Ryklės skausmas – vienas dažniausių nusiskundimų, dėl kurių šaltuoju sezonu į gydytojus kreipiasi tiek vaikai, tiek suaugusieji. Nors žiemą gerklės skausmą dažniausiai sukelia virusai, rečiau – bakterijos, kartais jo priežastys gali būti kitos ir to nereikėtų pamiršti.

Dažniausiai kalti virusai

Kaip teigia Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytoja otorinolaringologė Jurgita Kupčinskaitė, dažniausia ūmaus ryklės skausmo priežastis – virusinė infekcija. Įvairių tyrimų duomenimis, virusai sukelia iki 90 proc. visų faringitų atvejų tarp suaugusiųjų ir 60–75 proc. – tarp vaikų.

„Faringitą sukeliantys virusai – herpeso, koksaki, gripo, Epšteino-Baro, citomegalo, adenovirusas, koronavirusas ir kiti. Esant virusinei infekcijai ligoniai dažniausiai skundžiasi ryklės skausmu, sunkiu kvėpavimu pro nosį, padidėjusia sekrecija iš nosies, kosuliu, bendru silpnumu, gali atsirasti karščiavimas. Priklausomai nuo konkretaus sukėlėjo, gali varginti ir konjunktyvito simptomai, pilvo skausmas, galima pastebėti pūslelių burnos gleivinėje, gali padidėti kaklo limfmazgiai“, – aiškina J. Kupčinskaitė.

Bakterinės kilmės faringitas, anot jos, nedažnas reiškinys. Skaičiuojama, kad bakterijos sukelia tik 10–20 proc. ūmių faringitų atvejų. Dažniausias bakterinės kilmės infekcijos sukėlėjas – A gr. β hemolizinis streptokokas.

Bakterijų sukeltas ryklės skausmas, anot specialistės, gali pasireikšti panašiais simptomais kaip ir virusinio faringito atveju: pacientą vargina stiprus ryklės skausmas, sunkus ir skausmingas rijimas, aukšta temperatūra. Tačiau dažniausiai nepasireiškia rinito, konjunktyvito ir kosulio simptomai.

„Kadangi ši bakterinė infekcija plinta lašeliniu būdu per orą, pavyzdžiui, čiaudint, kosint, kalbant arba per tiesioginį kontaktą su sergančiu asmeniu, svarbu įvertinti, ar ligonis neturėjo kontakto su šia liga sergančiu žmogumi“, – atkreipia dėmesį gydytoja.

Jos teigimu, apžiūros metu matoma ryškiai paraudusi, paburkusi ryklės ir gomurinių tonzilių gleivinė, kuri gali būti padengta pūlingu apnašu, dažnai stebima liežuvėlio edema, kraujosruvų ant minkštojo gomurio, gali atsirasti įvairaus bėrimo elementų, čiuopiami padidėję ir skausmingi priekiniai kaklo limfmazgiai.

Negydomas streptokokinis faringitas trunka septynias–dešimt dienų̨. „Negydomi pacientai yra bakterijų nešiotojai visą ūmų ligos periodą ir dar savaitę po ligos, – sako J. Kupčinskaitė. – Gydymas antibiotikais sutrumpina ligos trukmę viena dviem dienomis, sumažina nusiskundimų̨ skaičių ir jų intensyvumą̨, apsaugo nuo galimų̨ komplikacijų.“

Antibiotikaisu virusais nekovoja

J. Kupčinskaitės teigimu, virusinės kilmės ryklės uždegimai gydomi simptomiškai. Pagrindinis gydymo uždavinys yra mažinti skausmą, dezinfekuoti, drėkinti gleivinę ir vietiškai gydyti uždegimą. Svarbu leisti organizmui pailsėti, vartoti daug skysčių, atsisakyti žalingų įpročių.

„Ryklės skausmui gydyti galima skirti įvairių ryklės purškalų ir pastilių. Priklausomai nuo skirtingų pastilių ir purškalų sudedamųjų medžiagų ir savybių, jos gali veikti kaip vietinis anestetikas, antiseptikas, vietiškai veikiantis nesteroidinis vaistas nuo uždegimo, todėl gali ne tik mažinti skausmą, bet ir veikti baktericidiškai, bakteriostatiškai, germicidiškai“, – sako specialistė.

Anot jos, klaidinga manyti, kad ryklės skausmą visuomet tikslinga gydyti antibiotikais. Kaip jau minėta, daž-niausiai ryklės skausmo priežastis yra virusai. Virusinės infekcijos atveju antibiotikai ne tik nebus veiksmingi, bet ir toks neracionalus jų vartojimas didins bakterijų atsparumą, o tai pastaraisiais metais yra opi problema. Mat antibiotikams atsparios bakterijos lengvai plinta visuomenėje, tai lemia ir didėjantį bakterinių komplikacijų skaičių.

