Atšaukti vizitą pas gydytoją

Išankstinė pacientų registracija galima internetu svetainėje www.sergu.lt

Karpos, papilomos, apgamai – kaip elgtis su erzinančiais odos dariniais?

Karpos, papilomos, apgamai - kaip elgtis su erzinančiais odos dariniais? nuotrauka, foto

DERMATOSKOPAS. Pirmiausia dermatologai odos darinius – karpas, papilomas, apgamus – apžiūri dermatoskopu, kuris išryškina, priartina odos paviršiaus vaizdą ir leidžia įvertinti darinio būklę, spręsti dėl gydymo, jeigu jo reikia, metodo.

© Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Įvairūs neestetiškai atrodantys odos dariniai nepuošia ir net gali kelti pavojų sveikatai. Karpos ir papilomos liudija, kad jūsų organizme įsitaisė virusas, o besikeičiantys apgamai perspėja apie kur kas rimtesnes problemas.

Odos darinių yra įvairių rūšių, tačiau labiausiai paplitę yra virusų sukelti dariniai – karpos, papilomos, kurių atsiradimą nulemia žmogaus papilomos virusas (ŽPV).

Jeigu imuninė sistema yra stipri, ji su virusu kovoja ir dariniai neatsiranda arba, jeigu atsiranda, kartais net ir savaime išnyksta. Tačiau jeigu žmogus turi kokių nors genetinių problemų, serga odos ligomis, vargina padidėjęs prakaitavimas ar priešingai – išsausėjusi oda, virusas veikia ir atsiranda karpos, papilomos.

Liaudies medicina siūlo įvairiausių priemonių šiems dariniams šalinti, tačiau medikai pažymi, kad jeigu per maždaug mėnesį „naminiais“ būdais to padaryti nepavyksta, reikėtų kreiptis į gydytojus.

Greitai plinta

Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytoja dermatovenerologė Rūta Šidlauskienė sako, kad jeigu karpa laikosi daugiau nei mėnesį, du ar tris, reikia susirūpinti.

„Pradžioje užtenka nueiti į vaistinę, nusipirkti nereceptinių priemonių, skirtų karpoms gydyti, ir pabandyti su jomis kovoti. Tačiau jeigu per mėnesį nepavyksta karpų išnaikinti, tai rodo, kad imuninė sistema nepajėgia kovoti su virusu, ir tuomet reikia kreiptis į gydytojus. Geriausia apsauga nuo viruso yra imuninės sistemos stiprinimas. Ją neigiamai veikia stresas, nuovargis, miego trūkumas, bloga mityba, todėl reikėtų keisti šiuos įpročius į palankius organizmui“, – teigia gydytoja dermatovenerologė.

Pasak jos, pirmiausia karpos apžiūrimos. Tuomet sprendžiama dėl gydymo ar šalinimo būdų – galima šaldyti azotu, šalinti elektrokauteriu, lazeriu.

„Būdas parenkamas pagal karpos dydį, lokalizaciją, storį. Jeigu matome, kad procesas yra labai išplitęs arba yra tokia vieta, kur intervencijos nepageidaujamos dėl estetinių sumetimų, galima taikyti ir medikamentinį gydymo būdą“, – pasakojo R. Šidlauskienė.

Sudėtingi atvejai – karpos ant padų. Jos sunkiausiai gydomos, nes padų oda yra labai stora, o dėl vaikštant patiriamo fizinio spaudimo karpos auga gilyn, perauga epidermį ir pasiekia giliuosius odos sluoksnius. Galima mėginti gydytis savarankiškai, tačiau jeigu per mėnesį nepavyksta to padaryti, reikia kreiptis į medikus.

Kita gana dažna bėda – papilomos. Tai ŽPV sukeltas darinys, tačiau matomas ir genetinis polinkis. Papilomas estetiniais sumetimais pravartu pašalinti, nes kartais jos užauga ir labai didelės – kaip žirnis. Tokiais atvejais pašalinti papilomą tampa sudėtingiau.

„Virusas, pakliuvęs ant odos, mėgsta daugintis ten, kur oda yra drėgnesnė. Jis mėgsta raukšles – kaklą, dekoltė zoną, pažastis, kirkšnis. Tai dažniausios lokalizacijos. Jeigu žmogus yra linkęs į papilomas, gydymas yra nuolatinis. Pacientai dažnai yra neteisingai informuoti, kad pašalinus papilomas jie daugiau jų nebeturės.

