Respublikinės Klaipėdos ligoninės Dienos chirurgijos centre ambicingą ir profesionalią urologų komandą papildė jauna ir entuziazmo nestokojanti specialistė. Gydytoja urologė Rosita Bazarauskaitė akcentuoja, kad negalavimai, susiję su šlapimo pūsle – nemalonūs, apie juos kalbėti nėra jauku, tačiau tam, kad būtų galima išvengti rimtų sveikatos sutrikimų, reikia laiku kreiptis į gydytojus.

Įspėjimas: anot gydytojos urologės R.Bazarauskaitės, jeigu šlapimo nesulaikymas pasikartoja dažnai ar trukdo laisvai jaustis, reikėtų kreiptis medicininės pagalbos.
Vytauto Liaudanskio nuotr.

Eilėse negaišta

Šiuo metu Dienos chirurgijos centre klaipėdiečiams ambulatorines konsultacijas teikia 10 urologų.  Žmogui, kamuojamam problemų ar norinčiam pasitikrinti profilaktiškai, tereikia šeimos gydytojo siuntimo. Gydytojai urologai atlieka ir nedidelės apimties chirurgines operacijas.

Dienos chirurgijos centre specialistai pacientus, besiskundžiančius šlapino pūslės negalavimais, nuodugniai apžiūri modernia ir naujausia medicinine įranga. Tam, kad klaipėdiečiai jaustųsi jaukiai ir patogiai, įstaigoje įrengti erdvūs laukiamieji, pacientų apžiūros kabinetai yra atskirti nuo erdvės, kurioje konsultuoja gydytojas.

Be to, pakankamas specialistų skaičius žmonėms neleidžia užtrukti eilėse.

Impulsą siunčia smegenys

R.Bazarauskaitė pasakojo, kad šlapimo pūslė kaupia šlapimą, pagamintą inkstuose. Tai maišelio formos raumeninis organas, talpinantis iki 500 ml šlapimo. Dauguma žmonių pajaučia norą šlapintis, kai pūslė yra pusiau pilna.

„Ištuštinti šlapimo pūslę galime tik atsipalaidavę. Tai yra būdami socialiai priimtinoje aplinkoje – tualete ar kitoje privačioje vietoje. Esant tokiomis sąlygomis, smegenys siunčia impulsą pasišlapinti“, – teigė gydytoja urologė.

Anot jo, apsilankymų tualete skaičius priklauso nuo suvartojamų skysčių (vandens, arbatos, sulčių ar kitų gaiviųjų gėrimų) kiekio. Sveikas žmogus, išgėręs 2 litrus skysčių, tokį pat kiekį pasišlapina per vidutiniškai 8 kartus, o nakties metu į tualetą atsikelia iki 1 karto.

Nemalonūs simptomai

Kaip teigė R.Bazarauskaitė, dirglios šlapimo pūslės požymiai yra staigus, nenumaldomas noras pasišlapinti, dažnas, nepatogumų sukeliantis noras bėgioti į tualetą dienos ar nakties metu, nekontroliuojamas šlapimo ištekėjimas. Taip atsitinka dėl staigių šlapimo pūslės raumens susitraukimų, sumažėjus normaliam šlapimo pūslės tūriui ar padidėjus šlapimo gamybai naktį.

Pastarosios dvi priežastys yra retesnės, susijusios su kitomis medicininėmis būklėmis. Apie ketvirtadalis žmonių – vyrų ir moterų – kenčia dirglios šlapimo pūslės simptomus.

„Dirglios šlapimo pūslės simptomai nekelia pavojaus gyvybei, tačiau yra varginantys, tęsiasi ilgai, neigiamai veikia gyvenimo kokybę, o gydymas nėra paprastas. Rekomenduojama vengti maisto ir gėrimų, didinančių šlapimo pūslės jautrumą: kofeinas, dirbtinių saldiklių turintys gėrimai, citrusiniai vaisiai, aštrus maistas“, – R.Bazarauskaitė.

