PAGALBA. Gydytojas urologas Marius Markevičius džiaugiasi, kad net iš pirmo žvilgsnio beviltiškais atvejais nechirurginiu metodu pavyksta gerokai pagerinti šlapimo nelaikančių žmonių gyvenimo kokybę. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Medikai sako, kad su šlapimo nelaikymo problema susiduria kas dešimtas vyras ir kas ketvirta moteris, o trečdaliui moterų šis sutrikimas tampa lėtiniu. Tačiau tik vos 10-20 procentų žmonių, turinčių šią problemą, kreipiasi į gydytoją. Medikai teigia, kad šlapimo nelaikymo problemą dažnu atveju galima išspręsti ir be operacijos.

Lietuvoje dėl šlapimo nelaikymo problemų turi apie 250 tūkst. gyventojų – nevalingai šlapimas prateka įtampos, fizinio krūvio metu: kosint, čiaudint, bėgant, juokiantis. Jis sukelia įvairių problemų: fizinės sveikatos, psichologinių, seksualinių, socialinių, higienos.

Trūksta informacijos

Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje dirbantis gydytojas urologas Marius Markevičius pabrėžė, kad žmonėms vis dar labai trūksta informacijos apie šlapimo nelaikymą ir gydymo būdus. Jo teigimu, yra trys šlapimo nelaikymo tipai: įtampos, dirglios šlapimo pūslės ir mišrus.

Tikrasis šlapimo nelaikymas yra įtampos, kai šlapimas prateka dėl raumenų silpnumo kosint, čiaudint, šokinėjant, einant, bėgant ar net stojantis, priklausomai nuo sunkumo laipsnio. Vidutinio ir sunkaus laipsnio šlapimo nelaikymui yra kompensuojami įklotai.

Dirglios šlapimo pūslės sindromas lemia, kad žmogus staiga užsinori šlapintis išgirdęs, pavyzdžiui, vandens čiurlenimą, rakto kišimo į spyną garsą grįžus namo. Nespėjus nueiti į tualetą, nevalingai prateka šlapimas.

Mišrus šlapimo nelaikymas turi abiejų pirmųjų tipų požymius. Jeigu skiriamas tinkamas gydymas dirgliai šlapimo pūslei, įtampos šlapimo nelaikymas taip pat palengvėja.

Gydytojas atkreipė dėmesį į tai, kad atsirado kompensacija vienkartinėms slaugos priemonėms – įklotams, sauskelnėms.

„Dabar daugelis ateina konsultacijai su šeimos gydytojo siuntimu dėl šlapimo nelaikymo, ypač moterys. Bet net 70-80 proc., o gal ir daugiau tų moterų iš tikrųjų neturi tikrojo įtampos šlapimo nelaikymo. Joms dažnai tereikia atlikti šlapimo sistemos organų tyrimą dėl infekcijos ar uždegimo ir gydyti. Didžiajai daliai moterų pritaikius medikamentinį gydymą šlapimo nelaikymas išnyksta, nes jo priežastys yra kitos. Atsiradus kompensacijai padaugėjo neištirtų atvejų, kai žmonės atvyksta konsultacijai be tyrimų, ateina tik tam, kad būtų išrašyti įklotai. Kai paaiškini, kad yra galimybė pagerinti gyvenimo kokybę, pokalbis pakrypsta visai kita linkme“, – sakė gydytojas urologas.

Įvairūs gydymo būdai

M. Markevičius sako, kad moterų šlapimo nelaikymas yra labai dažnas dėl anatominių ypatybių, nes jų šlaplės kanalas trumpesnis, nėra tam tikrų vožtuvų ir šlapimo nelaikymas priklauso nuo raumenų stiprumo. Vyrams ši problema atsiranda tik tuo atveju, kai jie po operacijos nebeturi vožtuvų, reguliuojančių šlapimo pratekėjimą.

