Atšaukti vizitą pas gydytoją

Išankstinė pacientų registracija galima internetu svetainėje www.sergu.lt

Inkstų veiklos sutrikimus suvaldo profesionalumas

Dėl įvairių veiksnių sutrikus inkstų veiklai žmonių gyvenimo ritmą pakoreguoja pakaitinės inkstų terapijos. Daugeliui pacientų žodis „hemodializė“ skamba gąsdinančiai, tačiau gydytojai nefrologai pateikia gyvus pavyzdžius, kad lėtinėmis inkstų ligomis sergantiems žmonėms gydymas padeda suvaldyti ligą ir ją kontroliuoti ilgus metus.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės (RKL) Hemodializės skyriaus gydytojų nefrologų teigimu, nuo 1993 metų veikiančiame skyriuje kasmet atliekama apie 6 000 hemodializės procedūrų. Čia priimami pacientai ir iš kitų rajonų, kurie tuo metu gydosi šioje ligoninėje, bei vasarą poilsiauti į pajūrį atvykstantys žmonėms, kuriems reikalingos hemodializės.

Inkstų veiklos sutrikimus suvaldo profesionalumas

KOMANDA. Respublikinės Klaipėdos ligoninės Hemodializės skyriuje pacientais rūpinasi specialistų komanda (iš kairės): gydytoja nefrologė Gintarė Martynaitienė, skyriaus vedėjas, gydytojas nefrologas Arvydas Dargevičius, Vidaus medicininio audito skyriaus vadovė (patikslinkite pareigas) Salvinija Misikonienė, gydytoja nefrologė Renata Dargevičienė, vyresnioji slaugytoja Rita Jurkuvienė, bendrosios praktikos slaugytoja Asta Urbonaitė. Egidijaus Jankausko nuotr.

Greitesnė diagnozė

RKL Hemodializės skyriaus vedėjas, gydytojas nefrologas Arvydas Dargevičius džiaugiasi, kad S. Daukanto g. įsikūrusiame skyriuje dirba kompetentinga specialistų komanda: nefrologai, toksikologas, prireikus pacientus konsultuoja urologai bei kitų sričių specialistai, teikiamos nemokamos psichologo konsultacijos, aktyviai dirba socialinis darbuotojas. Skyriuje dirbantys gydytojai nefrologai yra baigę specializuotas studijas, sistemingai atnaujina žinias ir tobulinasi tiek Lietuvos, tiek užsienio mokslinėse konferencijose.

A. Dargevičiaus teigimu, medikų darbą labai palengvino lengvai prieinamu tapęs svarbus kreatinino (medžiagos, kuri kaupiasi organizme sutrikus inkstų veiklai) tyrimas.

„Prieš gerą dešimtmetį blogai besijaučiančiam žmogui nustačius, kad inkstai tinkamai nebeatlieka savo funkcijų, prireikdavo dirbtinio inksto aparatų. Seniau tokiems žmonėms buvo didelis šansas neišgyventi, nes diagnozė būdavo nustatoma tik tada, kai liga pasiekdavo kritinį lygį. Dabar dažniausiai žmogui apsilankius pas šeimos gydytoją ir esant įtarimui, kad problemos gali kilti dėl inkstų nepakankamumo, atliekamas kreatinino tyrimas.

Iki šiol tokio tyrimo šeimos gydytojo „krepšelyje“ nebuvo, tad labai gerai, kad Lietuvos nefrologų asociacijos dėka toks tyrimas tapo prieinamas. Atsižvelgiant į šio tyrimo rezultatus, pacientai nukreipiami pas gydytojus nefrologus, kurie nustato inkstų nepakankamumo priežastį. Tuomet pacientas gydomas, sekama jo sveikatos būklė. Dažniausiai diagnozuojama lėtinė inkstų liga, kurią galima suvaldyti ir kontroliuoti ilgus metus“, – pasakoja A. Dargevičius.

