Atšaukti vizitą pas gydytoją

Išankstinė pacientų registracija galima internetu svetainėje www.sergu.lt

Į priėmimo skyrių – tik tada, kai būtina

KATEGORIJOS. Yra nustatytos keturios kategorijos, kurios numato, kokiais atvejais ir per kiek laiko pacientams turi būti suteikta būtinoji pagalba.

Nemaža dalis ligoninių priėmimo-skubios pagalbos skyriuose apsilankančių žmonių jiems reikalingą pagalbą galėtų gauti apsilankę pas savo šeimos gydytoją. Vis dėlto žmonių nežinojimas, kokiais atvejais reikia vykti į priėmimo skyrių, bei nenoras laukti suplanuoto vizito pas šeimos gydytoją lemia, kad į priėmimo skyrius plūsta daugiau pacientų, nei turėtų.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja Jurgita Syminienė sako, kad kartais skyriuje net daugiau nei pusę pacientų sudaro tie, kuriems užtektų šeimos gydytojo konsultacijos ar gydymosi namuose. Gydytoja pataria pasidomėti, kokiais atvejais reikėtų vykti į priėmimo-skubios pagalbos skyrių, kadangi jei atvykstama ne dėl būtinosios pagalbos, už medikų atliktą darbą gali tekti ir susimokėti.

Kas atvyksta į skyrių?

Į Respublikinės Klaipėdos ligoninės Priėmimo skyrių darbingiausiomis dienomis patenka apie 200 pacientų, darbas būna labai intensyvus. Vienas gydytojas per valandą gali suteikti kokybišką konsultaciją 2-3 pacientams. Tačiau būna valandų, kai vienam gydytojui užregistruojama apžiūrėti ir 6 pacientus. Pasitaiko ir situacijų, kai chirurgas, traumatologas, LOR gydytojas ar ginekologas galbūt operuoja prieš tai atvykusį pacientą. Be to, pacientus dar tenka „rūšiuoti“ pagal būklės sunkumą. Todėl nereikėtų nustebti, jeigu konsultacijos gali tekti laukti ir porą valandų.

NEDVEJOJO. Iš Druskininkų kilusi Priėmimo skyriaus vedėja Jurgita Syminienė jau stodama į rezidentūrą sako žinojusi, kad nori dirbti Klaipėdoje. „Klausimas tik buvo, kada“, – prisiminė gydytoja.

Gydytojos J. Syminienės vadovaujamame skyriuje visą parą skubią pagalbą teikia vidaus ligų gydytojai, chirurgai, traumatologai, ginekologai, urologai, LOR gydytojai, slaugytojų ir pagalbinio personalo komanda, prireikus konsultuoja neurologai, neurochirurgai, pulmonologai ir kiti. Čia atliekami reikalingi skubūs tyrimai, pavyzdžiui, laboratoriniai, elektrokardiografijos, ultragarsiniai, endoskopiniai, radiologiniai ir t. t. Taip pat įrengta ir operacinė, yra stebėjimo palata.

„Daugumą pacientų pas mus atveža greitosios, taip pat žmonės gali kreiptis ir patys, jei yra tam tikros indikacijos arba jei žmonės turi šeimos gydytojų siuntimus būtinajai pagalbai. Iš tikrųjų į mūsų skyrių visi pacientai turėtų atvykti su greitąja. Ir šeimos gydytojas, išrašęs siuntimą būtinajai pagalbai, turėtų iškviesti greitąją„, – sakė skyriaus vedėja J. Syminienė.

GREITOJI. Į priėmimo skyrių visi pacientai turėtų atvykti su greitąja.

Pavyzdžiui, šiuo metu yra gripo sezonas, tad žmonės dažnai karščiuoja, o būtinoji pagalba reikalinga tuomet, kai karščiavimas siekia 39 laipsnius ir vartojant vaistus laikosi ilgiau kaip 24 valandas. Kita situacija – jaučiamas skausmas. Jeigu žmogui skauda, natūralu, kad jis ieško pagalbos, tačiau, pasak gydytojos, skausmas savaime nereiškia, kad reikia būtinosios pagalbos.

„Ar reikalinga skubi pagalba, sprendžiama pagal skausmo intensyvumą ir jo ūmumą, staiga pasikeitusį skausmo pobūdį. Žmonėms nuolatinį skausmą gali sukelti lėtinės ligos, taigi, jeigu staiga skausmas sustiprėja ir nemažėja vartojant medikamentus, o paskirtas gydymas nepadeda, galima kreiptis pas mus. Bet pasitaiko, kad žmonės ateina ir skundžiasi skausmu dėl traumos, kurią patyrė prieš mėnesį ar seniau.

