„Mes turime kuo pasidžiaugti“, – sutartinai tvirtina Respublikinės Klaipėdos ligoninės (RKL) medikai, išgirdę klausimą, kokias gi naujoves taiko diagnozuodami bei gydydami ligas. Šios uostamiesčio ligoninės skyriuose dirbantys specialistai nuolat ieško naujovių – šias stengiasi įdiegti savo kasdieniame darbe, idant galėtų maksimaliai padėti pacientams. Žinoma, vargu, ar pavyktų pasiekti tokių aukštų rezultatų, jeigu nebūtų nuolat atnaujinama ir medicininė įranga.

Prostatos vėžio diagnostika Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje taip pat pasiekė gerokai aukštesnį lygį, pradėjus taikyti naujas procedūras – prostatos multiparametrinį MRT tyrimą ir po jo atliekant prostatos biopsiją kontroliuojant magnetinio rezonanso tomografu, kas leidžia itin tiksliai diagnozuoti onkologinę ligą.

Tuberkuliozės gydymas ženkliai sutrumpėjo

RKL Tuberkuliozės filiale buvo atnaujinta medicininė įranga, kurios dėka gerokai sutrumpėjo tuberkuliozės diagnostika bei gydymas. „Vieninteliai Lietuvoje išplėtėme diagnostikos galimybes turėto aparato X-pert MTB/Rif, kuris molekuliniais metodais pagal DNR nustato tuberkuliozės sukėlėją bei jo mutacijas – tai yra TM atsparumą ne tik I eilės, bet ir II eilės prieštuberkulioziniams vaistams“, – apie proveržį gydant šią ligą pasakoja RKL Tuberkuliozės filialo vadovė Romualda Gylienė.

Filialas, kur šiuo metu gydomas 51 pacientas, iš jų septyniolikai nustatyta atspari vaistams tuberkuliozės forma, aprūpintas naujos kartos defibriliatoriumi, rentgeno aparatu su didele skiriamąja geba, ryškumu, spirometru, videofibrobronchoskopu – šiuo aparatu iš bronchų paėmus išplovų ir radus tuberkuliozės sukėlėją, atliekamas jo vaistinio jautrumo testas. TB filiale įmontuota 90 (UGV) ultravioletinių lempų, kurios dezinfekuoja patalpas, užtikrina pacientų bei darbuotojų saugumą nuo oro lašeliniu būdu plintančių sukėlėjų.

Kaip akcentuoja R.Gylienė, atnaujinus modernius diagnostinius aparatus, sergantįjį tuberkulioze jie pradėjo gydyti nuo pat pirmųjų dienų (pacientui nebereikia kelis mėnesius laukti tikslesnės diagnozės) ir būtent tais vaistais, kuriems TM sukėlėjas yra jautrus. Jei atsparios tuberkuliozės gydymas įprastai trukdavo nuo 18 iki 24 mėnesių, dabar tam tikrais atvejais ir tik RKL Tuberkuliozės filiale atsparios plaučių tuberkuliozės gydymas sutrumpėjo iki 9 mėnesių.

„Anksčiau, paėmus pasėlį, tuberkuliozės sukėlėjas skystoje terpėje užaugdavo iki pusantro mėnesio, kietojoje – iki dviejų mėnesių. Dabar gi mes efektyviai ir per trumpą laiką diagnozuojame atsparumą ne tik pirmos, bet ir antros eilės vaistams bei skiriame savalaikį, tikslingą gydymą. Man, kaip vyresnės kartos gydytojai pulmonologei, tai yra stebuklas. Dėl atsparumo antros eilės vaistams tiria ir kitos TB įstaigos, tik ne greituoju būdu kaip mes, kadangi šis tyrimas – brangus. Nuo 18-24 mėnesių gydymą sumažinti iki devynių mėnesių – didžiulis pasiekimas. O rudenį mūsų TB filialas turės dar vieną naujos kartos vaistą, kurio dėka atsparios tuberkuliozės formos gydymas gali sutrumpėti net iki šešių mėnesių“, – stulbinamais pasiekimais džiaugiasi RKL Tuberkuliozės filialo vadovė Romualda Gylienė.

