Medikus kasdien lydi stresas, didžiulė atsakomybė ir rizika, kad darbe gali pasitaikyti klaidų. Kaip dirbant susitvarkyti su įtampa ir užtikrinti paciento saugumą praėjusią savaitę buvo kalbėta Klaipėdos universitete vykusioje šalies ligoninių slaugytojų mokslinėje konferencijoje.

^{Eimanto CHACHLOVO nuotr.}

Viena iš šios konferencijos organizatorių, Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pavaduotoja Andželika Zavackienė skaičiavo, kad konferencijoje dalyvavo apie šimtą didžiausiose šalies ir regionų ligoninėse dirbančių slaugos specialistų. Siekta ne tik suvienyti slaugos specialistus, dalintis mokslu pagrįstomis slaugos naujovėmis, praktine patirtimi, bet ir kelti profesinę kvalifikaciją bei profesijos prestižą.

Džiaugėsi aktyvumu

Konferencijoje svečiavęsis Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas prof. Artūras Razbadauskas teigė, kad džiugina tai, jog savo mokslines konferencijas rengia ir slaugytojos, ne tik gydytojai, pavyzdžiui, chirurgai.

„Labai smagu, kad žinias gilina visi operacinės komandos nariai“, – pabrėžė A. Razbadauskas.

Švietimo ir mokslo viceministrė Natalja Istomina, pati turinti slaugytojos specialybę, dėkojo konferencijos organizatorėms A. Zavackienei ir Linai Šakienei už norą pakviesti koleges tobulėti.

„Tai, kad mūsų tiek daug susirinko, rodo, kad mokslo pritaikymas slaugytojų darbe yra labai svarbus. Svarbu ir streso valdymas, ir darbas komandoje, nes operacinėje vienas žmogus negali pasiekti geriausio rezultato“, – kalbėjo N. Istomina.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Vidaus medicininio audito vadovė Salvinija Misiukonienė, sveikindama konferencijos dalyvius atkreipė dėmesį, kad visame pasaulyje vyksta įvairūs forumai ir diskusijos, skirtos pacientų saugos temai: „Pacientas ateina silpnas, su nerimu, liga, bet kartu – su savo teisėmis. Skaičiuojama, kad vienas iš 300 pacientų gali patirti medikų klaidą ligoninėje. Kad netektų susidurti su nelaimėmis, reikia žinių apie paciento saugą.”

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Anesteziologijos klinikos vadovo, profesoriaus Andriaus Maco, džiugina slaugytojų aktyvumas – pranešimus parengė skirtingose Lietuvos vietose dirbančios slaugos specialistės. Savo patirtimi dalinosi Klaipėdos, Kauno, Vilniaus ligoninių specialistai, dalyvių gretose – Šiaulių, Alytaus ir kitų miestų slaugytojų atstovai.

Pristatė naujoves

Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pavaduotoja A. Zavackienė pristatė naujausias pacientų saugos kontrolės rekomendacijas perioperaciniame laikotarpyje. Pasak specialistės, sveikatos priežiūros organizavimas yra nuolat kintantis procesas, kurio metu atsiranda ir rizika bei klaidų atsiradimo potencialas, kuris gali pakenkti pacientams.

„Problemos akivaizdumas paskatino pacientų saugą įvardyti kaip atskirą procesą ir šiuo metu saugumo svarba pabrėžiama tarptautiniu mastu. Svarbiausia – neturi nukentėti paslaugų kokybė ir pats pacientas. Mūsų ligoninėje taikomos kompleksinės priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti pacientų saugumą perioperaciniame laikotarpyje“, – teigė A. Zavackienė ir akcentavo, kad kad sveikatos priežiūros sauga reikalauja papildomų kompetencijų tiek iš gydytojų, tiek iš slaugytojų.

NAUJOVĖS. Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pavaduotoja Andželika Zavackienė pristatė naujausias pacientų saugos kontrolės rekomendacijas perioperaciniame laikotarpyje bei nuo šių metų liepos ligoninėje ketinamą pradėti naudoti spalvinį vaistų bei švirkštų žymėjimą anesteziologijoje.^{Eimanto CHACHLOVO nuotr.}

JAV išskirtos kelios pagrindinės klaidos, susijusios su pacientų saugumu, dažniausios – panašiai skambantys, panašiai atrodantys medikamentai, paciento identifikavimas, komunikavimo problemos, teisingos procedūros teisingoje kūno pusėje.