Tik apie 40 procentų pacientų atitinka būtinosios pagalbos indikacijas. Jos yra reglamentuotos sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

Visa ta informacija yra skelbiama viešai, indikacijų sąrašą turime mūsų skyriuje – slaugytojų poste ir visuose kabinetuose. Tad nenustebkite, jei registruojanti slaugytoja jus perspės, kad gali tekti susimokėti už pagalbą, jei po apžiūros gydytojas pasakys, kad neatitinkate skubios pagalbos indikacijų. Visada būna pacientų, kuriems skubi pagalba nėra būtina, todėl jiems tenka palaukti ilgiau ir dar tenka susimokėti“, – pasakojo J. Syminienė. PAGALBA.

Intensyviomis dienomis priėmimo skyriuje gydytojai priima apie 200 pacientų.

Nenori laukti

Į ligoninės priėmimo skyrių žmonės dažnai kreipiasi tuo metu, kai jau nedirba jo šeimos gydytojas. Iš tiesų teisės aktai reglamentuoja, kad šeimos gydytojas privalo užtikrinti skubią pagalbą pagal savo kompetenciją 24 valandas per parą. Tačiau dauguma Klaipėdos pirminės sveikatos priežiūros-šeimos gydytojų centrų yra sudarę sutartis su viena iš trijų didžiųjų Klaipėdos ligoninių, į kurią galima kreiptis, kai centrai nedirba. Žmonės turėtų savo šeimos klinikoje pasiteirauti, kur kreiptis jos nedarbo metu.

Jei atvyksta šeimos gydytojų centro, su kuriuo ligoninė neturi sutarties, pacientas, ir jo būklė nereikalauja skubios pagalbos, už konsultaciją jam taip pat teks susimokėti.

„Kai žmonės nenori laukti vizito pas šeimos gydytoją, atvyksta į priėmimo skyrių, norėdami gauti konsultaciją čia ir dabar. Iš esmės nenoras laukti ir sudaro eiles priėmimo skyriuose. Tie žmonės, kurie atvyksta be rimtos priežasties, galbūt nukreipia gydytojų dėmesį nuo tų, kurių gyvybei tuo metu galbūt iš tiesų gresia pavojus, kuriems tikrai reikalinga skubi pagalba. Todėl siūlytume palaikyti kontaktą su šeimos gydytoju arba kviestis greitosios pagalbos medikus, kurie gali įvertinti būklės sunkumą ir skubios pagalbos poreikį.

Tai svarbu ir dėl to, kad pacientas būtų tikslingai vežamas ten, kur jam kuo greičiau būtų suteikta tinkama ir kvalifikuota pagalba.

Pavyzdžiui, insulto atveju – į tokio profilio ligoninę, kad laiku suteikus pagalbą būtų iki minimumo sumažinamas neįgalumo laipsnis ir teikiama tikslinga pagalba“, – pabrėžė J. Syminienė.

VISĄ PARĄ skubią pagalbą teikia vidaus ligų gydytojai, chirurgai, ortopedai traumatologai, ginekologai, urologai, LOR gydytojai, slaugytojų ir pagalbinio personalo komanda, prireikus konsultuoja kiti gydytojai specialistai.

Iššūkių – nemažai

Su kokiais iššūkiais susiduria Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus medikai? Sudėtingiausios situacijos, pasak skyriaus vedėjos, yra pacientų klinikinės mirties, sunkių traumų, kitų sunkių būklių atvejai. Tačiau medicinos personalui dažnai tenka ir sunkiai sprendžiamos socialinės problemos. Neretai kreipiasi garbaus amžiaus pacientai, sergantys lėtinėmis ligomis, kurie neturi juos prižiūrinčių artimųjų ir Priėmimo skyriuje prašo pagalbos. Vis dėlto vienišumas yra ne Priimamojo skyriaus, o šeimos, socialinių tarnybų atsakomybė. Dažna problema – nuolat neblaivūs nuolatinės gyvenamosios vietos neturintys asmenys. Gerą darbą norintys padaryti žmonės iškviečia jiems greitąją pagalbą ir jie į ligoninę vežami kaip pacientai, nors Klaipėdoje yra specialūs laikino apnakvindinimo namai, kur tokie žmonės gali pernakvoti.