Tuberkuliozės filialo vadovė prisimena, kuomet skyriuje gulėdavo ir po 60 pacientų. Pastaraisiais metais sergamumas tuberkulioze Lietuvoje bei Klaipėdoje gerokai sumažėjęs: anksčiau sergančiųjų skaičius perkopdavo ir 40 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Remiantis statistika, 2020 m. sergamumas tuberkulioze Klaipėdos mieste buvo 22 atvejai šimtui tūkstančių gyventojų. Tačiau 2021 m. vėl išaugo iki 32.

„Visgi sergamumas šia liga ženkliai mažesnis, negu buvo 2017, 2018, 2019 metais, nuo kada stebime tuberkuliozės sergamumo mažėjimo rodiklius. 2017 metais Klaipėdoje užfiksuoti 48 atvejai, 2018 m. – 44, 2019 m. – 41 atvejis šimtui tūkstančių gyventojų. Remiantis PSO, jeigu sergamumas šalyje siekia 40 atvejų šimtui tūkstančių gyventojų, jis jau yra didelis. Kadangi atėjo naujos kartos vaistai, išsiplėtė diagnostikos bei gydymo galimybės, trumpėjo gydymo kursas sergančiųjų atsparios tuberkuliozės forma. Praktiškai neliko TB sergančių pacientų, kurie savalaikiai nutraukia ilgą prieštuberkuliozinį gydymą“, – teigiamus pokyčius paaiškina R.Gylienė, pridurdama, jog kaukių nešiojimas pasitarnavo ne tik suvaldant COVID-19, bet ir užsikrėtimo tuberkulioze skaičiaus mažėjimu.

Planuose – psichiatrijos dienos stacionaras

„Geriausia, ką turime, – tai dvidešimties lovų Vaikų psichiatrijos skyrius, kuris apima visą paslaugų spektrą, pradedant nuo ambulatorinių, išplėstinių konsultacijų ir pereinant prie Dienos bei tikrojo stacionaro, kur jau yra gydomi sunkesni atvejai. Visos paslaugos maksimaliai pritaikytos pacientui individualiai, ko ir reikia psichiatrijoje – kiekvienas pacientas yra unikalus, individualus, su gyvenimo istorija, aplinka ir santykiais“, – “, – sako RKL Psichiatrijos filialo laikinasis vadovas gydytojas psichiatras Mindaugas Būta.

„Nesigirdamas sakau, kad prilygstame tiek Vilniaus, tiek Kauno vaikų psichiatrijos skyriams, gal kai kuriais aspektais – turėdami platesnį paslaugų spektrą – juos netgi lenkiame“, – įvertina RKL Psichiatrijos filialo laikinasis vadovas gydytojas psichiatras Mindaugas Būta.

Anot jo, gydymą pažangų ir kokybišką visų pirma daro kvalifikuoti darbuotojai. Psichiatrijos filiale dirba jauni gydytojai, ką tik pabaigę rezidentūros studijas. Prie kolektyvo, pasidžiaugia M.Būta, yra prisijungusi ir viena iš nedaugelio Lietuvoje muzikos terapijos magistrą baigusių specialisčių. Dienos stacionare vyksta įvairios terapijos: muzikos, judesio, smėlio, ergoterapija, individualios psichologo konsultacijos, grupinė psichoterapija.

„Mūsų planuose yra psichoterapijos Dienos stacionaro įkūrimas. Sveikatos apsaugos ministerija neseniai patvirtino tokio specializuoto dienos stacionaro darbo tvarkos aprašą, kuriuo iškeliama itin aukšta kartelė, nes turi dirbti aukštos kvalifikacijos specialistai.

