liūdesys, nerimas, bejėgiškumo ir beprasmybės jausmai.
• Negydoma depresija stiprėja – atsiranda kaltės jausmas, mažėja noras gyventi.
• Gali pasireikšti įvairūs kūno skausmai.

Sezoninė depresija paprastai būna lengvesnė ir dažnai gali būti suvaldoma be antidepresantų.

– Kokie pagrindiniai sezoninės depresijos biologiniai mechanizmai ir kuo jie skiriasi nuo kitų depresijos formų?

Depresija išsivysto dėl sutrikusios serotonino ir melatonino pusiausvyros smegenyse. Serotoninas, vadinamasis „laimės hormonas“, pakelia nuotaiką ir didina aktyvumą. Melatoninas atvirkščiai – sukelia mieguistumą ir apatiją, jo gamyba didėja tamsiu paros metu. Rudens–žiemos sezonu mažėjant saulės šviesai, serotonino gamyba mažėja, o melatonino – didėja. Dėl to sutrinka cirkadinis kūno ritmas.

Svarbu pabrėžti, kad ligos išsivystymui įtakos turi ir lytiniai hormonai. Net iki 90 proc. moterų depresija serga dažniau, nes progesterono pokyčiai yra jautrūs stresui, menstruaciniam ciklui, menopauzei, nėštumui. Todėl depresija kartais išsivysto būtent dėl hormoninių svyravimų.

– Ar sezoninė depresija gali progresuoti į kitus psichikos sutrikimus, jei ji nediagnozuojama ir negydoma?

Taip. Jei simptomai tęsiasi ilgiau kaip dvi savaites, būtina kreiptis pagalbos. Negydoma depresija gali peraugti į sunkią lėtinę formą arba komplikuotis į depresiją su psichozės epizodais.

– Kokios kompleksinės gydymo strategijos dažniausiai pasiteisina jūsų pacientams?

Gera žinia ta, kad sezoninės depresijos simptomus dažnai galima palengvinti natūraliais būdais:

• Šviesos terapija. Vienas stipriausių natūralių antidepresantų. Rekomenduojama kasdien pusvalandį pabūti ryškioje šviesoje, geriausia ryte. Kursas trunka kelias savaites.
• Omega-3 riebalų rūgštys. Rekomenduojama valgyti riebią žuvį 2–3 kartus per savaitę arba vartoti papildus. Taip pat naudingi burokėliai, špinatai, riešutai, tamsus šokoladas, B grupės vitaminai.
• Fizinis aktyvumas. Bent 3 kartus per savaitę po 30 minučių. Judėjimas skatina endorfinų gamybą, todėl poveikis gali prilygti vaistams ir sumažinti atkryčio riziką.
• Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija (KET), padeda keisti požiūrį, įveikti elgesio sunkumus ir stiprina psichologinį atsparumą.

Dėkojame gydytojai už išsamius ir naudingus atsakymus. O Jums linkime nesirgti, tačiau susidūrus su simptomais, skatiname nelaukti ir priimti pagalbą. 

Gydytoją kalbino psichologė-psichoterapeutė Sandra Anuškevičienė