Atšaukti vizitą pas gydytoją

Išankstinė pacientų registracija galima internetu svetainėje www.sergu.lt

Endoskopinės ausies operacijos – be jokio pjūvio

Pas ausų, nosies ir gerklės gydytoją pacientus ne visada atveda skausmas. „Jei žmogus skundžiasi skausmu, galima įtarti,kad destrukcinis ligos procesas – gerokai įsibėgėjęs“, – pastebėjo Respublikinės Klaipėdos ligoninės Ausų, nosies, gerklės skyriaus vyr.ordinatorius ir otorinolaringologas Valdas Bernotas.

Pasirinkimas: V.Bernotas pastebėjo, kad žmonės susigyvena su kai kuriomis ligomis ir net nepagalvoja, kad jas galima nesunkiai išgydyti.Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pirmosios – Klaipėdos krašte Respublikinės Klaipėdos ligoninės Ausų, nosies, gerklės ligų skyriuje otochirurgines – ausies – operacijas atliekantis V.Bernotas paaiškino, kad ausies struktūros yra labai mažos.

Pavyzdžiui, vidurinė ausis yra vos vieno kvadratinio centimetro, bet tame plote telpa „daug visokių gerų dalykų“: trys klausos kauliukai, raumenys, sausgyslės, praeinančių nervų, ribojasi su stambiomis kraujagyslėmis, galvos smegenimis.

Būtent dėl šios priežasties ausų operacijos būna gana sudėtingos, reikalaujančios daug kruopštumo, preciziškumo, tad ir jas atliekančių gydytojų nėra daug.

V. Bernotas neseniai ausis operuoti pradėjo endoskopu – tai pirmosios tokios operacijos Klaipėdos krašte. Iki šiol jos buvo atliekamos tik Vilniuje ir Kaune.

Tad nuo šiol klaipėdiečiams ir Vakarų Lietuvos regiono gyventojams kai kurios ausų operacijos bus daromos be jokio pjūvio.

Pajūrio krašto pacientams nebėra būtinybės važiuoti į kitus didžiuosius miestus, norint sulaukti profesionalios otorinolaringologo pagalbos.

Neįtaria apie ligą

Kaip paaiškino V.Bernotas, esama keleto ausies patologijų grupių, kurios gydomos chirurginiu būdu: vienos jų – gana pavojingos ir savo juodą darbą darančios tyliai, o kitas galima priskirti prie gerųjų patologijų.

Prie vadinamųjų blogųjų, pavojingų ausų ligų priskiriama cholesteatoma. Ji diagnozuojama, kai epiderminės masės susikaupia vidurinėje ausyje, gali patekti į vidurinę ausį per būgnelio perforaciją, pratrūkus retrakcinei kišenei ar dėl kitų priežasčių.

Pasak V.Bernoto, destrukcinis šios ligos procesas ilgus metus vyksta kaulinėje dalyje, kaulinės ausies struktūroje. Tačiau pats žmogus ilgai apie tai nieko neįtaria, tad jam susidaro klaidingas įspūdis apie ligos trukmę.

Pacientai gydytojui pasakoja, kad blogai jaučiasi vos kelis mėnesius. Tačiau cholesteatoma taip greitai neišsivysto. Ligos progresavimas dažniausiai trunka daug metų. Didžiausia bėda, kad žmogus ilgai nejaučia jokių simptomų, o į gydytojus kreipiasi, kai liga jau būna gerokai pažengusi.

„Žmogui per metus gal vieną ar porą kartų gali papūliuoti ausis. Tuomet kartais ją paskauda arba ausis būna užgulusi. Tačiau juodas darbas vyksta. Choleosteatoma patekusi į vidurinę ausį, pradeda daugintis, pakeliui viską griaudama ir naikindama, tirpdydama kaulą. Tai ilgalaikis procesas.

Kodėl tai pavojinga? Ausyje viskas išsidėstę milimetrų dalimis, ten yra labai daug svarbių struktūrų: galvos smegenų pamatas, veido ir klausos nervai, pusratiniai kanalai, atsakingi už pusiausvyrą, – visa tai su laiku, jeigu nieko nedaroma, gali būti pažeista. Cholesteotoma gali nukeliauti visur ir sukelti rimtų problemų: meningitą, galvos smegenų abscesą, veido nervo paralyžių“, – aiškino otorinolaringologas.

Stebina operacijų skaičius

Pasak V.Bernoto, daugelis įvairių ausų ligų pradeda formuotis dėl ausies trimito (eustachijaus vamzdžio) praeinamumo sutrikimų. Pirmieji simptomai gali pasireikšti jau vaikystėje.

„Formuojasi „nekalta“ liga – nepūlingas vidurinės ausies uždegimas, kai susikaupia gleivių, nepūlingo sekreto.

Nieko nedarant, tos gleivės tirštėja, sekretas pasidaro tirštesnis ir laikui bėgant susidaro sąaugos. Jei į šią problemą neatkreipiamas dėmesys, ji duoda startą daugeliui ausų ligų“, – įspėjo gydytojas.