Pasak A. Zavackienės, reaguojant į klaidas išskiriami ir metodai joms užkirsti kelią. Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje taikomos kompleksinės priemonės. Pacientams parengtos atmintinės, kaip reikia pasiruošti operacijai, pildomas paciento paruošimo operacijai lapas, kuriame slaugytojai sužymi visas slaugos procedūras, susijusias su operacinių žaizdų hospitalinių infekcijų rizika.

Taip pat kiekvienam operuojamam pacientui ant riešo užsegama identifikavimo apyrankė su svarbiausia informacija apie pacientą, visa informacija apie anesteziją pažymima operuojamo paciento saugos kontroliniame lape. Po operacijos įvertinama paciento būklė, pavyzdžiui, ar yra odos ir gleivinės pakitimų, pažeidimų. Prieš išvežant iš operacinės pažymima, koks yra pulsas, kraujo spaudimas ir kita svarbi informacija.

„Toks lapas yra sudėtingas, tačiau jis mūsų darbe tampa neišvengiamas, kadangi kilus abejonėms, ar viskas buvo atlikta teisingai, galima pasitikslinti kontroliniame lape“, – pažymėjo A. Zavackienė.

Pasak Respublikinės Klaipėdos ligoninės atstovės, įstaigos patvirtintoje 2015-2020 metų RKL slaugos strategijoje vienas iš prioritetų ir yra būtent pacientų saugos užtikrinimas perioperaciniame laikotarpyje.

Be to, nuo šių metų liepos ligoninėje ketinama pradėti naudoti ir spalvinį vaistų bei švirkštų žymėjimą anesteziologijoje. Toks žymėjimas atliekamas remiantis Tarptautinės standartizacijos organizacijos 2008 metais patvirtintu standartu. Šis žymėjimas leidžia išvengti atvejų, kai supainiojami vaistai, jų kiekiai ir pan.

Parengė vadovėlį

Konferencijos metu buvo pristatytas ir ką tik išleistas pirmasis lietuviškas vadovėlis išplėstinės anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugos praktikos specialistams, kurį parengė 15 autorių kolektyvas.

Jo sudarytojai teigia, kad slaugytojos turėtų įgyti tas pačias bazines žinias anesteziologijoje ir intensyviojoje terapijoje, kaip ir būsimi gydytojai, todėl šio vadovėlio pagrindu tapo šiuolaikinės anesteziologijos mokymo pradininkės docentės I. A. Marchertienės ir jos bendradarbių parengta mokymo knyga „Ūminis skausmas ir jo malšinimas išplėstinėje anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugos praktikoje”.

LEIDINYS. Konferencijoje pristatytą pirmąjį vadovėlį išplėstinės slaugos slaugytojoms jo autoriai įteikė ir švietimo ir mokslo viceministrei, įgijusiai slaugytojos specialybę, Nataljai Istominai.^{Eimanto CHACHLOVO nuotr.}

Greta pagrindinių dalykų, kuriuos studijuoja ir medikai, bendraautoriai parengė kitas, slaugos procesui užtikrinti būtinas, dalis, skirtas komandiniam darbui, intensyviajai terapijai, poanestezinei ir intensyviajai priežiūrai, vaikų intensyviosios slaugos aktualijoms. Taigi rengiant šį vadovėlį į darbą buvo įtraukti ne tik gydytojai, bet ir slaugos specialistai. Atskiros padėkos už iniciatyvumą, palaikymą rengiant leidinį sulaukė Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje dirbančios A. Zavackienė ir L. Šakienė.

„Šis vadovėlis – pirmas žingsnis link slaugytojų kompetencijos lygio kėlimo į dar aukštesnį lygį. Ateityje bus dar viena knyga. Tikiuosi, kad Klaipėdos atstovai jos kūrime atliks labai svarbų vaidmenį”, – kalbėjo vienas naujojo vadovėlio autorių, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Anesteziologijos klinikos vadovas, profesorius A. Macas.

Taip pat konferencijoje buvo kalbėta apie darbo organizavimą ir slaugos specifiką dienos chirurgijoje, streso įtaką sveikatai, poanestezinę priežiūrą, pacientų po skydliaukės šalinimo operacijos slaugos ypatumus, pacientų priežiūrą po organų transplantacijų.

Tai jau antra šios ligoninės organizuota mokslinė konferencija, skirta būtent slaugytojų darbo ypatumams apžvelgti. Gegužės viduryje Klaipėdoje vykusioje respublikinėje konferencijoje kalbėta apie nacionalinę slaugos politiką bei kasdien slaugytojams aktualius klausimus.

Straipsnio autorius: Vaida Jankauskaitė
Straipsnio šaltinis: dienraštis Vakarų ekspresas, 2016 m. birželio 7 d.