Skydliaukės ligoms sezoniškumas nebūdingas, tačiau vasarą sunkiau tiems, kurių skydliaukė aktyvi. Ar atostogos per karščius neišsekins? Ar pajūryje nebus per daug jodo? Ar vasarą reikia pakeisti mitybą? Į klausimus, kurių kyla skydliaukės sutrikimų kamuojamiems žmonėms, atsakymų ieškome drauge su specialistais.

SOS – sutriko skydliaukės veikla

Skydliaukė, maža drugelio formos liauka priekinėje kaklo dalyje, itin svarbi – ji gamina hormonus, kurie reguliuoja medžiagų apykaitą. Sutrikus skydliaukės veiklai – suaktyvėjus ar sulėtėjus – sekinamas organizmas, išsivysto įvairių ligų.
Pasak Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos gydytojos endokrinologės Aistės Kondrotienės, skydliaukės veiklą gali sutrikdyti įvairūs veiksniai. Tai ir autoimuniniai sutrikimai, kaip Hašimoto tiroiditas ir Greivso liga, ir jodo, kuris reikalingas skydliaukės hormonams gaminti, trūkumas. Skydliaukei pakenkti gali ir radioaktyvi spinduliuotė, kai kurie vaistai: litis, interferonas alfa, amiodaronas.

„Kai skydliaukė negamina pakankamai hormonų, pasireiškia hipotirozė. Ji gali sukelti nuovargį, svorio augimą, šalčio netoleravimą, vidurių užkietėjimą, depresiją, sausą odą, plaukų slinkimą, raumenų ir sąnarių skausmus, nereguliarias menstruacijas moterims. Jei skydliaukė gamina per daug hormonų, pasireiškia tirotoksikozė (hipertiroidizmas). Ji gali sukelti svorio kritimą, nepaisant padidėjusio apetito, greitą širdies plakimą, nerimą, prakaitavimą, nemigą, šilumos netoleravimą, raumenų silpnumą, laisvus vidurius, nereguliarias menstruacijas moterims, Greivso ligos atveju oftalmopatiją – už akies esančių audinių uždegimą, patinimą, akies obuolio išstūmimą į priekį“, – vardija gydytoja.

Dėl jo trūkumo arba autoimuninių skydliaukės ligų gali pasireikšti gūžys (struma), arba tiesiog – padidėjusi skydliaukė. A. Kondrotienės teigimu, skydliaukės padidėjimą gali lemti ir mazginė struma – skydliaukėje susidarę mazgai.

„Dauguma skydliaukės mazgų yra gerybiniai, tačiau kai kurie gali būti vėžiniai. Akivaizdžiausias strumos simptomas yra matomas skydliaukės padidėjimas, gumbas ar patinimas kakle. Kai kuriais atvejais padidėjusi skydliaukė gali spausti trachėją ar stemplę, todėl gali būti sunku ryti ar kvėpuoti“, – sako gydytoja.

Lietuva – jodo deficito zonoje

Viena iš skydliaukės patologijų priežasčių yra jodo trūkumas. A. Kondrotienė atkreipia dėmesį, kad Lietuva laikoma jodo deficito regionu, o jodo trūkumas yra dažna sveikatos problema mūsų šalyje.

„Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja suaugusiesiems per parą suvartoti 150 mikrogramų jodo. Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, vidutinis jodo suvartojimas per parą Lietuvoje nesiekia šios rekomenduojamos normos, – atskleidžia specialistė. – Nuo 2005 m. Lietuvoje įgyvendinama jodo trūkumo maiste likvidavimo programa, vis dėlto, NATRIJOD tyrimo duomenimis, net 52,5 proc. tyrimo dalyvių vartojo per mažai jodo. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas nuo 2023 m. vasario atnaujino dėl COVID-19 pandemijos sustabdytą epidemiologinį Kauno miesto gyventojų tyrimą, kurio metu atsitiktinai atrinktiems žmonėms bus atliekamas išsamus sveikatos patikrinimas, įskaitant skydliaukės ultragarso tyrimą, skydliaukės funkcijos tyrimus, jodo kiekio šlapime nustatymą. Tyrimai leis nustatyti skydliaukės sutrikimų dažnį ir rizikos veiksnius.“
Pasak gydytojos, jodas yra vienas iš penkiolikos žmogaus organizmui reikalingų mikroelementų, atliekantis lemiamą vaidmenį skydliaukės, kuri gamina hormonus, reguliuoja medžiagų apykaitą, augimą ir vystymąsi, veiklai. Jodas įeina į skydliaukės gaminamų hormonų (tiroksino ir trijodtironino) sudėtį, o jo trūkumas gali sukelti įvairių sveikatos problemų.
„Nedidelis jodo deficitas organizme gali lemti greitesnį nuovargį, didesnį jautrumą, nervingumą. Jei jodo trūkumas žymus, vystosi gūžys – skydliaukės padidėjimas, hipotireozė, intelekto ir raidos sutrikimai, padidėja skydliaukės vėžio rizika. Jei nėštumo metu būsimai mamai trūksta jodo, sumažėja skydliaukės hormonų, veikiančių vaisiaus smegenų vystymąsi, sutrinka vaisiaus nervinės sistemos vystymasis. Vaikams ir paaugliams taip pat būtina gauti pakankamai jodo, kad būtų užtikrintas tolesnis geras nervinės sistemos, smegenų vystymasis“, – aiškina endokrinologė.