„Taigi, vyrų šlapimo nelaikymo problema atsiranda po radikalios prostatektomijos, kai dėl vėžio visiškai šalinama prostata su sėklinėmis pūslelėmis. Įvairūs literatūros šaltiniai teigia, kad tokiais atvejais su šlapimo nelaikymu susiduria iki 5 procentų vyrų. Šiuo metu Lietuvoje turime nemažai naujovių.

Nuo 2019 metų yra kompensuojamas dirbtinis vožtuvas pacientams, kurie po operacijų visiškai nelaiko šlapimo.

Maždaug po metų-pusantrų jiems galima atlikti operaciją, kurios metu šlaplė yra apgaubiama specialia pagalvėle. Yra sterilus indas su skysčiu ir tam tikra pompa. Paspaudus mygtuką skystis, kuris manžetėje yra užspaudęs šlaplę, suteka į indą, šlaplė praplatėja ir žmogus gali šlapintis. Praėjus maždaug 90 sekundžių aparatas pats automatiškai pradeda užpildyti manžetę skysčiu, šlaplė užspaudžiama ir žmogus sulaiko šlapimą. Šios operacijos pasaulyje atliekamos jau daug metų. Lietuvoje anksčiau buvo tik pavienės tokios operacijos, nes šis dirbtinis vožtuvas yra tikrai nepigus. Bet jis jau kompensuojamas ir žmonėms lengviau prieinamas, todėl jie gali gyventi kokybiškesnį gyvenimą„, – pasakojo M. Markevičius.

Šlapimo nelaikymas gydomas ir naudojant dubens dugno raumenų treniravimo ir stimuliacijos procedūras. Dubens dugno raumenų stiprinimas gali padėti tiek vyrams, tiek moterims gydant tokias ligas kaip šlapimo nelaikymas, šlapimo nelaikymas streso metu, išmatų nelaikymas ir dubens skausmai. Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, M. Markevičiaus žiniomis, yra vienintelis aparatas Lietuvoje, kuriuo atliekamos tokios procedūros. Šios procedūros yra mokamos ir, deja, prieinamos mažesniam pacientų ratui, nes jų nekompensuoja ligonių kasos. Procedūros trukmė yra 6-8 savaitės. Procedūra nesukelia skausmo. Vienintelis nepatogumas yra tai, kad prieš procedūrą įvedamas intraertminis daviklis per natūralius kūno takus.

Taip pat besigydantys žmonės privalo daryti namų darbus – kasdien atlikti pratimus, stiprinti dubens dugno raumenis, treniruoti šlapimo pūslę. Tačiau, pasak gydytojo, pratimus reikia atlikti teisingai, nes dauguma nesupranta, kad juos atlieka neteisingai. Ligoninėje naudojama sistema moko atskirti tikslines raumenų grupes nuo apatinės pilvo dalies raumenų grupių ir stiprinti dubens dugno raumenis net ir tiems pacientams, kurie negali savarankiškai sutraukti šių raumenų grupių.

„Pacientams siūlau pradėti šlapintis ir sutraukti tarpvietės raumenis taip, kad sustotų čiurkšlė. Tada pacientui būna aišku, kuriuos raumenis reikia treniruoti. Tokių pratimų, dar vadinamų Kėgelio pratimais, efektyvumas siekia nuo 5 iki 20 procentų. Mūsų „Urostym“ aparatas veikia biologinio grįžtamojo ryšio principu (angl. – biofeedback), kai garsiniai ir vaizdiniai signalai parodo, ar pratimas atliekamas teisingai. Tokių pratimų efektyvumas siekia jau 50-55 procentus. Tai ženklus pagerėjimas. Priklausomai nuo gydymo intensyvumo ir trukmės bet koks šlapimo nelaikymas pagerėja, jeigu pratimai atliekami sąžiningai ir ilgai. Literatūroje esu radęs, kad reikia pratimą kartoti net 300 kartų, kad rezultatas pasijustų greičiau ir būtų efektyvesnis nei atliekant po 20-30 pakartojimų. Raumenį reikia stiprinti, nes sendami žmonės dubens dugno raumenų nebenaudoja taip intensyviai ir jie silpnėja“, – kalbėjo M. Markevičius.

