Slaugytojai dažnai dalyvauja įvairiose mokslinėse praktinėse konferencijose, tobulinimosi kursuose, tačiau praktiškai pamatyti kaip organizuojamas darbas, taikomos naujovės slaugoje, galima tik atvykus į įstaigą. Kai bendrai praktinei veiklai susitinka tos paties srities profesionalai, dalinasi profesine kompetencija, patirtimi, vertybėmis, darbo organizavimo principais, tai įtakoja ir geresnei paslaugų kokybei. Bendradarbiavimas yra kiekvienos organizacijos sėkmės garantas. Jis reikalingas ne tik organizacijos viduje, bet ir tarp organizacijų.

VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė (toliau – RKL) įgyvendindama Slaugos strategijos 2015 – 2020 m. programą, patvirtintą 2015 m. kovo 31 d. RKL direktoriaus įsakymu Nr. (1.6) Į – 56, 2016 m. lapkričio 25 d. pakvietė vizitui ir apskrito stalo diskusijai VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės (toliau – RVPL) slaugos administratores.

Susitikimo tikslas – stiprinti bendradarbiavimo ryšį, dalintis mokslu grįstomis slaugos naujovėmis psichiatrijoje, praktine patirtimi, kelti profesinę kvalifikaciją bei profesijos prestižą.

Pirmoje eilėje iš kairės: RKL psichiatrijos filialo administratorė Raimonda Jonušienė, RVPL direktoriaus pavaduotoja slaugai Marija Skvarčevskaja, RKL direktoriaus pavaduotoja slaugai Andželika Zavackienė, RVPL vyresniosios slaugos administratorės: Liucija Aleksejūnienė ir Adastra Kezienė

Antroje eilėje iš kairės: RKL vyresniosios slaugytojos Simona Taurienė ir Jolanta Vaitkuvienė, RVPL vyresnioji slaugos administratorė Džuljeta Serapinienė, RKL vyresniosios slaugytojos: Vaida Lebedeva, Rima Lukošienė ir Bronė Rinkevičienė, RVPL vyresnioji slaugos administratorė Genovaitė Bulzgytė, RKL vyresnioji slaugytoja Vida Banalaitienė, RVPL vyresniosios slaugos administratorės: Laura Morkūnaitė – Junevič ir Žana Barkovskaja

Kolegės iš Vilniaus pirmą dienos dalį turėjo galimybę aplankyti moderniai atnaujintus RKL psichiatrijos filialo skyrius ir susipažinti su slaugytojų darbo sąlygomis, pacientų slaugos paslaugų teikimu, jų laisvalaikio ir užimtumo organizavimo galimybėmis. Pristatytos vienos iš naujausių užimtumo terapijų: smėlio, audiovizualinė, kino, multisensorinė, taip pat muzikos, meno, poezijos ir šokių terapijos, bei ergoterapijos užsiėmimų spektras. Vaikų skyriuje pademonstruotas naujai įrengto multisensorinio kambario galimybės, kurios taikomos sergantiems autizmu bei turintiems ADHD (dėmesio deficitą), linkusiems į agresiją, nerimą. Supažindinta su neseniai pradėta taikyti „Rehacom“ (pažintinių funkcijų reabilitacija) bei transkranijinė magnetinė stimuliacija, kuri skirta pacientų dėmesio, atminties, reakcijos, vizualinės – motorinės koordinacijos, regėjimo lauko lavinimui.

Antroje susitikimo dalyje buvo supažindinta su RKL psichiatrijos filialo istorija, 2010 m. patvirtinta paciento slaugos dokumentacija. Siekiant užtikrinti slaugos paslaugų kokybę, pacientų griuvimo prevenciją ir saugias sveikatos priežiūros paslaugas, slaugos dokumentacijoje ypatingas dėmesys skiriamas rizikos veiksnių, susijusių su hospitalinėmis infekcijomis, registravimui, pacientų judėjimo įvertinimui bei fizinio suvaržymo priemonių taikymui. Pasidalinta patirtimi stebint ir registruojant paciento psichinės ir somatinės būsenos pokyčius fizinio suvaržymo metu. Pristatant “Paciento slaugos istoriją” ypatingai daug diskusijų sukėlė “Paciento intensyvaus stebėjimo lapas”, kuriame registruojami paciento fiksacijos paskyrimas, vykdymas bei gyvybinių veiklų stebėjimo duomenys. Diskutuota, ar gali slaugytoja vadovautis “žodiniu” gydytojo leidimu fiksuoti pacientą, savarankiškai nutraukti fiksaciją, jei pacientas tampa ramus? Kokios turi būti psichikos sveikatos slaugytojos atsakomybės ribos? Diskusijos metu buvo pristatytas 2012 m. RKL direktoriaus patvirtintas įsakymas “Darbuotojų taktika esant ūmiam (agresyviam) pacientui”, kuriame yra aiškiai apibrėžtos kiekvieno darbuotojo atsakomybės ribos, kada reikia taikyti fizinį suvaržymą, kaip dažnai stebėti pacientą ir kokius duomenis būtina registruoti. Šis protokolas susijęs su aukšta pacientų rizika, padeda užtikrinti atsakingą, saugų ir patikimą darbuotojų elgesį, esant ūmiam pacientui. Atsižvelgiant į tai, kad tvarka yra pasiteisinusi ir naudinga ne tik slaugos, bet ir gydytojų praktikoje, 2013 m. gruodžio mėn. 18 d. pasiūlymai buvo siųsti į Sveikatos apsaugos ministeriją, tačiau iki šiol naujų gairių taip ir nebuvo priimta.

RVPL direktoriaus pavaduotoja slaugai Marija Skvarčevskaja savo pranešimo metu taip pat pasidalino įstaigos istorija bei pristatė slaugos dokumentaciją. Diskutuota apie tai, kiek daug reikia psichikos sveikatos slaugytojai aprašomuoju būdu registruoti paciento psichinės ir somatinės būsenos pokyčių. Nemažai diskutuota apie galimybę apmokyti pagalbinius medicinos darbuotojus bei slaugytojų padėjėjus tinkamai ir saugiai fiksuoti pacientus, kai jų veiksmai kelia pavojų sau ir aplinkiniams, taip pat esant rizikai padaryti materialinių nuostolių.

Susitikimo pabaigoje Marijos Skvarčevskajos, RVPL direktoriaus pavaduotojos slaugai išsakyti žodžiai „Esu labai laiminga dėl užsimezgusio bendradarbiavimo, kuris būtinas ir reikšmingas sprendžiant šių dienų aktualijas (pokyčius) slaugoje. Turiu viltį, kad bendradarbiaujant galėsime pasiekti gerų rezultatų gerinant slaugos paslaugų ir slaugos dokumentavimo kokybę“ patvirtina abiejų įstaigų susitikimo reikšmingumą ir naudingumą.

Andželika Zavackienė, VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pavaduotoja slaugai