Atšaukti vizitą pas gydytoją

Išankstinė pacientų registracija galima internetu svetainėje www.sergu.lt

Eilių gydymo įstaigose mažinimas – ne tik medikų atsakomybė

Rugsėjo pabaigoje prezidentė Dalia Grybauskaitė pateikė Seimui Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas, kurios, teigiama, padės sumažinti eiles gydymo įstaigose ir padidins jų veiklos skaidrumą. Vis dėlto medikai sako, kad eiles sutrumpinti gali ne pataisos, varžysiančios medikus, o bendros visų šalių – valdžios, gydymo įstaigų ir pačių pacientų – pastangos.

Rugsėjį prezidentės pateiktame projekte siūlomi maksimalūs terminai, per kuriuos žmogui turi būti suteikta gydymo paslauga, ir numatoma atsakomybė, jeigu terminų bus nesilaikoma, taip pat įvedama gydymo įstaigų veiklos vertinimo sistema ir reitingavimas. Praėjusią savaitę projektui po pateikimo pritarė 66, prieš balsavo 2, susilaikė 7 Seimo nariai. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Sveikatos reikalų komitetas, projektą plenariniame posėdyje numatoma svarstyti gruodį.

PADĖTIS. Eilių gydymo įstaigose susidarymas priklauso ir nuo įstatyminės bazės, visos Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos resursų, žmogiškųjų išteklių, turimos įrangos, darbo organizavimo. Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kundrotas džiaugiasi, kad šioje įstaigoje eilės neilgos, nes pavyksta gerai organizuoti darbą. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Negautų pinigų

Prezidentės siūlomos pataisos numato, kad šeimos gydytojo konsultacija turi būti suteikta ne vėliau kaip per 7 dienas, gydytojo specialisto – per 30 dienų, brangūs tyrimai turi būti atlikti taip pat ne vėliau kaip per mėnesį, o planinė operacija – per 60 dienų. Gydymo įstaigos, pažeidusios šiuos maksimalius terminus, už laiku nesuteiktas paslaugas negautų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Ši tvarka būtų taikoma ir valstybinėms, ir privačioms gydymo įstaigoms, gaunančioms apmokėjimą iš PSDF.

Prezidentė taip pat siūlo didinti valstybinių gydymo įstaigų motyvaciją ir įvesti jų veiklos vertinimo sistemą pagal 15 svarbiausių kriterijų. Už nuolatinę stebėseną būtų atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija. Geriau už šalies vidurkį veikiančios įstaigos gautų papildomą apmokėjimą, o vidurkio nesiekiančios įstaigos būtų priverstos gerinti savo veiklą, to nepadarius būtų taikomos sankcijos – nuo vadovų atsakomybės iki įstaigos reorganizavimo.

Eilės – ne tik dėl medikų kaltės

Respublikinės Klaipėdos ligoninės (RKL) direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kundrotas pritaria, kad eilių gydymo įstaigose problema yra aktuali visuomenei, žiniasklaidos priemonėse nuolat pabrėžiama, kaip ilgai žmonėms tenka laukti paslaugų. Vis dėlto gydytojas pažymi, kad prezidentės teikiamos įstatymo pataisas numato sankcijas tik gydymo įstaigoms, nors eilių susidarymo priežasčių yra daug.

„Pataisos parengtos taip, lyg dėl susidarančių eilių būtų kaltos tik gydymo įstaigos ir jose dirbantys medikai. Nėra taip, kad įstatymu nustačius terminus, viskas taip ir įvyks, tarsi įstaigos išsigąs, pasitemps ir paslaugas suteiks. Eilių susidarymas priklauso ir nuo įstatyminės bazės, visos Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos resursų, žmogiškųjų išteklių, turimos įrangos, darbo organizavimo“, – vardina M. Kundrotas.

Pasak jo, pacientai gali laisvai rinktis gydymo įstaigą, į kurią nori patekti, tad dauguma nori patekti į tas įstaigas, kurios, jų nuomone, dirba geriausiai. Būtent tose įstaigose ir gali susidaryti didžiausios eilės, keliančios pacientų nepasitenkinimą.

