Rudenį, prasidėjus žvarbiems orams, dažno žmogaus „draugu“ tampa sloga. Tačiau jei ji nepasibaigia per savaitę ir vaistus nuo slogos vartojate ilgiau, gali būti, kad jūs sergate medikamentiniu rinitu. Kas tai ir kaip šią ligą išsigydyti? LRT.lt portalui papasakojo specialistai.

Kas yra medikamentinis rinitas?

Mediciniškai medikamentinė sloga yra vadinama medikamentiniu rinitu. Pasak „Eurovaistinės internete“ vaistininkės Gretos Maksimavičiūtės, tai yra lėtinė liga, pasireiškianti nosies gleivinės uždegimu ir galinti atsirasti dėl ilgo vietinio poveikio dekongestantų – medikamentų, skirtų slogai gydyti, – vartojimo.

„Esant medikamentinei slogai, pacientai skundžiasi nuolat varginančiais įprastais slogos požymiais – pasunkėjęs kvėpavimas pro nosį, užgulta nosis, išskyros“, – aiškina vaistininkė.

Kaip teigia Respublikinės Klaipėdos ligoninės Ausų, nosies, gerklės skyriaus gydytojas Modestas Maslovas, medikamentai, prie kurių priprantama, dažniausiai skirstomi į dvi dideles grupes – simpatomimetiniai aminai ir imidazolinai.

„Simpatomimetiniai aminai – pseudoefedrinas, amfetaminas, efedrinas, o imidazolinai – oksimetazolinas, ksimelinas, – paaiškina gydytojas. – Ir būtent dėl vaistų su šiomis medžiagomis ilgo vartojimo žmonėms išsivysto medikamentinis rinitas.“

Anot vaistininkės G. Maksimavičiūtės, dažniausiai priprantama prie nosies purškalų, kurių sudėtyje yra imidazolino: „Tokių purškalų pasiūla tikrai įvairi ir gausi. Jie sutraukia nosies kraujagysles, sumažina nosies paburkimą, palengvina kvėpavimą.“

Ji pabrėžia, kad vaistų ir purškalų nuo slogos negalima vartoti ilgiau nei 5–7 dienas.

Gydytojas M. Maslovas sako, kad žmonėms medikamentinis rinitas gali išsivystyti ir po 3 dienų, ir po 4–6 savaičių šių vaistų vartojimo.

Medaus mėnesio rinitas

Ausų, nosies, gerklės gydytojas ir vaistininkė atkreipia dėmesį, kad medikamentinį rinitą gali sukelti ir ilgą laiką vartojami geriamieji vaistai, kurie veikia nosies gleivinę.

„Gali būti ir nuo visai kitų, pavyzdžiui, kraujo spaudimą mažinančių, vaistų, tokių kaip AKF (angiotenziną konvertuojantį fermentą) inhibitoriai, kalcio kanalų blokatoriai vartojimo, taip pat vaistų dėl prostatos hiperplazijos vartojimo, aspirino, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimo“, – medikamentus vardija gydytojas M. Maslovas.

Gydytojo teigimu, medikamentinį rinitą gali sukelti ir erekciją gerinantys vaistai: „Yra net toks pavadinimas – Medaus mėnesio rinitas.“

Ar ši liga – pavojinga?

Anot gydytojo M. Maslovo, gyvybei pavojus negresia, tačiau medikamentinio rinito sukeliamas diskomfortas blogina gyvenimo kokybę.

Vaistų nuo slogos vartojimas / „Shutterstock“ nuotr.

„Kadangi žmogus negali kvėpuoti per nosį, dažniau kvėpuoja per burną, todėl gali atsirasti ir burnos džiūvimas, ryklės diskomfortas, – pasakoja ausų, nosies ir gerklės gydytojas. – Taip pat ilgainiui, vartojant vaistų nuo slogos, prasideda ir sekrecija iš nosies, kai kuriems gali ir pakraujuoti iš nosies, atsirasti šašų nosies prieangyje.“

Vaistininkė G. Maksimavičiūtė priduria, jog, per ilgai vartojant vaistus nuo slogos, gali atsirasti atsparumas jiems.

„Vartojant nosies purškalus ir toliau, gali atsirasti uoslės sutrikimų – ji gali suprastėti ar net visai dingti, nosies gleivinė gali paburkti, deformuotis, būti jautri, dažnai kraujuoti“, – įspėja ji.

Pasak gydytojo M. Maslovo, dėl nosies užburkimo pacientams gali pasireikšti ir antrinių ligų, tokių kaip miego apnėja, gali paūmėti arba atsirasti knarkimas, sumažėti darbingumas.

Gydytojo teigimu, bandant nutraukti vaistų nuo slogos vartojimą, gali išsivystyti abstinencinė būklė: „Gali atsirasti galvos skausmas, neramumas, dirglumas, gali sutrikti miegas.“

Vaistininkė pataria „nenumoti ranka ir spręsti šią problemą, kreiptis pagalbos į specialistus, kad būtų nustatyta ligos priežastis ir paskirtas tinkamas gydymas“.

Gydymo būdai

Ausų, nosies, gerklės gydytojas M. Maslovas ir vaistininkė G. Maksimavičiūtė sako pastebintys, kad kai kurie pacientai medikamentinio rinito nelaiko problema ar liga.