Dienos stacionaras iš tikrųjų yra pažangiausia gydymo forma. Dėlto, kad pacientas gauna intensyvią specialistų priežiūrą: kiekvieną dieną yra konsultuojamas psichologo, gydytojų terapeutų. Po pietų jis važiuoja namo neatitrūkdamas nuo įprastinės gyvenamosios aplinkos. Juk ne lovos ir ne sienos gydo žmogų. Dažniausiai tai yra būtent aukštos kvalifikacijos ir savo darbą gerai išmanantys specialistai. Ne tik gydytojai. Labai vertiname visus specialistus: ir slaugytojus, ir meno terapeutus, ir psichologus. Kiekvienas jų itin reikalingas, turintis svarbią vietą mūsų komandoje“, – sako M.Būta.

Analogų neturinti technologija su geležies oksidu

„Galime pasigirti tuo, kad esame pirmieji Baltijos šalyse, kurie taiko sarginio limfmazgio identifikavimo magnetinę sistemą. Tai – visiškai saugi procedūra, kurios metu į pacientės organizmą suleidžiamas nekenksmingas geležies oksido preparatas. Paskui pasitelkę aparatą „Sentimag“ magnetinio lauko principu ieškome, kur yra geležies oksidą sukaupęs sarginis limfmazgiukas ir jį pašaliname.
Šią sistemą ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse pradėjome taikyti pirmieji – nuo šių metų kovo mėnesio jau esame atlikę 40 operacijų“, – naujo metodo principą paaiškina RKL Plastinės rekonstrukcijos ir krūtų chirurgijos skyriaus vyr. ordinatorė chirurgė Miglė Stakytė.

Sarginis limfmazgis, kuris surenka limfą iš naviko pažeistos krūties audinio, Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, yra nustatomas naudojant radioaktyvų technecio izotopą. Nors į krūties audinį suleidžiama ir nedidelė bei saugi jo dozė, pacientė laikinai tampa radioaktyvi ir kurį laiką negali artimai bendrauti su aplinkiniais, ypač vaikais. Tad RKL medikai jau kurį laiką ieškojo, kuo gi tai galėtų pakeisti. O sužinoję apie analogų neturinčią geležies oksido technologiją įsigijo modernų prietaisą „Sentimag“, skirtą sarginių limfmazgių ir vėžinių audinių lokalizacijoms nustatyti.

„Kuo tai yra pranašiau už kitose Lietuvos gydymo įstaigose naudojamą sarginio limfmazgio žymėjimą radioaktyviu techneciu? Tai – visiškai nekenksminga pacientui bei personalui procedūra, nes nėra jokios jonizuojančios spinduliuotės, priešingai negu naudojant radioaktyvųjį izotopą. Pacientės žinojo, kad po šios procedūros negali nei vaikų, nei anūkų apkabinti, nes nuo tavęs kaip nuo labai mažytės Černobylio elekrinytės sklinda spinduliuotė. Dabar gi nereikia bijoti ir nereikia laikytis distancijos, kadangi šis metodas – visiškai nekenksmingas.
Kitas privalumas – šią medžiagą galime suleisti gerokai lankstesniu periodu, nes geležies oksidas mėnesį iš limfmazgio niekur nemigruoja. Radioaktyvus izotopas suleidžiamas parą prieš operaciją, o supermagnetinio geležies oksido nanodalelių suspensiją galima suleisti ir prieš mėnesį.

Dar vienas pranašumas – geležies oksidas limfmazgį nuspalvina kita spalva. Tad turime ne tik garsinę vizualizaciją pagal detektorių, bet ir vaizdinę, kuomet galime akimis pamatyti, kuris limfmazgis yra nusidažęs“, – ketverius metus brandintos naujovės privalumus vardija M.Stakytė.

Per metus RKL atliekama apie 100 sarginio limfmazgių biopsijų. Operacijas su radioaktyviu izotopu apmoka ligonių kasos. O štai „Sentimag“ sistema yra visiška naujovė Lietuvoje ir geležies oksido preparatai kol kas nėra finansuojami ligonių kasų. Tačiau pacientėms už šią operaciją mokėti nereikia, kadangi visas sąnaudas padengia Respublikinė Klaipėdos ligoninė, savo lėšomis pirkdama brangiai kainuojančius geležies oksido preparatus.