Odos dariniai tėra simptomai, liudijantys, kad organizme veikia virusas. Mes pašaliname pasekmes, o ne priežastį, o ji lieka, nes kol kas nėra sukurta vaisto, kuris virusą sunaikintų. Virusas lieka ir po kiek laiko, neretai net toje pačioje vietoje, vėl atsiranda nepageidaujami dariniai. Žmogus tuo virusu gali apsikrėsti ir pats nuo savęs, ypač vaikai, pavyzdžiui, kramto ant piršto esančią karpą. Tuomet atsiranda karpų ir ant lūpų. Reikia tėvams stebėti, atkreipti dėmesį į tai, kad krapštant karpas galima jas pernešti į kitą vietą“, – dėmesį atkreipė R. Šidlauskienė.

Gali kelti pavojų

Apgamų neturi retas žmogus – vieni jų turi vos keletą, o kiti juos ant kūno skaičiuoja dešimtimis. Pasikonsultuoti su gydytoju verta pastebėjus, kad atsirado naujas apgamas ar ėmė kisti seniai turimas. Į ką atkreipti dėmesį vertinant apgamą?

„Pirmiausia – kiek laiko jis yra. Jeigu apgamas atsirado prieš 10 metų, tai greičiausiai yra įprastas apgamas, kuris nieko blogo nežada. Tačiau jeigu apgamas atsirado prieš metus dvejus ir keičiasi, tai turėtų suneraminti. Ypač tuomet, kai žmogus jau sulaukęs keturiasdešimties. Neretai būna, kad apgamas turimas nuo gimimo, tačiau vienu metu jis ima keistis. Pokyčiai gali būti tiek gerybiniai, tiek piktybiniai, todėl reikėtų pasikonsultuoti su specialistu, kuris įvertins ir patars, kaip elgtis“, – pasakojo gydytoja dermatovenerologė.

Stebint apgamus svarbu jų dydis. Teigiama, kad apgamai, kurių dydis yra iki 1 centimetro, yra mažiau pavojingi, o didesni turėtų būti akyliau stebimi. Jeigu apgamas yra didelis ir kyla įtarimų, kad jis ateityje gali keistis, rekomenduojama žmonėms pasitikrinti kas pusmetį ar kas metus. Svarbu ir simetriškumas – paprastai apgamai yra gražios apskritos dėmelės ar papulės (iškilūs apgamai). Stebėti reikia ir apgamo kraštus. Jie paprastai yra lygūs. Jeigu atsiranda tarsi iškandimai, tai požymis, kuris nieko gera nežada.

Atkreipkite dėmesį ir į apgamo spalvą. Jeigu ji nesikeičia, tuomet ir didesni apgamai taip negąsdina kaip tie apgamai, kurie yra margi (maišosi tamsiai ruda, šviesiai ruda, balta spalvos arba spalva keičiasi – iš šviesaus apgamas darosi tamsus). Tai dažniausiai yra melanomos simptomas, todėl reikėtų apsilankyti pas gydytoją.

Pasak gydytojos dermatovenerologės R. Šidlauskienės, kartais galima pastebėti ir raudonų dėmelių, tarsi apgamų. Tai – kraujagysliniai dariniai, vadinami angiomomis. Jos susidaro iš kraujagyslių audinio ir sveikatai nepavojingos. Sendami žmonės tokių dėmelių turi vis daugiau.

Saulė nepadeda

Pirmiausia dermatologai odos darinius – karpas, papilomas, apgamus – apžiūri dermatoskopu, kuris išryškina, priartina odos paviršiaus vaizdą ir leidžia įvertinti darinio būklę, spręsti dėl gydymo, jeigu jo reikia, metodo. Dermatoskopas gali būti ir paprastas, nedidelis, ir skaitmeninis, kuriuo vaizdą dalima stebėti kompiuterio ekrane.

Gydytojos dermatovenerologės teigimu, dermatologai diagnozuoja ligą, o esant sudėtingiems atvejams bendradarbiaujama su chirurgais bei plastikos chirurgais. Jeigu nustatomas ar įtariamas „piktas“ odos darinys, jis šalinamas chirurgiškai.

Gydytoja pažymi, kad auga melanomos ir bazalinių ląstelių karcinomų (baziliomos) atvejų skaičius. Tam, pasak R. Šidauskienės, įtakos turi niekaip nedingstantis klaipėdiečių įprotis degintis prie jūros.

„Bazalioma išsivysto ne per metus ar dvejus, o per dešimt metų ir ilgiau. Dažnai pacientės pasakoja, kad kasmet degintis kopose pradeda jau balandį. Reikėtų tai daryti saikingai, naudoti apsaugines priemones“, – sakė gydytoja.

Saulė nepalanki ir odos darinių šalinimui. Reikėtų procedūras atlikti tuomet, kai saulės aktyvumas yra nedidelis – žiemą, ankstyvą pavasarį, nes karštuoju metų laiku yra didesnė komplikacijų grėsmė.

Straipsnio šaltinis: dienraštis „Vakarų ekspresas“, 2017 m. kovo 14 d.