Žiemą, ypač artėjant pavasariui, daugelis imame jausti nuovargį, mieguistumą ir energijos stoką. Įtakos tam gali turėti įvairių vitaminų ir mikroelementų trūkumas, kurių atsargos organizme žiemą senka.

Organizmas įspėja

Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytojas endokrinologas Andrejus Levingeris teigia, kad dažnam energijos stoka ir mieguistumas žiemą tiesiogiai susiję su dienos šviesos trūkumu ir nepakankama smegenų žievės aktyvacija. Dar viena dažna prastos savijautos žiemą ar pavasarį priežastis – organizmui normaliai funkcionuoti būtinų vitaminų ir mineralų trūkumas.
Idealiu atvju visų reikalingų mineralinių medžiagų ir vitaminų žmogus turėtų gauti su maistu. Tačiau, mažėjant švaraus ir natūralaus maisto, jį pakeičiant gamykliniais pusgaminiais, kuriuose trūksta daugumos reikalingų mikroelementų, maistas tampa nevisavertis, o ir jo įvairovė žiemą menkesnė.
Mūsų organizmas vitaminų ir mineralų atsargas labiausiai naudoja būtent žiemą, kai šių medžiagų trūksta maiste, kai sergama, patiriama įtampa, dėl greito gyvenimo tempo, aplinkos poveikio, žalingų įpročių, netinkamos mitybos. Dažniausi apie vitaminų trūkumą galintys įspėti simptomai: susilpnėjęs regėjimas, plaukų slinkimas, nusilpęs imunitetas, akių jautrumas ir paraudimas, lūžinėjantys nagai, mėšlungis ar raumenų spazmai, pajuodę paakiai, įvairūs odos bėrimai, galūnių tirpimas ir kt.

„Nors mes išdidžiai vadinamės ponais, vis dėlto liekame paprasti kaimiečiai su savo kaimišku maistu, kuriame kai ko trūksta, – ironizuo¬a pašnekovas. – Dar prieš du amžius buvo atrasta medžiagų, tada pavadintų vitaminais. Vitaminas – gyvenimiškas aminas, arba gyvenimui reikalingas aminas, – nedidelis kiekis specifinių medžiagų, kurios gydo tam tikras ligas: beriberį, skorbutą, rachitą ir kitas. Paprastai tai būna maistinė medžiaga, be kurios žmogus suserga. Pavyzdžiui, vitaminas D aprašytas dar 1931 m. kaip medžiaga, sauganti nuo rachito, o jo poveikis metabolizmui pastebėtas gerokai vėliau. Jis reguliuoja visą kaulų medžiagų apykaitos sistemą – kalcio, fosforo metabolizmą, taip pat raumenų tonusą, imuninius procesus ir net senėjimą. Tad tinkamos šių medžiagų pusiausvyros trūkumą organizmas būtinai parodys silpnumu, traukuliais, skausmais, bloga nuotaika ar net ligomis, jų paūmėjimu ir ypač žmonėms, sergantiems psoriaze ar artritu.“