Taip pat M. Kundrotas išskiria ir vadinamąjį vieno gydytojo fenomeną.
„Ir vienoje įstaigoje gali susidaryti eilės pas vieną ar kelis specialistus – nors yra keletas tos pačios specialybės gydytojų, tačiau atsiranda vienas, kuris tampa populiarus. Jis nebūtinai turi būti pats geriausias, tačiau jis populiarus. Būna, kad eilėse pas tokius gydytojus pacientai laukia keletą savaičių ir daugiau, nors galėtų registruotis pas kitą ten pat dirbantį specialistą ir paslaugą gauti daug greičiau – per keletą dienų. Turime tokių atvejų ir savo įstaigoje“, – kalbėjo M. Kundrotas.

Gydytojas pabrėžė, kad žmonės informuojami apie tai, kad jie gali kreiptis pas kitą tos pačios srities specialistą tame pačiame ar kitame ligoninės padalinyje, bet jie vis tiek pasirenka laukti, nes nori patekti pas konkretų gydytoją.
„Žmonėms paliekama teisė rinktis. Jie renkasi laukti, bet, nepaisant to, vis tiek piktinasi eilėmis. Sureguliuoti tokių eilių neturime galimybės, nes čia pacientai sprendžia patys“, – sakė M. Kundrotas.

Trūksta kardiologų

RKL savo pacientus gali registruoti pas visuose padaliniuose dirbančius specialistus – atėjęs į vieną padalinį žmogus gali būti užregistruotas pas laisvesnį gydytoją, kuris dirba kitame padalinyje.

Ilgiausios eilės tiek Klaipėdoje, tiek ir visoje Lietuvoje driekiasi prie kardiologų kabinetų. Šių gydytojų visavertė konsultacija trunka ilgai, net iki 40 minučių, dėl to per dieną jie gali priimti nedaug pacientų. Be to, M. Kundroto teigimu, apskritai trūksta šios srities specialistų, poreikis yra didžiulis. Didelis endokrinologų, dermatologų konsultacijų poreikis.
Herkaus Manto gatvėje veikia didžiausias RKL ambulatorinis padalinys – Konsultacinė poliklinika. Jos vedėja gydytoja Vilija Platakienė sakė, kad dažniausiai šiame padalinyje norima pasinaudoti kardiologų, traumatologų, urologų, endokrinologų, okulistų paslaugomis.

Pasak M. Kundroto, šiuo metu pacientams labai aktualūs brangūs tyrimai, ypač – magnetinis rezonansas.
„Mes buvome pirmieji Lietuvoje įsigiję ir esame vieninteliai Klaipėdos krašte turintys trijų teslų galingumo rezonansą, kuriuo atliekami tyrimai yra ir greiti, ir labai kokybiški. Šių tyrimų paklausa yra didžiulė, jų laukimo eilės susidarydavo nemažos – apie 3 savaites ir ilgiau. Siekdami jas sumažinti, pabandėme naują darbo organizavimo būdą – kabinetas dirba ir šeštadieniais, tuo laiku atliekami tik mokami tyrimai pacientams, kurie neturi draudimo Lietuvoje, neturi siuntimo tyrimui arba tyrimas pagal indikacijas nėra apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, arba pacientas tiesiog nori gauti paslaugą greičiau, nelaukdamas eilėje. Tai pasiteisino, ir eilės pastebimai sutrumpėjo. Dar vienas iš populiarių tyrimų – kompiuterinė tomografija. Turime du aparatus ir dažniausiai ilgiau nei savaitę žmonėms laukti netenka“, – sakė RKL direktoriaus pavaduotojas.

Nepalankios sąlygos

Dėl numatomų įtvirtinti pataisų, medikų nuomone, gali nukentėti gydymo kokybė. Pasak M. Kundroto, nuo pat nepriklausomybės atgavimo iki šiol nėra nustatyti specialistų darbo krūviai – kiek gydytojas turėtų pacientui skirti laiko, kiek, pavyzdžiui, per valandą, turėtų priimti pacientų, tad prieš priimant pataisas, turėtų būti atlikta analizė, kokios yra visos sveikatos apsaugos sistemos galimybės.

