Prie Respublikinės Klaipėdos ligoninės komandos neseniai prisijungęs gydytojas neurochirurgas Marius Šlisers atsinešė tarptautinę patirtį, sukauptą Šveicarijoje, Vokietijoje bei stažuočių metu JAV. Po beveik dešimtmečio užsienyje jis pasirinko grįžti į Lietuvą, į Klaipėdą.

Gydytojo profesinės interesų sritys apima skubiąją ir planinę neurochirurgiją, funkcinę ir stereotaksinę neurochirurgiją. Ypatingą dėmesį jis skiria skausmo gydymui – ypač nugaros skausmui, taikant intervencinius metodus, tokius kaip blokados.

Gydytojas taip pat dirba su pacientais, kuriuos vargina lėtinis ir neuropatinis skausmas, ir taiko šiuolaikinius neuromoduliacinius gydymo būdus, įskaitant nugaros smegenų stimuliaciją. Esant indikacijoms, taikomas ir pažangus spastiškumo gydymas, implantuojant intratekalines vaistų (pvz., baklofeno) pompas, kurios leidžia efektyviai kontroliuoti simptomus.

Šiandien gydytojas imasi įvairių neurochirurginių intervencijų, tarp jų – ir galvos smegenų operacijų, įskaitant gydymą esant kraujavimams (hematomoms).

Neurochirurgija dažnai siejama su technologijomis, sudėtingomis operacijomis ir sprendimais, kuriuos tenka priimti žaibiškai. Tačiau pats gydytojas akcentuoja, kad ypatingos reikšmės diagnozei turi ir pokalbis su pacientu, jo išklausymas.

„Svarbiausia yra anamnezė – tai, ką pasako pats pacientas. Ne tyrimai pirmiausia, o nuoseklus jo pasakojimas. Įsiklausius, dažnai jau čia galima rasti esmines diagnostines užuominas. Ne mažiau svarbi ir kruopšti klinikinė paciento apžiūra“, – sako gydytojas neurochirurgas M. Šlisers, turintis latviškų šaknų.

Pasak jo, šiuolaikinėje medicinoje vis dažniau pritrūksta būtent šio gebėjimo – sustoti ir įsiklausyti į tai, ką kalba pacientas.

„Paciento pasitikėjimas gydymu prasideda nuo aiškumo – kai žmogus supranta, kas su juo vyksta ir kodėl pasirenkamas konkretus gydymo kelias. Neurochirurgijoje tai ypač svarbu, nes sprendimus dažnai tenka priimti greitai, o atsakomybė – itin didelė. Geras gydytojas turi gebėti greitai mąstyti, atsirinkti esminę informaciją ir prisiimti atsakomybę už priimtus sprendimus“, – sako M. Šlisers.

Skubiose situacijose neurochirurgui būtina gebėti akimirksniu atsirinkti, kas svarbiausia, ir veikti nedelsiant. Tuo tarpu planinėje medicinoje ne mažiau svarbus tampa ryšys su pacientu – empatija, gebėjimas įsiklausyti ir aiškiai paaiškinti sudėtingus gydymo sprendimus.

Gydytojo M. Šlisers prisijungimas prie ligoninės neurochirurgų komandos yra aiškaus stiprėjimo ženklas. Tai atveria platesnes galimybes Vakarų Lietuvos pacientams gauti kvalifikuotą pagalbą arčiau namų.

Kartu tai yra priminimas, kad net ir pažangiausioje medicinoje viskas prasideda nuo paprasčiausio dalyko – nuo žmogaus ir jo istorijos.