„Tikimės tiek visuomenės, tiek ir greitosios pagalbos bei policijos darbuotojų supratingumo ir bendradarbiavimo, kad tokie asmenys nebūtų be atrankos gabenami į priėmimo skyrių ir ten paliekami blaivinimui, išprausimui ir sušildymui – jie turėtų patekti į specialią įstaigą, teikiančią saugios nakvynės paslaugas“, – apie kasdienybę pasakojo J. Syminienė.

Nelengva būna bendrauti su žmonėmis, kurie kreipiasi į priėmimo skyrių, turėdami neadekvačių ir nepagrįstų lūkesčių – „tik paklausti“, „tik truputį pasikalbėti“, o iš tikrųjų – gauti greitą gydytojo konsultaciją ne dėl skubios pagalbos, „atsigulti“ į ligoninę arba „paguldyti“ senyvą, daug lėtinių ligų turintį artimąjį. Kai tai nepavyksta, jie kelia medikams pretenzijas, įžeidinėja, grąsina. Svarbu suprasti, jog priėmimo skyriaus pagrindinė funkcija – teikti skubią pagalbą, o stacionarizuoti – tik esant rimtoms indikacijoms.

„Iš mūsų reikalaujama, kad dirbtume pagal įstatymų, įsakymų raidę. Mes taip pat norime, kad viskas būtų taip, kaip priklauso, todėl prašome supratingumo. Mes esame pasiruošę ir norime padėti, bet tuo neturi būti piktnaudžiaujama. Nemažai atvejų, kai pacientai, kuriems nėra reikalinga skubi būtinoji pagalba, prisiėjus ilgiau palaukti ar informavus apie pareigą susimokėti, patys, o dažnai palaikomi būrio artimųjų ima elgtis agresyviai, įžeidinėja medicinos personalą, trukdo dirbti, filmuoja, fotografuoja, įrašinėja pokalbius. Tai yra viešosios tvarkos pažeidimas. Reikia gerbti ir save, ir aplinką. Juk ir slaugytoja, informuojanti, kad gali tekti susimokėti, tik dirba savo darbą. Tokiose situacijose labai svarbu ramiai reaguoti ir kalbėtis, paaiškinti, kad yra tokia tvarka, kad ne mes tai sugalvojome. Kraštutiniais atvejais tenka kviesti policijos pareigūnus“, – sakė gydytoja.

Į maždaug 20 minučių turi tilpti paciento apžiūra, konsultacija, dokumentų pildymas, tyrimų užsakymas, tyrimų rezultatų įvertinimas, gydymo paskyrimas, rekomendacijos pacientams ir t. t.

Daug darbo atliekama kompiuteriu ir telefonu, pavyzdžiui, paskiriamas nedarbingumas, užsakomi tyrimai.

Gydytoja pasidalijo kolegų medikų pastebėjimu, kad keičiasi pacientų srautai – nuo 2012-2013 metų pacientų didžiųjų Lietuvos ligoninių priėmimo skyriuose padaugėjo beveik 50 proc., nors gyventojų nedaugėja. Tad medikams tenkantis krūvis didėja.
Prašo rūpintis savimi

J. Syminienė Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje dirba trejus metus ir beveik tiek pat laiko vadovauja Priėmimo-skubios pagalbos skyriui. Kuo sudomino darbas būtent šiame skyriuje?

„Tai dinamiškas, įdomus, nuolatinio tobulėjimo reikalaujantis darbas, kuriame gana greitai matomas rezultatas – padedama žmogui. Čia reikia įveikti iššūkius, suvaldyti konfliktus, spręsti įvairias problemas. Džiaugiuosi, kad dirbu su labai dinamišku ir jaunu kolektyvu.

Man tik norisi, kad žmonės būtų labiau atsakingi už savo sveikatą, ją patys saugotų, o jei nepavyks, tada padės medikai. Bet pirmiausia kiekvienas turime būti atsakingas. Yra atvejų, kai ligos atsiranda ne dėl gyvenimo būdo, o būna įgimtos, genetinės, bet labai daug ligų yra įgyta dėl mūsų gyvenimo būdo – kaip mes gyvename, tuo ir sergame. Norisi, kad visuomenė būtų sąmoninga, saugotų save ir kitus, pavyzdžiui, infekcijų metu nešiotų kaukes, neitų į darbą sirgdami“, – kalbėjo Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja J. Syminienė.

Straipsnio šaltinis 2020 02 26 dienraštis „Vakarų ekspresas“