Kaip aprūpinti organizmą

Norint papildyti organizmą jodu, gydytoja pataria vartoti joduotą druską. Tiesa, jos rekomenduojama suvartoti ne daugiau kaip 5 g per dieną. Taip pat rekomenduojama vartoti maisto produktus, kuriuose gausu jodo, pavyzdžiui, jūrų dumblius, žuvis, pieno produktus ir kiaušinius.

„Per parą suaugusiam žmogui rekomenduojama suvartoti 150 mikrogramų jodo. Nėščiosioms ir maitinan¬čioms krūtimi jodo poreikis išauga, jos turėtų gauti 200–250 mikrogramų jodo per parą. Svarbu pažymėti, kad per daug jodo taip pat gali turėti neigiamą poveikį sveikatai, todėl labai svarbu laikytis suvartojimo per parą rekomendacijų“, – akcentuoja A. Kondrotienė.

Pasak endokrinologės, jodo perteklius gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant per didelį jodo turinčio maisto vartojimą, didelių jodo papildų dozių arba didelio jodo kiekio aplinkoje. Nors sveika skydliaukė paprastai gali prisitaikyti prie jodo pertekliaus, žmonėms, turintiems skydliaukės sutrikimų, gali išsivystyti hipertirozė arba hipotirozė. „Norint išvengti jodo pertekliaus, svarbus subalansuotas jodo vartojimas. Rekomenduojama jodo paros norma suaugusiesiems yra 150 mikrogramų per dieną. Tačiau reikalingas jodo kiekis gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, lyties ir kitų veiksnių, – atskleidžia gydytoja ir duoda keletą patarimų, kaip išvengti jodo pertekliaus: – Atsargiai vartokite dideles jodo papildų dozes, nebent jas skirtų sveikatos priežiūros specialistas. Skaitykite maisto papildų ir perdirbtų maisto produktų etiketes, nes juose gali būti daug jodo. Jei turite skydliaukės sutrikimų arba esate nėščia, dėl jodo vartojimo pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu.“

Atostogų atmintinė

Artėjant vasarai, svajojame apie saulę, atostogas prie jūros. Kaip elgtis turintiems skydliaukės bėdų? Neretai baiminamasi, kad vasarą gali padidėti skydliaukės sutrikimų rizika, nes karštyje organizmas patiria didesnę apkrovą. Leidžiant laiką prie jūros, esą gali kilti jodo pertekliaus rizika.
Pasak gydytojos A. Kondrotienės, žmonės, turintys skydliaukės sutrikimų, vasarą gali patirti tam tikrų sunkumų. Skydliaukė atieka svarbų vaidmenį reguliuodama organizmo medžiagų apykaitą, o vasaros mėnesiais organizmui gali tekti daugiau dirbti, kad išlaikytų vėsą, todėl skydliaukei būtina prisitaikyti.

