Atšaukti vizitą pas gydytoją

Išankstinė pacientų registracija galima internetu svetainėje www.sergu.lt

Inkstų akmenligė – lengvai suvaldoma

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Urologijos skyriaus specialistai džiaugiasi, kad pacientams, sergantiems inkstų akmenlige, gali pasiūlyti kokybišką, minimaliai invazyvų ir saugų gydymą. Šalinant susidariusius akmenis be didelių pjūvių išvengiama komplikacijų, o pacientai gali vos po kelių dienų grįžti į įprastą gyvenimą.

Akmenligė – akmenų formavimasis inkstuose, šlapimo takuose, šlapimo pūslėje. Inkstų akmenlige dažniausiai serga nuo 1 iki 20 procentų žmonių, pavyzdžiui, Vokietijoje 2000 metais šia liga sirgo 4,7 proc., Ispanijoje 200 m. –  5,1 proc. Lietuvoje inkstų akmenlige serga apie 5 proc. gyventojų.

Šiai ligai būdinga tai, kad ja dažniau sergama tose šalyse, kuriose gyvenimo kokybė yra aukštesnė, pavyzdžiui, JAV ir Kanadoje sergančiųjų inkstų akmenlige yra daugiau nei 10 procentų. Per paskutinius 20 metų sergamumas pasaulyje padidėjo net 37 procentais.

Priežastys įvairios

Akmenų susidarymą gali lemti daug priežasčių. Tam įtakos turi endokrininių liaukų, atsakingų už kalcio, fosforo apykaitą organizme, veiklos sutrikimai, virškinimo trakto ligos, pavyzdžiui, Krono liga, didelės apimties žarnyno operacijos, infekcinės šlapimo takų ligos, mitybos įpročiai. Neretai stebimi atvejai, kai akmenys inkstuose ar kituose šlapinimosi sistemos organuose susidaro dėl įgimtų problemų, pavyzdžiui, šlapimtakių susiaurėjimo, kurios neleidžia šlapimui normaliai tekėti ir pasišalinti iš organizmo.

Pagrindiniai simptomai, galintys išduoti susidariusį akmenį, yra maudimas juosmens srityje, šlapime pastebimos kraujo priemaišos, taip pat gali pasireikšti labai stiprus skausmas, karščiavimas, pykinimas, dažnesnis poreikis šlapintis.

„Neretai kyla klausimų, kuo tie akmenukai yra pavojingi. Žinoma, retais atvejais jis gali ir nepakenkti, tačiau tai yra svetimkūnis, kuris yra gyvybiškai svarbiame organe. Jis inksto viduje trinasi, juda, dirgina inksto gleivinę, kuri yra labai jautri. Sužalojus gleivinę prasideda kraujavimas ir žmogus jau gali pastebėti, kad kažkas yra negerai, nes šlapime pasirodo kraujas. Be to, nebelikus gleivinės, kuri atlieka ir apsauginę funkciją, inkstus lengvai gali pažeisti infekcijos. Akmenukai gali užkimšti šlapimtakius. Tuomet šlapimui nėra kur nutekėti, organizmas į tai reaguoja siųsdamas stiprų skausmą, vystosi inkstų uždegimas.

Jeigu jis laiku nepagydomas, būklė gali komplikuotis, yra sepsio pavojus. Jeigu inkste akmuo auga ilgai, žmogus, net pastebėjęs simptomus, nesikreipia į gydytojus, akmuo neišvengiamai žaloja inkstą, jis nyksta, o įsimetus infekcijai dar ir supūliuoja. Tada kartu su akmeniu tenka pašalinti ir patį inkstą“, – pasakojo gydytojas urologas Evaldas Gražys.

Pasak Respublikinės Klaipėdos ligoninės Urologijos skyriaus vedėjo, gydytojo urologo Gerardo Fabijonavičiaus, inkstų akmenligę čia gydosi pacientai ne tik iš Klaipėdos, bet ir iš visos Vakarų Lietuvos.

„Per metus atliekame per 400 akmenų šalinimo operacijų. Džiaugiamės jaunais kompetentingais gydytojais, pasirinkusiais darbą mūsų ligoninėje. Smagu, kad jie kupini energijos ir rodo daug iniciatyvos taikyti naujus šios ligos gydymo metodus“, – sakė skyriaus vedėjas G. Fabijonavičius.