Vadovaukimės protu

Fiziškai juntamas vitaminų ar mineralinių medžiagų stygius dažniausiai atsiranda tik esant kritiniam jų trūkumui. Tam galima užbėgti už akių, jei laiku sužinome apie vienų ar kitų medžiagų trūkumą ir imamės priemonių.
Gydytojas A. Levingeris juokauja, kad sužinoti, kiek, pavyzdžiui, kraujyje yra vitamino D, labai paprasta – užtenka tik pažiūrėti laboratorinio kraujo tyrimo rezultatą ir palyginti su norma. Vis dėlto, ar verta atlikti mokamą kraujo tyrimą, pavyzdžiui, kavinės virtuvės darbuotojai, kuri visą vasarą praleido nematydama saulės šviesos, arba savivaldybės tarnautojai, nuolat leidžiančiai dienas kabinete prie dokumentų? Juk vitamino D, kuris gaunamas su saulės spinduliais, trūkumas joms yra akivaizdus.
Dėl vienų ar kitų medžiagų rekomenduojamos normos, anot specialisto, kyla nemažai klausimų: „Kai dirbo mano senelis, gimęs 1898 m., sakydavo, kad vitamino D užtenka 10 mmol/l, ir rachitu nesirgsi. Kai dirbo tėvas, gimęs 1942 m., jau rašydavo, kad gerai krūtų vėžio profilaktikai vitamino D reikėtų 35–50 mmol/l. Dabar, kai matau kiniškuose reagentuose parašytus skaičius 75 mmol/l, galvoju: ar gali būti tos pačios rekomenduojamos normos saulėtoje Kinijoje ir lietingoje Lietuvoje? Gal reikėtų remtis Amerika, kur rekomenduojama 125 mmol/l vitamino D norma? Nors pastaruoju metu pasirodo straipsnių, kad ilgam gyvenimui užtikrinti reikia net 200 mmol/l, – svarsto endokrinologas. –
Ar esu matęs žmogų, perdozavusį vitamino D? Taip, mačiau. Prieš 25 metus. Vieną. Toli nuo Lietuvos. Lietuvoje – tik žmonės, kuriems vitamino D trūksta, na, retkarčiais – norma.“

Pasitarkite su specialistu

Dabar populiaru darytis vitaminų D, B12, mikroelementų – kalcio, kalio, magnio, geležies – tyrimus. A. Levingeris rekomenduoja geriau pasikalbėti su savo šeimos gydytoju, pasakyti, kaip jaučiatės, kas jums kelia nerimą. Šeimos gydytojas tikrai žino vitaminų ir mineralų trūkumo simptomus, o kartu – ir jūsų ligas, kurios sukelia papildomų problemų.
Pašnekovas akcentuoja, kad net ir maisto papildų reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju arba vaistininku, nes organizmui kenkia tiek vitaminų trūkumas, tiek ir vitaminų perteklius. Neretai žmonės vartoja ir vitaminų kompleksus, ir papildomai atskirus vitaminus, todėl kai kurios sudėtinės medžiagos gali dubliuotis, viršyti rekomenduojamą paros normą. Jeigu laikomasi subalansuotos, įvairios mitybos, galbūt žmogui papildomų medžiagų net nereikia, todėl labai svarbu, kad žmonės neužsiimtų savigyda, o pasitartų su specialistais.

„Vaistinėse papildų pasiūla milžiniška. Prieš pirkdami išsiaiškinkite, kuo ir kiek organizmą reikia papildyti. Gal kai ką reikia ir sumažinti? Perdozavus vitaminų ar jais apsinuodijus, gali prireikti reanimacijos, jeigu sutriktų mikroelementų apykaita, arba operacinio stalo, susirgus akmenlige“, – įspėja endokrinologas.

Jei vis dėlto patys ar pasitarę su gydytoju nusprendžiate, kad organizmui stimuliuoti reikia maisto papildų, pasirūpinkite, kad vitaminai būtų kokybiški, kartu su visais natūraliai gaunamais mikroelementais ir fermentais – taip bus užtikrintas efektyvus vitaminų įsisavinimas ir maksimali nauda organizmui. Priešingu atveju papildas gali būti žalingas, o ne naudingas.

Siekdami išvengti žiemos nuovargio, daugiau laiko praleiskite gryname ore: vaikščiokite, bėgiokite ar sportuokite lauke. Būkite fiziškai aktyvūs, atskirkite darbą nuo asmeninio gyvenimo, skirkite laiko poilsiui.

Geros savijautos pagrindas – įvairi, subalansuota mityba. Į racioną įtraukite raugintų produktų, svogūnų, česnakų, Lietuvoje auginamų vaisių ir daržovių, o šviežių uogų stygių kompensuokite šaldytomis. Mažinkite ar visiškai atsisakykite kavos ir alkoholio, gerkite daugiau natūralių arbatų, kefyro, natūralių sulčių.

Straipsnio šaltinis: Diena.lt žurnalas „Sveikata”
žurnalistė Aida Valinskienė