Atšaukti vizitą pas gydytoją

Išankstinė pacientų registracija galima internetu svetainėje www.sergu.lt

Karščiavimo klinika Klaipėdoje kursto aistras: karšta bulvė, kurios niekas nenori

„Šiandien karščiavimo klinika primena karštą bulvę, kurią norima numesti kitam. To neturėtų būti“, – sako Respublikinės Klaipėdos ligoninės (RL) vadovas Darius Staponkus. Klaipėda kol kas nežino, kur steigs karščiavimo kliniką. Savivaldybė sau pavaldžiose sveikatos įstaigose tinkamų patalpų nerado, tad viliasi, jog pagelbės Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pavaldi minėta ligoninė. Ši neskuba apsiimti darbo su karščiuojančiais, galimai koronavirusu sergančiais pacientais. Trečiadienį posėdžiavusi Ekstremalių situacijų komisija sprendimo nerado ir davė laiko ligoninei pamąstyti, ką ši gali pasiūlyti. Vakare išplatintame pranešime ligoninė atsakė, kad neturi galimybių tam.

SAM įsakymu savivaldybėms nugulė įpareigojimas įsteigti ne mažiau nei vieną karščiavimo kliniką arba sudaryti sutartį su kita savivaldybe, kuri turėtų karščiavimo kliniką. Į šią kliniką turėtų patekti 18–60 metų pacientai, turintys aukštesnę kaip 37,8 temperatūrą ir bent vieną viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomą. Klinika dirbtų 8–20 valandomis, tam reiktų trijų pamainų medikų. Kaip trečiadienį posėdyje sakė Klaipėdos miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Rožė Perminienė, ministro įsakyme aprašant reikalavimus jų esama nemažai tiek pastatui, tiek medicininei aparatūrai, tiek aptarnaujančiam personalui.
Anot R.Perminienės, būtinas atskiras įėjimas karščiuojantiems ir kitiems pacientams, turi būti atskiri kabinetai, o juose – sanitariniai mazgai. Jei apžiūrėjęs medikas įtaria, kad pacientas gali būti užkrėstas koronavirusu, turi būti atskira patalpa. Aktualus ir privažiavimo klausimas.

Nėra tinkamų patalpų

Peržiūrėjęs savo pavaldume esančius sveikatos apsaugos centrus ir jų turimas patalpas, kol kas Sveikatos skyrius nemato galimybės, kur įkurdinti tokią karščiavimo kliniką, nes atskirti pacientų srautų ir padaryti atskirų įėjimų nėra galimybės.
Problema, anot R.Perminienės, yra ir dėl įrangos. Reikalaujama, jog rentgenas būtų stacionarus arba nešiojamas, taip pat veiktų laboratorija kraujo tyrimams atlikti. Budėti turi ir radiologas, tad reikia bent trijų tokių specialistų.

Pirminiuose sveikatos priežiūros centruose esantys rentgeno aparatai yra seni, jų nėra galimybės pajungti į sistemą, kuomet nuotrauka nukeliauja kitam gydytojui, o šis ją įvertina ir aprašo.

„Trečia problema – žmogiškieji resursai. Klaipėdos mieste veikia mobilus punktas, brigados, kurios aptarnauja iš keltų grįžtančius tautiečius, ima tepinėlius. Mobilus punktas privalo aptarnauti kitas septynias savivaldybes, kurių gyventojai atvažiuoja į šį punktą, sutelkti visų centrų ir pirminės priežiūros centrų darbuotojai. Dirba 40 specialistų, dar 37 visuomenės sveikatos biuro darbuotojai. Paimti tyrimų skaičiai didžiuliai, viršija Vilnių ir Kauną. 1 275 Klaipėdoje“, – sakė R.Perminienė. Vilniuje šis skaičius maždaug perpus mažesnis, viršija 600.

Vilčių bendradarbiauti su Klaipėdos savivaldybe įsteigus karščiavimo kliniką turi ir kaimyninės savivaldybės, nes pas save jų įsteigti neturi galimybių. Tai ir Palanga, Skuodas bei kitos savivaldybės. Taigi, klinika taptų regionine ir darbo joje, neabejojama, nestigtų.

R.Perminienė pasiūlė pagalbos kuriant karščiavimo kliniką kreiptis į SAM pavaldžią Respublikinę Klaipėdos ligoninę, kurios kai kurios patalpos šiuo metu užvertos pacientams, nes neteikia konsultacinių paslaugų. Užvertas miesto centre, Puodžių gatvėje, esantis filialas, taip pat tokia klinika galėtų veikti Tuberkuliozės ligoninėje, kur yra ir rentgenas, reikalingi specialistai.

Mėto lyg karštą bulvę

Respublikinė ligoninė neskuba imtis tokio pasiūlymo. Anot vadovo, šiandien karščiavimo klinika primena karštą bulvę, kurią norima numesti kitam. D.Staponkus Ekstremalių situacijų posėdyje teigė, jog klinikoje bus teikiama ambulatorinė paslauga, tad tai daryti ir turėtų tam tinkama įstaiga.

„Mūsų ligoninėje būtų sudėtinga, priimame stacionarius pacientus“, – sakė D.Staponkus, anksčiau žiniasklaidai minėjęs, jog įstaiga neapsiims gydyti koronavirusu sergančių pacientų, nes gydytojai neturi tinkamų apsaugos priemonių, tad būtų per didelė rizika personalui.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas suskubo antrinti, jog jei savivaldybė būtų radusi tinkamas patalpas, pagalbos neprašytų, o šįkart vertinamas ligoninės turimas didelis žmogiškasis ir struktūrinis potencialas.