V.Bernotas paaiškino, kad šios vaikiškos ligos sprendimas daugelyje pasaulio šalių, priklausomai nuo kitų indikacijų, yra šuntavimas – į būgnelį įstatomas mažytis vamzdelis. Tai užkerta kelią būsimoms ausų ligoms. Tiesa, otorinolaringologą stebina tai, kad Klaipėdos krašte tokių operacijų padaroma gerokai per mažai. Tad, pasak gydytojo, auga būsima otologinių pacientų karta.

„Kur dingsta tokie pacientai? Gal šią problemą bandoma spręsti konservatyviai? Bet kartais reikalingas chirurginis įsikišimas. Šuntavimo kartais gali prireikti net vaikams nuo dvejų metų“, – sakė pašnekovas.

Kenčia be reikalo

Prie gerųjų ligų V.Bernotas priskyrė ausies būgnelio perforaciją – būgnelio prakiurimą. Jį gali sukelti trauma, svetimkūnio patekimas bei daugelis kitų priežasčių.

Turinčiųjų prakiurusį ausies būgnelį žmonių gyvenimo kokybė nukenčia: jie negali maudytis vandens telkiniuose arba turi naudoti tam tikrus kištukus, plaudami galvą priversti saugoti ausį, (net ir kirpykloje plaunant galvą).

„Kiekvienas uždegimas ar pūliavimas yra destrukcinis procesas, ardantis viską aplinkui. Tad laikui bėgant nyksta klausos kauleliai – pūliavimo procesai išardo jungtis tarp jų. Kiekvienas uždegimas po savęs palieka randus – sąaugas, tad klausa po truputį silpsta“, – aiškino gydytojas.

Otorinolaringologas pastebėjo, kad kartais žmonės susigyvena su šia problema ir nepagalvoja, kad ją galima lengvai išspręsti – prakiurusį ausies būgnelį tiesiog užlopyti.

Kartu, jeigu reikia, įdedamas implantas, padedantis atkurti klausos kauliukų grandinės vientisumą. Tad žmogui nebereikia kamšyti ausies ir jis gali geriau girdėti.

Paklaustas, kuo skiriasi gerosios ir blogosios ausų ligos, V.Bernotas paaiškino, kad pastarosios apie save dažnai neišduoda, o štai vadinamosios gerosios ligos greičiau apie save praneša ir pridaro mažiau žalos.

„Jei pacientas skundžiasi, kad skauda, galima spėti, kad ligos procesas yra gerokai pažengęs“, – pridūrė gydytojas.

Suteikia naujų galimybių

V.Bernotas jau ir anksčiau vadinamąsias gerąsias operacijas stengdavosi padaryti pro ausies landą. Neseniai jis žengė dar vieną didelį žingsnį į priekį – įvedė endoskopinę ausies chirurgiją.

„Ausies landa panaši į smėlio laikrodį. Ausies operacijos, daromos per mikroskopą, prilygsta žiūrėjimui pro rakto skylutę, tad matymas būna ribotas. Anksčiau tekdavo daryti vieną papildomą operaciją pačioje ausies landoje, kad ją praplatintume. Šią problemą dabar išsprendžia endoskopas – įlendame į tą rakto skylutę ir matome gerokai daugiau“, – paaiškino otochirurgas.

Endoskopinės otochirurginės operacijos yra gana naujos visame pasaulyje. Lietuvoje pirmosios tokios operacijos pradėtos daryti Vilniuje, paskui kolegų pavyzdžiu neseniai pasekė kauniečiai, dabar jos atliekamos ir Klaipėdoje.

„Endoskopinės operacijos suteikia naujų galimybių. Seniau kai kurių vietų buvo neįmanoma apžiūrėti, dabar situacija pasikeitė. Kalbant apie blogąsias operacijas, anksčiau, be endoskopo, į kai kurias vietas buvo sudėtinga patekti arba reikėdavo daug atverti. Dabar tos dvi technikos – mikroskopas ir endoskopas – tarpusavyje kombinuojamos ir viena kitą puikiai papildo“, – sakė gydytojas.

Nebūtina toli važiuoti

Pasak V.Bernoto, ausies chirurgija ir taip minimaliai invazinė, bet dabar stengiamasi, kad invazija būtų dar mažesnė ir viskas būtų padaroma pro ausies landą, be jokio pjūvio, be daugybės kaulų gręžimo.

„Siekiamybė – visas ausies operacijas daryti endoskopu, net ir tas blogąsias operacijas, jei patologija nėra labai išplitusi“, – pridūrė pašnekovas.

V.Bernotas neseniai savo patirtimi dalijosi tarptautinėje mokslinėje konferencijoje apie otochirurgijos teoriją ir praktiką, kur skaitė porą pranešimų apie kombinuotą otochirurginę techniką, panaudojant mikroskopą ir endoskopą, ir apie adhezinio otito gydymo naujoves.

Klaipėdos karšto gyventojams nebereikia važiuoti į Vilnių ar Kauną – nuo šiol viskas daroma vietoje.

Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje veikia otoneurologijos kabinetas, kur atliekamas naujas modernus tyrimas – videonistagmografija, padedanti nustatyti tikrąsias galvos svaigimo ir pusiausvyros sutrikimų priežastis.

 

Straipsnio autorius: Sandra Lukošiūtė
Straipsnio šaltinis: 2018 m. liepos 31 d. dienraštis „Klaipėda“