Kartais padeda vaistai

Akmenligei gydyti pasitelkiama konservatyvi gydymo taktika, kai gydoma vaistais ar prižiūrint akmenį, kad jis nedidėtų, ir chirurginis gydymas.

Vaistai skiriami, kai akmenukai užkemša šlapimtakį, kad būtų nuslopintas skausmas; esant infekcijai, skiriami antibiotikai. Yra įrodyta, kad iki 95 procentų tokių akmenukų, jei jie yra mažesni nei 4 milimetrai, veiksmingo gydymo poveikyje iš organizmo pasišalina patys. Jei nustatoma, kad yra mažų (iki 6 mm) akmenukų, iškart nesiūloma jų šalinti chirurgiškai. Jei jie nedidėja, palengva jie natūraliais takais patys iš organizmo pasišalina.

„Stebuklingų vaistų, kurie tirpdytų akmenis, nėra. Tuo atveju, jei akmenys susidaro dėl šlapimo rūgšties apykaitos sutrikimo, tuomet vaistai juos galėtų patirpdyti, tačiau kitais atvejais tokių preparatų nėra“, – aiškino E. Gražys.

Pasak jo, geriausia profilaktika – vartoti daugiau vandens, kad inkstai filtruotųsi. Tai mažina akmenų susidarymo riziką.

Pasitelkia elektromagnetines bangas

Chirurginis gydymas rekomenduojamas, kai pastebimas akmens didėjimas, kai akmenys susidaro didelės rizikos pacientams (žmonėms, kurių šeimoje buvo sergančiųjų akmenlige, vaikams, paaugliams, kai akmenų susidarymas kartojasi, žmonėms, turintiems tik vieną inkstą).

Taip pat chirurgų intervencijos prireikia, kai akmuo yra tam tikros cheminės sudėties ir kelia pavojų organizmui, jei akmenys susidarė dėl infekcijos, jei jie yra dideli (didesni nei 15 mm) ir t. t. Kiekvienu atveju sprendžiama individualiai – kartais operacinio gydymo prireikia ir mažesnį akmenį organizme besinešiojančiam pacientui.

Pagrindinis gydymo būdas, kuris pasitelkiamas inkstų akmenligei gydyti, yra ekstrakorporinė litotripsija. Tai yra minimaliai invazyvus, labai efektyvus gydymo metodas taikant elektromagnetines arba elektrohidraulines bangas. Prie žmogaus prijungiamas specialus aparatas ir jo skleidžiamomis bangomis veikiamas organizme esantis akmuo. Visa tai stebima rentgenu arba ultragarsu, bangos nukreipiamos tiesiai į akmenį ir impulsais akmuo yra skaldomas.

„Nėra jokio pjūvio, o suskaldyto akmens dalelės pasišalina iš organizmo su šlapimu. Šis gydymo būdas efektyviausias yra tuomet, kai akmuo yra ne didesnis nei 2 centimetrai ir randamas viršutinėje inksto dalyje. Ekstrakorporinė litotripsija akmenligei gydyti naudojama nuo 1980 metų ir iki šiol yra pirmo pasirinkimo gydymo metodas. Vis dėlto šis gydymo būdas dėl įvairių priežasčių tinka ne visiems akmenims šalinti, pavyzdžiui, jei pacientas turi širdies stimuliatorių, jei pacientė yra nėščia ir t. t.“, – aiškino gydytojas urologas.

Akmenį pasiekia tiesiogiai

Kai ekstrakorporinė litotripsija yra neefektyvi arba jos negalima taikyti, pasitelkiama perkutaninė nefrolitotripsija. Procedūros metu naudojamas C-lankas, nefroskopas ir ureteroskopas su vaizdo sistemomis, ultragarso litotriptorius ir kita reikalinga aparatūra.

„Tai taip pat yra minimaliai invazyvus inkstų akmenų šalinimo būdas, kai naudojama speciali endoskopinė bei akmeniui smulkinti skirta įranga. Vienu metu vyksta akmens skaldymas ultragarso bandomis, o jo fragmentai iškart išsiurbiami iš organo. Šis gydymo metodas yra pirmo pasirinkimo gydymo būdas, kai nustatomi didesni akmenys. Mūsų ligoninėje šis metodas taikomas nuo 2011 metų, jau esame atlikę pakankamai daug operacijų, esame šioje srityje stiprūs, procedūra yra tapusi rutinine“, – pasakojo gydytojas urologas E. Gražys.