„Laiką leisdami prie jūros žmonės gali gauti daugiau jodo. Tačiau mažai tikėti¬na, kad tai gali sukelti skydliaukės problemų, nebent žmogus jau turi skydliaukės sutrikimų. Pajūrio ore yra daugiau jodo nei žemyninėje dalyje. Mūsų, Baltijos šalių, oras ypač gausus jodo, palyginti, pavyzdžiui, su Viduržemio jūros regionu. Hipertiroidizmu sergantys žmonės gali būti jautresni jodui, todėl didelio jodo kiekio poveikis gali sustiprinti jų jaučiamus simptomus, – sako endokrinologė. – Norint valdyti skydliaukės ligas vasarą, svarbu gerti pakankamai vandens ir vengti perkaisti. Hipotiroze sergantys žmonės gali pastebėti, kad tvyrant karščiui jie jaučiasi vangesni, todėl svarbu neskubėti ir vengti pervargti. Hipertiroidizmu sergantiems žmonėms gali tekti imtis papildomų atsargumo priemonių, kad išvengtų karščio streso ir dehidratacijos. Rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju individualiai. Svarbu laikytis sveikos mitybos – vartoti maisto produktų, kuriuose yra jodo, tačiau ne per daug. Jodas yra būtinas skydliaukės funkcijai, tačiau gali būti žalingas, kai jo per daug, ypač žmonėms, sergantiems hipertiroidizmu.“

Vasarą pailsėti prie jūros dažnai skuba tie, kuriems trūksta jodo. Ar tikrai leidžiant laiką pajūryje organizmą galima aprūpinti pakankamu jodo kiekiu? Gydytojos teigimu, nors jodo yra jūros vandenyje, jis nepatikimas šio mikroelemento šaltinis.
„Jodo kiekis jūros vandenyje gali labai skirtis, priklausomai nuo vietovės, oro ir kitų aplinkos veiksnių. Be to, net ir tose vietovėse, kur jūros vandenyje gausu jodo, jo kiekis, kurį organizmas gali įsisavinti per sąlytį su oda ar įkvėpus, yra labai mažas, – sako pašnekovė. – Geriausias jodo šaltinis yra visavertė mityba, ypač vartojant joduotą druską ir jūrų gėrybes. Joduota druska yra įprastas jodo šaltinis daugeliui. Puikus jo šaltinis yra jūrų gėrybės, ypač jūros dumbliai, taip pat pieno produktai, kiaušiniai, daržovės – bulvės, špinatai, pupelės, su joduota druska kepta duona. Lietuvos gėlame požeminiame vandenyje ir dirvožemyje jodo beveik nėra, todėl, valgant vien Lietuvoje išaugintus maisto produktus, gauti organizmui reikalingą jodo kiekį sudėtinga.“

Kad skydliaukė būtų sveika

Žmonėms, sergantiems skydliaukės ligomis, A. Kondrotienė pataria atkreipti dėmesį į mitybą. Pasak jos, šių ligonių mityba gali skirtis priklausomai nuo konkretaus skydliaukės sutrikimo tipo.

„Sergant tirotoksikoze, patartina vengti daug jodo turinčių maisto produktų. Jodo perteklius gali paskatinti skydliaukę gaminti daugiau hormonų. Rekomenduojama daugiau vartoti baltymų, nes jie būtini organizmo audiniams. Į mitybą derėtų įtraukti aukštos kokybės baltymų, tokių kaip liesa mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, ankštinės daržovės. Tirotoksikoze sergantiems žmonėms rekomenduotina vartoti daug antioksidantų turinčių maisto produktų, nes jie padeda apsaugoti organizmą nuo laisvųjų radikalų daromos žalos. Į racioną vertėtų įtraukti vaisių ir daržovių, ypač turinčių vitaminų A, C ir E. Jei nustatyta suaktyvėjusi skydliaukės veikla, ribokite kofeiną ir alkoholį. Jie gali sustiprinti tirotoksikozės simptomus“, – vardija gydytoja.
Pasak pašnekovės, žmonėms, kuriems trūksta jodo, svarbu daugiau vartoti jodo turinčių maisto produktų, pavyzdžiui, jūrų gėrybių, menkių, lašišų, jūrų dumblių, pieno produktų, kiaušinių ir joduotos druskos. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad per daug jodo taip pat gali būti žalinga ir paaštrinti kai kurias skydliaukės ligas, todėl svarbu pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu. Jis nustatys, koks jodo kiekis yra tinkamas konkrečiai jums.
„Kaip minėjau, suaugusiam žmogui reikia 150 mikrogramų jodo per dieną. Jei mityba visavertė – vartojate joduotą druską, pieną, duoną, jūrų žuvis ir jūrų gėrybes, jodo organizmas gauna pakankamai. Hipotiroze sergantiems žmonėms, vartojantiems sintetinius skydliaukės hormonus ir besilaikantiems visavertės dietos, tikrai nereikia papildomai vartoti jodo, tačiau vengti jo maiste irgi nereikėtų. Kitas svarbus elementas – selenas. Rekomenduojama paros seleno norma sveikiems žmonėms – 55 mikrogramai. Šio mikroelemento gausu bertoletijose (braziliški riešutai), tunuose, jautienoje, kalakutienoje, kiaušiniuose. Viso grūdo košės pusryčiams – taip pat puikus seleno šaltinis“, – atskleidžia endokrinologė.
Pasak A. Kondrotienės, svarbu atkreipti dėmesį, kad tam tikri produktai gali pabloginti jodo įsisavinimą. Pavyzdžiui, sojų produktuose yra junginių – goitrogenų, kurie gali trukdyti skydliaukei įsisavinti jodą. Šių junginių esama daržovėse – brokoliuose, žiediniuose ir gūžiniuose kopūstuose.