Geri rezultatai

Pasak gydytojo, be grįžtamojo ryšio mechanizmo, maksimaliai sutraukus raumenį aparatas nuskaito duomenis ir papildomai stimuliuoja elektros impulsais. Raumens, gaunančio stimuliaciją, efektyvumas padidėja dar 5 kartus. Šis metodas yra atėjęs iš sporto medicinos srities, nes tai naudojama stiprinti sportininkų kūno raumenis.

M. Markevičiaus teigimu, ši procedūra yra įtraukta į dienos stacionaro programą ir laukiama Vyriausybės palaiminimo, kad reikalingos vienkartinės priemonės ir procedūros atlikimas būtų finansuojami iš ligonių kasų. Tokiu atveju procedūra pacientams būtų kur kas prieinamesnė.

Gydytojas džiaugėsi, kad net iš pirmo žvilgsnio beviltiškais atvejais šiuo nechirurginiu metodu pavyksta gerokai pagerinti žmonių gyvenimo kokybę.

„Esame taikę šią procedūrą labai sudėtingais, galima sakyti, beviltiškais atvejais po stuburo sužalojimo, kai žmogus visiškai nelaikė nei šlapimo, nei išmatų. Po 15-20 sesijų žmonės pradeda sulaikyti tiek šlapimą, tiek išmatas. Rezultatai tikrai labai geri. Galbūt šlapimas būna sulaikomas ne visiškai 100 procentų, bet tikrai patikimai. Pavyzdžiui, daug metų šlapimo nelaikęs vyras sužinojo apie mūsų turimą aparatą, atvyko pas mus iš kito miesto, atliko 10 procedūrų. Pajutęs pagerėjimą jis pas mus atvažiuoja jau trečią kartą procedūroms kas pusę metų. Tai rodo, kad žmogus tikrai patiria pagerėjimą, nes kitaip jis nevažiuotų tikrai nemažo atstumo iki Klaipėdos“, – pasakojo M. Markevičius.

Jis teigė, kad Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje yra vienintelis Vakarų Lietuvoje lėtinio dubens skausmo centras, kurio specialistai bendradarbiauja su reabilitologais, kineziterapeutais. Viena iš fizioterapinių procedūrų – blauzdinio nervo stimuliacija, kurios efektyvumas siekia 50-70 procentų.

„Tai gana paprasta procedūra, o jos pritaikymas yra labai platus: galima gydyti išmatų, šlapimo nelaikymą, dirgliosios žarnos sindromą, dirglios šlapimo pūslės sindromą, lėtinius dubens skausmus, lėtinį prostatitą ir daug kitų problemų. Ant kulkšnies dedamas elektrodas, kuriuo stimuliuojamas nervas, apimantis daug stuburo slankstelių ir nervinių šaknelių, jis blokuoja neigiamą grįžtamąjį ryšį į smegenis, todėl gauname gerus rezultatus“, – aiškino gydytojas.

Šlapimo nelaikymo atsiradimui įtakos gali turėti įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, moterims – nėštumas, gimdymas, vyrams – prostatos operacijos, bet kuriam žmogui įtakos gali turėti dubens chirurgija, nervų sistemos ligos, pavyzdžiui, Parkinsono, Alzheimerio liga, išsėtinė sklerozė, insultai, kitos lėtinės ligos: širdies nepakankamumas, inkstų nepakankamumas, vidurių užkietėjimas ir kitos gretutinės ligos. Taip pat fizinio aktyvumo sumažėjimas. Įtakos gali turėti ir kai kurie maisto produktai. Dirglią šlapimo pūslę gali dar labiau dirginti rūgštūs, aštrūs produktai, kofeinas, alkoholis, gazuoti gėrimai.

Straipsnio šaltinis 2020 02 04 dienraštis „Vakarų ekspresas”