Inkstai tiriami atliekant ultragarsinį, rentgenologinį tyrimus. Ultragarsinio tyrimo metu įvertinamas inkstų dydis, šlapimo kolektorinė sistema, apžiūrima, ar nėra akmenų, cistų ar kitų darinių. Kai kurioms inkstų ligoms diagnozuoti atliekama pilvo apžvalginė rentgenograma, intraveninė urografija (stebima, kaip šlapimas pasiskirsto inkstuose ir nuteka į šlapimo pūslę).

Gali pakenkti net citramonas

Gydytojos nefrologės Gintarės Martynaitienės teigimu, pasiekta, kad būtų atidžiau būtų tiriama rizikos grupėms priskiriamų asmenų inkstų veikla.

„Didelę tikimybę susirgti inkstų ligomis turi sergantieji cukriniu diabetu, išemine širdies liga, autoimuninėmis ligomis. Taip pat inkstų funkcijų sutrikimai gali grėsti ir turintiems padidėjusį kraujospūdį, akmenų inkstuose, tiems, kuriems dažnai kartojasi šlapimo pūslės uždegimai. Yra dalis žmonių, kurie serga paveldimomis inkstų ligomis, jiems taip pat yra inkstų funkcijos nepakankamumo atsiradimo rizika“, – paaiškino G. Martynaitienė.

Pasak gydytojos, dalies rizikos faktorių kontroliuoti negalima, tačiau kai kuriuos galima koreguoti. Pavyzdžiui, inkstų veiklos sutrikimus gali nulemti ir labai dažnas vaistų nuo skausmo, pavyzdžiui, citramono, paracetamolio, bei kitų vaistų, kurie gali pakenkti inkstams, vartojimas.

Diagnozuoti inkstų veiklos sutrikimus ypač svarbu. Šis organas gamina medžiagas, kurios reikalingos raudonųjų kraujo kūnelių gamybai bei šalina iš organizmo įvairių procesų metu susidariusias nuodingas medžiagas, toksinus, organizmui nereikalingus junginius. Sutrikus inkstų veiklai toksinai nepašalinami ir apnuodija visą organizmą.

A. Dargevičiaus teigimu, diagnozavus inkstų nepakankamumą pacientui taikomi 3 pakaitinės inkstų terapijos metodai: peritoninė dializė, hemodializė ir inkstų transplantacija. Dažnai pacientai išbando visus gydymo būdus, jie kaitaliojami siekiant kuo geresnio gydymo rezultato ir kokybiškesnio gyvenimo. Sergantieji negrįžtamos stadijos inkstų nepakankamumu ruošiami inksto persodinimo operacijai. Kokybišką gydymą užtikrinti padeda ir bendradarbiavimas su Vilniaus ir Kauno universitetinių ligoninių nefrologais ir urologais, Nacionaliniu organų transplantacijos biuru.

Pacientų daugėja

Gydyojo nefrologo A. Dargevičiaus duomenimis, šiuo metu Lietuvoje žmonių, kuriems taikomos hemodializės, yra apie 1 500, inkstų transplantacijos atliktos apie 600 pacientų. Atsižvelgiant į Lietuvos gyventojų skaičių, šių pacientų skaičius panašus kaip ir visame pasaulyje.

„1990 metais pasaulyje pakaitinė inkstų terapija buvo taikoma mažiau nei pusei milijono žmonių, o 2013 metais tokių žmonių buvo daugiau nei 2 milijonai. Skaičius drastiškai didėja – gyventojų prieaugis kasmet auga apie 1,5 procento, o dializuojamų žmonių skaičius kasmet išauga 6-7 procentais. Tai – rimta problema“, – pabrėžė gydytoja nefrologė G. Martynaitienė.

Pasak A. Dargevičiaus, praėjusiais metais RKL Hemodializės skyriuje bei jo Skuodo filiale pakaitinė inkstų terapija buvo taikoma beveik 40 pacientų.

„Procedūrų metu pacientai prižiūrimi kvalifikuotų specialistų, o jei pacientams prireikia kitų sričių specialistų pagalbos, glaudžiai bendradarbiaujama su kituose ligoninės skyriuose dirbančiais medikais. Tai, kad dirbame šalia ligoninės, yra mūsų pranašumas, – kalbėjo A. Dargevičius.

