MAŽĖJA. Saulius Diktanas: „Tikėkimės, kad tuberkuliozės susirgimų tik mažės, o žmonės išgis ir galėsime lygiuotis į Vakarų Europos šalis“.

Kokia tai liga – tuberkuliozė?

Tuberkuliozė yra lėtinė infekcinė liga, kuria užsikrečiama nuo jau sergančio kito žmogaus. Žinomi tik pavieniai atvejai, kai užsikrečiama nuo galvijų.

Šia liga galima užsikrėsti oro lašeliniu būdu, jei sergantis žmogus iškosėja bacilas, o kitas sveikas žmogus jas įkvepia. Tam, kad žmogus susirgtų tuberkulioze, turi susiklostyti tam tikros sąlygos. Vienu atveju sveikas žmogus gali tiesiog įkvėpti tuberkuliozės sukėlėjų ir juos Iškvėpti atgal.

Kitu atveju, bakterijos kvėpavimo takuose įsitvirtina. Tada žmogaus imuninė sistema bando jas sunaikinti. Arba imuninei sistemai tai pavyksta padaryti, arba ne, nes tuberkuliozės bakterijos, skirtingai nuo kitų, dažnai sugeba išvengti sunaikinimo. Net jei žmogus užsikrečia egzistuoja 90 – 95 proc. tikimybė, kad jis nesusirgs. Kitų žmonių organizme, kurių imunitetas tuo metu buvo nusilpęs, bakterijos pradeda daugintis ir plisti.

Reikia atskirti, kai žmogus yra tik infekuotas, bet neserga (latentinė tuberkuliozė), o kada jis jau yra susirgęs aktyviąja tuberkulioze. Žmonės dažnai maišo šiuos terminus ir dėl to kyla bereikalinga panika.

Infekuotas žmogus dažnai nesuserga aktyvia tuberkulioze. Tikimybė susirgti yra 5-10 proc. Pusė jų – per pirmus dvejus metus.

Tuberkuliozė yra tikrai išgydoma liga. Svarbu laiku kreiptis, neužleisti ligos, taisyklingai vartoti vaistus ir pacientas pasveiksta.

Deja, Lietuvoje neretai pasitaiko  ir daugeliui vaistų atspari tuberkuliozė. Atsparumas vaistams atsiranda tada, kai jie yra neracionaliai paskiriami, netaisyklingai, ne nuolat vartojami, ar visai nutraukiamas jų vartojimas ir ligos gydymas. Tuomet plaučiuose išlieka stipriausios bacilos, kurios ne iki galo buvo sunaikintos, išsivysto daugeliui vaistų atspari tuberkuliozė.

Sergantis atvira tuberkulioze žmogus per metus užkrečia nuo 10 iki 20 žmonių.

Deja, tarp Europos  sąjungos šalių kol kas Lietuva „pirmauja“ tiek bendru sergamumu tuberkulioze, tiek sergančiųjų daugeliui vaistų atsparia tuberkulioze skaičiumi. Lietuvos situacija yra panaši į Rumunijos, Bulgarijos. Latvija ir ypač Estija atrodo daug geriau nei mes, todėl lygiuojamės į šias kaimynines šalis ir tikimės pasiekti tokių puikių sergamumo mažėjimo rodiklių.

Kokie simptomai pasireiškia susirgus tuberkulioze?

Infekuotas, bet dar nesergantis žmogus, nejaučia jokių simptomų. Jei jis ir turi bakterijų, tai jos nesidaugina, nes imuninė sistema jas yra įkalinusi – sudariusi tokias sąlygas, kad negalėtų daugintis. Paimtas tokio žmogaus mėginys tyrimams parodo tik ar buvo kontaktas su sergančiuoju.

Tuberkuliozei būdingas užsitęsęs silpnumas, kosulys, skrepliavimas, neaukšta temperatūra, naktinis prakaitavimas, svorio mažėjimas.

Dažnai ilgą laiką žmogus šios ligos simptomų nejaučia. O kai jų atsiranda, į gydytoją nesikreipia, manydamas, kad geriau pakentės, ir tie požymiai savaime išnyks. Rūkantiesiems atrodo, kad kosulys ir skrepliavimas atsirado nuo rūkymo. O tada, kai žmogus netenka daug svorio, praranda energingumą, sunerimsta dėl savo sveikatos ir kreipiasi į medikus, paaiškėja, kad liga jau yra užleista, pažeistas visas plaučių plotas, juose atsiranda ertmės ir toks žmogus galimai jau bus užkrėtęs daugybę kitų sveikų žmonių per visą tą laiką, kol sirgo ir to nesuprato.

Būna atvejų, kai žmogus jaučia tuberkuliozės simptomus, bet jam yra gėda apie tai prisipažinti kitiems, nes tai yra stigma – jis galvoja kaip aš galiu sirgti tuberkulioze, mane iškart visi „nurašys“.

Jei pacientui įtariama tuberkuliozė, atliekama krūtinės ląstos rentgenograma ir ieškoma, ar plaučiuose yra pakitimų. Jei pakitimų nėra, duomenų, kad tai aktyvi tuberkuliozė, nepakanka.