Riešo sąnario operacijų pradininkai

„Galime išskirti dvi riešo keitimo operacijų rūšis. Pirmiausiai – riešinio nykščio sąnario keitimas, ką man teko garbė prieš dešimtmetį įdiegti Lietuvoje. Ši problema itin aktuali, kadangi sudilus riešiniam nykščio sąnariui žmogus nebegali suimti daiktų – dėl juntamo skausmo jam netgi sunku išlaikyti puodelį rankoje. Tad itin svarbu, kad šeimos gydytojai taip pat žinotų bei pacientus apšviestų apie tokios operacijos galimybę“, – sako RKL ortopedas traumatologas Ignas Riauba.

Medikas per metus atlieka maždaug 30 tokių operacijų. Sąnario pakeitimas, sako jis, suteikia galimybę žmonėms šimtu procentu grįžti į įprastinę veiklą. Po reabilitacinio gydymo, kuris gali užtrukti nuo trijų mėnesių iki pusmečio, pacientai džiaugiasi ir kalba, kad tokiai operacijai jiems reikėjo ryžtis anksčiau.
Šio sąnario artrozė, pasak I.Riaubos, išsivysto dėl kelių priežasčių. Viena jų – patirtos traumos, pavyzdžiui, lūžiai, raiščių plyšimai, nykščio patempimai. Kita priežastis – monotoninis fizinis darbas, susijęs su intensyvia rankų veikla. Todėl atitinkamų profesijų atstovams, kurie dirba daugiau rankomis, greičiau išsivysto sąnarių dilimas. Medikas paneigia mitus esą su šiomis problemomis susiduria tik vyresnio amžiaus asmenys. I.Riauba prisiminė atvejį, kuomet jam teko operuoti jauniausią pacientą – merginai tebuvo 25 metai.

RKL atliekamos ir šiuolaikinės pilno riešo sąnario pakeitimo operacijos. Dažniausiai dėl traumų (lūžių, raiščių plyšimo) ir sisteminių ligų sudilus šiam sąnariui, žmogus praranda galimybę riešu atlikti judesius, taip pat yra priverstas kentėti nuolatinius skausmus. Vienas galimų gydymo būdų, aiškina I.Riauba, yra „uždaryti“ sąnarį, kitaip tariant, sujungti kaulus – sąnarys tampa nejudrus, lieka vienoje pozicijoje. Tokiu atveju žmogus nebejaučia skausmo, pirštai savo funkcijas atlieka, tačiau apribojami plaštakos judesiai.

„Didžiojo riešo sąnario pakeitimo operacijos yra naujovė Lietuvoje. Jas atlieku jau maždaug ketverius metus. Pacientų iš tikrųjų būtų daugiau, bet pagrindinė problema – nepaisant to, kad riešo sąnario pakeitimas itin efektyvus, bet jis nėra kompensuojamas valstybės – riešo sąnario protezą pacientas kol kas turi įsigyti savo lėšomis. O jo kaina nėra maža – apie 1,9 tūkst. eurų. Žygiai šia linkme jau yra atliekami: kalbame ir ieškome bendro sutarimo su Valstybine ligonių kasa“, – pasakoja I.Riauba.

Radiologijos tyrimai – aukšto lygio

Prostatos vėžio diagnostika Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje taip pat pasiekė gerokai aukštesnį lygį, pradėjus taikyti naujas procedūras – prostatos multiparametrinį MRT tyrimą ir po jo atliekant prostatos biopsiją kontroliuojant magnetinio rezonanso tomografu, kas leidžia itin tiksliai diagnozuoti onkologinę ligą.

„Mūsų tikslas – taikyti tai, kas yra pažangiausia pasaulyje ir pačius moderniausius metodus pritaikyti kasdieniame darbe. Kiek teko važinėti bei tobulintis Šveicarijoje, Vokietijoje, Danijoje, Švedijoje, matome, kad nenusileidžiame moderniais tyrimais, kai kuriais atvejais juos net ir lenkiame.