Vargina ir vyrus, ir moteris

Dienos chirurgijos centro gydytojos urologės teigimu, sveiko žmogaus šlapimas yra sterilus. Normali imuninė sistema greitai susitvarko su į šlapimo takus patekusiu sukėlėju. Sergant lėtinėmis ligomis, pervargus, šaltu metu laiku, sutrikus šlapimo išskyrimui mažėja organizmo gynybinės sistemos pajėgumas kovoti su bakterijomis – prasideda uždegimas.

„Šlapimo takų infekcijomis serga įvairaus amžiaus žmonės. Dėl trumpos šlaplės dažniau suserga moterys, ypač pomenopauziniame laikotarpyje. Vyresnio amžiaus vyrai, kuriems nustatytas prostatos padidėjimas, kenčia dėl apsunkinto šlapinimosi, todėl neretai serga prostatos bei šlapimo pūslės uždegimais“, – kalbėjo pašnekovė.

Pasak jos, šlapimo takų infekcijų simptomai būna įvairūs: dažnas, skausmingas šlapinimasis, perštėjimas, deginimo jausmas, pilvo apačios skausmas. Vyresniems žmonėms dėl gretutinių ligų, anatominių ir imuninių savybių liga gali pasireikšti ir sunkesniais simptomais – karščiavimu, juosmens skausmu. Negydant infekcijų sukelto uždegimo, procesas gali tapti lėtiniu. Todėl ypač svarbu nenumoti ranka į pasirodžiusius pirmuosius nemalonius simptomus šlapimo takuose, gydyti ligą pačioje jos pradžioje.

„Susirgus šlapimo takų uždegimu dažniausiai tenka naudoti antibiotikus. Antibakteriniai vaistai ne visada išnaikina sukėlėją, todėl uždegimas gali pasikartoti ar tapti lėtiniu. Kartu su medikamentiniu gydymu būtina gerti daug skysčių – vandens ar vaistažolių arbatų. Ne mažiau svarbi yra šlapimo takų infekcijų profilaktika: vengti aptemptų, nepatogių, sintetinių rūbų, laiku nueiti į tualetą, gydyti makšties infekcijas, kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje, rūpintis higiena“, – R.Bazarauskaitė.

Anot jos, dirgli šlapimo pūslė ir šlapimo takų infekcijos yra ne vienintelė priežastis šiems simptomams atsirasti. Diabetas, šlapimą varančių vaistų (diuretikų) vartojimas, prostatos ligos ar piktybiniai susirgimai, išsėtinė sklerozė, intersticinis cistitas – būklės, kurias ir ištirs gydytojas.

Ar normalu šlapintis naktį?

Nikturija – poreikis pasišlapinti nakties metu. Kartais atsikelti naktį į tualetą yra normalu ir dažniausiai tai netrukdo normaliai išsimiegoti. Jeigu tenka pabusti iš miego daugiau nei 2 kartus, blogėja miego kokybė ir bendra savijauta dienos metu. Sunku koncentruoti dėmesį, jaučiamas nuovargis. Tokia savijauta pavojinga dirbant darbą, reikalaujantį nuolatinės dėmesio koncentracijos.

„Nikturija vargina tiek vyrus, tiek moteris. Pasireiškimo dažnis didėja su amžiumi. Padidėjusį šlapimo išskyrimą nakties metu sukelia pirmojo ir antrojo tipo cukrinis diabetas arba pirminė polidipsija – burnos džiuvimo jausmas, todėl išgeriama per daug vandens. Kai kurių žmonių šlapimo pūslės talpa yra mažesnė nei normali, todėl ji prisipildo greičiau. Sergant šlapimo pūslės ar prostatos ligomis, pavyzdžiui prostatos hiperplazija, prieš einant miegoti nevisiškai ištuštinama šlapimo pūslė, todėl atsiranda poreikis pasišlapinti naktį“, – teigė gydytoja urologė.

