Atšaukti vizitą pas gydytoją

Išankstinė pacientų registracija galima internetu svetainėje esveikata.lt

Andrej Levinger: „COVID-19 – itin pavojingas diabetu sergantiems žmonėms“

COVID-19 pandemijos metu ypatingas dėmesys, pasak Respublikinės Klaipėdos ligoninės Konsultacinės poliklinikos vedėjo, gydytojo endokrinologo Andrej Levinger, turi būti skiriamas diabetu sergantiems pacientams, nes pirmo ir antro tipo cukrinis diabetas gali komplikuotis į sunkesnę koronaviruso ligos formą.

Cukrinis diabetas – tai lėtinė liga, susijusi su medžiagų apykaitos sutrikimu, pasireiškiančiu įvairaus laipsnio gliukozės kiekio kraujyje ilgalaikiu padidėjimu. Svarbiausi hormonai, reikalingi normaliai gliukozės apykaitai, yra insulinas, kuris gaminamas kasos beta ląstelėse, ir gliukagonas, gaminamas alfa ląstelėse. Insulinas mažina, o gliukagonas didina gliukozės kiekį kraujyje.

Cukrinis diabetas skirstomas į keletą tipų: pirmas tipas, antras tipas, gestacinis (nėščiųjų) diabetas bei kiti specifiniai tipai.

„Pirmo tipo diabetu dažniausiai susergama vaikystėje arba paauglystėje. Tai autoimuninė liga, kai organizmo apsauginė – imuninė sistema dėl genetinės klaidos sunaikina visas beta ląsteles.

Antro tipo diabetas yra genetiškai paveldima liga, bet jos atsiradimas taip pat labai priklauso nuo gyvenimo būdo, antsvorio ir mažo fizinio aktyvumo“, – pasakojo Respublikinės Klaipėdos ligoninės Konsultacinės poliklinikos vedėjas A. Levinger.

Pasak gydytojo, COVID-19 virusas sukelia ne tik tiesioginį plaučių, bet ir netiesioginį autoimuninio tipo kasos pažeidimą.

„Karantino metu visi diabetu sergantys asmenys turėtų saugotis daug labiau, ir jei šeimoje yra galimybė, tai diabetikas neturėtų eiti į parduotuvę. Reikia vengti kontaktų ir žmonių susibūrimo vietų. Nemaža dalis diabetikų vis dar yra nepasiskiepiję nuo COVID-19, nors mokslinėje literatūroje skelbiama apie pavojingai didelį mirštamumą nuo šios ligos, siekiantį beveik 20 proc.“, – sakė gydytojas.

Pasak jo, sergantiesiems diabetu koronaviruso infekcija yra itin pavojinga: pasireiškia sunkesni ligos simptomai, dažniau nustatomos įvairios komplikacijos, taip pat sergant koronavirusu diabetikams sudėtingiau kontroliuoti cukrinio diabeto ligos eigą, galimi dideli gliukozės kiekio kraujyje svyravimai – karščiuojant ryškiai padidėja cukraus kiekis kraujyje, o esant blogam apetitui didėja gliukozės sumažėjimo rizika. Todėl užsikrėtusiesiems reikia įdėti papildomų pastangų siekiant suvaldyti cukraligę.

„Tačiau pagalbos prisišaukti nelengva. Šeimos gydytojai dėl karantino sukeltų apribojimų negalėjo užtikrinti kokybiškos ir reikiamos pagalbos, o tai reiškia, kad ligai progresuojant gydymo korekcija vėluoja. Greičiau vystosi lėtinės komplikacijos, kurių pagausėjimą pamatysime tik po kelerių metų“, – tikino A. Levinger.

Taip pat aukštas gliukozės kiekis kraujyje turi toksinį poveikį ir sukelia inkstų pažeidimą, o tai reiškia, kad daugės dializuojamų ligonių, kurių gydymas gali valstybei kainuoti ir 30 tūkst. eurų per metus.

„Karantino metu žmonės itin daug laiko praleido namuose, dėl ko žymiai sumažėjus fiziniam aktyvumui pradėjo didėti jų svoris. Pacientai priaugo nuo 2-4 kg iki 10-20 kg. O nemažai neseniai II tipo cukriniu diabetu susirgusių pacientų pagalvoja ir apie lengvai persirgtą COVID-19 ligą, po kurios ilgai jautė bendrą silpnumą ir mažiau vaikščiojo“, – pasakojo gydytojas endokrinologas.

Diabetas yra liga, kuri itin priklauso nuo raumenų veiklos, raumenys sudegina perteklinį cukrų ir taip normalizuoja jo kiekį kraujyje. Tad po fizinio krūvio visada galima leisti sau skaniau pavalgyti, nors, gydytojo teigimu, karantino metu sėdint namuose „iš liūdesio“ nevalingai buvo valgoma daugiau, ir ne tik tai, ko reikia.

„Turintieji polinkį į diabetą ar juo sergantieji turėtų per dieną nužingsniuoti bent rekomenduojamus 10 tūkst. žingsnių. Dar geriau, jeigu tai būtų atlikta su lazdomis. Šiaurietiškas ėjimas – efektyviausia svorio ir stuburo skausmų korekcijos priemonė“, – sakė Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytojas endokrinologas A. Levinger.

Gydytojo teigimu, koronaviruso pandemijai buvo skiriamas didžiulis dėmesys, neatsižvelgiant į kitas epidemijas, kurios egzistavo dar iki COVID-19, pavyzdžiui, cukrinį diabetą, o jo statistika tikrai nedžiugina nei pacientų, nei gydytojų.

„Naujų vaistų prieinamumas dėl nepakankamo finansavimo esant didžiulėms COVID-19 sukeltoms išlaidoms tikrai padidins mirtingumą nuo lėtinių diabeto komplikacijų“, – dėstė A. Levinger.
Cukrinis diabetas – ne nuosprendis

Cukrinis diabetas – itin rimta liga, kuri gali sukelti tam tikras komplikacijas, tad labai svarbu ją diagnozuoti anksti.

„Dažniausiai pasitaikantys simptomai – bendras silpnumas, padidėjęs troškulys ir dažnas šlapinimasis, tačiau simptomai priklauso nuo ligos trukmės, diabeto tipo ir ligos sunkumo. O jei diabeto simptomai atsiranda persirgus koronavirusu, bet kuriuo atveju tokiems žmonėms yra daromi tyrimai, tad bus randamas aukštas cukraus kiekis kraujyje ir nustatyta liga“, – pasakojo A. Levinger.

Pasak A. Levinger, yra įvairiausių vaistų, padėsiančių sveikai ir kokybiškai gyventi. O cukrinio diabeto gydymas priklauso nuo dietos, fizinio aktyvumo, glikemijos kontrolės, vaistų bei gero paciento ir gydytojo bendradarbiavimo.

Gydytojo manymu, žmonės, sergantys cukriniu diabetu, turėtų būti budrūs ir itin saugoti savo sveikatą, nes tokios ligos kaip koronavirusas jiems be galo pavojingos. O su nutukimu susiduriantys pacientai, persirgę COVID-19, būtinai turėtų profilaktiškai pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje.

straipsnio šaltinis: 2021-08-09 Vakarų ekspresas