„Yra duomenų, kad glitimas gali pasunkinti jodą įsisavinti žmonėms, sergantiems celiakija. Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, amiodaronas, litis, taip pat gali trukdyti skydliaukei įsisavinti jodą. Žmonės, sergantys skydliaukės ligomis, kuriems trūksta jodo, turėtų būti atsargūs ir nevartoti per daug šių produktų ir vaistų. Svarbu pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu, kad jums būtų pateiktos mitybos rekomendacijos, atsižvelgiant į individualius sveikatos poreikius“, – sako A. Kondrotienė.

Jodo paieškos veda į kaimą

Klaipėdos respublikinės ligoninės Konsultacinės poliklinikos vadovas, endokrinologas Andrejus Levingeris atkreipia dėmesį, kad žmogaus organizmas susideda iš milijardų skirtingų ląstelių, kurios sudaro audinius ir organus. Šios ląstelės turi skirtingas funkcijas ir tarpusavyje bendrauja cheminiu signalu – per hormonus. Taip vyksta medžiagų apykaita, kurios pagrindinė varomoji jėga yra skydliaukės hormonai.
„Jei skydliaukės hormonų padaugėja, jie pagreitina organizme vykstančias chemines reakcijas. Kai jų trūksta, viskas organizme tarsi aprimsta ir medžiagų apykaita lėtėja. Todėl problemos, kilusios dėl skydliaukės hormonų pertekliaus, yra visiškai priešingos kilusioms dėl šių hormonų trūkumo, – sako gydytojas. – Išsivysčius skydliaukės ligai, būtina kreiptis į gydytoją endokrinologą, nors gali atrodyti, kad dėl greito širdies plakimo, jos ritmo ir dažnio sutrikimų reikia kardiologo pagalbos. Dėl svorio kritimo ar viduriavimo dažniausiai kreipiamasi į gastroenterologą, o dėl akiduobės skausmo ar ašarojimo – į okulistą. Tačiau šiuos simptomus gali sukelti būtent skydliaukės sutrikimai.“
Nors Lietuva yra jodo trūkumo zonoje, pasak A. Levingerio, jodo deficitas valgantiems lietuvišką maistą išsivysto retai.

„Mūsų šaltibarščiai – tikra jodo bomba. Šio mikroelemento yra burokėliuose, kiaušiniuose ir net kefyre. Lietuvių mėgstama silkutė su burokėliais taip pat yra puikus jodo šaltinis. Mūsų krašte įprastas maistas išties neblogai aprūpina organizmą jodu. Verta rinktis lietuviškų karvučių pieną, sūrį, jogurtą, kaime užaugintas bulves ir burokėlius – vardija jis. Rytų šalių maisto mėgėjai toliau gali
mėgautis sušiais ir vakamė dumbliais – jūržolės jodo turi į valias.“

Gydytojo teigimu, jodo paieškos vasarą turėtų vesti ne prie jūros, bet į kaimą. Braškės su natūraliu pienu, baltas lietuviškas varškės sūris, lietuviškos bulvės, burokėliai, kiaušiniai yra puikus pasirinkimas norint organizmą papildyti jodu.
Pasak A. Levingerio, jodo perteklius arba apsinuodijimas jodu – nedažnas dalykas. Gydytojo teigimu, su maistu retai gaunama per daug jodo, nes organizmas jo tiesiog neįsisavina. Tačiau jokiu būdu negalima profilaktiškai vartoti nuo radiacijos apsaugančių kalio jodido tablečių, nes jose jodo koncentracija per didelė.

Straipsnio šaltinis: žurnalas „Sveikata”
žurnalistė Gintarė Vasiliauskaitė