Atšaukti vizitą pas gydytoją

Išankstinė pacientų registracija galima internetu svetainėje www.sergu.lt

Dylant sąnariams nuo skausmo gelbsti šiuolaikinės operacijos

ĮGŪDŽIAI. Mokytis atlikti riešinio nykščio sąnario keitimo operacijas ortopedas traumatologas Ignas Riauba vyko į Vokietiją, taip pat nuolat vyksta stažuotis į kitas Europos šalis. Šį mėnesį gydytojas buvo Nicoje, kur stebėjo kitų chirurgų operacijų techniką.

Sudilus riešo, riešinio nykščio sąnariams ar patyrę šių sąnarių traumas žmonės nebegali atlikti įprastų judesių, jaučia skausmą. Ne tik jaučiamas diskomfortas, bet ir nebepavyksta atlikti tam tikrų darbų, tad suprastėja gyvenimo kokybė.

Išeitimi gali tapti sąnarių protezai – protezuojamas net mažas riešinis nykščio sąnarys.

Tokių operacijų pradininkas Lietuvoje – Respublikinės Klaipėdos ligoninės ortopedas traumatologas Ignas Riauba, pirmąsias riešinio nykščio sąnario keitimo operacijas atlikęs prieš maždaug septynerius metus. Tada Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje atlikta operacija buvo pirmoji tokia Lietuvoje.

Pasak gydytojo, ši problema gana aktuali, nes sudilus riešiniam nykščio sąnariui žmogus nebegali suimti daiktų. Šis sąnarys yra labai mažas, tačiau labai svarbus. Jeigu yra šio sąnario problema, žmogus iškart jaučia skausmą, o jeigu jis visai sudilęs, žmogus net negali nulaikyti daiktų. Dažniau problemų su riešiniu nykščio sąnariu kyla moterims.

„Šio sąnario artrozė išsivysto dėl kelių priežasčių. Viena jų – patirtos traumos, pavyzdžiui, lūžiai, raiščių plyšimai, kita – fizinis darbas, susijęs su intensyvia rankų veikla, taip pat reumatoidinis artritas, sisteminės ligos, kurios pažeidžia sąnarius. Tai nulemia ankstyvesnį sąnario nudilimą. Dažniausiai su šia problema susiduria sulaukusieji 40 metų ir daugiau“, – pasakojo gydytojas I. Riauba.

Pasak jo, dėl jaučiamo skausmo ir negalėjimo įprastai judinti rankos, kasdienėje buityje ima kilti daug problemų. Tokiai situacijai pakeisti atliekama riešinio nykščio sąnario keitimo operacija.

Mokytis atlikti tokias operacijas I. Riauba vyko į Vokietiją, taip pat nuolat vyksta stažuotis į kitas Europos šalis. Šį mėnesį gydytojas buvo Nicoje, kur stebėjo kitų chirurgų operacijų techniką.

„Tai vyksta nuolat. Tobulinimasis yra privalomas, nes medicina žengia į priekį, keičiasi technologijos, operacijų technikos, todėl vyksta įvairūs kursai, mokslinės konferencijos“, – prievolę tobulėti pacientų labui akcentavo I. Riauba.

APIE BAIMES. „Mūsų žmonės bijo operacijų, tačiau kai jie atgauna ranką, vėl gali atlikti įprastus judesius, daryti tai, ką darė prieš keletą metų, supranta, kad bijojo be reikalo“, – šypsojosi Respublikinės Klaipėdos ligoninės ortopedas traumatologas Ignas Riauba. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Efektyvus gydymas

Jau apie dvejus metus Valstybinė ligonių kasa kompensuoja riešinio nykščio sąnario protezą. Per šį laikotarpį, kai operacija tapo prieinamesnė, I. Riauba sako jų atlikęs jau per 30.

Laukti operacijos reikia apie 1,5-3 mėnesius, taigi eilė tikrai nėra ilga. Pati operacija trunka mažiau nei valandą, o jau kitą dieną po operacijos pacientas išleidžiamas namo.

Keletą savaičių pacientas nešioja specialų įtvarą, vėliau būna reabilitacija. Po operacijos praėjus maždaug 2-3 mėnesiams žmogus grįžta į įprastą gyvenimą.

„Keičiamas sąnarys yra mažiukas, jo forma panaši į klubo sąnarį. Ši operacija yra efektyvi, nes žmogus po jos nebejaučia skausmų, gali normaliai judinti ranką ir atlikti visus veiksmus. Dirbtinio sąnario naudojimo trukmė yra apie 10 metų – vėliau galima pakeisti jo komponentus ir jis tarnauja toliau“, – pasakojo I. Riauba.

Jis prisiminė keletą išskirtinių pacientų. Yra keletas žmonių, kuriems jau keisti abiejų rankų riešiniai nykščio sąnariai, o viena pirmųjų pacienčių buvo medikė.