Atsitinka ir taip, kad profilaktinio sveikatos patikrinimo metu atlikus rentgenogramą randami pakitimai plaučiuose, tačiau tuberkuliozė dar nebūna išplitusi. Daugėja žmonių, kurie, tik pajutę simptomus, kreipiasi į gydytoją ir jiems diagnozuojama liga ankstyvos stadijos. Tokie žmonės greičiau pasveiksta ir liga jokių pasekmių tolimesniame gyvenime nepalieka.

Kaip vyksta gydymo procesas, kai žmogus suserga tuberkulioze?

Gydymas sergantiems tuberkulioze yra visiškai nemokamas.

Jei tuberkuliozė nėra atspari vaistams, gydymo kursas trunka pusmetį. Jei tuberkuliozė yra atspari daugeliui vaistų, tai gydymas trunka 2 metus ir ilgiau.

Gera žinia ta, kad 2016 metais Lietuvoje atsirado naujos kartos vaistų atspariai vaistams tuberkuliozei gydyti. Šiais vaistais dažnai pavyksta išgydyti anksčiau, atrodytų, beviltiškus atvejus. Šie vaistai yra labai brangūs – gydymo kursas kainuoja daugiau nei 14 tūkst. Eur., tačiau pacientui už juos mokėti nereikia.

Lietuvoje ilgą laiką nebuvo nuolatinės ambulatorinės šios ligos gydymo kontrolės. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad nuo pradžios iki pabaigos paciento gydymas turi būti kontroliuojamas t.y. medicinos personalo darbuotojai turi prižiūrėti, kad ligoniai išgertų vaistus. Ligoninėje drausmė yra palaikoma, o kai pacientas yra išleidžiamas namo, gali pradėti vaistus vartoti nereguliariai ar visai nutraukti gydymą. Tai nutinka dėl įvairių priežasčių: pašalinio vaistų poveikio, nesupratimo, kad gydymas dar toli gražu nebaigtas, nors pacientas jaučiasi gerai, nenoro tęsti gydymą, nedrausmingumo, o kartais, deja, ir dėl informacijos trūkumo.

Kai pacientas serga atvira tuberkulioze ir gali užkrėsti aplinkinius, jis yra gydomas stacionare, izoliuojamas ligoninės palatoje kartais net keletui mėnesių.

Kai pacientas bakterijų nebeišskiria, galima toliau gydytis ambulatoriškai, tačiau ir tokiu atveju turi kasdien vartoti vaistus medicinos personalui prižiūrint.

Kokie veiksniai lemia riziką susirgti tuberkulioze ir kaip jos išvengti?

Didesnę riziką užsikrėsti ir susirgti tuberkulioze turi tie žmonės, kurių imunitetas dėl kokių nors priežasčių yra nusilpęs: sergantys kitomis plaučių ligomis, cukriniu diabetu, vartojantys imunitetą slopinančius vaistus, taip pat, tie, kurie daug ir nesaikingai vartoja alkoholį. Tie žmonės, kurie turi artimą ir intensyvų kontaktą, net keletą valandų per parą, su sergančiaisiais, turi didžiausią riziką susirgti ir patys.

Kaip profilaktinė priemonė nesusirgti tuberkulioze yra sveika gyvensena.

Iš tiesų tuberkulioze užsikrėsti ir susirgti nėra taip lengva. Jei taip lengvai vystytųsi aktyvios formos, greitai visi sirgtume, nes kasdien turime kontaktą su daugybe žmonių.

Naujagimius rekomenduojama antrą ir trečią jų gyvenimo dieną paskiepyti nuo tuberkuliozės BCŽ vakcina. Ji vaikus saugo nuo sunkių tuberkuliozės formų. O suaugusiems tokios vakcinos, kuri apsaugotų nėra. Vakarų Europos šalyse, kur sergamumas yra labai mažas, visai nebeskiepija vaikų, o mes vis dar skiepijame, nes vis dar turime didelį sergamumą.

Kaip paskatinti žmogų, pajutusį ligos simptomus, kreiptis į gydytojus ir motyvuoti jį gydytis?

Pirmiausiai reikėtų pradėti keisti valdžios, visuomenės ir pačių pacientų požiūrį į sergančiuosius. Mes dar nesuvokiame, jog už kiekvieną nutraukto gydymo atvejį sumokėsime kelis, kelisdešimt ar net kelis šimtus kartų daugiau ir už tą patį gydymą nutraukusį žmogų, ir už jo užkrėstus ir susirgusius žmones.

Lietuvoje daliai pacientų dar sunku save motyvuoti ir trūksta noro gydytis. Kiekvienas ligonis turi suprasti, kad svarbiausia jam turi būti jo sveikata, o išgijęs pats, neužkrės ir aplinkinių. Tai yra didžiulė investicija, kuri ateityje tikrai atsipirktų ir tuberkuliozės susirgimų mažėtų.

Deja, nemažai pacientų yra iš socialiai pažeidžiamų žmonių grupės, ir artimieji ne visada nori jais rūpintis.

