Atšaukti vizitą pas gydytoją

Išankstinė pacientų registracija galima internetu svetainėje www.sergu.lt

Krūtų ligų diagnostikai – specializuotas centras

Krūtų ligų diagnostikai - specializuotas centras

KOMANDA. Krūtų ligų diagnostinius tyrimus Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje organizuoja ir atlieka suburta profesionalų komanda (iš kairės): Tomografijų skyriaus vedėjas, gydytojas radiologas Artūras Čiuvašovas, gydytojas radiologas Liudvikas Granickas, radiologijos technologė Natalja Blužienė, administratorė Rimantė Meiliūtė-Kvaukienė, gydytoja chirurgė Miglė Stakytė, gydytojas chirurgas Algirdas Kasiliauskas.

© Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Krūtų ligų diagnostiką Respublikinėje Klaipėdoje ligoninėje atliekantys specialistai nuo Naujųjų metų susivienijo – įkurtas specializuotas Krūtų ligų diagnostikos centras, kuriame visi reikalingi tyrimai atliekami per itin trumpą laiką.

Maksimaliai sutrumpinti diagnozės nustatymo laiką ir tausoti pacienčių sveikatą – tokį tikslą sau išsikėlė Respublikinės Klaipėdos ligoninės (RKL) Krūtų ligų diagnostikos centre dirbantys medikai. Pasak jų, norima, kad, moteriai išgirdus nerimą keliančią žinią, nereikėtų nerimauti dėl būsimų tyrimų bei gydymo – gydytojai visas procedūras paskirs ir atliks taip, kad pacientėms būtų kuo mažiau diskomforto ir streso.

Naujas padalinys

RKL Tomografijų skyriaus vedėjas, gydytojas radiologas Artūras Čiuvašovas pasakoja, kad Krūtų ligų diagnostikos centras – naujas ligoninės funkcinis organizacinis padalinys, suvienijęs įvairių sričių specialistus, kad būtų operatyviai ir išsamiai atliekami visi reikalingi tyrimai.

Krūtims tirti yra įvairių metodų, pradedant mamografija, echoskopija, intervencinėmis procedūromis, baigiant magnetiniu rezonansu. Pasak A. Čiuvašovo, šiuos tyrimus atliekantys medikai dažniausiai dirba atskiruose skyriuose, todėl tyrimai užtrunka, pacientėms reikia kelių atskirų siuntimų. „Mūsų tikslas – kad pacientėms dėl visų tyrimų reikėtų apsilankyti minimalų skaičių kartų. Ligoninėje įdiegta nauja moderni diagnostinė aparatūra – echoskopas su elastografija, pritaikytas krūtims tirti, nuo praėjusių metų rudens mūsų gydytojai vieninteliai Vakarų Lietuvoje atlieka krūtų magnetinio rezonanso tyrimus. Jie atliekami išskirtinių galimybių 3 teslų galios aparatu. Turimi priedai (speciali krūtų ritė) ir programinė įranga leidžia įvertinti pakitimus, nematomus mamografijos ar ultragarsinio tyrimo metu. Magnetinis rezonansas nepamainomas, nustatant esamo vėžio išplitimą, jo židinių skaičių, taip pat sekant naviko atsaką į taikomą gydymą, nustatant vėžio recidyvą (atkrytį). Be to, naudodami turimą įrangą galime atlikti visapusišką radiologinį ištyrimą. Mes tyrimų metu ne tik matome vaizdą ekrane, bet naudodami specialų stereotaksinės biopsijos priedą galime atlikti ir biopsijas. Savo ligoninėje atliekame visą Lietuvoje galimų krūtų tyrimų spektrą“, – pasakojo A. Čiuvašovas.

Gydytojas radiologas Liudvikas Granickas antrino kolegai ir pridūrė, kad, vieno tyrimo metu nustačius pakitimus, pacientei nebereikės siuntimų atskirai keliems tyrimams.

„Moteriai atėjus viskuo bus pasirūpinta, jai nebereikės grįžti pas šeimos gydytoją papildomų siuntimų“, – darbo
principus vardino L. Granickas.

Eilių nėra

Administratorė Rimantė Meiliūtė-Kvaukienė tikino, kad krūtų diagnostiniams tyrimams eilių nėra.

„Norime maksimaliai išnaudoti aparatūros galimybes, tad tyrimai atliekami kasdien visą dieną, padidintas darbo našumas. Pacientės nustemba, kai pasakome, kad bus priimtos dar šiandien arba rytoj. Labai džiaugiamės, kad galime užtikrinti atliekamų tyrimų operatyvumą“, – šypsojosi R. Meiliūtė-Kvaukienė.

Anot A. Čiuvašovo, dirbama vieningai.

„Siekiame, kad pacientė tyrimų rezultatus gautų kuo greičiau ir būtų galima pradėti gydymą, jei jis yra reikalingas“, – sakė gydytojas.

„Paprastai histologinių tyrimų rezultatai gaunami per 7-10 dienų. Tai – svarbiausias tyrimas, nes reikia kruopščiai įvertinti mikroskopinius vaizdus. Vyksta įvairūs procesai, kurie užtrunka technologine prasme – audinio paruošimas ir t. t.“, – pabrėžė gydytoja chirurgė Miglė Stakytė.