Situacijos negerina ir kvotos, pagal kurias gydymo įstaigos už suteiktas paslaugas gauna finansavimą.
„Ambulatorinės paslaugos nėra visiškai apmokamos. Kiekvienais metais su ligonių kasomis pasirašoma sutartis dėl teikiamų paslaugų apimties ir apmokėjimo. Mes kasmet ambulatorinių paslaugų suteikiame gerokai daugiau nei numatyta pagal sutartį, nes plėtrą šioje srityje planingai vykdome jau eilę metų: kasmet priimame naujus specialistus, plečiame ir atidarome naujus kabinetus ir padalinius, perkame modernią įrangą, ieškome naujų darbo organizavimo formų, suteikiame sąlygas konsultuoti stacionare dirbantiems gydytojams, motyvuojame juos finansiškai. Visa tai reikalauja nuolatinių investicijų. Suteikiamų ambulatorinių konsultacijų apimtis mūsų įstaigoje kasmet didėja 3-4 proc. Tačiau už 2014 metais suteiktas konsultacijas, kurios viršijo sutartines apimtis, ligonių kasos mums sumokėjo tik 70 procentų jų vertės. Skaičių kalba šnekant, už suteiktas ambulatorinių konsultacijų paslaugas mums nesumokėjo 465 000 litų arba 132 000 eurų. Grubiai skaičiuojant, tai yra apie 6000 konsultacijų. Vadinasi, jei dėtume pastangas šių paslaugų teikti dar daugiau ir trumpinti eiles, turėtume ilginti darbo valandas, priimti daugiau specialistų, atidaryti naujus kabinetus, pirkti naują įrangą, investuoti, bet didesnio apmokėjimo negautume“, – dėmesį į nepalankią gydymo įstaigoms tvarką atkreipė M. Kundrotas.

Panaši situacija jau eilę metų yra su brangiųjų tyrimų apmokėjimu dėl liūdnai pagarsėjusio „plaukiojančio balo“ principo.
Jo teigimu, jei nebus atsižvelgta į šalies sveikatos apsaugos sistemos galimybes, minėtos pataisos nieko pozityvaus neatneš, tik dar labiau padidins priešpriešą tarp pacientų ir tarp gydytojų – vieni bus įpareigoti dirbti skubėdami, o kiti turės nepagrįstų lūkesčių.

Tačiau apskritai ambulatorinių paslaugų teikimo srityje RKL situacija yra išties nebloga. Paslaugų laukimo eilės visuose padaliniuose dabar neviršija numatomų įstatymu patvirtinti terminų. RKL priklauso ir Skuodo ligoninė, į kurią jau dešimtmetį kas savaitę tris kartus vyksta Klaipėdos ligoninės specialistai. Jie konsultuoja Skuodo rajono gyventojus, kuriems sudėtinga vykti į Klaipėdą ar kitus aplinkinius rajonus. Tai, sutinka M. Kundrotas, yra papildomos išlaidos įstaigai ir krūvis gydytojams, tačiau tokių paslaugų skuodiškiams reikia.

Pokalbininkas pastebi, kad šalies gydymo įstaigos jau kurį laiką siekia mažinti stacionarių paslaugų skaičių. Patvirtinus siūlomas pataisas, mažinant planinių operacijų laukimo eiles, tektų didinti ir stacionarinių paslaugų skaičių, o už stacionarias paslaugas, viršijančias numatytas sutartine apimtis, visiškai neapmokama.

Elektroninė registracija – ne panacėja

M. Kundrotas pasidžiaugė, kad Šiaulių, Panevėžio, Kauno ir Klaipėdos respublikinės ligoninės kartu įgyvendina e. sveikatos projektą. Jo metu buvo modernizuotos ligoninių informacinės sistemos, kaip tik šiuo metu visi moduliai diegiami registratūrose ir tai turėtų palengvinti ir pagreitinti pacientų registraciją.

Vis dėlto medikas mano, kad elektroninė registracija nėra panacėja – nors ji ir trumpina registratūrose laukiančiųjų eiles, ji kelia ir problemų.

„Kaip jau minėjau, pacientai gali laisvai rinktis gydymo įstaigą ir neretas atvejis yra tai, kad jie vienu metu registruojasi keliose įstaigose. Net gavę paslaugą kitoje įstaigoje, žmonės beveik niekada apie tai nepraneša ir registracijos kitur neatšaukia. Neatvykstančiųjų iš anksto užsiregistravusių yra gana daug – iš 10 pacientų kasdien neatvyksta 2-4. Jei jie praneštų iš anksto, vietoj jų galėtume priimti kitus žmones“, – sakė M. Kundrotas.