Šios operacijos metu į inkstą įvedamas specialus vamzdelis, pro kurį operuojantys gydytojai pasiekia akmenį ir jį skaldo. Taigi neprireikia didelio pjūvio, išvengiama didelio kraujavimo, išvaržų, tausojama paciento sveikata. Dažniausiai jau po kelių dienų pacientas gali vykti į namus.

„Pasauliui ir technologijoms žengiant į priekį, tobulėja ir taikomi metodai. Perkutaninės nefrolitotripsijos metu kanalas, pro kurį įvedama įranga, yra vieno centrimetro skersmens. Šiuo metu jau atsiradusi mini perkutaninė nefrolitotripsija, skirta mažų akmenukų šalinimui. Jos metu kanalas plečiamas iki 5-6 milimetrų skersmens, taip dar labiau mažinama galimų komplikacijų tikimybė, neigiamas poveikis aplinkiniams organams“, – sakė gydytojas urologas.

Naudoja modernią įrangą

Pasak E. Gražio, kai išvardinti metodai šalinti akmenims dėl įvairių priežasčių yra netinkami, taikomas dar vienas būdas – retrogradinė nefrolitotripsija. Šios operacijos metu naudojamos modernios technologijos: aukštos kokybės lankstūs prietaisai su vaizdo sistemomis, kuriais galima pasiekti sunkiai kitais prietaisais prieinamas inksto vietas, lazerio litotriptorius.

Inkstų akmenligė lengvai suvaldoma

 

„Šiuo būdu galima pasiekti tas ertmes, pasiekti akmenį, jį suskaldyti ir pašalinti. Labai svarbu, kad neprireikia jokio pjūvio, nes akmuo pasiekiamas per natūralius organizmo takus, įvedant įrangą pro šlaplę, šlapimo pūslę, šlapimtakį. Šiuo gydymo metodu galima pašalinti ir mažus, ir kiek didesnius akmenis, juos lazeriu suskaldant į dulkes, kurios pasišalina natūraliai. Jei atskyla didesnės dalelės, jos pašalinamos specialiu įrankiu. Kadangi operacija atliekama be pjūvio, dažniausiai jau antrą dieną po operacijos pacientas gali vykti į namus“, – pritaikomomis naujovėmis džiaugėsi gydytojas.

Gydytojas urologas E. Gražys pasakojo, kad Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje jau keletą metų atliekamos ir aukštuoju pilotažu vadinamos kombinuotos operacijos, kai vienos operacijos metu dirba dvi chirurgų komandos. Tai reikalinga atvejais, kai pacientas turi labai daug akmenų arba akmuo yra išsidėstęs per kelias inksto ertmes (dar vadinamas koraliniu) ir vienos operacijos jam pašalinti neužtenka. Tada derinama perkutaninė litotripsija ir retrogradinė nefrolitotripsija.

„Viena chirurgų komanda skaldo akmenį pro tiesiai į inkstą įvestą vamzdelį, naudodama nefroskopą ir ureteroskopą su vaizdo sistemomis, ultragarso litotriptorių ir kitą aparatūrą. Kita komanda, naudodama lankstųjį videoureterorenoskopą, akmenį skaldo jį pasiekusi per natūralius takus. Tuomet vienu metu atliekamos dvi operacijos, dirba dvi operuojančios brigados. Tam reikia daugybės įrangos, daug kvalifikuotų ir patyrusių gydytojų, daug personalo, tokia operacija reikalauja ypatingos chirurgo patirties ir įgūdžių, gebėjimo suburti komandą ir vadovauti jos darbui“, – pabrėžė E. Gražys.

Pasak pašnekovo, Respublikinė Klaipėdos ligoninė daugumą išvardintų inkstų akmenų šalinimo operacijų atlieka vienintelė Klaipėdoje. Be to, ypač sudėtingos kombinuotosios operacijos bei operacijos naudojant lanksčią įrangą be šios ligoninės atliekamos tik Vilniuje, tad didžiuotis tikrai yra kuo.

Pasak skyriaus vedėjo, gydytojo urologo G. Fabijonavičiaus, po operacijų toliau siekiama rūpintis paciento gerove, jis konsultuojamas mitybos ir kitais klausimais.

 

Straipsnio autorius: Vaida Jankauskaitė
Straipsnio šaltinis: dienraštis Vakarų ekspresas, 2016 m. balandžio 12 d.