Atšaukti vizitą pas gydytoją

Išankstinė pacientų registracija galima internetu svetainėje www.sergu.lt

Šlapimo nelaikymas: padėti gali ne tik operacija

Šlapimo nelaikymas: padėti gali ne tik operacija
ATIDŽIAI. Stimuliacijos aparatu dirba reabilitacijos komanda: gydytojas, slaugytoja. Procedūros metu pacientas yra nuolat stebimas, su juo nuolat bendraujama.

Su šlapimo nelaikymo problema susiduria kas dešimtas vyras ir kas ketvirta moteris, trečdaliui moterų šis sutrikimas tampa lėtiniu. Tačiau tik vos 10-20 procentų žmonių, turinčių šią problemą, kreipiasi į gydytoją. Pasak medikų, vis dėlto, jeigu į gydytojus žmonės kreiptųsi vos pajutę pirmuosius šlapimo nelaikymo požymius, problemą būtų galima išspręsti ir be operacijos.

Šlapimo nelaikymas yra nevalingas šlapimo pratekėjimas, dažniausiai įtampos, fizinio krūvio metu: kosint, čiaudint, bėgant, juokiantis. Jis sukelia įvairių fizinės sveikatos, psichologinių, seksualinių, socialinių ir higienos problemų. Lietuvoje dėl šlapimo nelaikymo problemų turi apie 250 tūkst. gyventojų.

„Norėčiau išsklaidyti visuomenėje susidariusią nuomonę, kad su šiuo sutrikimu susiduria tik seni, ligoti, neįgalūs žmonės. Šlapimo nelaikymas nėra neišvengiamas žmogaus senėjimo padarinys. Su tuo susiduria kas penktas senolis, bet jis gali pasireikšti įvairaus amžiaus grupėms ir bet kurios lyties asmenims. Šią problemą dar labiau sunkina tai, kad patys asmenys, kuriuos vargina šlapimo nelaikymas, laiko tai normalia būkle, susigyvena su ja, keičia savo įpročius, pomėgius, mažina fizinį aktyvumą, patiria lytinę disfunkciją, emocinį diskomfortą, socialinę izoliaciją„, – pasakojo Respublikinės Klaipėdos ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus gydytoja Gražina Mažrimienė.

Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus gydytoja Gražina Mažrimienė
KOMANDA. „Lėtinio dubens skausmo centre dirba daugiadisciplinė specialistų grupė: urologas, ginekologas, neurologas, psichiatras ir skausmo gydytojas, kuriuos konsultuojame mes, reabilitologai“, – sako Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus gydytoja Gražina Mažrimienė.

ĮRANGA. Jautri aparatūra registruoja visus raumenų judesius, o užbaigus procedūrą įranga pateikia išsamią ataskaitą, kurią gydytojai specialistai gali analizuoti. Tai leidžia stebėti gydymo eigos dinamiką, sekti, kaip žmogus tobulėja.

 


Pasak gydytojos, bet koks nevalingas šlapimo nelaikymas yra signalas apsilankyti pas gydytoją. Tačiau ne visada pacientai tai daro, nes apie šlapimo nelaikymą gali būti nejauku kalbėti.

„Reikėtų pasitikėti specialistais ir kreiptis į šeimos gydytoją, vyrams eiti pas urologą, moterims – pas ginekologą, vyresnio amžiaus asmenims – pas geriatrą. Šie gydytojai specialistai nukreipia pas mus, reabilitologus. Mes šioje srityje sėkmingai dirbame.

Esame moderni gydymo įstaiga, kurioje yra suburta daugiadisciplinė aukščiausios kvalifikacijos komanda, kuri geba ir turi galimybę dirbti su šiuolaikiškiausia įranga. Stengiamės ir šioje srityje būti vieni pažangiausių Lietuvoje. Todėl džiugina tai, kad mūsų įstaigoje yra įsigytas modernus dubens dugno raumenų stimuliavimo aparatas „Urostym“. Jis efektyviai taikomas gydant įvairios kilmės šlapimo nelaikymą, šlapimo pūslės disfunkcijas, šlapimo susilaikymą, išmatų nelaikymą, lėtinį dubens skausmą„, – sakė gydytoja G. Mažrimienė.

Ji akcentavo, kad Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje yra vienintelis Vakarų Lietuvoje lėtinio dubens skausmo centras, su kurio specialistais, teikdami reabilitacines paslaugas, reabilitologai glaudžiai bendradarbiauja.

„Taip užtikriname pacientų gydymo tęstinumą ir siekiame maksimaliai efektyvaus gydymo“, – pabrėžė G. Mažrimienė.

