Papildomas menu

Registratūra

(8 700) 500 11

Darbo dienomis
7.30-15.30 val.

Skubi pagalba

8 46 41 06 95

Naujienos

Gerklės skausmas – ne tik žiemos palydovas

Gerklės skausmas – ne tik žiemos palydovas

Sudirgusi, sopanti, užkimusi. Šaltuoju periodu mūsų gerklė išties patiria daugiau iššūkių, tačiau specialistai atkreipia dėmesį: gerklės skausmas gali varginti ne vien tik atvėsus orams. Iš pirmo žvilgsnio nekaltas simptomas gali būti ir rimtesnių, nei įprasta, sveikatos sutrikimų požymis.

Labiausiai vargina mažuosius

Respublikinės Klaipėdos ligoninės (RKL) gydytojas otorinolaringologas Valdas Bernotas teigia, kad gerklės skausmas yra vienas labiausiai paplitusių simptomų, kuris šalies sveikatos priežiūros įstaigose kasmet sudaro daugiau kaip 2 proc. visų suaugusiųjų apsilankymų.
„Viršutinės kvėpavimo takų infekcijos, su kuriomis dažniausiai susijęs šis simptomas, suaugusiuosius paprastai užklumpa 2–4 kartus, o mažamečius, ikimokyklinio amžiaus vaikus, kurių imunitetas dar nesusiformavęs, – net 12–14 kartų per metus“, – iliustruoja pašnekovas.
Gerklės skausmas gali būti ūmus, t. y. atsiradęs staiga, arba lėtinis, kai išlieka daugiau nei kelis mėnesius.
Jį neretai lydi ir puokštė kitų, dažniau ar rečiau patiriamų, simptomų, kaip užgulta, bėganti nosis, čiaudėjimas, kosulys, karščiavimas, šaltkrėtis, užkimęs balsas, sutrikęs, skausmingas rijimas, padidėję limfmazgiai kakle, kūno, galvos, skrandžio skausmai, pykinimas ar vėmimas, apetito, skonio ar kvapo praradimas, dusulys, nuovargis, viduriavimas.

Kaltininkai – gausybė virusų

Gerklės skausmo priežasčių gali būti įvairių – nuo kai kurių sveikatos sutrikimų, ligų iki aplinkos veiksnių (pavyzdžiui, išsausėjusio oro, dūmų, cheminių medžiagų ir kitų dirgiklių), gyvenimo būdo (piktnaudžiavimo nikotinu) ar net veiklos pobūdžio – šiuo simptomu dažnai skundžiasi lektoriai, treneriai, mokytojai, t. y. tie specialistai, kuriems nuolat tenka garsiai ir intensyviai kalbėti.
Vis dėlto, pasak V. Bernoto, maždaug dėl 90 proc. gerklės skausmo atvejų kalti virusai, o tokių, kurie gali sukelti viršutinių kvėpavimo takų uždegimą, – daugiau nei 100. Todėl gerklės skausmas yra įprastas šaltuoju metu suintensyvėjančių ir sparčiai plintančių virusinių infekcinių ligų, kaip gripas, koronavirusas, palydovas.
„Dažniausiai peršalimą sukelia rinovirusas – jis labai užkrečiamas, plintantis oro lašeliniu būdu žmogui čiaudint, kosint, kalbant. Gydymas – simptominis, t. y. palengvinantis ligos simptomus. Vis dėlto vaikams peršalimas gali komplikuotis ūmiu ausies uždegimu, bronchiolitu ar sinusitu, pabloginti mažųjų pacientų, sergančių bronchine astma, būklę. Suaugusiesiems – plaučių uždegimu, bronchitu, sinusitu ar otitu, taip pat pabloginti lėtinėmis plaučių ligomis sergančių žmonių būklę“, – įspėja RKL medikas.
Gerklės skausmas būdingas ir tokioms virusinėms ligoms, kaip infekcinė mononukleozė, ar Epstein-Barr virusinė infekcija, tymai, vėjaraupiai ar kiaulytė.