„Dėl ryklės skausmo gydymo antibiotikais visuomet turėtų spręsti gydytojas. Tik įvertinus ligos anamnezę, objektyviai ištyrus, apžiūrėjus, tam tikrais atvejais – įvertinus kraujo tyrimo rezultatus, galima spręsti dėl ligos kilmės ir jos tolesnio gydymo, – sako otorinolaringologė. – Atsiradus tokiems simptomams kaip aukšta temperatūra, kurios nepavyksta sumažinti vartojant tinkamą, svorį atitinkančią analgetikų dozę, negalint nuryti maisto ir skysčių, kai tampa sunku išsižioti, arba pastebėjus kaklo paraudimą, patinimą, reikėtų kuo skubiau kreiptis į gydytoją otorinolaringologą. Būtent minėti simptomai gali įspėti apie ūminio bakterinio tonzilito komplikacijas, kurioms gali būti reikalingas ir chirurginis gydymas.“

Būna ir kitų priežasčių

Vis dėlto, pasak J. Kupčinskaitės, virusai ir bakterijos – ne vieninteliai kaltininkai, sukeliantys ryklės skausmą. Ryklės skausmas traktuojamas kaip lėtinis, kai trunka daugiau nei keturiolika dienų. Tokiu atveju labiau tikėtina ryklės skausmo priežastis yra neinfekcinės kilmės.

Viena iš šių priežasčių – rūkymas. Cigarečių dūmuose esančios cheminės medžiagos pažeidžia ryklės gleivinę ir sukelia į uždegimą panašių simptomų –paraudimą, patinimą, skatina gleivinės sausėjimą ir atrofiją, dėl to gleivinė ne tik tampa imlesnė infekci-joms, bet ir turi žymiai didesnę vėžio atsiradimo riziką.

Burnaryklės vėžys – viena iš galimų priežasčių, lemiančių ryklės skausmą ir sunkų, skausmingą rijimą.

Gastroezofaginis refliuksas – dar viena dažna ryklės skausmo priežastis. Ryklės skausmą, kartais net ir skausmingą rijimą, sukelia tiesioginis skrandžio rūgščių poveikis ryklės gleivinei.

Kitos neinfekcinės kilmės priežastys, galinčios nulemti ryklės skausmą, yra alergijos – esant nosies paburkimui, sunkiam kvėpavimui pro nosį, dažniau kvėpuojama pro burną, dėl įkvepiamo oro sausėja ryklės gleivinė.

Ryklės skausmas gali būti traumos padarinys, pavyzdžiui, jei buvo atlikta operacija su endotrachėjine nejautra, arba simptomus gali sukelti svetimkūnis, įstrigęs ryklės gleivinėje.

Kokių priemonių imtis

Paklausta, kaip galime padėti sau išvengti gerklės skausmo, J. Kupčinskaitė pataria visų pirma atsisakyti žalingų įpročių, rūkymo, stengtis gerti pakankamai vandens, laikytis racionalios mitybos. Patariama drėkinti aplinkos orą, vengti įkvepiamų cheminių dirgiklių – ne tik atsisakyti tabako, bet ir vengti būti užterštoje aplinkoje.

„Kaip minėjau, esant virusinei infekcijai – gydymas simptominis. Tokia būklė įprastai trunka penkias–septynias dienas ir nereikalauja specifinio gydymo, – sako medikė. – Be jau mano minėtų vietinio poveikio čiulpiamų pastilių ir purškalų, skirtų ryklės skausmo simptomams mažinti, galima pasitelkti ir pačias paprasčiausias bendras simptomines priemones. Reikėtų gerti ne tik vandenį, bet ir kitų šiltų skysčių, arbatų, galima skalauti ryklę vandeniu su druska. Tačiau reikėtų žinoti, kad netinkamos koncentracijos druskos tirpa-las gali dar labiau išsausinti gleivinę.“

Gydytoja akcentuoja, kad esant uždegimui svarbu tausoti ryklės gleivinę, todėl pataria valgyti švelnų, minkštesnį, kiek atvėsusį maistą, vengti maisto, galinčio dirginti ryklę, taip pat ir citrinų, imbierų, česnakų. Nors šie produktai turi uždegimą slopinamųjų, antioksidacinių, antibakterinių ir imunitetą stimuliuojančių savybių, tačiau naudojami vietiškai tik dar labiau pažeidžia ryklės gleivinę, ją dirgina ir didina uždegimą.

Jei gydantis namuose simptomai negerėja arba progresuoja, išlieka aukšta, virš 38 °C, temperatūra, ryklės skausmas tampa lėtinis ir tęsiasi ilgiau nei keturiolika dienų ar dažnai pasikartoja, J. Kupčinskaitės teigimu, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją arba gydytoją otorinolaringologą. Būtina nustatyti tikslią ryklės skausmo priežastį ir paskirti reikalingą gydymą.

Jeigu atsiranda sąnarių skausmų, sunku išsižioti, nuryti maistą, skysčius, seiles, jose pastebima kraujo, atsiranda dusulys, pašalinių garsų kvėpuojant, patinsta kaklas, apčiuopiamas darinys kakle, reikia kuo skubiau kreiptis į gydytoją otorinolaringologą.

Straipsnio šaltinis: žurnalas „Sveikata” 2023 12

žurnalistė – Aida Valinskienė