Mūsų vienas stiprių „arkliukų“ – prostatos magnetinio rezonanso tyrimai, kuomet įtarus vėžį magnetinio rezonanso metu būtent iš to židinio, nebadydami visos prostatos, galime paimti biopsiją, kaip rekomenduojama pagal dabartines Europos urologų asociacijos gaires. Užuot aklai ieškoję naviko, dabar galime tiksliai paimti mėginį iš naviko židinio. Šia linkme dirbame daug metų ir jau turime sukaupę didžiulę patirtį. Ne tik kad patys dirbame taikydami šį pažangų diagnostikos metodą, bet padedame kolegoms iš kitų įstaigų – vedame kursus, mokymus, skaitome pranešimus“, – pasakojo RKL Tomografijų skyriaus vedėjas gydytojas radiologas Artūras Čiuvašovas.

Prieš kelerius metus Respublikinei Klaipėdos ligoninei, pirmajai Lietuvoje įsigijus 3 teslų galingumo magnetinio rezonanso tomografą, buvo pasigirdę abejonių, ar regione reikalinga tokia galinga aparatūra. Dabar gi RKL tapo vienu prostatos vėžio tyrimų centrų Lietuvoje, į kurį pacientus siunčia ir įvairių Lietuvos ligoninių urologai.

RKL gali pasigirti ir moderniu kompiuterinės tomografijos aparatu, leidžiančiu atlikti itin unikalius tyrimus. Anot A.Čiuvašovo, radiologijoje daug kur galima atrasti nišų, kaip išsiskirti ir bendradarbiauti su klinicistais bei įvertinti, ko šiems reikia – tai radiologus verčia nuolat augti, tobulėti, ieškoti naujų metodų bei nuolat atnaujinti įrangą.

„Mūsų pacientams akmenligę tiriame kiek kitaip negu kitur. Nebeatliekame rentgeno tyrimo, kuris nėra itin tikslus – vietoj jo darome itin žemų dozių kompiuterinę tomografiją, kuri pagal apšvitą yra analogiška rentgeno tyrimui, tik daug tikslesnė. O inkstuose aptikus akmenuką, atliekame vadinamąjį dviejų energijų skenavimą. Tai mums leidžia įvertinti to akmenuko sudėtį, nes kai kuriais atvejais jį galima tirpdyti geriamaisiais preparatais, paskirti atitinkamus preparatus akmenligės profilaktikai. Didelis kompiuterinės tomografijos pranašumas, palyginti su rentgeno tyrimu, akmenligės diagnostiką pakelia į visai kitą lygį. Mūsų urologai tuo naudojasi ir džiaugiasi turėdami tokius metodus, kuomet tyrimai atliekami visą parą, tarp jų – ir skubos tvarka.

Taip pat atliekame unikalius kompiuterinės tomografijos dinaminius tyrimus. Pavyzdžiui, riešas skenuojamas sąnario judesio metu ir po to atkurdami vaizdus galime matyti, kaip sąnarys juda, kaip riešo kauliukai sąveikauja vieni su kitais, ar jie nekliūna, ar nesikeičia tarpai tarp jų, kur neturėtų keistis. Tai vėlgi unikali patirtis, unikalūs duomenys, kurių neįmanoma gauti atliekant tomografiją įprastu būdu“, – sako skyriaus vedėjas.

Jis pabrėžia, jog nedaugelis įstaigų atlieka artrografinius tyrimus – kuomet sąnario KT ar MRT tyrimas atliekamas, prieš tai suleidus kontrastinę medžiagą į sąnario ertmę. Tokia metodika leidžia įvertinti pakitimus, nematomus įprasto skenavimo metu.
„Galime pasidžiaugti, kad klinicistams suteikiame galimybę taikyti šiuos tyrimus mūsų ligoninėje jau keleri metai“, – sako skyriaus vedėjas.