Padariniai kelia susirūpinimą

Ypač stiprus gerklės skausmas yra pagrindinis ryklės ir tonzilių uždegimo – faringotonzilito, populiariai vadinamo angina, požymis.
„Faringotonzilitas dažniau būna virusinis, pagrindinė bakterinė priežastis yra A grupės beta hemolizinis streptokokas. Streptokokas kelia susirūpinimą dėl galimų reumatologinių, glomerulonefrito (lėtinio inkstų kamuolių uždegimo) ir absceso išsivystymo padarinių. Retesnės bakterinės priežastys yra gonorėja, difterija, mikoplazma ir chlamidijos“, – vardija specialistas.
Streptokokinei infekcijai diagnozuoti atliekami atitinkami tyrimai. Tačiau, pašnekovo teigimu, bendras kraujo tyrimas, eritrocitų nusėdimo greitis, C reaktyvinis baltymas (CRB) nepadeda atskirti bakterinės infekcijos nuo virusinės, nes CRB gali būti žemas, esant streptokokiniam, ir aukštas, esant adenovirusų ar Epstein-Barr viruso sukeltam ūminiam faringotonzilitui.
Bakterijų sukelto faringotonzilito diagnostikai itin svarbūs du – A grupės streptokoko (GAST – greitas stafilokokinio antigeno tyrimas) ir mikrobiologinis pasėlio tyrimas, tik šiam atlikti reikia daugiau laiko.
Kad būtų išvengta komplikacijų, bakterinę infekciją gali tekti gydyti antibiotikais. „Vis dėlto noriu atkreipti dėmesį, kad ne kiekvieną diagnozuotą faringotonzilitą reikia gydyti antibiotikais“, – pabrėžia RKL gydytojas otorinolaringologas V. Bernotas.

Kada svarbu nedelsti

Kita viršutinių kvėpavimo takų liga – epiglotitas yra labai grėsminga gyvybei, įspėja specialistas: „Tai ūmus bakterijų sukeltas uždegimas, kurio metu dėl greito antgerklio ir aplinkinių audinių tinimo per pirmas dvylika ligos valandų išsivysto sunki viršutinių kvėpavimo takų obstrukcija.“
Tad šį uždegimą lydi ne tik karščiavimas, gerklės skausmas, bet ir rijimo sutrikimas, pasunkėjęs kvėpavimas, seilėtekis. Dažniau epiglotitu suserga vaikai. Liga gydoma stacionare ir skubiai.
Pašnekovo teigimu, išprovokuoti gerklės skausmą taip pat gali gastroezofaginio refliukso liga, laringofaringinis, arba tylusis (nerandama pakitimų stemplės gleivinėje), refliuksas, kai rūgštis iš skrandžio grįžta į stemplę – vamzdelį, kuriuo maistas iš burnos patenka į skrandį, ir ima deginti stemplę ir gerklę.
Daugeliui gali būti netikėta, kad gerklės skausmą gali išprovokuoti ir vadinamieji tonzilių akmenys, kurie ilgainiui susiformuoja, kai į tonzilėse esančius plyšius (kriptas) patenka maisto likučių, negyvų ląstelių, seilių ir gleivių.
„Tokiuose kamščiuose taip pat gali apsigyventi bakterijų ir grybelių, o kai tonzilių akmenys tampa dideli arba jų daugėja, jie gali sukelti gerklės skausmą“, – aiškina specialistas.

Atkeliauja paskui alergenus

Pastaruoju metu vis daugiau žmonių susiduria su įvairiomis alergijomis. Žinoma, kad, be kitų tipiškų simptomų, organizmo reakcija į alergenus gali išprovokuoti gerklės dirginimą ir skausmą.
„Kai imuninė sistema reaguoja į alergiją sukeliančius veiksnius – žiedadulkes, namų erkutes ar kitus alergenus, ji išskiria cheminių medžiagų, dėl kurių atsiranda tokių simptomų kaip nosies užgulimas, ašarojančios akys, čiaudulys ir gerklės dirginimas“, – vardija gydytojas otorinolaringologas V. Bernotas.
Specialistas paaiškino, dėl ko dažnai ilgai trunkančiais gerklės skausmais, perštėjimu, jos džiūvimu skundžiasi rūkaliai: „Tai nutinka dėl jautrių ryklės ir gerklų audinių nuolatinio dirginimo kenksmingomis cheminėmis medžiagomis, karštu ir sausu oru. Išsivysto lėtinis ryklės uždegimas, pažeidžiamas vietinis gleivinės imunitetas, ryklės ir gerklų gleivinės tampa mažiau atsparios infekcijai. Žinoma, rūkaliui geriausia atsisakyti žalingo įpročio. Tačiau statistika rodo, kad be pagalbos tai padaryti pavyksta vos 5 proc. šią priklausomybę turinčių žmonių.“
Medikas neneigė, kad gerklės skausmas gali būti ir kur kas klastingesnių, pavyzdžiui, onkologinių, ligų požymis; retesnė šio simptomo priežastis yra nosies, ryklės, gerklų ar liežuvio srities piktybinis navikas. Verta žinoti: jeigu gerklės skausmas yra onkologinės ligos požymis, jis po kelių dienų nepraeina.
„Vis dėlto daugeliu atvejų gerklės skausmą sukelia virusinės infekcijos. Tad ir varginantis simptomas ilgainiui palengvės savaime, be jokio specifinio gydymo“, – ramina medikas.