Ji pridūrė, kad, anksti nustačius diagnozę ir pradėjus gydymą, nereikia šalinti visos krūties.

APARATŪRA. Ligoninėje įdiegta nauja moderni diagnostinė aparatūra – echoskopas su elastografija, pritaikytas specialiai krūtims tirti. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

„Naudodami stereotaksinį aparatą mes galime identifikuoti, neapčiuopiamus ir ultragarsu nematomus darinius ir juos pašalinti, kartu šalindami mažesnę krūties dalį, kartais dėl to nesijaučia krūties tūrio sumažėjimo ir papildomų rekonstrukcinių operacijų daryti nereikia. Be to, kalbant apie krūties šalinimo operacijas, mūsų gydymo įstaigoje atliekamos ir vienmomentės krūties atstatymo operacijos, krūtis atkuriame naudodami pačių pacienčių audinius, dažniausiai – pilvo odą. Yra ir galimybė atstatyti krūtį naudojant implantus“, – pasiekimais džiaugėsi gydytoja chirurgė M. Stakytė.

Sąmoningesnis požiūris

Gydytojas chirurgas Algirdas Kasiliauskas pabrėžė, kad per 20 metų moterys tapo sąmoningesnės.

„Prieš 20-25 metus matydavome daug užleistų, ketvirtos stadijos vėžio atvejų. Moterys dabar yra žymiai sąmoningesnės. Jos ateina tirtis ne tik tada, kai užčiuopia kokį guzelį, bet nori tikrintis ir profilaktiškai. Kuo toliau, tuo daugiau tokių moterų, tai džiugina. Taip pat svarbu paminėti, kad moderniais tyrimo metodais galime rasti ir dar neapčiuopiamus pakitimus. Rezultatas yra toks, kad Lietuvoje krūtų vėžys statistiškai yra pirma pagal dažnumą moterų piktybinė liga. Sergamumas yra stabilizavęsis, maždaug nuo 2002-2004 metų kasmet krūties vėžys diagnozuojamas 1 200-1 400 moterų.

Apie 1992 metus krūties vėžys per metus buvo aptinkamas maždaug 700 moterų. Mano nuomone, tai lemdavo vėlyva diagnostika, nes maždaug 75 procentais atvejų liga būdavo 3-4 stadijos. Šiuo metu 75 proc. atvejų liga nustatoma 1-2 stadijos. Jei krūties vėžys nustatomas esant pirmai stadijai, taikomas modernus gydymas pagal šiuolaikiškus pasaulinius standartus. Penkerių metų išgyvenamumas ir ligos nepasikartojimas yra 98 proc. atvejų. Pacientėms žinia apie ligą yra labai nemalonus dalykas, bet kuo anksčiau pavyksta nustatyti diagnozę, tuo geresni gydymo rezultatai“, – kalbėjo A. Kasiliauskas.

TYRIMAI. Pasak gydytojo radiologo Liudviko Granicko, tyrimo metu radus pakitimų, pacientei bus iškart sudarytas tolesnių tyrimų ir gydymo planas. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Anot gydytojo, kalbant apie krūties vėžį pagrindinis rizikos faktorius yra lytis. Vyrų šia liga suserga gerokai mažiau – maždaug po 10 kasmet. Dažniausiai serga 40-50 metų ir vyresnės moterys, bet pastebima, kad vėžiu suserga ir vos dvidešimtmetį perkopusios jaunos moterys. Dėl to profilaktiškai pasitikrinti galima ir jaunesnėms moterims. Ypač daug dėmesio savo sveikatai moteris turėtų skirti, jei tarp artimų giminaičių buvo ar yra sergančiųjų krūties vėžiu, nereikia pamiršti nuolatinės savityros.

L. Granicko nuomone, labai svarbu, kad moterys, gavusios šeimos gydytojo siuntimą krūtų tyrimams, turėtų kuo daugiau informacijos, kuriose gydymo įstaigose atliekami tokie tyrimai: „Norime pabrėžti, kad mūsų ligoninėje turime išskirtines galimybes greitai ir kvalifikuotai atlikti išsamią krūtų diagnostiką.“

Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos vykdomą atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programą kartą per dvejus metus nemokamai tiriamos 50-69 metų amžiaus moterys su šeimos gydytojo siuntimu. Tačiau profilaktiškai pasitikrinti pravartu ir jaunesnio amžiaus moterims, pastebėjusioms pakitimų krūtyse arba turinčioms artimų giminaičių, sirgusių arba sergančių krūties vėžiu. Pasak RKL medikų, atvykdamos tirtis moterys turėtų kartu atsinešti (jei turi) ankstesnių tyrimų rezultatus bei nurodyti, kada paskutinį kartą buvo tirtos.

Gauti papildomos informacijos ar užsiregistruoti krūtų tyrimams Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje nuo šiol galima skambinant telefonu (8 46) 41 25 58.

 

Straipsnio autorius: Vaida Jankauskaitė
Nuotraukų autorius: Egidijus Jankauskas
Straipsnio šaltinis: www.ve.lt