Gydėsi ir viena profesionali Klaipėdos smuikininkė. Grojant smuiku nykščiu prispaudžiamas instrumentas, o sudilus riešiniam nykščio sąnariui muzikantė jautė stiprų skausmą, nebegalėjo groti. Tačiau po operacijos ji galėjo grįžti prie savo įprastos veiklos.

„Kai skauda, saugome sąnarį, kad judesys nesukeltų dar didesnio skausmo. Jeigu žmogus nesikreipia dėl gydymo, per keletą metų judesys apskritai sumažėja“, – dėmesį atkreipė I. Riauba.

Pasak jo, išvengti sąnarių pažeidimo beveik neįmanoma, nes tai yra natūralu – žmogus sensta, vystosi jo sąnarių kremzlių degeneracija. Prevencine priemone galėtų būti įvairūs tempimo pratimai, tačiau jie neužtikrins, kad bus išvengta problemų.

Operuoja ir riešo sąnarius

Dar viena gana dažnai pasitaikanti problema – užspaustas nervas, kitaip vadinama riešo kanalo sindromu. Gana didelę dalį pacientų, turinčių šią bėdą, sudaro biuruose ilgai kompiuteriu dirbantys žmonės.

Pasak gydytojo ortopedo traumatologo I. Riaubos, pirmasis riešo kanalo sindromo simptomas – pradedantys tirpti pirštai. Taip pat ranką pradeda skaudėti naktimis. Kai kurie žmonės nubudę atsikelia, pavaikšto, papurto ranką ir skausmas praeina.

„Nervas eina kartu su pirštų sausgyslėmis. Po krūvio, pertempimo sausgyslės vakare patinsta ir besiplėsdamos užspaudžia nervą. Dėl to atsiranda skausmas ir tirpimas. Šią problemą aš sprendžiu operuodamas endoskopine technika, tai darau jau apie 11 metų. Tai viena dažnesnių operacijų„, – sakė I. Riauba.

Vyrams dažniau pasitaiko vadinamasis pirštų sutraukimas, kai dėl randėjimo proceso delne susilenkia ir nebeišsitiesia pirštai. Kai kuriais atvejais ši problema gali būti paveldėta.

Dalis žmonių turi spragsinčius pirštus, kai dėl krūvio ar mikroplyšimų sausgyslė tarsi užstringa ir atlenkiant pirštą pasigirsta spragtelėjimas. Ši būklė nesunkiai pagerinama atliekant nesudėtingą operaciją.

Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje atliekamos ir šiuolaikinės riešo sąnario protezavimo operacijos. Dažniausiai šis sąnarys dyla dėl traumų (lūžių, raiščių plyšimo) ir sisteminių ligų.

Sudilus šiam sąnariui žmogus praranda galimybę riešu atlikti judesius, taip pat kenčia skausmą. Vienas iš galimų gydymo būdų yra „uždaryti“ sąnarį, kitaip tariant, sujungti kaulus – sąnarys tampa nejudrus, lieka vienoje pozicijoje. Tokiu atveju žmogus nebejaučia skausmo, pirštai savo funkcijas atlieka, tačiau apribojami plaštakos judesiai.

„Tokiu atveju žmogus nebegali atlikti dalies judesių, sumažėja jo darbingumas. Galima pakeisti sąnarį – tada žmogus jau gali atlikti riešo judesius ir užsiimti įprasta veikla, pats savimi pasirūpinti. Sąnario pakeitimas yra efektyvus, tačiau riešo sąnario protezas kol kas yra nekompensuojamas, o jo kaina yra išties nemaža. Apmaudu, kad dauguma žmonių, kurie susiduria su riešo sąnario problemomis, negali sau leisti sąnario keitimo operacijos. Bet galbūt ateityje ir šis sąnarys bus kompensuojamas. Bandome su ligonių kasa apie tai kalbėtis, – vylėsi gydytojas.

Atliekamos riešo sąnario artroskopinės operacijos, kuriomis galima išspręsti nemažai problemų, susijusių su plyšusiais raiščiais, kremzlės problemomis, traumų padariniais. Pro mažus pjūvelius įvedami instrumentai, kuriais atliekama operacija.

Ortopedas traumatologas I. Riauba akcentavo, kad daugumą riešo ir plaštakos sąnarių problemų galima išspręsti atliekant šiuolaikines operacijas. Svarbiausia – kad žmogus, pajutęs diskomfortą, suprastėjusias riešo, plaštakos sąnarių funkcijas, kreiptųsi į gydytojus. Jeigu žmogus kenčia skausmą daugelį metų, kartais liga būna pažengusi ir padėtis tampa komplikuota.

„Mūsų žmonės bijo operacijų, tačiau kai jie atgauna ranką, vėl gali atlikti įprastus judesius, daryti tai, ką darė prieš keletą metų, supranta, kad bijojo be reikalo“, – šypsojosi gydytojas.

 

Straipsnio šaltinis 2019 09 24 dienraštis „Vakarų ekspresas“