Į pagalbą – lazeris

RKL Urologijos skyrius laikomas akmenligės gydymo centru Vakarų Lietuvoje ir Žemaitijoje, kur atsiunčiami pacientai net iš kitų gydymo įstaigų. Akmenims skaldyti urologai naudoja prieš kelerius metus įsigytą vieną moderniausių lazerių, kuris leidžia pasirinkti skaldymo storį, jėgą, dažnį, smūgio gylį – operacijos metu šiuos parametrus galima kaitalioti.

„Mūsų turimas lazeris yra galingiausias Vakarų Lietuvoje. Akmenis galime skaldyti geriausiu diametru. Lazeris pagreitina tiek patį darbą, tiek sutrumpina paciento narkozės laiką. Tai yra patogu tiek gydytojui, tiek pacientui. Be to, operuojamam pacientui daug saugiau. Kas patogu, kad pažangaus lazerio dėka pacientas išvengia pjūvių, viskas atliekama per natūralias angas, minimalus invazyvinis būdas išsprendžia dideles problemas. Kai neturėdami tokių galingų priemonių, pacientus operuodavome atvirai: didžiulis pjūvis, randas. Mūšų skyriuje netgi yra lentynos su radiniais. Dabar jau nebeturėtume ko įdėti į mūsų muziejų, kadangi lazeris visiškai susmulkina inkstuose ar šlapimo takuose aptinkamus akmenukus. Su lazeriu galima ne tik akmenis skaldyti, galima gydyti šlapimo takų onkologines ligas, aišku, šios turėtų būti nesunkios“, – pasakoja skyriaus gydytojas urologas Ruslanas Baltrimavičius.

Pasak jo, akmenligė, priešingai nei onkologija, visuomenės nuvertinama. Tačiau net ir mažas akmenukas gali stiprų vyrą paguldyti ant menčių, nes su šia liga susidūrusieji išties kenčia stiprius skausmus. Pasak urologo, iki 2 cm akmenį stengiamasi pašalinti pro natūralius takus, naudojant vieną moderniausių įrangų – lankstų ploną nefroskopą – nepažeidžiami audinei ir pacientas jau kitą dieną po operacijos gali keliauti namo. Didesnius inkstų akmenis, pasakoja jis, tenka suskaldyti ir šalinti pro padaromą 1-2 cm diametro kanalą juosmenyje.
„Mes, respublikinė ligoninė, galime pasigirti, kad esame įvaldę pažangiausius metodus, kurie yra naudojami Vakarų pasaulio gydymo įstaigose, ką darome jau seniai ir esame sukaupę didžiulę patirtį“, – sako urologas.

Komentaras

Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus:

• Bendra mūsų ligoninės tendencija tokia, kad norėdami išlikti geriausios šiuolaikinės sveikatos sistemos dalimi turime daug stengtis, idant pateiktume pacientams diagnostikos bei gydymo naujovių. Mūsų užduotis – kad medikai turėtų galimybę dirbti su naujausiomis technologijomis, moderniausia įranga bei galėtų pritaikyti inovatyviausių gydymo metodikų. Žinoma, tam reikia skirti ir lėšų, ir laiko, ir nepristigti įvairių idėjų. Džiaugiuosi, kad nemaža dalis mūsų paslaugų yra nišinės Lietuvos sveikatos sistemoje. Visų pirma dėlto yra didelė nauda pacientams ir, aišku, begalinis malonumas medikams, kada jie turi galimybių maksimaliai padėti pacientams.

Žinoma, atsiranda vis naujų iššūkių. Kad ir pandemija, kuri stipriai pakoregavo visų mūsų gyvenimus. Tai irgi buvo papildomas iššūkis, papildomas adrenalino pliūpsnis. Smagu, kad visa tai pagaliau baigėsi. Didžiąją dalį planų teko atidėti, tačiau net neabejoju, kad su komanda, kolektyvu tikrai juos įgyvendinsime ir – gal tai pasirodys per daug arogantiškai – mes laimėsime tuos čempionų žiedus, ir kitaip būti negali.

Straipsnio šaltinis: „Lietuvos sveikata” 2022-06-23