Kitos priežastys yra dirgli šlapimo pūslė, sumažėjęs hormono vazopresino, atsakingo už šlapimo gamybą, kiekis, miego apnėja (trumpalaikis kvėpavimo sustojimas miego metu) ir knarkimas.
Naktinis šlapinimasis kontroliuojamas gydant jį sukeliančias ligas. Pagrindinės ligos gydymą paskiria gydytojas.

„Ne mažiau svarbu yra miego kokybės gerinimas – eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu, daugiau skysčių išgerti pirmoje dienos pusėje, vengti sotaus maisto prieš miegą, nevartoti alkoholio, sumažinti kofeino turinčių produktų vartojimą, nerūkyti“, – teigė R.Bazarauskaitė.

Moterys kenčia dažniau

Gydytoja urologė paaiškino, kad šlapimo nelaikymas yra nekontroliuojamas šlapimo ištekėjimas. Anot jos, reguliarus nekontroliuojamas šlapimo ištekėjimas yra medicininė būklė. Jos pasireiškimas dažnėja su amžiumi, bet šlapimo nesulaiko ir jauni žmonės.

„Moterys dėl nevalingo šlapimo tekėjimo kenčia dažniau nei vyrai. Dauguma pacientų nesiekia gydymo, nes jaučiasi nejaukiai kalbėdami apie savo būklę su gydytoju. Tai laikoma gėdinga ir tampa socialine stigma“, – sakė R.Bazarauskaitė.

Anot jos, jeigu šlapimo nesulaikymas pasikartoja dažnai ar trukdo laisvai jaustis, reikėtų kreiptis medicininės pagalbos. Dauguma atvejų šlapimo nelaikymą galima koreguoti keliais būdais – stiprinant dubens raumenis, vartojant medikamentus, operuojant. Tinkamas gydymas pasirenkamas su gydytoju aptarus kiekvienam pacientui priimtinus ir adekvačius metodus.

„Dažniausios šlapimo nelaikymo priežastys yra hormonų trūkumas po menopauzės, silpni dubens raumenys, neurologinės būklės, šlapimo takų infekcijos ir prostatos hiperplazija. Šlapimo nelaikymas dažniau pasitaiko po dubens ir prostatos operacijų, gimdymo ir menopauzės. Nors šlapimo nelaikymas dažniau pasireiškia vyresniems žmonėmis, tai neturi būti laikoma normaliu senėjimo reiškiniu“, – kalbėjo pašnekovė.

Pasak jos, šlapimo nelaikymas yra trijų tipų – fizinio krūvio, dirgli šlapimo pūslė ir mišrus, turintis fizinio krūvio ir dirglios šlapimo pūslės simptomų.

„Nors kalbėti apie šią problemą yra nejauku, negydomas šlapimo nelaikymas sukelia sveikatos sutrikimų – infekciją, odos pažeidimą, seksualines problemas. Taip pat stresą, depresiją, žemą savivertę, gėdą. Šie pojūčiai verčia izoliuoti save, kenkia darbui ir visuomeninei veiklai“, – pasakojo R.Bazarauskaitė.

Pasak jos, gydytojas, išsiaiškinęs, kokio tipo šlapimo nelaikymas vargina, gali parinkti gydymą ir palengvinti simptomus ar visiškai išgydyti šlapimo nelaikymą.

Centre dirbantys urologai

Marius Markevičius
Mindaugas Raščius
Rosita Bazarauskaitė
Ruslanas Baltrimavičius
Evaldas Gražys
Mindaugas Paserpskis
Alius Jonas Budrevičius
Juozas Algirdas Stonis
Gerardas Fabijonavičius
Tomas Perkauskas

Dienos chirurgijos centras
Ambulatorinės konsultacinės paslaugos
Puodžių g. 9 / Bokštų g. 6, Klaipėda
Išankstinė registracija tel. +370 46 490 950