Gydymosi namuose priemonės

  • Sumažinti gerklės skausmą padės skalavimas druskos tirpalu: į stiklinę šilto vandens reikėtų įberti 0,5–1 arbatinį šaukštelį druskos ir išmaišyti.
  • Naudinga gerti šiltų skysčių, kurie ramina gerklę: čiobrelių, aviečių, liepžiedžių ar ramunėlių arbatų su medumi, sriubos sultinio arba tiesiog šilto vandens su citrina. Skysčiai palaiko gerklę drėgną, apsaugo nuo dehidratacijos. Kofeinas, alkoholis, priešingai, pasižymi dehidratuojančiomis savybėmis.
  • Galima atvėsinti gerklę šaltu skanėstu, pavyzdžiui, aptirpusiais ledais, sučiulpti gabalėlį kieto saldainio ar pastilę – tiesa, šios priemonės nerekomenduojamos mažamečiams dėl užspringimo rizikos.
  • Orui drėkinti rekomenduojama naudoti tam skirtą drėkintuvą, tačiau įrenginį būtina reguliariai valyti, kad jame nesidaugintų pelėsių ar bakterijų.
  • Svarbu ne tik kalbėti ramiu balsu, bet ir vengti cigarečių dūmų, valymo priemonių ir kitų dirgiklių, kurie gali įjautrinti gerklę.
  • Reikėtų atsisakyti maisto, kurį sunku, sprangu nuryti, kuris gali suintensyvinti gerklės skausmą – pavyzdžiui, sauso valgio, žalių daržovių. Aštrūs, rūgštūs produktai taip pat gali dirginti gerklę.
  • Kai kamuoja virusinė infekcija, patariama daugiau ilsėtis, kad imuninė sistema galėtų veiksmingiau kovoti su infekcija.

Į gydytoją būtina kreiptis, jei…

gerklės skausmas trunka ilgiau nei savaitę;
jis labai stiprus;
sutriko rijimas;
pasunkėjo kvėpavimas arba jaučiamas skausmas kvėpuojant;
sunku išsižioti;
gelia sąnarius;
skauda ar stingsta kaklas;
seilėse ar skrepliuose atsirado kraujo;
stipriai karščiuojama (aukštesnė nei 38 °C temperatūra).

Kada prireiks vaistų?

Jeigu bendra savijauta gera, tik diskomfortą kelia gerklės dirginimas arba kutenimas, patariama rinktis pastiles – jas čiulpiant išsiskiria daugiau seilių, kuriose natūraliai yra antibakterinių medžiagų, ir purškalus su augaliniais ir eteriniais aliejais. Visi jie iškart padeda greičiau pasijusti geriau. Tokius preparatus reikėtų naudoti kas 3–6 valandas.
Jeigu vargina stiprus gerklės skausmas, vietinio poveikio vaistų nepakaks. Tai rodo, kad imuninei sistemai reikia pagalbos. Čia gelbsti geriami vaistai nuo peršalimo arba skausmo, slopinantys uždegimą: karšti gėrimai su paracetamoliu, sudėtiniai vaistai iš kelių medžiagų, turinčių uždegimo slopinamąjį poveikį.

Straipsnio šaltinis: “Diena.lt” žurnalas “Sveikata”

žurnalistė Lina Bieliauskaitė