– Klaipėdoje nesame vieninteliai, atliekantys dializes. Nepretenduojame būtų didžiausiu šio gydymo centru, mums svarbiausia – kokybė, paciento patogumas ir jo sveikata. Tačiau vieninteliai Klaipėdos krašte nuo 2010 metų atliekame peritonines dializes. Šias procedūras be mūsų skyriaus dar atlieka Vilniuje ir Kaune dirbantys gydytojai nefrologai.“
Hemodializės skyriaus vyresnioji slaugytoja Rita Jurkuvienė akcentavo, kad dabar pakaitinė inkstų terapija pasiekiama kiekvienam žmogui, kuriam jos reikia.

„Pavyzdžiui, prieš kelias dešimtis metų buvo ribotas dializės lovų skaičius, dializės buvo atliekamos tik tiems pacientams, kurie buvo jauni. Net buvo nustatytas amžiaus cenzas – vyresni nei 50 metų amžiaus pacientai negaudavo šios paslaugos ir išeidavo Anapilin. Dabar gydome visus, kuriems to reikia.

Pas mus su inkstų problemomis lankosi labai skirtingi žmonės – yra ir labai jaunų, ir vyresnių žmonių. Labai daug pagyvenusių žmonių turi socialinių problemų – neturi kaip atvykti į procedūras, nesugeba patys įsigyti vaistų. Dėl to džiaugiamės, kad dirbame vietoje, kur nėra aukštų laiptų, pacientai, įėję pro duris, iškart patenka į skyrių, tai ypač svarbu tiems žmonėms, kuriems sunku vaikščioti. Jiems padeda ir Socialinės paramos skyriaus paskiriami palydovai“, – pasakojo R. Jurkuvienė.

Saugios procedūros

Gydytoja nefrologė Renata Dargevičienė atviravo, kad dauguma žmonių, išgirdę inkstų funkcijos nepakankamumo diagnozę, bijo, kad bus neįgalūs, kad negalės susirasti darbo ar jo dirbti, kad bus visiškai priklausomi nuo medikų.
„Vis dėlto galima gyventi gana kokybišką gyvenimą net tada, kai atliekamos dializės, nes procedūrų laikas dažniausiai derinamas prie pacientų gyvenimo ritmo, kad sukeltų kuo mažiau diskomforto. Žmonės nesijaučia taip puikiai, kaip jaučiasi sveiki, tačiau jaučiasi gerai“, – sakė R. Dargevičienė.

Peritoninės dializės metu toksinės medžiagos šalinamos dializės tirpalą suleidžiant į pilvo ertmę, o vėliau jį pašalinant. Tokią procedūrą žmogus nebūtinai turi atlikti ligoninėje ar jos skyriuje, ją galima atlikti ir namuose. Tiesa, reikia griežtai laikytis švaros ir sterilumo reikalavimų.

Hemodializės metu specialiu aparatu iš organizmo šalinami nereikalingi medžiagų apykaitos produktai ir skysčiai. Dializatorius prijungiamas per suformuotą fistulę ir filtruoja paciento kraują, kol jame nelieka nereikalingų medžiagų.
Sulaukus eilės ir tinkamo donoro, atliekama inksto transplantacija.

Pasak gydytojos nefrologės R. Dargevičienės, procedūroms naudojami patikimi ir saugūs aparatai, kiekvieną savaitę pacientai prie jų praleidžia po 12 valandų – 3 kartus po 4 valandas. R. Jurkuvienės vadovaujamas slaugytojų personalas užtikrina, kad šis laikas praeitų kiek įmanoma patogiau ir lengviau.

R. Dargevičienės teigimu, gyvenimo trukmė derinant kelis pakaitinės inkstų terapijos metodus gali būti ilga. Klaipėdoje yra nemažai pacientų, kurie skyriuje gydosi nuo pat skyriaus atidarymo pradžios, yra net perkopusių devyniasdešimties metų ribą.

 

Straipsnio autorius: Vaida Jankauskaitė
Straipsnio šaltinis: dienraštis Vakarų ekspresas, 2016 m. kovo 29 d.