Beveik dvejus metus veikiančio RKL Dienos chirurgijos centro vedėja Svaja Kundrotienė skaičiavo, kad centre konsultantų ir dirbančių gydytojų yra nemažai: 11 urologų, 7 ginekologai, 7 chirurgai, 3 okulistai.

Dienos chirurgijos centras

SKAMBUČIAI. Kad būtų išvengta atvejų, kai pacientai užsiregistruoja, bet neatvyksta, Respublikinės Klaipėdos ligoninės Dienos chirurgijos centro registratūros specialistės suplanuoto vizito išvakarėse paskambina visiems užsiregistravusiems pacientams ir primena, kad gydytojas jų lauks sutartu laiku.
Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

„Kad pacientas pas gydytoją pakliūtų tą pačią dieną, retai būna, bet ir eilių ilgesnių nei savaitė, paprastai nesusidaro, tik norintiems patekti pas okulistą tenka luktelėti dvi savaites. Kad būtų išvengta atvejų, kai pacientai užsiregistruoja, bet neatvyksta, centro registratūros specialistės suplanuoto vizito išvakarėse paskambina visiems užsiregistravusiems pacientams ir primena, kad gydytojas jų lauks sutartu laiku“, – sakė S. Kundrotienė ir pridūrė, kad nors tai – papildomas krūvis registratūros darbuotojoms, skambučiai pacientams padeda išlaikyti nesutrikdytą darbų grafiką.

„Užsirašo prieš savaitę dvi, būna, pamiršta. Mus skambinti pacientams privertė realybė. Kai pradėjome dirbti, būdavo, kad iš 10 pacientų kokie 4 neateidavo, dėl to ir nutarėme skambinti ir susižinoti, ar jie planuoja ateiti, priminti, kad jie laukiami“, – kalbėjo Dienos chirurgijos centro vedėja.

Reikia sankcijų ir pacientams?

Nors elektroninė registracija ir pačių gydymo įstaigų skambučiai pacientams padeda išvengti eilių susidarymo ar darbo sutrikdymo, ne visur tai veikia dėl elementaraus darbuotojų, kurie galėtų rūpintis užmaršiais pacientais, trūkumo.
Konsultacinės poliklinikos Herkaus Manto gatvėje vedėja V. Platakienė pasakojo, kad atvejų, kai pacientai neatvyksta, yra labai daug.

„Jei eilės yra 3-4 savaitės, bent po 1-2 žmones neatvyksta kasdien. Tai yra didžiulė bėda. Deja, neturime tiek lėšų, kad galėtume perskambinti kiekvienam užsiregistravusiam. Per dieną 30 mūsų padalinyje dirbančių specialistų aptarnauja per 200 pacientų, tad paskambinti jiems visiems reikalautų didelių resursų. Dažniausiai skambiname patys tuo atveju, jei suserga specialistas“, – pačių pacientų suprantingumo pasigedo V. Platakienė.

Iš dalies šią problemą galėtų išspręsti teikiama Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisa, pagal kurią iš anksto užsiregistravęs pacientas būtų įpareigotas pranešti gydymo įstaigai, jei neatvyks ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki jam paskirto laiko.

Vis dėlto M. Kundrotas pažymi, kad tokia pataisa nenumato jokių sankcijų tiems, kurie to nepadaro, tad ir pataisos poveikis tampa abejotinas. Medikas svarstė, kad galbūt pacientus drausmintų tai, kad, pavyzdžiui, užsiregistravę ir neatvykę (ir apie neatvykimą nepranešę įstaigai), jie prarastų teisę į nemokamą paslaugą.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

NUOMONĖ. Įstatymų pataisomis norima įtvirtinti įvairias sankcijas gydymo įstaigoms, bet, Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pavaduotojo Mindaugo Kundroto nuomone, vertėtų pagalvoti ir apie pacientų atsakomybę. Galbūt pacientus galėtų sudrausminti tai, kad, pavyzdžiui, užsiregistravę ir neatvykę (ir apie neatvykimą nepranešę įstaigai), jie prarastų teisę į nemokamą paslaugą.
Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Straipsnio autorius: Vaida Jankauskaitė
Šaltinis: „Vakarų ekspresas“, 2015.10.20