„Tai nereiškia, kad jums numetama karšta bulvė. Šita klinika vienodas mūsų galvos skausmas. Neturime žiūrėti, kam degina rankas, ar nedegina. Kartu turime išspręsti. Ieškoti sprendimų, o ne sprendimų, kaip nedaryti. Kiekviena įstaiga ras, dėl ko nedaryti“, – sakė meras.

„Ponas Darius neturėtų iškart sakyti ne, reiktų tam tikro laiko, kad paanalizuotų tokią galimybę ir pažiūrėtų, ką galima padaryti“, – siūlė Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas Vinsas Janušonis.

„Kolegos, pripažinkite, kad smūgis savivaldybės valdomom įstaigom didžiulis. Dirba visi žmonės nežiūrėdami savęs, viršydami valandas, tenka kuruot ir punktus, transportavimą. Padėkim, pagelbėkime vienas kitam, svarbios problemos, kurias turime išspręsti“, – antrino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

„Mes ne turguj, kur tariamės dėl kopūstų ar žuvies, ar dėl geresnio mėsos gabalo. Susitarimas yra idealu. Visada turime suvokti – yra būdas, variantas, nesusitarus, neradus sprendimo, sprendimą rasti. Linkiu susitarti, negu nesitarus nuspręsti jėgos būdu. Siūlau to išvengti ir suprantu, kad tuo keliu einame“, – diplomatiškai baigė meras.

Respublikinei ligoninei pavesta apsvarstyti galimus karščiavimo klinikos įkūrimo variantus ir pateikti pasiūlymus. Manoma, kad tokia klinika visgi bus atverta Turbekuliozinėje ligoninėje, kuri yra patogioje miesto vietoje, tinkamas privažiavimas.

„Jokių būdu tai nereiškia, kad Klaipėda nusimeta tą karščiuojančią problemą. Spręsime kartu“, – sakė meras. Paklaustas, kaip visgi bus pasielgta, jei Republikinė ligoninė atsisakys imtis šios mijos, V.Grubliauskas teigė, jog atsižvelgiant į pavaldumą įstaigai gali būti pavesta įgyvendinti šią užduotį, tačiau siekiama geranoriškumo, o ne prievartinio principo taikymo.

Respublikinė ligoninė: negalime organizuoti tokios klinikos

Respublikinė Klaipėdos ligoninės vadovybė trečiadienį vakare išplatintame pranešime teigė, kad apsvarstė pareikštą siūlymą organizuoti Karščiavimo kliniką, tačiau nemato tam galimybės. Siūlymą vertina kaip nekorektišką ir ligoninė įžvelgia Klaipėdos savivaldybės administracijos norą savo prievolę išspręsti įstaigos ištekliais.

Kodėl negalėtų steigti karščiavimo klinikos? Ligoninė rašo, kad neturima reikalavimų atitinkančių nenaudojamų patalpų, nėra laisvų gydytojų, bendrosios praktikos slaugytojų bei kitų darbuotojų suformuoti šias paslaugas teikiančioms komandoms pagal reikalavimus. Taip pat centralizuota tvarka nėra aprūpinti asmens apsaugos priemonėmis.

„Atkreipiame dėmesį, jog mūsų įstaiga yra numatyta kaip rezervinė gydymo įstaiga, kuri teiks stacionarines diagnostikos ir gydymo paslaugas COVID-19 liga sergantiems pacientams, persipildžius pagrindinei ASPĮ – Klaipėdos universitetinei ligoninei (toliau – KUL). Tai anksčiau ar vėliau įvyks, todėl šiuo metu visi ligoninės ištekliai yra skiriami pasiruošimui teikti šias paslaugas: formuojamos budinčios specialistų pamainos, vykdomi darbuotojų mokymai, telkiama medicininė įranga, stengiamasi sudaryti minimalų AAP rezervą (visas priemones įsigyjame savo lėšomis)“, – dėsto ligoninė.

Pranešime rašoma, kad dėl įtemptos situacijos KUL, Respublikinė ligoninė trečiadienį gavo užklausimą dėl pasirengimo nukreipti darbui į KUL slaugytojų pamainas.

„Labai tikėtina, jog to gali prireikti. Neabejotina, jog atsiradus COVID-19 liga sergančių pacientų srautui, dalis medikų neišvengs užkrato, turės gydytis arba izoliuotis.

Greta šio pasirengimo, mūsų įstaiga įprasta tvarka teikia daugiaprofilines gydymo paslaugas dėl būtinosios pagalbos ištisą parą. Pagal pastarųjų dienų įvykius prognozuojame būtinosios pagalbos apimčių augimą dėl plintančio COVID-19 užkrato kitose Klaipėdos ligoninėse, kai dėl sergančių medikų uždaromi skyriai. Jau dabar papildomai teikiame skubią pagalbą oftalmologiniams pacientams, taip pat perėmėme skubios pagalbos teikimą chirurginiams pacientams iš Jūrininkų ligoninės, jai sustabdžius Abdominalinės chirurgijos skyriaus veiklą“, – nurodoma pranešime.

Ligoninė pridūrė, kad karščiavimo klinikos įrengimo siūlymas sukėlė ir didelį ligoninės darbuotojų nepasitenkinimą.

„Kelia nusistebėjimą toks menkas organizacinis potencialas, jog Klaipėdos savivaldybėje esantys stambūs pirminės asmens sveikatos priežiūros centrai, karantino metu šeimos gydytojams dirbant nuotoliniu būdu ir sumažėjus pacientų srautams, neįstengia organizuoti tokios paslaugos, kuri iš esmės yra pirminio lygio. Turbūt vertėtų pasidomėti ir kūrybiškai pasinaudoti gerąja patirtimi Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Kretingos savivaldybių, operatyviai įsteigusių Karščiavimo klinikas sau pavaldžiose PSPC“, – aiškino ligoninė.

Straipsnio šaltins: 15min 2020 04 01