„Kai kurie pacientai suvokia, kad yra priklausomi nuo vaistų nuo slogos, tačiau sako be jų negalintys kokybiškai gyventi, tad pageidauja ir toliau vartoti nosies purškalus net ir be gydytojo paskyrimo, – pasakoja farmacininkė. – Tenka pastebėti ir tai, kad vaistus kai kurie pacientai vartoja išties labai ilgą laiką – kelis mėnesius ar net metus, ne visada atsižvelgia ir į vaistininkų įspėjimus, kad dekongestantai per labai trumpą laiką gali sukelti pripratimą.“

Gydytojas pritaria, kad kai kurie žmonės vaistus vartoja jau dešimtmečius, todėl skiriasi ir kiekvieno paciento gydymas. „Bet aišku, pirmiausia žmogus turėtų suprasti, kad jis turi problemą“, – teigia M. Maslovas.

Vėliau, atsižvelgdamas į sveikatos būklę, gydytojas paskiria gydymą. „Visgi turime nutraukti šių vaistų vartojimą. Čia yra vienas iš pagrindinių dalykų, nes jeigu žmogus juos toliau purkš, tai joks kitas gydymas jam nepadės“, – pabrėžia M. Maslovas.

Vaistininkė G. Maksimavičiūtė rekomenduoja iš pradžių stengtis vaistus nuo slogos vartoti kuo rečiau ir kuo mažiau, o galiausiai jų atsisakyti visiškai: „Galima pabandyti taikyti techniką, kai vaistai purškiami tik į vieną šnervę, kad būtų bent iš dalies lengviau kvėpuoti, kol vaistų vartojimas bus nutrauktas visiškai.“

Pagal rekomendacijas, pagrindinis gydymo būdas yra intranazaliniai hormonai. Gydytojas paaiškina, kad yra skiriami specialūs purškalai, kurie mažina pačios gleivinės uždegimą ir lengvina simptomus. „Esant sunkiau kontroliuojamai ligos eigai, galime pasitelkti ir peroralinius vaistus, t. y. geriamuosius hormonus, kurie sutraukia nosies gleivinę. Jie skiriami trumpam laikui ir palengvina pacientų atpratimą nuo purškiamųjų vaistų“, – aiškina jis.

M. Maslovas atkreipia dėmesį, kad medikamentiniu rinitu gali susirgti ir žmonės, kurie kenčia nuo lėtinio sinusito, alerginio rinito. Taip pat pacientai, kuriems sunku kvėpuoti dėl nosies pertvaros problemų, kai jie vartoja vaistus nuo slogos, bandydami palengvinti jaučiamą diskomfortą.

„Turime ne tik gydyti medikamentinį rinitą, bet ir išsiaiškinti, kodėl tas žmogus tuos vaistus pradėjo vartoti, ir gydyti dar ir šalutinę ligą, kad jam palengvintume šiuos dalykus“, – akcentuoja ausų, nosies ir gerklės gydytojas.

Jis neslepia, kad net ir atsikratęs priklausomybės nuo vaistų, pacientas su iškrypusia nosies pertvara vis tiek susidurs su kvėpavimo problemomis. Tokiu atveju pasitelkiamas ir chirurginis gydymas.

„Jeigu žmogus labai ilgai vartojo vaistus, sutraukiančius kraujagysles, jam galėjo išsivystyti apatinių nosies kriauklių hiperplazija – jos būna labai paburkusios, melsvai raudonos spalvos. Tada konservatyvus gydymas gali neduoti tokio efekto, todėl irgi gali būti taikomas chirurginis gydymo metodas, kad būtų sumažintos kriauklės“, – sako M. Maslovas.

Atsakomybė – gydytojų, vaistininkų ar švietėjų?

Ausų, nosies ir gerklės gydytojas M. Maslovas sako, kad pacientas, susirgęs viršutinių kvėpavimo takų infekcija, dažniausiai vyksta į vaistinę ieškoti medikamentų, padėsiančių jam lengviau kvėpuoti. Vaistinėje daugeliui vaistų nuo slogos nereikia gydytojo recepto, todėl žmogus ima vartoti juos tą pačią dieną.

„Ir vartoja dieną, dvi, tris, keturias, vis ta sloga nepraeina. Tada žmogus vartoja savaitę, dvi ir galvoja, kad ta sloga jam vis nepraeina, kad ta infekcija vis nepraeina, ir po truputį tampa priklausomas nuo tų vaistų, nors iš tikrųjų ta virusinė infekcija jam jau seniai praėjusi, o pradeda vystytis medikamentinis rinitas“, – pasakoja apie savo pacientus gydytojas.

Anot jo, pirmiausia reikėtų šviesti žmones, aiškiai nurodyti, kiek dienų galima vartoti vaistus nuo slogos. Gydytojas M. Maslovas taip prašo vaistininkų, kad jie parduodami vaistus įspėtų žmogų, kad jų negalima vartoti ilgiau nei savaitę, kad būtina laiku nutraukti medikamentų vartojimą.

„Kartais to nepasakoma, o žmonės patys nepaskaito, kad negalima ilgiau vartoti, ir juos vartoja“, – dalijasi gydytojas.

Vaistininkė G. Maksimavičiūtė pabrėžia, kad nerekomenduojama patiems namuose gamintis vaistų nuo slogos net ir iš natūralių produktų, nes nosies gleivinė labai jautri ir plona, ją lengva pažeisti, nudeginti.

„Pajutus slogai būdingus simptomus, verčiau naudoti vandens ir druskos tirpalą, dar kitaip žinomą kaip jūros vanduo. Šis tirpalas padeda drėkinti nosies gleivinę, išvalyti ertmes, o ir vartoti jį galima gerokai ilgiau – iki pusės mėnesio“, – patarimais dalijasi farmacininkė.

straipsnio šaltinis: portalas LRT.lt
Irtautė Gutauskaitė, 2022.09.15 18:20