Svarbi profilaktika

Šlapimo nelaikymo atsiradimui įtakos gali turėti įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, moterims – nėštumas, gimdymas, vyrams – prostatos operacijos, bet kuriam žmogui įtakos gali turėti dubens chirurgija, nervų sistemos ligos, pavyzdžiui, Parkinsono, Alzheimerio liga, išsėtinė sklerozė, insultai, kitos lėtinės ligos: širdies nepakankamumas, inkstų nepakankamumas, vidurių užkietėjimas ir kitos gretutinės ligos. Taip pat fizinio aktyvumo sumažėjimas. Įtakos gali turėti ir kai kurie maisto produktai. Dirglią šlapimo pūslę gali dar labiau dirginti rūgštūs, aštrūs produktai, kofeinas, alkoholis, gazuoti gėrimai.

„Gydant tas ligas, koreguojant šlapimo nelaikymą provokuojančius įpročius bei taikant gydymą, matomas rezultatas. Labai svarbu laiku atliekama profilaktika, šiuolaikiniai gydymo metodai. Daugeliu atvejų užtikriname kokybišką, sėkmingą šios ligos valdymą. Žinoma, reikia mažinti kūno svorį, stiprinti dubens dugno raumenis, treniruoti šlapimo pūslę, užsiimti aktyvia fizine veikla. Reikia gerti pakankamai vandens, nes koncentruotas šlapimas taip pat gali dirginti šlapimo pūslę„, – pasakojo gydytoja.

Reikia dirbti ir namuose

Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje naudojamas aparatas „Urostym“ yra moderni ir tikslinė dubens dugno raumenų treniravimo ir stimuliacijos įranga. Gydymo metodas paremtas elgesio terapija ir biologinio grįžtamojo ryšio principu (angl. – biofeedback), kai garsiniai ir vaizdiniai signalai suteikia informaciją, grįžtamąjį ryšį apie paciento rezultatus.

Sistema moko atskirti tikslines raumenų grupes nuo apatinės pilvo dalies raumenų grupių ir stiprinti dubens dugno raumenis net ir tiems pacientams, kurie negali savarankiškai sutraukti šių raumenų grupių. Aparatas moko ne tik sutraukti raumenis. Būna, kad raumenys persitempia ir tai gali sukelti skausmą ir kitas disfunkcijas.

Dubens dugno raumenys – žmogaus plaštakos dydžio ir storio raumenų raizginys, jungiantis gaktikaulį su uodegikauliu bei abu sėdynkaulius. Tai yra atrama vidiniams lytiniams organams, šlapimo pūslei, tiesiajai žarnai, pilvo organams. Pagrindinė šių raumenų funkcija yra reguliuoti šlapinimosi ir tuštinimosi procesus, t. y. sulaikyti ir atpalaiduoti.

„Pagerėjimas, kuris yra taip laukiamas, pasireiškia labai individualiai. Tai priklauso nuo to, kokios yra priežastys, nulėmusios šlapimo nelaikymą, kiek laiko trunka gydymas. Noriu priminti, kad natūraliu būdu siekiame sustiprinti raumenis ir taip pagerinti paciento gyvenimo kokybę. Rezultatai labai geri – gydymo efektyvumas yra apie 75-85 proc. Prieš pradėdami dirbti su pacientu paaiškiname, kad itin greitų rezultatų čia negalima tikėtis. Labai svarbu paciento motyvacija, noras, pasiryžimas, suvokimas, kad rezultatai ateina per darbą ir laiką„, – akcentavo G. Mažrimienė.

Procedūros trukmė yra apie 6-8 savaitės. Procedūra nesukelia skausmo. Vienintelis nepatogumas yra tai, kad prieš procedūrą įvedamas intraertminis daviklis per natūralius kūno takus.

Gydymo sesijos parenkamos individualiai, atsižvelgiant į sutrikimą, gretutines ligas. Yra sukurtos specialios programos atskiriems sutrikimams, atsižvelgiant į gretutines ligas, amžių ir kt. Yra skirtingos programos pradedantiesiems, pažengusiems pacientams. Programas parenka gydytojas. Slaugytoja paruošia pacientą procedūrai ir jį stebi visos procedūros metu. Pacientui duodamos užduotys – sutraukti ir atpalaiduoti dubens dugno raumenis, monitoriuje stebint savo veiklos rezultatus.

„Pacientai paprastai ateina kiek išsigandę, galbūt nejaukiai jausdamiesi, bet išeina šypsodamiesi. Taip pat jie privalo daryti namų darbus – kasdien atlikti pratimus, stiprinti dubens dugno raumenis, treniruoti šlapimo pūslę. Rekomenduojame pakartoti procedūras po pusės metų ar metų. Džiaugiamės, kad žmonės kreipiasi, peržengia savo vidinius barjerus. Džiaugiamės, kad galime jiems padėti. Yra buvę įspūdingų sėkmės atvejų, kai taikant gydymą šiuo aparatu, pacientams neprireikė operacinio gydymo“, – rezultatais džiaugėsi Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus gydytoja.

 

Straipsnio autorius: Vaida Jankauskaitė
Foto: Egidijus Jankauskas
Straipsnio šaltinis: 2018 m. rugpjūčio 14 d. dienraštis „Vakarų ekspresas“