Atsirado įvairios skatinimo programos. Kadangi pacientai turi kasdien atvažiuoti į gydymo įstaigą suvartoti vaistų, jiems savivaldybė iš Europos sąjungos paramos nemokamai skiria mėnesinį autobuso bilietą. Jei pacientas drausmingai vartoja vaistus, jis gauna specialią kortelę, su kuria parduotuvėje gali atsiskaityti apsipirkdamas. Kortelė negalioja perkant alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius. Vargingai gyvenančius pacientus tai tikrai motyvuoja gydytis.

Net pati Pasaulinė sveikatos organizacija teigia, kad vien liepti pacientui kasdien ateiti ir išgerti vaistų yra neetiška. Joks žmogus tiek ilgai nenorės vaikščioti ir gerti vaistus, nes jam pačiam tai kelia daug nepatogumų. Todėl ir atsirado tokios motyvacinės priemonės pacientams gydytis ambulatoriškai.

Kadangi vaistų vartojimo kursas yra išties ilgas, gydytojai ir kiti medicinos personalo darbuotojai turi motyvuoti pacientą reguliariai ir visą jam skirtą laikotarpį gerti vaistus. Juk žinoma, kad iki 50 proc. kitomis lėtinėmis ligomis sergančių pacientų vaistus vartoja nereguliariai.

Pacientas turi pasitikėti personalo darbuotojais. Jei jis jaučia, kad su juo bendraujama nepagarbiai, nekreipiama dėmesio į jo poreikius, tuomet jis tampa nemotyvuotas gydytis, nenori pasilikti toje gydymo įstaigoje, o galiausiai gali ir apskritai nutraukti gydymąsi.

Būna pacientų, kurie net gydomi naujais vaistais, pabėga iš ligoninės. Tada, mums, gydytojams, galvos skausmas tampa, kur jį rasti, kaip įtikinti tęsti gydymą. Kai pacientas tavimi pradeda pasitikėti ir randi su juo bendrą kalbą, su juo kalbi pagarbiai, bandai jį suprasti, jis pats sugrįžta ir tęsia gydymą.

Turime tradiciją, kad per paciento gimtadienį medicinos personalo darbuotojai direktoriaus ir personalo vardu pasveikina pacientą. Iš pradžių mes patys nerimavome, ar tai nebus dirbtina, tačiau pastebėjome, kad dažniausiai pacientai džiaugiasi, kartais net susigraudina, nes kai kurių iš jų metų metus niekas nesveikina gimimo dienos proga.

Mūsų ligoninė stengiasi vis atsinaujinti, diegti naujoves, lygiuotis į Vakarų Europos valstybes. Stengiamės kuo labiau priartėti prie paciento, suteikti jam naujausius ir geriausius gydymo metodus.

Įdiegėme nuotolinio gydymo būdą, kad nereikėtų pacientui vaikščioti kiekvieną dieną suvartoti vaistų, ypač, tiems, kurie gyvena užmiestyje. Per „Skype“ programėlę kontroliuojame savo pacientus, kaip jie geria vaistus. Labai lengva išsiaiškinti, ar pacientas simuliuoja, ar tikrai juos išgėrė. Su pacientais susiskambiname kasdien, ugdome pasitikėjimą vieni kitais, bendravimą.

Bendradarbiaujame su labiau patyrusiais Latvijos tuberkuliozės gydytojais, keičiamės informacija. Kviečiame juos pas save į Tuberkuliozės filialą, kad įvertintų mūsų situaciją, kokias klaidas darome, ką galėtume patobulinti. Vasario mėnesį suorganizavome tarptautinę  tuberkuliozės konferenciją, kurios metu specialistai iš Lietuvos atnaujino žinias apie tuberkuliozės diagnostiką, gydymą.

Kovo 24 dieną minėsime Tarptautinę tuberkuliozės dieną. Ar savo skyriuje su pacientais taip pat paminėsite šią dieną?

Tikrai paminėsime. Šiemet sugalvojome pacientus, kuriems yra sunku judėti, išvežti į lauką pabūti gryname ore, nes kai kurie iš jų, kol yra gydomi ligoninėje, mėnesiais nebuvo lauke. Šiemet Tuberkuliozės dienos šūkis – „It’s time“ (liet. „Atėjo laikas“). Atėjo laikas patiems keistis, tobulėti, gydytis ir pasveikti. Tikimės, kad tuberkuliozės susirgimų tik mažės, o žmonės išgis ir galėsime lygiuotis į Vakarų Europos šalis.

Noriu pasidžiaugti, kad po truputį pacientai keičiasi ir jų sąmoningumas didėja. Sergantieji jau yra labiau motyvuoti pasveikti. Na, o preliminariais 2018 metų duomenimis, bendra situacija gerėja – per metus pavyko gerokai sumažinti sergamumą tiek vaistams jautrios, tiek atsparios tuberkuliozės liga.

Nuotrauka: Egidijaus Jankausko

Straipsnio šaltinis: 2019m. Kovo 23d. dienraštis „Vakarų ekspresas“